seb

Per visus praėjusius metus ir pirmąjį šių metų ketvirtį šalies komerciniai bankai fiksuoja milijoninius pelnus. Daugelis jų, panašu, bent iš dalies pasidalijo pinigais, kuriuos uždirbo iš šalies gyventojų ir įmonių. Lietuvos banko duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno. Tai yra per du kartus daugiau nei ankstesniais metais, kai visų bankų grynasis pelnas siekė 491 mln. eurų. Oficialiai Lietuvoje gyvena apie 2,8 mln.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina neatmetanti galimybės, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas. Ji taip pat kritikavo Lietuvos banką dėl „nepakankamos veiklos vertinant situaciją bankų sektoriuje“. „Bankų pelnai, paskelbta informacija apie pernai uždirbtus bankų pelnus, apie 1 mlrd. eurų yra uždirba, jau atskaičius solidarumo mokestį apie 250 mln. eurų.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad šalyje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos, tai turėtų būti numatyta LSDP rinkiminėje Seimo programoje, o toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką.

Pernai uždirbę rekordinius pelnus, šiemet bankai taip pat negali skųstis rezultatais. Tačiau, net ir uždirbdami milijonus, jie toliau pastebimai brangina daugelį savo paslaugų. Neseniai apie paslaugų branginimą pranešė „Luminor“ ir Šiaulių bankas. Tuo metu SEB banko klientai šiemet sulaukia jau antro laiško apie branginamas paslaugas. Paslaugas brangina Ketvirtadienį SEB klientai gavo pranešimus, kad nuo liepos 1 d. paslaugos branginamos.

Lietuvos komercinių bankų kišenėje – rekordiniai pelnai. Tačiau būdų, kaip uždirbti dar daugiau, panašu, atrandama gyventojų sąskaita, mat vienas po kito regionuose duris užveria klientų aptarnavimo skyriai. Politikai neslepia, kad, jei situacija nesikeis, bus griebiamasi pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį iškėlė klausimą, kodėl vis daugiau gyventojų praranda galimybę apsilankyti bankų klientų aptarnavimo skyriuose rajonuose.

Tvyranti karinių konfliktų įtampa skirtinguose regionuose jaukia nusistovėjusias kainas rinkose. Ne išimtis ir žaliavinė nafta, kurios galutinį produktus, pavyzdžiui, dyzeliną ar benziną, perka didžioji dauguma vairuotojų. Analitikai kalba atsargiai, tačiau įspėja – jei tarptautinė situacija paaštrės, degalinių švieslentėse išvysite kitokį vaizdą. Pastarąsias savaites analitikai su nerimu stebėjo įtemptą situaciją Vidurio Rytuose.

Vienas didžiausių komercinių bankų signalizuoja klientams apie naują pavojų dėl sukčių, kurie gali padaryti nuostolių. „Pastebime suaktyvėjusius sukčius ir jų siunčiamus laiškus su melagingomis nuorodomis. Sukčiai siunčia e. laiškus, kuriuose apsimeta SEB banku ir ragina prisijungti prie savo „profilio“ ir peržiūrėti „naujus kainoraščius“, – tikrame laiške klientams nurodo bankas.

SEB bankas padidino įkainį už pinigų išgryninimą nuo 0,8 proc. iki 2 proc. Taigi, nuo balandžio 9 d. išsigryninę tūkstantį eurų SEB paslaugų planų neturintys klientai paklos 20 eurų, nors prieš savaitę būtų sumokėję 8 eurus.  SEB naudotojai nustebo daugiau nei perpus išaugus mokesčiui. Tuo tarpu, naujienų portalo tv3.lt kalbinta SEB atstovė spaudai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė tvirtina, jog informavo apie tai klientus sausio mėnesį.

Vienas finansinio raštingumo pagrindų yra suvokimas, kaip valdyti finansus, siekiant ilgalaikių taupymo tikslų. Pinigų įdarbinimas yra svarbus finansinio augimo ir ateities finansinio saugumo elementas, tačiau esant begalei informacijos, nesunku pasimesti.

Daugelį sukrėtė jau dvejus metus trunkantis rusų karas prieš Ukrainą. Bėgdami nuo jo milijonai ukrainiečių neteko savo namų ir turto. O atvykę į Lietuvą daugelis patyrė sunkumų mėgindami pasinaudoti turėtomis savo santaupomis. Tiek mūsų šalyje, tiek užsienio valstybėse retkarčiais pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada Kremliaus režimas imsis tolesnės agresijos ir pamėgins pulti Baltijos šalis ar Lenkiją. Lietuviai šalies bankuose laiko per 22,9 mlrd. eurų indėlių.

Lietuvos vairuotojai degalinių švieslentėse išvydo jau seniai matytą vaizdą – dyzelino kainos kai kur perkopė ir 1,70 euro ribą. Analitikai vardija brangimo priežastis ir brėžia miglotą prognozę, ar pavasarį automobiliais keliausite pigiau. Maisto brangimui prislopus, daliai gyventojų, panašu, bent jau kol kas atsikvėpti vis tiek neteks, mat už keliones automobiliu dabar tenka sumokėti daugiau nei ankstesniais mėnesiais.

SEB Investicijų valdymo grupės vyresnysis fondų valdytojas Paulius Kabelis tvirtina, kad šiuo metu su kitais pensijų fondais investavusiais į „BaltCap“ fondą yra deramasi dėl kompensavimo mechanizmo ir likusios vertės išsaugojimo, šalies bendrovėms galėjus prarasti apie 3 mln. eurų. „Šiuo metu su kitais investuotojais investavusiais į šį fondą, įskaitant ir Europos rekonstrukcijos plėtros banką, Europos investicinį fondą, esame susitikę ir ieškome būdų kaip išsaugoti šio fondo vertę.

Skolinimosi galimybė gyventojams leidžia įsigyti norimus pirkinius greičiau. Tačiau besiskolintieji taip pat įspėjami ir raginami įsidėmėti, dėl ko jūsų kreditingumo reitingas ir galimybė gauti pinigų sumažėja. Socialiniame tinkle užvirė diskusija, kokios priežastys lemia, ar kredito įstaigos gyventojams suteiks paskolą, pavyzdžiui, būstui įsigyti.

Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. Sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes, kurios kviečia atvykti į paštomatą ir atsiimti siuntą. Žmonės praranda pinigus, jeigu smalsumo vedini nuvyksta prie paštomato ir nusprendžia sumokėti pinigus už siuntą, kurios nė nebuvo užsakę. Atsiskaitę kortele už gautą siuntą, paštomato dėžutėje randa šiukšlių arba beverčių daiktų. SEB bankas informuoja, kaip neužkibti ant tokių finansinių sukčių jauko.

Lietuvoje fiksuojamas didžiausias vilkikų skaičius, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pasak agentūros, didėjanti krovinių gabenimo apimtis ES keliais sparčiai didina ir vilkikų skaičių. Štai 2012 m. vidutiniškai šių transporto priemonių 1 000 gyventojų ES teko 3,3 ir per dešimtmetį padidėjo 45,2 proc.

Pernai palūkanoms pasiekus rekordines aukštumas, šiemet ekonomistai vis garsiau prabyla apie tai, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins bazines palūkanų normas. Dėl to palaipsniui sumažėtų mėnesinės gyventojų įmokos už būsto paskolas. SEB prognozuoja, kad šiemet palūkanų normos galėtų kristi vienu procentu – o tai reikštų, kad 600 eurų už būsto paskolą kas mėnesį mokanti šeima per mėnesį sutaupytų pusšimtį eurų.

Pastaruoju metu netyla kalbos apie Estijoje registruotos investicinės bendrovės „BaltCap“, kuri stato ir nacionalinį stadioną Vilniuje, buvusį partnerį, kuris, kaip įtariama, pralošė milijonus eurų. Dėl to nuostolių patyrė ne tik Estijos, bet ir Lietuvos pensijų fondai, investavę į minėtą bendrovę. Investavo 14,62 mln.

Užuot pirkę daiktus, žmonės vis dažniau renkasi skirtingo tipo nuomos paslaugas ar pasirinktą laiką investuoja į prenumeratas. Ekspertai pažymi, kad tokias rinkos transformacijas lemia kintantys vartotojų poreikiai ir sparčiai besivystančios technologijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ekonomistai įvertino paskelbtus infliacijos rodiklius ir paaiškino, ar gyventojai artimiausiu metu gali tikėtis kainų mažėjimo už maisto produktus ar skirtingas paslaugas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad šiuo metu „nuo infliacijos kalno visu greičiu leidžiamės į defliacijos pelkę“.  „Į infliacijos kalną pradėjome kopti 2021 m. pradžioje (infliacija tada siekė vos 0,2 proc.

2023 metais SEB bankas uždirbo 299,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, t. y. 73,6 proc. daugiau, nei pernai (172,3 mln. eurų). Pernai SEB bankas kartu su kitomis šalyje veikiančiomis SEB įmonėmis į šalies biudžetą sumokėjo 159 mln. eurų įvairių mokesčių. Iš kurių 47 mln. eurų sudarė pelno mokestis (2022 m. 29 mln. eurų) ir 51 mln. eurų solidarumo įnašo antrojo ir trečiojo ketvirčių įmokos. Solidarumo įnašas už paskutinį ketvirtį bus mokamas vasario 29 dieną.

SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos ekonomika yra sąstingyje, tačiau padėtis neblogėja. Anot jo, darbo rinkos situacija yra stabili, bet „su prastėjimo prieskoniu“, o pramonės rodikliai pirmąjį šių metų ketvirtį neturėtų blogėti. „Lietuvoje per pastaruosius du mėnesius prastėjančių žinių neturėjome. Taip, esame sąstingyje, kas nėra gerai, bet vis tiek yra nerimas, kada bus blogiau.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024 m. augs 1,5 proc., o 2025 m. – iki 2,8 proc. Tokį patį augimą ekonomistas prognozavo ir lapkričio mėn. „Iš tikro, per pastaruosius du mėnesius mūsų ekonomikos prognozės beveik nepasikeitė“, – antradienį konferencijoje „Ar šiemet pavyks Lietuvos ekonomikai ištrūkti iš sąstingio spąstų?“ teigė T. Povilauskas.

SEB bankas teigia apgailestaujantis dėl Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Jūratės Juškaitės patirties, kai ji kartu su partnere Birute Sabatauskaite panoro pasiskolinti automobiliui, tačiau iš banko sulaukė atsakymo, kad bendraskoliams lizingas suteikiamas tik tada, kai pora yra susituokusi.

Vienas po kito komerciniai bankai brangina savo paslaugas privatiems klientams. Gyventojai piktinasi, kad bankai reikalaus didesnių mokesčių už įprastas paslaugas, nors pernai uždirbo rekordinius pelnus. Lietuvos banko pareigūnai įžvelgia paslaugų branginimą, tačiau tik skėsčioja rankomis, mat įkainių reguliuoti negali. Vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB bankas skelbia nuo balandžio keičiantis savo paslaugų planus privatiems klientams.

Pensijų fondus valdančios bendrovės „SEB investicijų valdymas“ generalinio direktoriaus pareigas nuo vasario pradės eiti įmonės Investicijų grupės vyresnysis fondų valdytojas Paulius Kabelis. Jis pakeis dabartinį vadovą Tadą Peciukevičių.

Pernai rekordinį pelną fiksavęs vienas didžiausių komercinių bankų informavo, kad brangina savo paslaugas. Banko taikomi mėnesiniai įkainiai daugeliui gyventojų gerokai padidės. Tačiau SEB tikina, kad, pavyzdžiui, jaunimui paslaugos atpigs, o kai kuriems klientams kainuos tiek pat. Be to, bankas aiškina, kad mokėdami didesnius mėnesinius mokesčius gyventojai esą gaus daug paslaugų ir mokės vis tiek mažiau nei mokėtų pirkdami pavienes paslaugas.

SEB bankas praneša, kad nuo balandžio 9 dienos atnaujins paslaugų planus privatiems klientams papildydamas juos naujomis paslaugomis, pavyzdžiui, momentiniu draudimu nuo traumų, ir praplės esamų paslaugų apimtis, pavyzdžiui, suteiks didesnį grynųjų pinigų paėmimo limitą. Atnaujinti paslaugų planai privatiems klientams kainuos nuo 0,69 Eur/mėn. iki 7 Eur/mėn.

Svarbiausios pasaulyje laivybos bendrovės dėl iškilusios grėsmės Raudonojoje jūroje keičia  krovinių gabenimo maršrutus. Atrodytų, kad tai toli nuo Lietuvos, tačiau jau dabar matomos šių pokyčių pasekmės ir lietuviams. Vienos didžiausių logistikos bendrovių, tokios kaip „Maersk“ ar MSC ir kt., nusprendė nerizikuoti ir laivais gabenamas prekes nukreipti ne per Sueco kanalą, bet keliauti aplink Afriką per Gorsios vilties kyšulį.

Trečdalis žmonių Lietuvoje yra patenkinti savo finansine padėtimi, o kas antras sako, kad galėtų įsigyti televizorių, šaldytuvą ar kitų brangesnių pirkinių, rodo naujausia apklausa.  SEB banko apklausos duomenimis, didžiausia dalis – 39 proc. gyventojų – kitąmet nesitiki pajamų pokyčių, 27 proc. viliasi atlyginimo augimo, apie 16 proc. mano, kad jų pajamos kitąmet sumažės. „Dauguma gyventojų savo finansinę padėtį šiuo metu vertina kaip pakankamai saugią ir patogią.

SEB bankas suteikė 8,12 mln. eurų paskolą Ramūno Karbauskio valdomai žemės ūkio sektoriaus įmonių grupės „Agrokoncernas“ plėtrai. Paskolos lėšos bus skiriamos investicijoms į žemės ūkio bendrovę „Ateities ūkis“ ir biodujų jėgainės statybas, pranešė bankas. Biodujų jėgainės statybai ketinama panaudoti maždaug pusę paskolos. Grupės įmonė „Agrokoncerno biometanas“ įrengs biometano jėgainę, kurioje grupės įmonių veikloje sukuriamas karvių mėšlas bus naudojamos energijai gaminti.

Lietuvoje būsto įperkamumas pasiekė rekordines žemumas, todėl gyventojams dažnu atveju tenka taupyti ir gyventi nuomojamame bute. Tačiau varžytynėse siūlomo būsto kainos kai kuriais atvejais nė kiek neprimena rinkos kainų, kadangi pradinė kaina gali siekti ir vos kelis tūkstančius eurų. Tiesa, specialistai įspėja nesusigundyti pirmu pasitaikiusiu skelbimu ir įvertinti galimas rizikas. Internetiniame puslapyje „evarzytines.

Defliacijai lapkritį įtakos galėjo padaryti išpardavimai, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Defliaciją, sakyčiau, lėmė maistas – minus 0,4 procento, nėra daug, bet vis tiek galvojome, kad pokytis bus mažesnis.

Pasibaigus antros solidarumo įmokos mokėjimo terminui, vieni didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ ir SEB pranešė į valstybės biudžetą pervedę atitinkamai 52,5 mln. ir 34,1 mln. eurų.   Tai BNS patvirtino „Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė ir SEB komunikacijos projektų vadovė Leontina Zabarauskienė.  Tokios įmokos pervestos už trečiąjį šių metų ketvirtį. Už antrąjį ketvirtį abu bankai rugpjūtį sumokėjo atitinkamai 25 mln.

Šiemet Kalėdas ir kitas didžiąsias metų šventes lietuviai sutiks atsakingiau suplanavę išlaidas, be to, padaugėjo gyventojų, kurie šventėms skirtus pinigus taupė iš anksto, rodo SEB banko prieš didžiąsias metų šventes atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. Vis dėlto šventiniam stalui ir dovanoms šįmet taupoma nebus, rašoma pranešime žiniasklaidai.  SEB užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, šiemet daugelis gyventojų lėšas šventėms pradėjo kaupti iš anksto. Tai darė 29 proc.

Pastaruoju metu Lietuvos bankai daugiausia kritikos iš gyventojų susilaukia dėl rekordinių paskolų palūkanų ir augančio pelno. Vis tik lietuviai piktinasi ir kitais mokesčiais. Pavyzdžiui, kodėl bankai reikalauja susimokėti atliekant pervedimus ar tiesiog išsigryninant savo pinigus? Viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad bankomate iš paprastos debetinės kortelės nusiėmė 400 eurų grynaisiais ir už tai teko susimokėti net 8 eurus komisinių.

Per artimiausius vienerius–trejus metus nuosavą verslą steigti planuoja 19 proc. lietuvių – per pusmetį jų skaičius išaugo, rodo SEB banko atliktas tyrimas. Banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė sako, kad pavasarį apie savo verslus galvojančių lietuvių buvo mažiau.  „Palyginti su analogišku tyrimu pavasarį, svarstančių apie savo verslo kūrimą Lietuvoje per pusmetį šiek tiek padaugėjo. Dar sudėtinga pasakyti, ar tai yra ilgalaikė teigiama tendencija“, – pranešime teigė E. Dovbyšienė.

SEB bankas skolina 14 mln. eurų atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonei „Modus Asset Management“. Lėšos skirtos finansuoti 22 MW galios saulės jėgainių, vystomų Varėnos, Jonavos ir Radviliškio rajonuose, įsigijimą. Pasak „Modus Asset Management“ vadovo Povilo Pečiulio, numatoma, kad verslai ir toliau galės naudotis gaminančio vartotojo privalumais (angl. net metering) ir sudaryti 5–7 metų sutartis pirkti elektrą iš saulės parkų.

Nors technologinė pažanga leidžia tam tikrus mokėjimus atlikti bekontakčiu būdu nesuvedant jokio PIN kodo, tačiau kai kuriais atvejais to neužtenka, todėl būtina tvirta autentifikacija. Banko atstovai atkreipia gyventojų dėmesį, kokių slaptažodžių, net jei juos sukūrė ir pats bankas, nepatariama naudoti, mat kai kuriais atvejais naudojami PIN kodai gali tapti lengvai pasiekiama dovana sukčiams.

SEB bankui prognozuojant 1,5 proc. Lietuvos ekonomikos augimą kitais metais, labiausiai ją turėtų skatinti mažėjanti infliacija ir augantis vartojimas, teigia banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  „Infliacija yra mažėjanti ir namų ūkių pajamos kitais metais augs sparčiau nei infliacija, ir čia atsiranda perkamosios galios augimas, kuris kažkiek turi transformuotis ir į didesnį realų namų vartojimas“, – SEB banko makroekonomikos apžvalgos pristatyme antradienį sakė T. Povilauskas.

SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų trauktis 0,2 proc., tačiau kitais metais BVP turėtų didėti 1,5 proc. – 0,3 procentinio punkto mažiau nei skaičiuota rugpjūtį.   Kaip ir anksčiau, bankas tikisi, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,8 proc. Tačiau šio rodiklio prognozė šiais metais mažinama 0,2 proc. punkto iki 8,8 proc., paskelbė Švedijos SEB.

Trečią mėnesį iš eilės daugiau nei penktadaliu smunkantį metinį Lietuvos eksportą analitikas sieja su sumažėjusiu reeksportu, tuo metu pramoninkų atstovas sako, kad nuosmukį lemia visoje Europos Sąjungoje (ES) sumažėjęs vartojimas.  SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad metinį eksporto nuosmukį lėmė ir sugriežtintas sankcionuojamų prekių reeksportas siekiant, kad jos per trečiąsias šalis nepatektų į Rusiją.

Verslo nuotaikos Lietuvoje šiemet yra geresnės negu pernai: keturi iš penkių didžiųjų įmonių teigia, kad jų finansinė padėtis yra palanki, rodo naujausias tyrimas.  SEB banko tyrimo duomenimis, 79 proc. respondentų Lietuvoje ir 78 proc. Latvijoje nurodė, kad įmonės finansinė padėtis yra palanki. Pernai finansinę padėtį palankiai vertino 67 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 73 proc. apklaustųjų Latvijoje, o Estijoje – 56 proc. pernai ir 60 proc. šiemet.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų. Taupymo lakštų emisija bus platinama spalio 2-16 dienomis, o išperkama 2024 metų spalio 17 dieną, pranešė Finansų ministerija. VTL galima įsigyti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ arba SEB bankus. Per rugpjūtį vykusį pirmosios VTL emisijos platinimą  gyventojai įsigijo VTL už 65,7 mln.

Vasaros atostogų metu lietuviai pinigų netaupė. Didieji bankai suskaičiavo, kad atostogoms užsienyje tautiečiai išleido dešimtadaliu daugiau – ir dėl infliacijos, ir dėl to, kad patys negailėjo pinigų ir norėjo atsipalaiduoti. Vis labiau lietuvius domina brangios kryptys, pavyzdžiui, vaizdingoji Islandija, į kurią vien skrydžio bilietai gali kainuoti 700 eurų.

SEB banko valdybos narys Vilius Juzikis nuo spalio vadovaus banko Kreditų ir rizikos valdymo tarnybai – pakeis dvejus metus šias pareigas ėjusį Rasoulą Najafį, pranešė bankas. 2001 metais SEB pradėjęs dirbti V. Juzikis nuo 2017 metų vadovavo Verslo bankininkystės tarnybai. Prieš tai beveik 16 metų jis dirbo įvairiose pareigose SEB banko verslo bankininkystės ir kredito padaliniuose. R. Najafis dabar eis rinkų rizikos vadovo pareigas SEB banke Švedijoje.

Lietuvos gyventojų noras pradėti verslą, palyginti su metų pradžia, lieka nepakitęs. SEB banko iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, pradėti nuosavą verslą artimiausiu laikotarpiu planuoja maždaug kas penktas šalies gyventojas. Tačiau periodiškai atliekamos apklausos duomenimis, vis dar kas antras tyrimo dalyvis nurodė artimiausiu metu nenorintis tapti verslininku.

Lietuvoje maisto kainos išlieka bene vienos didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), o kai kurie maisto produktai netgi pabrango dvigubai. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo užfiksuotais duomenimis, kurie atskleidė, kad alyvuogių aliejaus kaina padidėjo dvigubai.

Pradėti nuosavą verslą artimiausiu laikotarpiu planuoja maždaug kas penktas šalies gyventojas (19 proc.), rodo naujausia apklausa. Tačiau kas antras tyrimo dalyvis (51 proc.) nurodė artimiausiu metu nenorintis tapti verslininku. SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, vienas iš keturių (26 proc.) respondentų yra neapsisprendęs, nori ar nenori kurti nuosavą verslą.

Nuo šiol SEB klientai, jungdamiesi prie interneto banko, matys tik atnaujintą jo versiją. Šiuo metu yra atnaujintas SEB interneto banko dizainas, klientams juo naudotis tapo paprasčiau ir patogiau, praneša bankas. „Atsižvelgdami į klientų poreikius, pageidavimus ir pasiūlymus, atnaujiname savo interneto banką. Pastaruosius kelis mėnesius klientai jau galėjo išbandyti atnaujinamą mūsų interneto banką bei susipažinti su įgyvendintais pokyčiais.