seimo nariai

Premjeras Saulius Skvernelis skeptiškai vertina galimybę įtvirtinti Seimo narių atostogas, kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas (KT). Vyriausybės vadovo vertinimu, Seimo narių darbo sąlygas reguliuojant pagal darbo įstatymus jų išlaikymas valstybei kainuos brangiau. Tuo tarpu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nepriimtą Seimo narių teisių ir pareigų įstatymą įvardina kaip esminį iš neatliktų parlamento darbų.

Seimo narių pasisakymai apie teismuose neva tebedirbančius korupcija įtariamus teisėjus neatitinka tikrovės ir yra neatsakingi, sako Teisėjų tarybos ir Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.  „Aš pasakyčiau, toks švelnus žodis būtų, kad pasielgta labai neatsakingai“, – trečiadienį sakė A. Valantinas. „Tuo labiau, kai tai daro Seimo nariai, NSGK nariai, tai labai neatsakingas požiūris.

Koronaviruso krizės metu Seime – priešrinkiminiai partijų viražai. Plenarinį posėdį valdančioji dauguma boikotavo, o opozicija savo projektus svarsto viena. Valstiečiai aiškina, kad valdantieji į posėdžius Seime eis tik kartą per savaitę dėl viruso grėsmės, kalba apie opozicijos žaidimus ir populizmą. Susirinkus tik trečdaliui Seimo narių, įsižeidė prieš pustuštę salę diskusijai sukviesti medikų ir verslo atstovai.

Pernai rudens sesijos metu Seimo nariai dažniausiai deklaravo susitikimus su verslo atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir švietimo atstovais, rodo pirmadienį paskelbti prieš korupciją kovojančios organizacijos „Transparency International“ duomenys.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) grąžino rinkimų užstatus politikams, kurie dėl Seimo nario mandato pernai rudenį varžėsi Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos apygardose. Rinkimuose dalyvavusiems politikams grąžinta per 17 tūkst. eurų užstatų, septyni kandidatai užstatus prarado, daugiausiai dėl žemų rezultatų – nesurinko bent 3 proc. rinkėjų balsų. Beveik 7 tūkst. eurų negrąžintinų užstatų bus pervesti į valstybės biudžetą.

Seime sąmyšis. Po tarnybinės etikos sargų pylos ministrui Narkevičiui už neapmokėtus pietus per dalykinius susitikimus, seimūnai nebežino, ar gali gerti kavą, mineralinį vandenį. Širinskienė jau reikalauja skubaus etikos sargų išaiškinimo, kokių kvietimų geriau atsisakyti, kad netektų po to susimokėti iš savo kišenės. Lankydamasis Kaune, prieš metus premjeras Skvernelis neatsisakė mero Matijošaičio vaišių vietinėje spurginėje.

Nuvilnijus skandalams, kad Seimo viešbutyje vietoj parlamentarų pusvelčiui gyvena jų vaikai, tautos išrinktieji ėmė ginčytis, ką daryti su Seimo viešbučiu, paprastai vadinamu bendrabučiu. Kai kurie parlamentarai pačiame Vilniaus centre stovintį pastatą siūlo parduoti, o Vilniuje būsto neturintiems seimūnams jį nuomotis iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų. Tokiam siūlymui valstietė Agnė Širinskienė, pati gyvenanti Seimo viešbutyje, griežtai nepritaria.

Paaiškėjo, jog parlamentarų bendrabutyje naktis leidžia Seimo nario Zbignevo Jedinskio sūnus. O yla iš maišo išlindo po to, kai politiko atžala šįryt savo automobiliu įsirėžė į Seimo viešbučio šlagbaumą ir galimai pasišalino iš įvykio vietos. Na, o valstietis Seimo antikorupcijos komiteto pirmininkas Darius Kaminskas su žmona nemokamai gyvena Seimo viešbutyje, nors sostinėje kartu su žmona turi net tris butus, kuriuos nuomoja.

Ruošk roges vasarą. Atrodo, kad šia liaudies išmintimi vadovaujasi nemaža dalis Seimo narių. Likus dar nemažai laiko iki kitų Seimo rinkimų, parlamentarai suskubo įsiteikti savo vienmandačių apygardų rinkėjams, prašydami milijoninių sumų mokyklų ar ligoninių renovacijai, baseinų statyboms ar maldos namų remontui. Gausiausios prašytojų gretos – valdančiųjų valstiečių frakcijoje.  Portalas tv3.lt pateikia Seimo narių siūlymus ir prašymus valstybės biudžeto projektui.

Valdiška mašina valdininkams važinėti kur ir kada panorėjus netrukus gali tapti gerokai sunkiau. Mat Vyriausybė užsimojo stebėti ir žinoti, kada ir kokiais keliais važinėja visi ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų automobiliai. Ministerija planuoja į mašinas įdiegti telemetrijos sistemą, kuri leistų bet kada matyti ir mašinų maršrutus, ir net užsipilamo kuro kiekį. Esą tokie įrenginiai Vyriausybei padės nuspręsti, ar iš tiesų valdininkams reikia tiek darbinių automobilių, kiek turi.

Nuo 2020 metų sausio vienas savininkas ar susiję asmenys galės turėti iki 1,5 tūkst. hektarų miško. Seimas antradienį priėmė tai numatančią Miškų įstatymo pataisą: už ją balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 5. Konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad efektyviai miškus gali valdyti tik didelius jų plotus turintys savininkai. Liberalo Simono Gentvilo teigimu, yra daugybė kelių, kuriais bus galima ribojimų išvengti.

Pirmąjį šių metų pusmetį Seimo nariai parlamentinėms reikmėms išleido 633 tūkst. eurų – yra 49 tūkst. eurų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Didžiausias sumas jie skyrė savo automobilių eksploatavimui, techninei priežiūrai ir remontui bei suvenyrams, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbti duomenys. Transporto priemonių išlaikymas parlamentarams vidutiniškai atsiėjo apie 330 eurų per mėnesį ar apie 2 tūkst. eurų per pusmetį.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su daugiau kaip 40 parlamentarų siūlo siaurinti Seimo narių, teisėjų, premjero ir ministrų imunitetą. Jie parengė Konstitucijos pataisas, kad Seimo narys, teisėjas, ministras, premjeras galėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn be Seimo ar prezidento sutikimo, jeigu įtariami padarę apysunkį ar sunkesnį nusikaltimą.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia palaikantis idėją įteisinti rentas Seimo nariams. „Teigiamai vertinu tą idėją. Tai yra Seimo atsinaujinimas. Tikrai ne paslaptis, matome, kad nemažai yra kolegų, kurie laikosi įsikibę dėl to, kad po tokios karjeros išėjus sudėtinga įsilieti į darbo rinką“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas. Anot jo, rentos taip pat įneštų daugiau skaidrumo į Seimo darbą.

Kol Lietuvos piliečiai ne tik renka būsimą šalies prezidentą, bet ir reiškia nuomonę dviejuose referendumuose arba juos boikotuoja, politologai prognozuoja, kokios referendumo dėl Seimo narių mažinimo baigties galime tikėtis. 82,3 proc.

Sprendžiant nutarimo dėl referendumo klausimą Seimo salėje aidėjo kaltinimai populizmu, priedanga rinkiminei kampanijai ir nerimas dėl grėsmės demokratijai. Parlamentarai mažai diskutavo, kaip šis sprendimas gali pakeisti jų rinkimo tvarką ar kasdienį Seimo darbą. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai svarstė, kad kol kas klausimų daugiau nei atsakymų, o galimos žalos daugiau nei naudos.

Bandymas griežtinti Seimo narių posėdžių lankomumą parlamente patyrė fiasko. Parlamentarai ketvirtadienį, svarstydami Seimo statuto pataisas, nesutiko, kad jiems būtų mažinama alga už posėdžių nelankymą. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė Seimo statute numatyti, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo, komiteto, komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose to mėnesio atlyginimas mažinamas po 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.

Seimas po pateikimo pritarė, kad gegužės 26 d. vyktų referendumas dėl Seimo narių mažinimo. Dėl to Seimas dar du kartus balsuos vakariniame posėdyje po to, kai klausimą apsvarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Už tai, kad būtų skelbiamas referendumas, balsavo 57 nariai, prieš buvo 41, 4 parlamentarai balsuodami susilaikė. Pagal Seimo nutarimą, referendumo metu Lietuvos piliečiai spręs, ar keisti Konstituciją ir joje numatyti, kad Seimą sudaro ne 141, kaip yra dabar, o 121 narys.

Seimas antradienio posėdyje tęs diskusijas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo iki 121. Tačiau politologai tokias pataisas laiko eiliniu populizmu ir įspėja, kad šis Konstitucijos straipsnio pakeitimas gali tapti keliu į nevaldomas Konstitucijos permainas. Savo idėją pataisų iniciatoriai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija grindžia šalies demografiniais pokyčiais – 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų, šiuo metu – 2,8 milijono.

Seimo nario rinkimuose Zanavykų apygardoje jau dalyvavo daugiau kaip trys šimtai žmonių ir bendras išankstinio balsavimo aktyvumas siekia 1,15 procento. Trečiadienį iš anksto savivaldybėse balsavo 165 rinkėjai, specialiuose paštuose – 191 rinkėjas. Daugiausiai rinkėjų balsavo Šakių rajono savivaldybėje, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad kartu su kitąmet vyksiančiais prezidento rinkimais galėtų būti rengiamas ne tik referendumas dėl dvigubos pilietybės, bet ir referendumas dėl parlamento narių skaičiaus mažinimo.

„Nelegalios“ Seimo narių vasaros atostogos – vieša paslaptis. Nors parlamentarai tarp Seimo rudens ir pavasario sesijų neposėdžiauja, Seimo statutas atostogų jiems nenumato. Tačiau Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketina neužversti šio klausimo ir prie atostogų įteisinimo grįžti rudenį. Kol atostogos dar neįteisintos, parlamentarai vis tiek džiaugiasi saule prie jūros ar užjūryje bei dalinasi poilsio akimirkomis savo „Facebook“ paskyrose.

Grupė Seimo narių paprašė Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja 2012 metais patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Pagal šį planą UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius.

Seimo nariai nuo metų pradžios iki balandžio panaudojo beveik 282 tūkst. eurų vadinamųjų kanceliarinių lėšų, iš jų šimtai keliavo suvenyrams. Daugiausiai pinigų – 1421 eurą – suvenyrams iš Seimo nario parlamentinei veiklai skiriamų lėšų panaudojo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Kaip BNS teigė Seimo pirmininko atstovė spaudai Karolina Frolovienė, išlaidos suvenyrams išaugo dėl valstybės atkūrimo šimtmečio.

Vienintelis būdas sužinoti Seimo narių pajamas – palaukti rinkimų meto, kuomet viešinamos pajamų deklaracijos. Tačiau šiuo metu siekiama, kad šie duomenys būtų prieinami kasmet. Tiesa, vyrauja ir nuomonė, kad nesutvarkius privačių interesų deklaracijos sistemos, iš šių duomenų naudos nebus.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pranešė priėmęs nagrinėti Seimo narių grupės prašymą dėl parlamente sudarytos LRT veiklai tirti komisijos atitikimo Konstitucijai. Grupė opozicinių parlamentarų kelia abejonių, ar tyrimo komisija, kaip pasirinktas nacionalinio transliuotojo veiklos kontrolės būdas, nepažeidžia jo nepriklausomumo, o Seimo nariai esą negali vykdyti šios kontrolės.

Vangiausiai Seimo posėdžius lankantiems parlamentarams siūlomas „vaistas“ – aplankę mažiau nei 75 proc. visų balsavimų parlamentarai gautų apkarpytą atlyginimą. Vis dėlto toks „tvarkiečio“ Vytauto Kamblevičiaus pasiūlymas Seimo „pravaikštukininkų“, žinoma, visai nesužavėjo. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas V. Kamblevičius užregistravo Seimo statuto pataisą, pagal kurią Seimo nariai privalėtų dalyvauti bent 75 proc. visų Seime vykstančių balsavimų, antraip gautų mažesnį atlyginimą.

Per pirmus kadencijos metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido 1,17 mln. eurų. Dauguma jų panaudojo visą galimą sumą arba beveik visą, keli išleido mažiau nei tūkstantį eurų. Tuo metu neseniai mandato atsisakęs Kęstutis Pūkas esą dėl ligos nedalyvaudamas Seimo posėdžiuose leido parlamentinei veiklai skirtus pinigus, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos informacija. Jos duomenimis, K. Pūkas pernai parlamentinei veiklai panaudojo 9763 tūks. eurų, o maksimali galima suma – 9874 eurai.

Kiekvienas Seimo narys mašinos remontui, degalams, suvenyrams ar gėlėms kas mėnesį gauna 800 € priedą. Nuo Naujųjų metų šis priedas turėjo net padvigubėti, tačiau parlamentarai nesiryžo erzinti tautos ir nusprendė palikti ligšiolinį. Dalis parlamentarų visgi skundžiasi, kad viskam brangstant 800 € priedo jau per mažai ir tariasi dėl naujo Seimo narių apmokėjimo.

Seimo nariams svarstant didinti algas valstybės tarnautojams, o tuo pačiu ir sau, viešojoje erdvėje imama svarstyti, ar dabartiniai atlyginimai yra adekvatūs. Grafikas, kuriuo dalinamasi socialinėje erdvėje, parodo kur atsiduria Lietuva pagal parlamentarų ir gyventojų pajamų skirtumą. Dar prieš metus thejournal.

„Kas nedirba, tam ir nereikia“, paklaustas, ar jam ne per daug septynių padėjėjų, šmaikštavo Seimo narys Julius Sabatauskas. Vis dėlto, permetus akimis parlamentarų padėjėjų sąrašus matyti, kad kai kuriems Seimo nariams užtenka viso labo poros papildomų rankų, o kai kurie vargiai išsitenka su septyniais pagalbininkais. Kiekvienas Seimo narys, įgijęs Seimo nario mandatą, gauna teisę įdarbinti savo padėjėjus.

Beveik vieša paslaptis – nors tai teisiškai nereglamentuota – Seimo nariai atostogauja. Todėl gana keista, kad trims Seimo nariams pasiūlius pagaliau įteisinti parlamentarų atostogų laiką, kitų frakcijų lyderiai tokį pasiūlymą pasitiko skeptiškai.

Sveikindamas kolegas prasidėjusios rudens sesijos proga Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ragino pagaliau priimti Seimo narių veiklos įstatymą ir įteisinti savo atostogas. „Mes nesame kitokie nei visi Lietuvos žmonės, esame jų dalis, be privilegijų ar išskirtinių sąlygų.

Gėlės už beveik 1 tūkst. eurų, suvenyrai už 1,8 tūkst. eurų, veiklos ataskaita už 1,3 tūkst. eurų ar papildomo biuro nuoma už 1,8 tūkst. eurų – štai taip atrodo kai kurių Seimo narių parlamentinės veiklos lėšų ataskaita. Dar labiau akys raibsta, susumavus įdomiausias išlaidas, kurios kartais gali pasirodyti net protu nesuvokiamos.

Tik trečdalis Seimo narių viešai skelbia, su kokių organizacijų atstovais ir registruotais lobistais susitiko Seimo pavasario sesijos metu, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta analizė. Seimo pirmininkas svarsto siūlyti iniciatyvą, kuria susitikimų viešinimas taptų Seimo narių prievole.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis už tai, kad būtų naikinama Seimo narių teisinė neliečiamybė, išskyrus atvejus, kai jiems gali grėsti politinis persekiojimas. „Aš manau, kad taip ją (teisinę neliečiamybę - BNS) reikėtų naikinti, išskyrus vienintelį atvejį, kalbant apie Seimo narius, kada kyla grėsmė dėl tiesiogiai vykdomų pareigų – pasisakymų Seime, dėl sprendimų tam tikrų. Visa kita tikrai yra anachronizmas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė jis.

Dėl statybų projektų, vystomų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktose teritorijose, turėtų būti privalomai rengiami vieši svarstymai, siūlo grupė parlamentarų.

Atostogų dvasia jau sklando ir Seime. Kitą savaitę parlamentarai išsiskirstys kas sau, nors oficialių atostogų jie ir neturi. Valstiečiai nesugebėjo ištesėti pažado įteisinti Seimo narių atostogas. Negana to, parlamentarai jau gviešiasi ir didesnių algų – manosi dirbą ne mažiau už ministrus. Seimui iki šiol niekaip nepavyksta reglamentuoti parlamentarų atostogų.

Jei stebėdami saulėlydį pajūryje, šalia pamatytumėte ir Seimo narį, turbūt jūsų galvoje užsižiebtų lemputė: „Seimo nariai atostogų neturi“. Ir jūsų pastaba būtų visiškai teisinga. Teisiškai. Nes nors įstatymai parlamentarų atostogų nenumato, tačiau jos vyksta. Tad, ką reiškia vis nuovargiui nurašomi politikų nesutarimai? Ir ar galima produktyviai dirbti, jei žinai, kad artimiausius 4 metus ramių dienų įstatymai nenumato.

Vyriausybė trečiadienį išsakė pritarimą parlamente svarstomam siūlymui, kad Seimo narių būtų mažiau, o parlamento rinkimai vyktų anksčiau nei spalį. Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad galbūt 101 seimūną būtų lengviau paveikti, nei 141. Opozicijos lyderis sprendimą mažinti narių skaičių vadina populistiniu. „Mes pritarėme Seimo narių skaičiaus mažinimui ir pritarėme, kad reikia ankstinti rinkimų datą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime kol kas yra gausiausia. Jai priklauso 56 nariai. Tiesa, prieš kelias savaites narių frakcijoje buvo dar 58. Ši frakcija nukraujavo pirmoji: frakciją ir Seimą paliko skandalais apipinta Greta Kildišienė. Ir po kelių dienų frakciją paliko ir Bronislovas Matelis. Šis prisidėjo prie kol kas kuklios Mišrios Seimo narių grupės, kurioje jau yra Linas Balsys ir Aušra Maldeikienė.

Nors naujasis Seimas atsisakė automobilių nuomos biudžeto lėšomis, naujieji parlamentarai maksimaliai išnaudoja parlamentinei veiklai numatytas išlaidas. Atsiskaitydami už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas per pirmuosius kadencijos mėnesius – pusę lapkričio ir gruodį, centas į centą visą sumą, t. y. 1217,85 euro išnaudojo apie 30 Seimo narių naujokų iš 82, per 20 jų išleido maždaug po tūkstantį eurų, rodo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtos išlaidų suvestinės nuo kadencijos pradžios.

Valstiečiai žalieji po švenčių į darbą grįžtančiam Seimui, rengia dar vieną idėjinį ir rinkiminės kampanijos metu žadėtą pokytį – mažinti Seimo narių skaičių. Nors sausio 12 dieną bus tik šio projekto svarstymas, nes beveik pusšimtis valstiečių žaliųjų sąjungos atstovų pasirašė po savo lyderio Ramūno Karbauskio parengtomis Konstitucijos dviejų straipsnių pataisomis.

Seime netrūksta naujų veidų, tad ir turtingiausiųjų politikų sąrašas keičiasi radikaliai. Galbūt nenustebins sąraše esančių Ramūno Karbauskio ar Kęstučio Glavecko uždirbti turtai, tačiau dvidešimtuke ir nemažai pirmą kartą sėdinčiųjų Seimo kėdėje. Turtingiausių Lietuvos žmonių žurnale TOP 500 įvertinti ne tik Lietuvos verslininkų, bet ir dabartinių Seimo narių pinigai. Žinoma, išskyrus R. Karbauskį, likusieji į minėtąjį „penkišimtuką“ net nepatenka.

Keičiantis JAV administracijai, iš vizito Valstijose grįžę Seimo nariai ragina didinti finansavimą santykių su šia strategine partnere palaikymui bei naujų ryšių mezgimui, o regione – stiprinti bendradarbiavimą su kaimynine Lenkija.

Rinkimų laimėtojai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 56 mandatus (kitais skaičiavimais 54) naujajame Seime. Partijos lyderiai nesitikėjo tokio palaikymo, tačiau dabar prieš rinkėjus bei kitas partijas jaučiasi labai užtikrintai. Ką iš tikrųjų reiškia tokio dydžio frakcija ir ką tiek parlamentarų gali nuveikti vardan Lietuvos? Kas vienija frakciją, interesai ar vertybės? Iš pirmo žvilgsnio 56 narių frakcija yra labai didelė. Tokio dydžio frakcijos Lietuvos parlamente yra retas reiškinys.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė tikisi, kad jos pateiktas Seimo statuto pataisas dėl parlamentarų išeitinių sumažinimo priims dar šios kadencijos parlamentas, nors kilus ginčams dėl svarstymo datos ji pasirinkta pačioje kadencijos pabaigoje. L.Graužinienė tokį kai kurių Seimo narių elgesį pavadino negarbingu, bet sakė tikinti, kad Seimo nariai „suprato klaidą“, ir pataisą svarstančių komitetų vadovų ji prašys paskubinti procesą.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė siūlo nuo kitos kadencijos sumažinti išeitines neperrinktiems Seimo nariams, analogiškai pagal naująjį Darbo kodeksą. L.Graužinienė įregistravo Seimo statuto pataisą, kad išeitinė išmoka kadenciją baigusiam ir neperrinktam parlamentarui būtų dviejų vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio. Už nepilnai išbūtą kadenciją eksparlamentaras gautų pusės mėnesio dydžio atlyginimo išmoką.

Nors Seimo narių deklaruotas turtas skelbiamas viešai ir jį gali peržiūrėti kiekvienas gyventojas, visgi tai nėra itin svarbus faktorius į kurį atsižvelgtų rinkėjai. Tačiau turtingieji Seimo nariai turi daug geresnį priešrinkiminį startą – savo kampanijai jie gali skirti daugiau. Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas pabrėžia, kad politinė kampanija yra brangi net ir regionuose. Tad pagrindinis politikų turtų pliusas, galimybė finansuoti kelią link Seimo savomis lėšomis.