seimo nacionalinio

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) patvirtinus tyrimo dėl verslo grupių įtakos politikai išvadas ir paskelbus, jog valstybės ir „Vilniaus prekybos“ sukurta „Leo LT“ valstybei galėjo atnešti nuostolių, įmonės sukūrimo istoriją būtina tirti iš naujo bei peržiūrėti „MG Baltic“ sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“, mokesčių ekspertai kritiškai vertina pastangas kovoti dėl žalos, nes tai labai sunkiai įrodoma, rašo portalas 15min.lt.

 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NGSK) Vytautas Bakas sako, kad „MG Baltic“ sandoriai ir „Leo LT“ istorija valstybei galėjo padaryti „ne vieną šimtą milijonų eurų žalos“, todėl ją bus bandoma susigrąžinti. „Sieksime, kad tos verslo grupės, sunku jas kai kurias vadinti verslu, kurie padarė žalą valstybei, ją atlygintų. (...) Sieksime peržiūrėti visus „MG Baltic“ sandorius, kurie buvo daromi 2008–2012 metais“, – teigė V. Bakas.

Koncerno „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės interesams, sąrangai ir nacionaliniam saugumui, teigiama parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadų projekte. „Galima tokios veiklos pasekmė – fasadinė demokratija, kurioje valdo pinigai ir neformalūs įtakos tinklai“, – nurodoma trečiadienį svarstomose komiteto išvadose. Jas komitetas žada tvirtinti iki trečiadienio vakaro, vėliau dar turės svarstyti visas Seimas.

Gegužės pradžioje nutekintoje Valstybės saugumo departamento medžiagoje apie verslo įtaką Lietuvos poliniams procesams ne kartą linksniuotas koncernas „MG Baltic“ suspindo vėl. Panašu, kad Rusijos gigantas „Rosatom“, siekdamas įtakos Lietuvoje, galėjo veikti būtent per šį koncerną. Daugiau nei pusmetį parlamentinį tyrimą dėl neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus vykdęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pateiks savo galutines išvadas.

Vilniaus apylinkės teismas atsisakė priimti koncerno „MG Baltic“ ieškinį dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte parlamentarams pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, pranešė LRT televizija. Koncernas šį sprendimą dar galį skųsti aukštesnės instancijos teismui. Į teismą „MG Baltic“ kreipėsi prieš dvi savaites.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) trečiadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtai paviešintos žvalgybos informacijos. VSD atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė BNS patvirtino, kad departamentas kreipėsi į teisėsaugą „dėl neteisėtai paviešintos žvalgybos informacijos“ ir detaliau situacijos nekomentavo. Generalinė prokuratūra BNS nurodė, jog VSD kreipimąsis gautas trečiadienį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad per devynerius vadovavimo šaliai metus negaudavo susistemintos informacijos apie koncerno „MG Baltic“ poveikį politiniams procesams. „Per visus devynerius metus nuo 2009 metų Prezidentūra nėra gavusi raštu nieko, mes buvome fragmentiškai informuojami žodžiu. O žodžiu, labai aišku, kad ta medžiaga buvo teikiama ta apimtimi, kokia ji negalėjo trukdyti tyrimams“, – naujienų portalui delfi.lt trečiadienį paskelbtame interviu sakė D. Grybauskaitė.

Konkurencijos tarybos vicepirmininkas Elonas Šatas siekė palankumo „MG Baltic“ koncernui ketinant įsigyti didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijas, skelbiama VSD parlamentarams pateiktoje informacijoje. Anot VSD, nuo 2008-ųjų, „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, koncernui „atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje.

Verslo koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus sako, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės „kova su menamais oligarchais“ kopijuoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino veikimo modelį. Tai D. Mockus pareiškė reaguodamas į prezidentės pasisakymus, kad „MG Baltic“ veikla yra klasikinis oligarchinio veikimo pavyzdys. „Kova su menamais oligarchais kopijuoja ilgus metus Vladimiro Putino taikomą modelį. Lietuvos verslininkų siekiamybė – JAV politikos ir verslo santykio modelis.

„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus sako, kad jo valdomas verslo koncernas tapo taikiniu asmenų, kurie nori valstybę valdyti istorijoje išnykusių santvarkų metodais. Tai koncerno vadovas pareiškė pirmadienį žiniasklaidai paskelbus informaciją iš žvalgybos rašto apie šios įmonių grupės įtaką politiniams procesams 2006–2017 metais.

Seimo valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas BNS sako palaikysiantis opozicijos registruotą siūlymą dėl pirmalaikių rinkimų rengimo šių metų birželį. „Parodytų tiems „bebrams“, kurie sėdi ir vairuoja valstybę už „Rosatomo“ pinigus ar įtaką, kad už jų – ne tuštuma. Ta prasme, yra jėga, visuomenė, kuri gali pastatyti juos į vietą“, – BNS sakė V. Bakas.

Situacija grėsmių nacionaliniam saugumui kontekste yra ramesnė, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Iš esmės galbūt pasakysiu, kad ramesnė situaciją, tiesiog. Tik tiek“, – BNS trečiadienį sakė D. Jauniškis po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, kuriame buvo pristatytas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Daugiau VSD vadovas nekomentavo ir siūlė laukti viešo grėsmių vertinimo pristatymo. Jis planuojamas kovo 26 dieną.

Per ketverius metus karių atlyginimai turėtų didėti 30 proc., teigia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai. Taip pat parengti nauji socialinių garantijų pasiūlymai. Tikimasi, kad jie motyvuos karius likti tarnyboje. Trečiadienį visi siūlymai, kaip gerinti karių socialines garantijas ir motyvaciją rinktis tarnybą kariuomenėje, pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams. „Buvo priimtas sprendimas didinti karių tarnybinius atlyginimus vidutiniškai iki 30 proc.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams pristatys galimybes įvesti visuotinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę. „Tai yra analizė su pateikiamomis alternatyvomis tolimesnei politinei diskusijai ir sprendimams priimti“, – BNS susitikimo išvakarėse sakė ministro atstovė Vita Ramanauskaitė.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia baigianti rengtis įsigijimų sistemos reformai. Tuo metu kai kurie politikai kelia klausimą, ar konkursas į pertvarkos metu kuriamos centralizuotos pirkimų agentūros vadovo pareigas surengtas tinkamai. Ministerija BNS informavo šiuo metu ieškanti per 20 viešųjų pirkimų specialistų, kurie dirbtų nuo kitų metų kuriamoje agentūroje ir naujame KAM Įsigijimų politikos skyriuje.

Konstitucinis Teismas penktadienį skelbs išvadą, ar Seimo narys Mindaugas Bastys dėl savo ryšių su Rusijos naudai dirbančiais asmenimis sulaužė priesaiką. KT vertina, ar M. Bastys pažeidė Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika bei tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos politikais. Pats parlamentaras teigia savo veiksmais priesaikos nesulaužęs.

Konstitucinis Teismas antradienį viešame posėdyje pradės nagrinėti Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos bylą. Konstitucinis Teismas turi atsakyti, ar Seimo apkaltos komisijos išvadoje nurodyti M. Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo priimti naują Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įstatymą. Juo, be kita ko, būtų keliami atlyginimai pareigūnams. Parlamentarai pažymi, kad kai kada STT pareigūnų tarnybos sąlygos patrauklumu atsilieka nuo kitų pareigūnų ir tarnautojų, o takoskyra išryškėjo STT pareigūnų tarnybos sąlygas palyginus su prokurorų situacija.

Tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio valstybės institucijų sprendimams pradėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) aiškinsis, kieno sprendimu modernizuojant „Lietuvos geležinkelius“ lokomotyvuose buvo įdiegta rusiška saugos sistema „Klub-U“. „Vienas iš epizodų labai konkretus, „Lietuvos geležinkelių“ įmonėje keletą pastarųjų metų vykę procesai, o konkrečiai – tam tikra technologinė sistema, „Klub-U“ sistema, kuri, mūsų vertinimu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kuri...

Ketvirtadienį Seimas skubos tvarka priėmė prezidentės pasiūlytą projektą ir kelis kartus padidino baudas už nusikaltimus, o korupcijos bylose baudas susiejo su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma. Už tai balsavo 95 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Savaitę trukusiose karinėse pratybose „Zapad“ buvo kelis kartus viršytas iš anksto skelbtas karių skaičius, vykdyti bombardavimai ir kiti pavojingi veiksmai Baltijos valstybių pašonėje, teigia Lietuvos kariuomenės karinės žvalgybos, Krašto apsaugos ministerijos vadovai.

Lietuvos saugumo situacija ir pasirengimas prieš kitą savaitę vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2017“ yra daug geresnis nei 2013 metais, pažymi naujausią informaciją apie saugumo situaciją regione trečiadienį išklausę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas siūlo neleisti grotų išvengti asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Kriminologas Gintautas Sakalauskas sako, kad tai būtų žingsnis atgal link sovietmečio tradicijų - jis pabrėžia, kad Lietuvoje kalinių yra labai daug, ir tai nedidina visuomenės saugumo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pripažintas veikęs prieš Lietuvos valstybę Socialdemokratų partijos frakcijos narys Mindaugas Bastys prašo Generalinės prokuratūros ištirti jo paties veiklą. Ketvirtadienį M.Bastys kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką.

Prieš Lietuvos valstybę veikusiu pripažintas Seimo narys Mindaugas Bastys gali būti ne vienintelis Rusijai lojalus asmuo Parlamente. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai neatmeta – saugumo spragos leidžia tokiems žmonėms užimti įtakingus postus ir dalyvauti valstybės valdyme. NSGK narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako mananti, kad Seime veikia ir daugiau tokių asmenų, kaip M. Bastys. „Parlamentarai nėra specialiai tikrinami.

Parlamentinį tyrimą dėl parlamentaro Mindaugo Basčio ryšių atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aiškinasi naujas detales dėl galimų politiko saitų ir politinių įtakų. M.Basčiui pirmadienį teko atsakyti į klausimus apie jo pažintį su bendrovės „Arvi“ atstovais ir konkrečiai vadovu Vidmantu Kučinsku. „Klausimai iš kosmoso srities. Nežinau, ką atsakyti“, – klausiamas apie ryšius su verslininku, Rusijos garbės konsulu V.Kučinsku komitete pirmadienį kalbėjo M.Bastys.

Socialdemokratų partijos frakcijos nario Mindaugo Basčio ryšius su rusų verslo, specialiųjų tarnybų ir Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais tiriantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį planuoja dar kartą išklausyti patį parlamentarą ir pradėti rengti išvadų projektą.

Lietuva turi investuoti į kibernetinį ir informacinį saugumą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Tai jis pareiškė po komiteto narių susitikimo su Jungtinių Valstijų išorinės karinės žvalgybos vadovu generolu Vincentu Stewartu. Parlamentaras teigė iš JAV gynybos žvalgybos agentūros direktoriaus išgirdęs, kad Rusija yra labai stipri ir daug investuoja į kibernetinius bei informacinius pajėgumus.

Po incidento, kai parlamentaras Kęstutis Pūkas kabinete Seime laikė ginklą, nors tai draudžia parlamento vidaus tvarka, policija sprendžia, ar palikti galioti leidimą jam turėti ginklą. „Policija spręs, ar yra pagrindas panaikinti leidimą, ir turbūt pasiūlys savanoriškai tą ginklą palikti policijai, kol pasibaigs tyrimai“, - BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Anot R.Matonio, sprendimą, ar naikinti leidimą, priims jį išdavusi Kauno policija.

NATO iš anksto norėtų sulaukti detalios informacijos iš Rusijos ir Baltarusijos apie šiemet vyksiančias pratybas „Zapad 2017“, keliančias nerimą Baltijos šalims dėl savo masto ir puolamojo scenarijaus. „Pratybos „Zapad 2017“ yra pavyzdys vienų iš tų pratybų, apie kurias norėtume būti informuojami iš anksto“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jau besibaigiančiais 2016 metais tarptautinė bendruomenė nenoromis ar per prievartą sudarė sąlygas pačiai save į kampą įsistūmusiai Rusijai žengti politinius žingsnius į priekį. O ir pats Kremlius pateikė rimtų argumentų bent jau pretenduoti į tarptautinės politikos galingųjų rato sugrįžimą. Apie tai, į ką transformuosis Rusija 2017-aisiais ir kaip tai gali paveikti Lietuvą, tv3.lt paprašė pakomentuoti politologus ir ekspertus. Rusija į naujuosius metus įžengia apimta dvejopų nuotaikų.

Įslaptinti dokumentai teisėtai patekti pas asmenį negali, nes tik žmogus, turintis teisę susipažinti su ta informacija, gali disponuoti tokiais dokumentais, „Žinių radijui“ sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas. Papirkimu ir prekyba poveikiu įtariamo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui pareikšti papildomi įtarimai – neteisėtas disponavimas valstybės paslaptimi.

Lietuvos tarnybos sureagavo laiku ir tinkamai, sakė premjeras Algirdas Buktevičius, paklaustas apie galimą neteisėtą rusų išsilaipinimą Juodkrantėje.  „Negaliu (pasakoti), tai yra slapta informacija. Tarnybos sureagavo laiku ir tinkamai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas interviu portalui lrt.lt pranešė, kad Juodkrantėje per pratybas galėjo būti išsilaipinę rusų diversantai.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo nesvarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Artūro Paulausko iniciatyvos vykdyti šaukimą į Lietuvos kariuomenę ir 2020-2021 metais. A.Paulauskas teigia, kad ši ministerijos pozicija parodo krašto apsaugos ministro Juozo Oleko nusiteikimą apskritai prieš šaukimą į Lietuvos kariuomenę.

Perkeliant buvusių slaptų sovietų saugumo bendradarbių bylas iš Valstybės saugumo departamento (VSD) į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) nė viena jų nedingo, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. „Kiek aš teiravausi, bylos visos sutampa. Nė viena nedingo“, - BNS sakė A.Paulauskas. Taip jis komentavo LGGRTC saugomų prisipažinusių slaptų KGB bendradarbių bylų inventorizavimo rezultatus. Inventorizaciją atliko VSD.

Seimas prisipažinusių buvusių sovietų saugumo KGB bendradarbių slaptumą linkęs saugoti 75 metus. Šią savaitę po svarstymo pritarta tokiam įstatymo pataisos projektui. Projektą inicijavusi Vyriausybė siūlė prisipažinusius įslaptinti visam laikui, bet šią nuostatą pakeitė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl įstatymo pataisos dar liko vienas balsavimas.

Seimas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto lėktuvo „An-2“ nelaimės tyrimo išvadų. Komitetas, Seimo pavedimu atlikęs tyrimą dėl lietuvių pilotuoto lėktuvo paieškos ir įgulos gelbėjimo operacijos, išvadomis siūlo griežtinti skrydžių saugos taisykles, aiškiau apibrėžti reagavimo į galimas nelaimes laiką, reglamentuoti komunikavimo su artimaisiais klausimus, pažymi NSGK vadovas Artūras Paulauskas.

Baltijos jūroje kasmet įvyksta iki keliasdešimt nelaimių, didžioji dalis žmonių išgelbstima, bet nuo vieno iki septynių - nerandama, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Taip ministras trečiadienį Seime žurnalistams atsakė į klausimą, ar prisiims politinę atsakomybę dėl antrojo „An-2“ piloto, kurio iki šiol taip ir nerasta. Pirmojo piloto kūnas praėjusį penktadienį rastas į Baltijos jūrą prieš porą savaičių nukritusiame lėktuve.

Orlaivio pilotai pakildami į orą yra atsakingi už pasirengimą skrydžiui, kaip ir automobilio vairuotojai - už savo transporto priemonės būklę ir reikiamas priemones, sako susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas. Tokią poziciją viceministras pirmadienį išsakė lėktuvo „An-2“ avarijos aplinkybes triančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

 Seime penktadienį vykstant konferencijai dėl kariuomenės ateities, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė „Žinių radijui“ sakė, kad reikia pradėti kalbėti apie perėjimą prie visuotinio karinio rengimo.

  Lietuvos kariuomenė tariasi su Jungtinėmis Amerikos valstijomis, kad Lietuvoje butų palikta dalis ginkluotės, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Vytautas Jonas Žukas. „Mes norėtume, kad čia, Lietuvoje, taip pat būtų NATO labai greito reagavimo pajėgų tam tikros atsargos dislokuotos, kalbame ir su mūsų artimiausiais partneriais amerikiečiais, kad jie čia paliktų tam tikrą dalį ginkluotės.

Nors Karo prievolės įstatymo pakeitimo projektas dar neužregistruotas Seime, politikai laužo ietis ginčydamiesi, koks jis turi būti, o svarbiausia – kas turėtų būti pašauktas į kariuomenę. Didžiajai daliai jaunųjų ūkininkų, regis, nereikės kabinti kareiviškos košės. Nežino kainos Briedis dar miške, o puodą jau kaičia. Taip galima apibūdinti politikų ir kariškių samprotavimus, kiek šalies biudžetui per metus atsieis 3 000–3 500 šauktinių kariuomenė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, istorikas Arvydas Anušauskas sako, kad dabar Lietuvoje Rusijai skleisti dezinformaciją sąmoningai padeda kelios dešimtys žmonių. „Jų motyvacija labai įvairi - nuo materialinės naudos iki savo antieuropietiškos, antiamerikietiškos ar antidemokratinės pozicijos realizavimo. Šioje srityje Lietuvoje Rusijai sąmoningai dirba vos kelios dešimtys žmonių“, - interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė parlamentaras.

 Generalinėje prokuratūroje sudaryta speciali tyrimo grupė išnagrinėti visus duomenis apie Lietuvoje galėjusį veikti JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimą įtariamiesiems terorizmu tardyti, trečiadienį pranešė prokuroras. „Esame priėmę sprendimą sudaryti prokurorų tyrimo grupę, pajungti šiek tiek daugiau prokurorų“, - trečiadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Tomas Kavaliauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsienio specialiųjų tarnybų akiratyje – ir Seimo kanceliarijoje dirbantys darbuotojai. Užsienio agentų dėmesio jie sulaukė Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai. Kai kurių Seimo darbuotojų neaiškūs asmenys prašė kopijuojant dokumentus padaryti papildomą kopiją ir ją perduoti už atlygį, skelbiama žiniasklaidoje.

Spalio 7 d., Vilniuje, jau keturioliktą kartą įvyks kibernetinio saugumo konferencija „Security Day 2014“, tema – „Kibernetinis saugumas: gintis negalima pulti“. Kurioje vietoje reikia dėti kablelį: „Gintis, negalima pulti“ ar „Gintis negalima, pulti“?, klaus IT ekspertai, akademikai ir valstybinių institucijų atstovai bei dvidešimties metų veiklos jubiliejų IT saugumo srityje minintys konferencijos organizatoriai „Santa Monica Networks“. Mykolo Riomerio Universiteto (MRU) Tarptautinės ir Europo...

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siekia plačiau naudoti kariuomenę, kai šalyje oficialiai nevyksta karo veiksmai. Tai apibrėžiantį dokumento projektą ministerija pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovybei, penktadienį rašo „Lietuvos rytas“. KAM norėtų, kad jeigu šalyje pasirodytų žalieji žmogeliukai, kariuomenė galėtų iškart veikti nelaukdama jokių specialių procedūrų, kurias tokiais atvejais turi atlikti politikai.

Žinių radijas  „Šauktinių kariuomenė nėra panaikinta, mes turime mišrią sistemą ir kurį laiką mes galėtume, bent jau dabar, kviesti į privalomąjį karinį mokymą“,- naujojoje „Žinių radijo“ laidoje „Greiti pietūs“ sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.  „Dažnai yra klystama. Mūsų įstatymai leidžia ir šauktinius, ir mišrią ir profesinę kariuomenę.

 Reikia pradėti diskusiją dėl karinio rengimo mokyklose grąžinimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas. „Iš tikrųjų grėsmė yra, grėsmė išlieka, ir mes turime ruošti savo jaunimą.