sėdimas darbas

Sėdimą darbą šiandien dirba vis daugiau žmonių. Dažnas net ir pietų pertrauką praleidžia sėdėdamas, o atsistoja tik prisiminęs, kad visą dieną nebuvo išėjęs pakvėpuoti grynu oru. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė pažymi, kad ilgas kasdienis sėdėjimas gali pakenkti daugeliui žmogaus kūno organų ir sistemų, tad dirbančius tokio pobūdžio darbą ragina ieškoti kuo daugiau progų pajudėti.

Praleisdami po kelias valandas kasdien prie kompiuterio: skaitydami el. laiškus, naršydami socialinius tinklus ar dalyvaudami ilgose nuotolinėse video konferencijose, rizikuojate patirti galvos, kaklo, pečių, rankų ir nugaros skausmus. Teisingi išsiugdyti naudojimosi kompiuteriu įpročiai gali padėti ilgą laiką išvengti nemalonių simptomų kūne, tačiau nuolatinis sėdimas darbas neišvengiamai reikalauja ir papildomų sveikatos priežiūros priemonių.

Dažnas mūsų gydytojų kabineto duris praveria tik jau išvargintas aštraus nugaros skausmo. Tačiau, patiriamas skausmas kaklo, krūtinės ar juosmens srityse yra tik pasekmė, signalizuojanti apie kitas pasislėpusias sveikatos problemas žmogaus organizme. Manoma, kad pasaulyje net iki 85 proc. žmonių bent kartą per savo gyvenimą patiria ūmų juosmens skausmą. Tinkamo gydymo metodo paieškas, pravartu, pradėti nuo skausmą sukėlusių priežasčių išsiaiškinimo.

Jeigu darbo dienos metu savo sėdimą darbą kas 30 minučių paįvairinsite 1-2 minučių paprasčiausiu vaikščiojimu, galite sumažinti savo netikėtos mirties riziką net 17 proc., tvirtinama vieno Niujorko universiteto tyrime. Jeigu darbo dienos metu užsiimtumėte intensyvesne fizine veikla, tai netikėtos mirties galimybė sumažėtų net 35 proc.

 Inkstai atlieka lemiamą vaidmenį išlaikant sveiką kūną – jie padeda gaminti raudonuosius kraujo kūnelius, reguliuoja kraujo spaudimą, detoksikuoja jūsų vidaus organus, pašalina vandens perteklių ir kontroliuoja visų svarbiausių mineralų kiekį kraujyje.  Todėl yra labai svarbu sumažinti inkstų ligos pavojų, sulaužant tam tikrus blogus įpročius ir pakeičiant juos geresniais.

Jei dirbame sėdimą darbą, dienos pabaigoje jaučiamės blogai: skauda nugarą, sprandą, jaučiamės sustabarėję. Ilgainiui nemalonumai tik auga ir stiprėja, net iššaukdami lėtines ligas. Skamba nekaip, tiesa? Sporto treneris Elanas Gaidzys tvirtina, kad šiandien visų šių problemų priežastis – laimės trūkumas. Galvojate, kaip tai susiję? Pasirodo, viskas labai paprasta. „Laimingas žmogus – sveikas žmogus.

Šiomis dienomis vis daugiau profesijų atstovų yra priversti dirbti sėdimą darbą ar turi galimybę dirbti namuose. Tačiau, ilgos darbo valandos, netaisyklinga kūno padėtis sėdint prie kompiuterio ekrano, sėslus gyvenimo būdas, priverčia kas penktą ofiso darbuotoją ieškoti medicininės pagalbos. Nugaros skausmas kasmet paliečia 34 – 51 proc. sėdimą darbą dirbančių asmenų, o daliai jų tampa viena pagrindinių nedarbingumo priežasčių.

Naujiausi moksliniai tyrimai nuolat skelbia – sėdėjimas yra šio amžiaus rūkymas, ilgas sėdėjimas lemia ankstyvas mirtis ir panašius, itin kraupiai skambančius teiginius. Kad ir kaip nesinorėtų su jais sutikti, ilgas sėdėjimas stipriai veikai visą mūsų organizmą. Dauguma žmonių dabar dirba ne tik sėdimą darbą, bet beveik visą dieną praleidžia sėdėdami ir apie tai net nesusimąsto.

Ilgas sėdėjimas, kad ir prie darbo stalo, skatina greitesnį senėjimą. Pasirodo, užtenka vos dviejų valandų nepertraukiamo sėdėjimo ir – mūsų senėjimą lemiančios chromosomų kojelės telomerai – nubyra ir taip nė patys nenumanydami senstam sparčiau. Tad ko imtis? Kiek valandų sėdite darbe prie stalo? O kada nuo jo atsistojate, tik pietauti? Pasirodo, toks ilgas sėdėjimas yra pavojingas. Mat nuo ilgo sėdėjimo greičiau senstame. Apie ką mes čia? Ogi pradėkim nuo pradžių.

Jei kiekvieną dieną valandų valandas užsisėdėti prie darbo stalo jums tapo įprasta, reikėtų sunerimti dėl pavojaus sveikatai. Nepaisant to, tai skatina ir kitus žalingus kasdienių įpročių, kaip nereguliari mityba, greitas maistas, kūprinimasis, dėl ko vėliau imama jaustis vis prasčiau ir pradeda stigti motyvacijos darbui. Pateikiame dažniausius įpročius darbo vietoje, galinčius rimtai pakenkti sveikatai bei būdus, kaip jų išvengti ir išlaikyti gerą savijautą.

Nemažai žmonių visą darbo dieną praleidžia sėdėdami ir beveik nepakildami nuo kėdės. Taip pat keliaudami iš darbo sėdime automobilyje, o namuose skubame pailsėti priešais televizorių. Toks daugeliui įprastas gyvenimo būdas gali sukelti įvairiais ligas bei itin varginančius nugaros skausmus. Reabilitacijos centro „Gemma“ sporto medicinos gydytoja Simona Mažeikytė nurodo, kaip galime efektyviai kovoti su šiais negalavimais.

Nors žmogaus kūnas sutvertas judėti, šiandien nemažai daliai žmonių tenka ištisas dienas praleisti sėdint. Darbas ofise, stresas, mažas fizinis aktyvumas ir tuoj pat imame skųstis kaklo skausmais bei nuolatine raumenų įtampa. Kaip kovoti ir užkirsti kelią šiems negalavimams pasakoja kineziterapijos specialistas Darius Dzimidas. „Kaklas yra viena jautriausių kūno vietų, su kuria tenka dirbti beveik kasdien.

„Kėdė – nevykęs civilizacijos išradimas“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė. Mokslininkai antropologai, tiriantys žmonių, kaip biologinių būtybių, kilmę ir raidą, sako, kad evoliuciniu požiūriu geriausia mums būtų stovėti, vaikščioti, bėgioti arba gulėti. Sėdėjimas – viena pačių blogiausių, nenatūralių žmogaus kūno padėčių. Tyrimai rodo, kad vis daugiau žmonių sėdi 10 ar daugiau valandų per parą.

Akivaizdi tiesa, jog kasdieniai sveiki įpročiai ne tik padeda visapusiškai vystytis, išlaikyti pozityvumą, kūrybingumą, tačiau ir prailgina gyvenimą. Net nedideli gyvenimo būdo teigiami pokyčiai gali nulemti tiek gyvenimo kokybę, tiek metų skaičių, lemiantį, kiek galėsite džiaugtis gyvenimu. Pateikiame specialisčių rekomenduojamus paprastus, tačiau ypatingai efektyvius kasdienius įpročius, padėsiančius gerinti savijautą ir prailginti savo gyvenimo trukmę.

Darbdaviai ateityje privalėtų leisti laikinai sutrumpinti dalies darbuotojų darbo dieną, jei šie to norėtų. Trumpiau dirbti galėtų tik vienoje vietoje ne mažiau kaip trejus metus išdirbę darbuotojai - jie galėtų dirbti iki 4 val. per dieną arba 3 dienas per savaitę. Taip būtų galima dirbti ne ilgiau kaip metus. Darbo užmokestis jiems būtų atitinkamai sumažintas.

Daugybė žmonių kasdien dirba ne sunkų fizinį darbą, o linksta ties intelektualinių gebėjimų reikalaujančiais projektais: skaičiais, schemomis, tekstu kompiuterio ekrane. Bet dauguma mitybos principų yra pritaikyti žmonėms, gyvenantiems vidutiniškai aktyvų fizinį gyvenimą. Taigi net ir kruopščiai jų laikantis, bet nuolat sėdint ir mažai judant, svoris vis tiek neišvengiamai augs. O jei dar laikysitės biurų darbininkams įprasto bandelių ir picų valgiaraščio, pokyčiai tikrai nedžiugins.

Amerikos medikai sudarė sąrašą pačių pavojingiausių faktorių, galinčių pakenkti biuro darbuotojų sveikatai. • Vienu iš pavojingiausių jie laiko sėdimą ir nejudrų darbą, dėl kurio stipriai padidėja nutukimo tikimybė. Todėl visiems „sėdintiesiems“ gydytojai rekomenduoja bent po dvi valandas per dieną pasivaikščioti. • Dėl ilgo sėdėjimo taip pa gali išsivystyti kojų trombozė, kuriai įtakos turi sulėtėjusi kraujotaka. • Dažnai biuro darbuotojų negalia – galvos skausmas.

Sėdimas darbas gali būti kur kas pavojingesnis nei anksčiau galvojote. Daugybė darbų, kuriuos kasdien atliekate darbe, gali jus po truputį žaloti ir būti daugelio fizinių ir  protinių sutrikimų priežastimis. 1. Sėdėjimas prie stalo visą dieną Ilgi sėdėjimo periodai žalingi jūsų kūnui. Nuolatiniai raumenų skausmai, laikysenos sutrikimas - tai tik pradžia, tačiau iš tiesų tai gali paskatinti ankstyvą mirtį.