seimas
Lietuvos Respublikos Seimas
Tai vienarūšis parlamentas, atliekantis įstatymų leidybos funkcijas Lietuvoje. Jis sudarytas iš 141 nario, išrinktų ketverių metų kadencijai pagal mišrią rinkimų sistemą: dalis parlamentarų renkama vienmandatėse apygardose pagal daugumos sistemą, o kita dalis – pagal proporcinę sistemą iš partijų sąrašų.
Seimas priima įstatymus, tvirtina valstybės biudžetą, sprendžia vyriausybės sudėties klausimus ir atlieka kitas svarbias funkcijas, susijusias su valstybės valdymu ir politikos formavimu. Seimo veikla yra pagrindas demokratinės santvarkos veikimui šalyje, užtikrinant piliečių atstovavimą ir valdžios institucijų veiklos kontrolę.
2024 m. spalio 13 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
Seimas sutinka tobulinti Rinkimų kodeksą
Seimas imasi svarstyti Rinkimų kodekso pataisas, padėsiančias rinkimų stebėtojams fiksuoti rinkimų tvarkos pažeidimus.
Ketvirtadienį už tai siūlančias Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nario Gintauto Kindurio pateiktas kodekso pataisas po pateikimo balsavo 52 Seimo nariai, 12 buvo prieš, susilaikė 32 parlamentarai.
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Pensijų kaupimo įstatymo pataisas: už buvo 54 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 13.
Toliau Seimas pataisas svarstys birželio 20 dieną, sulaukęs Vyriausybės išvados, Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetų išvadų.
Seimo opozicija tikina, kad VSD pranešėjo komisijos išvadoms dar reikia laiko: laukia etikos sargų sprendimo
Seimo opozicija sako, kad nereikėtų skubėti spręsti dėl parlamentinio tyrimo išvadų. Pasak jų, parlamentarams dar reikia laiko susipažinti su įslaptinta laikinosios komisijos, nagrinėjusios pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, informacijos dalimi. Socialdemokratai tikina, kad visų pirma reikia sulaukti Etikos ir procedūrų komisijos sprendimų.
Seimas nutarė iki gegužės 1 d. paankstinti naujų statybų nuostatų įsigaliojimą
Ketvirtadienį Seimas priėmė Statybos ir Teritorijų įstatymų pakeitimų paketą, kuriame siūloma nuo šių metų lapkričio 1 d. iki gegužės 1 d. paankstinti anksčiau priimtų nuostatų įsigaliojimą. Šiomis nuostatomis didinamos baudos už pakartotinius pažeidimus, tikslinamas kvalifikacijos atestatų išdavimas ir sukuriama galimybė išduoti statybą leidžiančius dokumentus pastatams, kurių leidimai nebegalioja.
Už siūlymą balsavo 84, susilaikė 19, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.
Seimas pritarė Jarukaičio ir Norkaus kandidatūroms į ESTT
Seimas ketvirtadienį pritarė Irmanto Jarukaičio kandidatūrai į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus (ESTT) ir Rimvydo Norkaus kandidatūrai į ESTT generalinius advokatus.
Į ESTT teisėjus siūlomas I. Jarukaitis šiam teisme teisėju dirba nuo 2018 m. Anksčiau jis dirbo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, Krašto apsaugos ministerijos Teisės skyriaus specialistu, Europos Komisijos Informacinės visuomenės generalinio direktorato specialistu.
Seime – dar vienas siūlymas suvaržyti lošimų organizatorių veiklą
Nepriekaištingos reputacijos reikalavimus turėtų atitikti daugiau žmonių, įmonių ar organizacijų, susijusių su lošimų verslu, pavyzdžiui, samdomų tam tikriems darbams ar paslaugoms.
Tokias Azartinių lošimų įstatymo pataisas inicijuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Tai veiktų kaip prevencija.
Seimas spręs dėl Jarukaičio ir Norkaus kandidatūrų į ESTT teisėjus ir generalinius advokatus
Seimas ketvirtadienį spręs dėl Irmanto Jarukaičio kandidatūros į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėjus ir Rimvydo Norkaus kandidatūros į ESTT generalinius advokatus.
I. Jarukaičio ir R. Norkaus kandidatūras atrinko premjerės Ingridos Šimonytės sudaryta darbo grupė. Ministrė pirmininkė, įvertinusi kandidatūras, pateikė siūlymus dėl kandidatų Vyriausybei. Ministrų kabinetas, prezidentui pritarus minėtoms kandidatūroms, dėl jų konsultuojasi su Seimu.
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų.
Jei Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas bus priimtas, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2025 metų gegužės – tada turi baigtis išmaniųjų kasos aparatų įdiegimas.
20-ųjų narystės NATO metinių išvakarėse – minėjimai Šiaulių aviacijos bazėje, Seime
Šiaulių aviacijos bazėje ir Seime ketvirtadienį vyks Lietuvos 20-osioms narystės NATO metinėms skirti renginiai.
Šiauliuose minint šią sukaktį pasikeis ir NATO oro policijos misijos Lietuvoje kontingentai. Simbolinį Baltijos oro erdvės raktą Belgijos ir Prancūzijos oro pajėgų kontingentų vadai perduos Ispanijos ir Portugalijos oro pajėgų kontingentų vadams, pranešė kariuomenė.
Pirmoji oro policijos misija pradėta vykdyti tuo pačiu metu, kai Lietuva tapo pilnateise NATO nare.
Seime ketinama priimti sprendimą dėl siūlymo iki gegužės 1 d. paankstinti naujų statybų nuostatų įsigaliojimą
Ketvirtadienį Seimas priims galutinį prendimą dėl Statybos ir Teritorijų įstatymų pakeitimų paketo, kuriame siūloma nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 1 d. paankstinti anksčiau priimtų nuostatų įsigaliojimą. Šiomis nuostatomis būtų didinamos baudos už pakartotinius pažeidimus, tikslinamas kvalifikacijos atestatų išdavimas ir sukuriama galimybė išduoti statybą leidžiančius dokumentus pastatams, kurių leidimai nebegalioja.
REKLAMA
REKLAMA
Seimui ketinama pasiūlyti taisyti stebėtojams aktualias Rinkimų kodekso nuostatas
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Gintautas Kindurys antradienį ketina pateikti parlamentui rinkimų stebėtojų darbą palengvinančius Rinkimų kodekso pakeitimus.
Siekiant užfiksuoti galimus rinkimų pažeidimus, parlamentaras siūlo leisti rinkimų stebėtojui fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, neprašant galimo pažeidėjo ar kitų asmenų sutikimo. Užfiksuotą medžiagą rinkimų stebėtojas galėtų perduoti rinkimų komisijai ar policijai.
Seimo komitetas pritarė siūlymui mugėse leisti prekiauti iki 15 laipsnių alkoholiu
Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Vyriausybės siūlymui kiek atlaisvinti alkoholio prekybą bei reklamos reguliavimą. Jei pataisos bus priimtos, mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose bus galima prekiauti iki 15 laipsnių stiprumo alkoholiu, o reklama nebus laikoma informacija apie maisto ir alkoholio derinimo rinkinius, apdovanojimus, gamybos technologijas, tradicijas.
Seime bus pristatyta energetinės nepriklausomybės iki 2050-ųjų strategija
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete energetikos ministras Dainius Kreivys pristatys Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategija iki 2050 metų.
Energetikos ministerijos parengtame dokumente bus išdėstyta, kaip Lietuvai iki šio laikotarpio pasigaminti visą reikiamą elektrą, ją eksportuoti, taip pat didinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus bei transformuoti pramonę į netaršią aplinkai.
TV3 Žinios. Seime – siekis pripažinti komunistų partiją nusikalstama organizacija; Aiškėja daugiau detalių apie 20-metės gimdymą apleistame name
Ant Seimo narių stalo dar vienas bandymas pripažinti komunistų partiją nusikalstama organizacija. Konservatoriai daugybę kartų bandė priimti šį įstatymą, bet vis nesėkmingai, o šį kartą pavyko įveikti pirmąją procedūrą. Tiesa, patys kadaise buvę komunistais, dabartiniai Seimo nariai sako, kad komunistaudami nieko nusikalstamo nedarė, ir kritikuoja konservatorius, kad šie ir vėl prieš rinkimus traukia šį siūlymą iš stalčiaus.
Seimas atmetė siūlymą kriminalizuoti kraujomaišą
Seimas atmetė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas dėl kraujomaišos kriminalizavimo.
Antradienį projektą po pateikimo palaikė tik 12 parlamentarų, prieš buvo 21, susilaikė 36. Seimo nariai nemano, kad ši iniciatyva turėtų būti dar tobulinama, todėl ją atmetė.
R. Šalaševičiūtė siūlė už kraujomaišą numatyti baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą nuo 3 iki 6 metų.
Su paspirtuku – tik užsidėjus šalmą: siekia įstatymu įpareigoti apsisaugoti nuo traumų
Antradienį Seime pateiktas siūlymas visus paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus įpareigoti dėvėti šalmus. Tais atvejais, kai tokia priemonė yra nuomojama, suteikti šalmą privalėtų elektrinės mikrojudumo priemonės nuomotojas.
Už projektą po pateikimo balsavo 46, prieš 2, susilaikė 12 parlamentarų. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Seimas linkęs pritarti siūlymui leisti institucijoms pirkti dronus su kiniškais komponentais
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma leisti saugumui svarbioms organizacijoms įsigyti bei testavimui naudoti ar kitoms šalims perduoti dronus, kuriuose naudojami gamintojų iš Kinijos komponentai.
Po svarstymo už projektą balsavo 75, susilaikė 2, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.
Seime – siūlymas taksi ir pavežėjų veiklą sugriežtinti jau nuo liepos
Seimas raginamas greičiau sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą, kad šiame versle neliktų trečiųjų šalių piliečių, neturinčių galiojančių vairuotojų pažymėjimų ar nemokančių mokesčių valstybei.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo nuo šių metų liepos, o ne nuo 2025-ųjų gegužės leisti taksi ir pavežėjų paslaugas teikti vairuotojams, turintiems galiojantį Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ar NATO šalyje, Šveicarijoje arba Ukrainoje išduotą pažymėjimą.
Seimas linkęs pritarti siūlymui iki gegužės 1 d. paankstinti naujų statybų nuostatų įsigaliojimą
Seimas po svarstymo pritarė Statybos ir Teritorijų įstatymų pakeitimų paketui, kuriame siūloma nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 1 d. paankstinti anksčiau priimtų nuostatų įsigaliojimą. Šiomis nuostatomis būtų didinamos baudos už pakartotinius pažeidimus, tikslinamas kvalifikacijos atestatų išdavimas ir sukuriama galimybę išduoti statybą leidžiančius dokumentus pastatams, kurių leidimai nebegalioja.
Už įstatymo projektų paketą po svarstymo balsavo 91, prieš 1, susilaikė 17 parlamentarų.
Seimas linkęs daugiau nepriklausomybės gynėjų skirti valstybės paramą būstui atnaujinti
Seime skinasi kelią pataisos, leisiančios nuo šių metų birželio renovuojant būstą į valstybės paramą pretenduoti daugiau nukentėjusiųjų nuo 1991 metų sausio įvykių ir vėliau vykdytos SSRS agresijos šeimų narių.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisoms: už balsavo 99 parlamentarai, o susilaikė 14. Galutinis balsavimas – kitame posėdyje.
Seimas linkęs pritarti siūlymui LKP paskelbti nusikalstama organizacija
Seimas antradienį po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama Lietuvos komunistų partiją (LKP) teisiškai įvertinti kaip nusikalstamą organizaciją.
Už siūlymą balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 43 parlamentarai.
„Girdžiu kalbas iš kai kurių kolegų politikų, kad toks įstatymas gali supriešinti visuomenę. Tačiau ar teisingumas gali supriešinti? Žinoma, kad ne“, – Seimo posėdžio metu teigė vienas iš siūlymo iniciatorių konservatorių frakcijos narys Audronius Ažubalis.
Seimas: privalomai sveikatą turinčių tikrintis žmonių sąrašas nebus plečiamas
Seimas atmetė siūlymą įpareigoti daugiau šalies gyventojų privalomai lankytis pas medikus.
Parlamentarai antradienį bendru sutarimu pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui, kad Sveikatos reikalų komiteto narių socialdemokratės Orintos Leiputės ir „valstiečių“ frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės pataisos būtų grąžintos tobulinti.
Cimmperman paskirta akademinės etikos ir procedūrų kontroliere
Akademinės etikos ir procedūrų kontroliere tapo Reda Cimmperman.
Tokį sprendimą, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymu, antradienį priėmė Seimas. Per slaptą balsavimą R. Cimmperman kandidatūrą palaikė 99 Seimo nariai, 4 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė.
Praėjusią savaitę R. Cimmperman kandidatūrą į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierės pareigas pristatė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Seimas linkęs pritarti siūlymui keisti balsavimo LRT direktoriaus rinkimuose tvarką
Seimas antradienį po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma, kad LRT generalinio direktoriaus rinkimuose balsams pasiskirsčius tolygiai rezultatą nulemtų Tarybos posėdžio pirmininko balsas.
Už pasiūlymą balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 20 parlamentarų.
Seimui ketinama pasiūlyti keisti balsavimo LRT direktoriaus rinkimuose tvarką
Seimui antradienį ketinama pateikti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma, kad LRT generalinio direktoriaus rinkimuose balsams pasiskirsčius tolygiai, rezultatą nulemtų Tarybos pirmininko balsas.
„Praėjusį pavasarį matėme sutrikimą, kai LRT Taryba nesugebėjo išrinkti generalinio direktoriaus. (...) Tai aš siūlau, kad balsams pasiskirsčius po lygiai, rezultatą lemtų LRT Tarybos pirmininko balsas“, – Eltai teigė pataisų iniciatorius Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Parlamentarams bus pasiūlyta griežčiau bausti už neteisėtą žmogaus persekiojimą
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė antradienį ketina pateikti parlamentui Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siekiama labiau apsaugoti neteisėto persekiojimo aukas.
Už neteisėtą žmogaus persekiojimą ji siūlo BK numatyti ir alternatyvią bausmę – laisvės atėmimą iki 3 metų.
Šiuo metu už sistemingą žmogaus persekiojimą numatyta sankcija – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Seime – naujas bandymas įstatymu Komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija
Seimui antradienį ketinama pateikti svarstyti įstatymo projektą dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) pripažinimo nusikalstama organizacija.
Šis projektas į plenarinių posėdžių darbotvarkę buvo įtrauktas pernai liepą, paskutinę pratęstos pavasario sesijos dieną, tačiau tvirtinant posėdžio darbotvarkę Socialdemokratų partijos frakcijos prašymu iš jos išbrauktas.
Tuomet teigta, kad projektas pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatas, lygiateisiškumo principą.
Seime ketinama pateikti siūlymą paspirtukų vairuotojus įpareigoti dėvėti šalmus
Antradienį Seime planuojama pateikti siūlymą visus paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus įpareigoti dėvėti šalmus. Tais atvejais, kai tokia priemonė yra nuomojama, suteikti šalmą privalėtų elektrinės mikrojudumo priemonės nuomotojas.
Tai siūlančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai konservatorius Andrius Vyšniauskas ir socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Seimui vėl bus teikiamas siūlymas kriminalizuoti kraujomaišą
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė antradienį ketina pateikti parlamentui pernai atidėtas ir patobulintas Baudžiamojo kodekso pataisas dėl kraujomaišos kriminalizavimo.
Parlamentarė siūlo už kraujomaišą numatyti baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą nuo 3 iki 6 metų.
Grupė parlamentarų siekia iš viešųjų pirkimų eliminuoti Rusijos karo rėmėjus
Grupė įvairioms Seimo frakcijos priklausančių parlamentarų siekia neleisti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti Rusijos karo rėmėjams.
Septyniolika parlamentarų pirmadienį registravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, pagal kurias perkančioji organizacija privalėtų pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, jeigu jo dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo – būtų įtrauktas į Rusijos karo rėmėjų sąrašą.
Šį sąrašą turėtų sudaryti ir patvirtinti Vyriausybė.
Elektros tiekėjus ketinama įpareigoti su skolininkais tartis dėl mokėjimų grafiko
Seimas spręs, ar įpareigoti elektros tiekėjus su skolininkais sudaryti mokėjimo grafiką išdėstant skolos apmokėjimą dalimis, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių.
Pakeitimų iniciatoriai sako, kad taip siekiama apsaugoti įsiskolinusius gyventojus, kad jiems nebūtų nutrauktas elektros tiekimas.
Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti tokias keturių socialdemokratų inicijuojamas Elektros energetikos įstatymo pataisas. Toliau Seimas jas svarstys gegužės pabaigoje.
Seime – planai nepelno organizacijoms atkurti teisę į sovietų atimtą nuosavybę
Parlamentarai šią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą tarpukariu Lietuvoje veikusioms nepelno organizacijoms.
Už specialų tai numatantį įstatymo projektą per pateikimo procedūrą balsavo 61, prieš keturi, susilaikė 36 Seimo nariai.
Sekmadieniais alkoholio negaunantys pirkėjai nesivaldo: yra tokių, kur ima butelį, numeta pinigus ir bėga
Prie Panevėžio esančiame Naujamiestyje gyventojai ginčijasi, kokia nauda iš septintus metus galiojančios sutrumpintos alkoholio prekybos sekmadieniais.
Miestelio parduotuvės darbuotoja skundžiasi nuolat sulaukianti pirkėjų pasipiktinimo, kad sekmadieniais po 3 valandos alkoholio nebeparduoda.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
„Būna žmonių, kad tikrai reikia. Ateina, burbuliuoja, iškolioja, visaip būna. Duris tranko išeidami. Ateina jau išgėręs po 3 val.
Seimas sugriežtino daugiabučių administratorių atsakomybę: baudos sieks iki 6 tūkst. eurų
Nuo šių metų gegužės 1 d. didės baudos daugiabučių namų administratoriams, bendrijų pirmininkams už kaupiamųjų lėšų naudojimą ne pagal paskirtį, gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų nepriežiūrą, dokumentų neperdavimą kitam administratoriui, už pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą.
Seimas, priėmęs Administracinių nusižengimo kodekso pataisas, padidino už tai baudas, kurios kai kurios atvejais gali siekti iki 6 tūkstančių eurų.
Seime į priekį juda pataisos, kurios leistų ginklų panaudą
Seimo į priekį juda Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis ūkinėje veikloje leistų ne tik ginklų pardavimą ar nuomą, bet ir panaudą.
Vienas pataisų iniciatorių, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako, kad pakeitimai pasitarnautų šauliams, nes šiuo metu Šaulių sąjunga turi ginklus, perduotus valstybės ar įsigytus už valstybės biudžeto, paramos lėšas, tačiau jų negali perduoti, padovanoti ar nuomoti.
Už parlamentines lėšas politikai galės įsigyti iki trijų telefonų, kompiuterių
Kilus abejonėms dėl Seimo narių parlamentinių lėšų panaudojimo pagrįstumo, Seimo vadyba penktadienį sugriežtino šių išmokų panaudojimo tvarką. Seimo pirmininkė Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigia, kad tokių sugriežtinimų, greičiausiai, laukia ir daugiau.
„Šis mūsų sugriežtinimas tikrai nėra paskutinis – aš net neabejoju. Jei bus poreikis, jei matysime, kad liko dar kažkokios pilkosios zonos ar erdvės galimam piktnaudžiavimui, žinoma, griežtinsime tvarką dar. Tai nėra baigtinis procesas.
Seimo valdyba spręs dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų tvarkos griežtinimo
Kilus diskusijoms dėl parlamentinių išlaidų naudojimo pagrįstumo, Seimo valdyba penktadienį planuoja keisti jų leidimo ir atsiskaitymo tvarką.
Siūlymus, kaip griežtinti dabar galiojančią tvarką, kad būtų sumažintos galimybės piktnaudžiauti šiomis lėšomis, teikė tiek valdančiosios, tiek opozicinės Seimo frakcijos.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Pernai gruodį ši suma siekė 1614 eurų.
Prakalbo atleistas Seimo kancleris: teigia, kad yra geras darbuotojas
Seimo kancleris Modestas Gelbūda šypsosi, nors supranta, kad jo dienos darbe jau suskaičiuotos. 74 politikai parašais įtvirtino savo nepasitikėjimą juo, kaip kanceliarijos vadovu ir prašo balsuoti – mesti jį iš darbo, ar ne.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Seimo nariai pasisako, dėl kokių priežasčių kancleris turėtų būti išmestas iš darbo.
Nausėda neatsakinės į Seimo VSD pranešėjo komisijos klausimus: nenori parlamentarų gaišinti papildomu darbu
Prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė neatsakinėti į Seimo komisijos, tiriančios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, pateiktus klausimus. Pasak Prezidentūros, šalies vadovas priėmė tokį sprendimą nenorėdamas gaišinti parlamentarų papildomu darbu.
„Dar prieš išsiųsdamas Seimo komisijos klausimų sąrašą prezidentui, komisijos pirmininkas V. Bakas pranešė, kad jau rašo išvadas, kad komisija padarė visą darbą ir turi atsakymus į pagrindinius klausimus.
Iš Seimo kanclerio pareigų atleistas Modestas Gelbūda tikina tikėjęsis tokio sprendimo: užsimena apie politinį spaudimą
Iš Seimo kanclerio pareigų atleistas Modestas Gelbūda pripažįsta tokio parlamentarų sprendimo ir tikėjęsis. Jis įsitikinęs, kad šio atleidimo priežastis – politikų bandymas išsaugoti įtaką Seimo kanceliarijai. Buvęs parlamento kanceliarijos vadovas taip pat užsimena apie parlamentarų jam darytą politinį spaudimą.
„Tokio Seimo sprendimo aš tikėjausi. Aš žinojau, kad yra pakankamai didelis kiekis Seimo narių, kurie yra nusiteikę priešiškai ar kritiškai mano atžvilgiu.
Prekybininkai įpareigoti neparduotą besibaigiančio galiojimo maistą atiduoti labdarai
Seimas įpareigojo prekybininkus nuo šių metų lapkričio paramos gavėjams atiduoti neparduotą besibaigiančio galiojimo maistą, kuris yra saugus ir tinkamas vartoti.
Už tokias Maisto įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 23 susilaikė.
„Kad maistas patektų ne į sunaikinimą, į energetikos įmones, o labdarai“, – teigė vienintelis motyvus dėl pataisų išsakęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.
Seimas įtvirtino siekį nuo kitų metų gynybai skirti 3 proc. BVP
Seimui ketvirtadienį patvirtinus Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, įtvirtintas siekis nuo kitų metų gynybai skirti ne mažiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Už tai balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė dešimt.
Dokumente projektuojama, kad kitąmet Krašto apsaugos ministerijos asignavimai turėtų būti 2,38 mlrd. eurų, 2026 metais – 2,5 mlrd., 2027 metais – 2,6 mlrd., o 2030 metais pasiekti 2,84 mlrd. eurų.
Seimas atleido parlamento kanclerį Modestą Gelbūdą
Seimas slaptu balsavimu nutarė atleisti ir pareigų parlamento kanclerį Modestą Gelbūdą.
Kanclerio atleidimą palaikė 95 Seimo nariai, 13 balsavo prieš.
Seimui apsisprendus, nutarimas dėl M. Gelbūdos atleidimo įsigalios jau penktadienį – kovo 22 d.
Kaip ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kad ieškant naujo kanclerio, jo pareigas laikinai eiti bus paskirtas kitas kanceliarijos tarnautojas.
Seimas padidino baudas už netinkamą daugiabučių priežiūrą
Seimas padidino baudas už blogą darbą ir netinkamą daugiabučių priežiūrą jų administratoriams, bendrijų pirmininkams ir jungtinės veiklos sutarties dalyviams.
Už tokias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas ketvirtadienį balsavo 104 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė penki.
Iš posto verčiamas Seimo kancleris atliko darbuotojų apklausą: paprašė įvertinti jo darbą
Prieš stojant į plenarinių posėdžių salės tribūną atremti parlamentarų kritikos, Seimo kancleris Modestas Gelbūda parlamento darbuotojų paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jo darbu. Kanclerio inicijuotos apklausos rezultatai – stebėtinai teigiami, mat, dauguma atsakiusiųjų giria M. Gelbūdos darbą ir kuriamą mikroklimatą kanceliarijoje. Visgi, į klausimus atsakė mažiau nei pusė kanceliarijos darbuotuojų.
Seimas sugriežtino fejerverkų prekybą ir naudojimą
Siekiant sumažinti fejerverkų prieinamumą, nuo šių metų vidurio griežtės jų prekyba ir naudojimas.
Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisas: už balsavo 99 parlamentarai, keturi buvo prieš, o susilaikė šeši.
Laisvės frakcijos atstovės Ievos Pakarklytės teigimu, galima rasti ir kitų šventimo būdų, kurie neterštų gamtos, negąsdintų gyvūnų, netrikdytų Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių pabėgėlių.
Iš posto verčiamas Seimo kancleris: išgirdus kritiką, pirmoji reakcija buvo šypsena
Parlamentarų iš Seimo kanclerio posto verčiamas Modestas Gelbūda teigia, kad jam reiškiama kritika bei pastabos kelia šypseną.
„Kai aš pamačiau argumentus ir kritiką, tai pirmoji reakcija buvo šypsena“, – žurnalistams Seime sakė M. Gelbūda.
„Pamačiau, kad tai yra vaiko kambarys“, – pridūrė jis, nesileisdamas į detales, kodėl net 75 parlamentarai pasirašė po iniciatyva jį atstatydinti.
„Aš nekomentuosiu, aš turiu atsakymus į Seimo narių klausimus ir juos pateiksiu“, – sakė kancleris.
Parlamentarai balsuos dėl siekio nuo kitų metų gynybai skirti 3 proc. BVP
Seimas ketvirtadienį planuoja tvirtinti krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, joje, be kita ko, numatyta nuo kitų metų gynybai skirti ne mažiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Dokumente projektuojama, kad kitąmet Krašto apsaugos ministerijos asignavimai turėtų būti 2,38 mlrd. eurų, 2026 metais – 2,5 mlrd., 2027 metais – 2,6 mlrd., o 2030 metais pasiekti 2,84 mlrd. eurų.
Šiemet finansavimas gynybai siekia 2,75 proc.
Seime – galutinis sprendimas dėl siūlymo įpareigoti prekybininkus dar tinkamą vartoti maistą perduoti labdarai
Seimas ketvirtadienį spręs, ar priimti parlamentarų grupės inicijuotas Maisto įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti visus didelę rinkos galią turinčius maisto prekybos centrus nuo 2025 m. turėti privalomą sutartį dėl tokio maisto neatlygintino perdavimo labdaros ir paramos gavėjams.
Ketvirtadienį Seime turėtų būti pateiktos Elektros energetikos įstatymo pataisos
Ketvirtadienį Seime bus teikiamos Elektros energetikos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama leisti buitiniams vartotojams skolas už sunaudotą elektrą padengti dalimis. Tokie įsiskolinimai padažnėjo pradėjus elektros skaitiklių modernizacijos procesą, taip pat skatinti infrastruktūros saulės ir vėjo elektrinių vystymui kūrimą ir įteisinti dažnesnę kainų elektros rinkoje peržiūrą, kad ji būtų vykdoma bent kas tris mėnesius.
