seimo nacionalinio

Seimo kanceliarija ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) apskundė teismo sprendimą, įpareigojusį paskelbti žvalgybos parlamentui teiktos informacijos paneigimą apie buvusį vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį. „Prašome, kaip ir visada – atmesti jo ieškinį.

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) parengė naują organizacijos viziją – anot jos, tai turėtų būti ne tik karinės pajėgos, bet ir įvairesnes civilines užduotis atliekanti patriotinė organizacija, finansuojama per Vyriausybę. Antradienį ši vizija pristatyta per uždarą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį. „Tai yra rimtas žingsnis į didesnį visuomenės įtraukimą į valstybės saugumą“, – po posėdžio BNS sakė komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Europoje kaistant geopolitinei situacijai, Lietuva ėmė garsiau aptarinėti visuotinės karo tarnybos prievolės klausimą. Ir nors ekspertai bei politikai vieningai sutaria, kad visuotinis šaukimas gali būti gyvybiškai svarbus Lietuvai, daugelis taip pat išskiria kelias su tuo susijusias problemas. Pavyzdžiui, tai, kad Lietuvoje sparčiai mažėja tarnybai tinkamų jaunuolių – jų sveikata paprasčiausiai per prasta.

Kilus dvejonėms dėl kandidatės į Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkus Beatos Valungevičienės ryšių su teistais asmenimis, politikė pranešė atsiimanti savo kandidatūrą. „Nusprendžiau atsiimti savo kandidatūrą į steigiamos partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkės postą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė B. Valungevičienė. Politikės įsitikinimu, nuosprendžiai Lietuvoje yra rašome ne tik be teismo, bet ir be nusikaltimo.

Į buvusio premjero Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ primininkus kandidatuojanti politikė Beata Valungevičienė sulaukė tinklaraštininko, kuris anksčiau dirbo S. Skvernelio patarėju, Skirmanto Malinausko kritikos. Pasak jo, ši politikė yra susijusi su Artūru Pukeliu-Šviniumi ir prieštaringai pagarsėjusiu Žydrūnu Buzu.

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentarai ragina NATO likti vieningu augančios Rusijos grėsmės akivaizdoje ir nepasiduoti jos grasinimams. Jie laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenberą, NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininką Geraldą E. Connolly (Džeraldą Konolį) ir NATO šalių parlamentų komitetus, atsakingus už užsienio ir saugumo politiką, penktadienį pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų komitetai (URK). Jų pirmininkai inicijavo ...

Lietuva – nedidelė šalis, tačiau mūsų konfliktai su Kinija ir Baltarusija pastaruoju metu yra dėmesio centre. Kinija ne tik paslapčia mums taiko ekonomines sankcijas, kurios vis auga, bet  ir nori padaryti mūsų šalį tarsi raupsuota kitų šalių akyse.

Seimas ketvirtadienį atmetė 50 opozicinių frakcijos narių siūlymą steigti laikinąją tyrimo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją. Jai siūlyta pavesti tirti šių baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes. Pasiūlymui nepritarę Seimo nariai siūlo tyrimą atlikti Seimo komitetams, o kartu ištirti ir prezidento vaidmenį šioje istorijoje. 61 Seimo narys balsavo už, 54 prieš, 13 susilaikė, pasiūlymui nepritarta, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę baigė nagrinėti bylą, kurioje buvęs vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys ginčija žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). Sprendimą byloje teismas skelbs gruodžio 28 dieną. R. Šukio teigimu, komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad nepaprastosios padėties įvedimas gali būti svarstomas siekiant suvaldyti migrantų krizę. Pasak L. Kasčiūno, tokiu atveju pasienio kontrolę perimtų kariuomenė ir patekimas į Lietuvos teritoriją būtų neįmanomas.

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį šaukia specialų posėdį, kuriame svarstys, ar uždrausti Kinijos įmonės „Nuctech“ rentgeno patikros įrangą šalies oro uostuose dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tokio pobūdžio sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija praėjusį mėnesį padarė išvadą, kad įmonės „Nuctech“ bagažo rentgeno patikros įrangos diegimas šalies oro uostuose neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Priešakinėse kovos su koronavirusu (COVID-19) linijose dirbančius medikus galima tikėtis paskiepyti per sausį, sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Vidaus reikalų viceministrais skiriami Seimo kanceliarijoje dirbę Sigita Ščajevienė, Vitalijus Dmitrijevas, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Darbą naujieji viceministrai pradeda nuo antradienio. S. Ščajevienė bus atsakinga už viešojo administravimo sričių įgyvendinimą, V. Dmitrijevas – už viešojo saugumo sritį. Pasak ministerijos, V. Dmitrijevas turi ilgametę darbo patirtį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, nuo 2008 metų jis dirbo komiteto biuro vadovu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSKG) trečiadienį nusprendė kreiptis į parlamento pirmininką Viktorą Pranckietį, kad šis komiteto nariui, buvusiam jo pirmininkui Vytautui Bakui panaikintų leidimą dirbti su slapta informacija.

Iš Seimo posėdžio darbotvarkės ketvirtadienį išbrauktas klausimas dėl apkaltos parlamentarei Irinai Rozovai iniciatyvos. To paprašė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok, pranešusi, kad frakcijos narė I. Rozova serga. Už tai, kad iniciatyva nebūtų svarstoma, balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 30 ir susilaikė aštuoni parlamentarai.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė skeptiškai vertinantis parlamentinio tyrimo galimybę dėl Valstybinio saugumo departamento (VSD) situacijos ir sakė pasitikintis teisėsaugos tyrimu bei išvadomis. „Aš, tiesą sakant, skeptiškai žvelgiu į tokią perspektyvą, nes pirmiausia manau, kad tokie tyrimai turi prasidėti nuo tų tarnybų, kurios ir gali kvalifikuotai pateikti atsakymą, ar kažkas buvo negerai ir buvo nusižengta įstatymams, ar to nebuvo“, – interviu Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovas.

Seimo narys Vytautas Bakas ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad paviešinta informacija apie žvalgybos darbus yra itin reikšminga visuomenei ir jau prognozavo, kuo galėtų baigtis parlamentinis tyrimas, jei jis bus pradėtas. „Mano vertinimu, jei pasitvirtins ši informacija, ji baigsis tuo, kad keli pareigūnai neteks savo postų. Visiškai neatmesčiau, kad gali būti organizuojami, keliami klausimai dėl apkaltos tam tikriems politikams.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) planuoja kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, kad ši imtųsi priemonių, jog Rusijos verslininkas Jevgenijus Prigožinas ir jo turtas atsidurtų Europos Sąjungos (ES) „juodajame sąraše“. „Asmuo tikrai yra gana žinomas ir žinomas tuo, kad yra artimas Kremliaus režimui, vienaip ar kitaip susijęs su privačia karine bendrija „Vagner“ ir tuo pačiu žinome, kad JAV jam taiko sankcijas pagal tris protokolus.

Opozicijos atstovai siūlo stabdyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą dėl Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais, kol nebus gautas atsakymas dėl apkaltos. Opozicijos atstovų siūlymu komitetas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją bei Teisės departamentą su klausimu, ar komitetas gali stabdyti tyrimą, nes Seimo nutarimu darbą yra įpareigotas baigti iki balandžio 30 dienos.

Seime surinkti 44 parašai pradėti apkaltos procesą parlamentarei Irinai Rozovai. Apkaltos iniciatoriai teigia, kad nuslėpusi savo ryšius su rusų diplomatais I. Rozova „galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“. „Yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad I. Rozova galimai nebuvo atvira ir sąžininga, sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“, – sakė vienas apkaltos iniciatorių Nacionalinio...

Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis žada pasirašyti opozicijos iniciatyvą pradėti apkaltą Seimo narei Irinai Rozovai dėl jos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais. „Mes šnekėjome, kad ir aš pats, ir komiteto pirmininkas pasirašysime, jeigu bus toks siūlymas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis. Jis tvirtino nežinąs, kaip elgsis kiti valstiečių frakcijos nariai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto opozicijos nariai dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais inicijuoja parlamentarės Irinos Rozovos apkaltos procesą. „Šiandien mes turime labai aiškią situaciją, informacijos pakanka apkaltos komisijai pradėt, viskas. Tai reiškia, mes dabar komiteto nariai turime pakankamai supratimo ir informacijos apie galimai sulaužytą priesaiką“, – po NSGK posėdžio žurnalistams sakė opozicinių konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.

Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų į kariuomenę bus šaukiami jaunesni vaikinai ir lengviau leis atsipūsti tiems, kurie jau dirba ir kuria savo šeimas.  Pagal gruodžio 12 d. priimtus Karo prievolės įstatymo pakeitimus, į privalomąją pradinę karo tarnybą būtų kviečiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų. Dabar įstatymas numato, kad šaukimo atlikti privalomąją tarnybą gali sulaukti jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas siekia neleisti komiteto nariams viešai komentuoti tyrimo dėl parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su Rusija, kol jis nebus baigtas. Komiteto vadovas remiasi Seimo tyrimo komisijų veiklą reglamentuojančiu įstatymu, kad po kiekvieno komisijos posėdžio suderintą pranešimą raštu arba žodžiu gali pateikti tik jos vadovas arba įgaliotas narys.

Seimo narė Irina Rozova neigia, kad nuo Valstybės saugumo departamento (VSD) bandė nuslėpti ryšius su rusų diplomatais, o ryšius vadina neformaliais, bet ne asmeniniais.  „Asmeniniai ryšiai, mano supratimu, tai labai glaudūs ryšiai, apimantys ir bendrą poilsį, draugystę šeimomis, tai yra, mano nuomone, bendras apsilankymas pirtyje ir taip toliau. Tokių ryšių su rusų diplomatais aš nepalaikiau ir nepalaikau“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė I. Rozova.

  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo tirti ir Seimo narės Irinos Rozovos ryšius su rusų diplomatais, ir informacija apie tai disponavusių politikų veiksmus. Seimo komitetas trečiadienį bendru sutarimu patvirtino klausimus, kurie bus teikiami Seimui kaip būsimo parlamentinio tyrimo dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui projektas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas pirmadienį pranešė prašysiantis nušalinti tris komiteto narius iš opozicijos, kai bus atliekamas parlamentinis tyrimas dėl Seimo narės Irinos Rozovos. Politikas teigė tokį sprendimą dėl buvusio komiteto pirmininko Vytauto Bako, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno ir liberalo Virgilijaus Aleknos priėmęs dėl to, kad jų veikla irgi bus nagrinėjama tyrimo metu.

Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija apie Seimo narę Iriną Rozovą rodo, kad su Rusijos diplomatais tartasi dėl finansinės paramos politikės atstovaujamai partijai „Rusų aljansas“. Šie duomenys 2018 metų sausį pateikti Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, kai buvo sprendžiamas klausimas, ar suteikti I. Rozovai leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Vytautas Bakas žada šią sesiją teikti pataisas, kad iš gynybos pirkimų būtų eliminuotos reputacines ir kitokias rizikas galinčios kelti įmonės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį pripažino neatitinkančiais tikrovės Valstybės saugumo departamento (VSD) teiginius apie buvusį Seimo narį, eksministrą Raimondą Šukį. Buvęs politikas teismui ginčijo žvalgybos informaciją, pernai pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nepritarė siūlymui viešinti savo noru prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį apsvarstęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos projektą, kad būtų paviešintos valstybės paslaptimi laikomų buvusių KGB bendradarbių pavardės.

Verslininkų Mindaugo ir Gintaro Marcinkevičių vieši teiginiai apie buvusį verslo partnerį, vienos didžiausių Lietuvoje VP grupės pagrindinį akcininką Nerijų Numavičių yra subjektyvi jų nuomonė, kurios turtingiausiu Lietuvos žmogumi laikomas N. Numavičius neturėtų priimti „pernelyg įžeidžiai“, pareiškė teismas.

Rusija bando sukurpti bylas Sausio 13-osios bylos pareigūnams – tyrėjams, prokurorams, teisėjams, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas. „Yra požymių, kad bandomos sukurpti baudžiamosios bylos tų pareigūnų, kurie tiria Sausio 13-osios bylą, ar tai būtų prokurorai, teisėjai, tyrėjai, jų atžvilgiu“, – trečiadienį žurnalistams po NSGK posėdžio sakė V. Bakas.

 Valstybės saugumo departamentui (VSD) skiriamas papildomas milijonas eurų. Antradienį Seime balsuojant dėl biudžeto priėmimo buvo pritarta tokiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako siūlymui. Už balsavo 85 Seimo nariai, du buvo prieš ir trys Seimo nariai susilaikė. V. Bakas teigė, kad siūlymas susijęs su VSD technologine pažanga ir gebėjimais reaguoti į grėsmes.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Vytautas Bakas policiją kaltina neveiklumu, streikuojantiems mokytojams nuo praėjusios savaitės nepaliekant Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) patalpų. „Tikrai nepritariu jėgos panaudojimui, protestuojančių žmonių vadinimui teroristais, bet manau, kad kišti galvą į smėlį, kai reikia veikti, yra neprofesionalu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas valstietis Vytautas Bakas siūlys kitų metų biudžete 4,2 mln. eurų padidinti finansavimą Valstybės saugumo departamentui (VSD). Dienraščiui „Lietuvos žinios“ parlamentaras teigė, jog tokios lėšos sugrąžintų tarnybos išlaidas į praėjusių metų lygį, jo pakaktų ne tik įprastai veiklai vykdyti, bet ir kokybiniam šuoliui atlikti. „Praėjusiais metais įvykdyta darbo užmokesčio reforma ir pradėti tam tikri technologinio proveržio projektai.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad jam yra nesuprantamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako elgesys, bet frakcijoje politikas liks. Taip jis kalbėjo, kai V. Bako vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) atsisakė suteikti duomenis galimą neteisėtą įtaką politikai tiriančiai „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamai komisijai. „Aš nesuprantu jo pozicijos. Aš skaitau jo publikacijas, jo pareiškimus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kviečia Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį paaiškinti Vyriausybės pasitarimo įrašo ištrynimo aplinkybes. Pirmadienį posėdžiavęs NSGK Vyriausybės kanclerį nusprendė išsikviesti, nepaisant komiteto pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako prieštaravimų, kad pagal Seimo statutą NSGK turi nagrinėti tik nacionalinio saugumo klausimus, bet ne Vyriausybės posėdžių, pasitarimų organizavimo tvarką.

Koncernas „MG Baltic“ iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako siekia prisiteisti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos dėl reputacijai padarytos žalos.

Seimo narys siūlo įpareigoti teisėsaugą nuo kitų metų gegužės vertinti būsimų ir esamų strateginių įmonių, pirmiausia energetikos, rangovų ryšius su užsienio valstybėmis. Taip norima įsitikinti, ar jie atitinka šalies nacionalinio saugumo reikalavimus. Tokią Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas. „Užsienio investuotojai ir rangovai yra dvi skirtingos kategorijos.

Vilniaus apygardos teismas antradienį atmetė koncerno „MG Baltic“ prašymą priimti ieškinį dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės. Teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS sakė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. „Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tekinti skundo jame nurodytais pagrindais“, – BNS sakė L. Nemeikaitė.

Pirmadienį Seime vyks diskusija apie partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės problemas. Renginyje bus diskutuojama apie priemones, kurios leistų efektyviai kovoti su nelegaliu partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu, bus svarstoma, kaip užkirsti kelią paramos gavėjo statusą turintiems subjektams (labdaros ar paramos fondams, galintiems priimti aukas iš juridinių asmenų, įskaitant verslo subjektus) paaukotas lėšas naudoti politinės veiklos išlaidoms apmokėti, pranešė Seima...

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos partijos reitingai yra sunkiausio partijos išgyvento laikotarpio atspindys. „Tikėtina, kad po šitiek smūgių, po tokio ilgo, tendencingo puolimo, buvo galima tikėtis tokių dalykų. O ten 2 ar 3 procentai, iki kur tas dugnas, aš tikrai nespėliojau.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį Seimo nariui Vytautui Bakui uždraudė koncerną „MG Baltic“ vadinti „organizuota nusikalstama grupe“. Parlamentarui taip pat nurodyta susilaikyti nuo teiginių, kad koncernas padarė valstybei 500 mln. eurų žalą. Anot teismo, tokių teiginių skleidimas per žiniasklaidą ir per susitikimus regionuose gali daryti poveikį baudžiamąją politinės korupcijos bylą nagrinėjančiam teismui ir pažeidžia „MG Baltic“ nekaltumo prezumpciją.

Dar šią savaitę koncernas „MG Baltic“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako viešai paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rašoma trečiadienį ryte išplatintame pranešime spaudai. O penktadienį „MG Baltic“ išplatino dar vieną pranešimą.

Buvęs kelių vyriausybių ministras Raimondas Šukys padavė Valstybės saugumo departamentą (VSD) į teismą, reikalaudamas paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją apie jam darytą koncerno „MG Baltic“ atstovų poveikį. „Kreipimęsi prašau pripažinti VSD pažymoje pateiktus duomenis neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais garbę ir orumą, jokių finansinių ar žalos klausimų nekeliama. Toje pažymoje yra bent trys epizodai, kuriuose esu paminėtas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą prezidentė vadina politine Seimo nuomone, neturinčia teisinių pasekmių, bei laukia konkrečių pasiūlymų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl Lietuvoje buvusio slapto CŽV kalėjimo praktiškai neįgyvendinamas, sako Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė. „Aš labai norėčiau įvykdyti sprendimą ir tuo pabaigti šį klausimą, bet jis praktiškai neįvykdomas, nes mes vargu ar gausim kokias nors diplomatines garantijas iš JAV. Pinigų sumą, priteistą sumokėti, yra beveik neįmanoma, nes nėra kam“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sakė K. Bubnytė.

Žiniasklaidos priemonių savininkams reikėtų taikyti tokius pačius reikalavimus, kaip investuotojams į strategines šalies įmones, sako premjeras Saulius Skvernelis.