seb

Antroje 2012 m. pusėje pasaulio ekonomika išgyvens lėčiausios plėtros etapą, po kurios galima laukti spartesnio augimo, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. JAV ir Kinijos ekonomikos perspektyvos pastaruoju metu pragiedrėjo, tuo tarpu euro zonos ūkio plėtra stringa dėl skolų krizės. Pasaulio ekonomikos stabilumui išlaikyti ir toliau itin didelės reikšmės turės kryptinga pinigų ir fiskalinė politika.

SEB banke atlikta privačių klientų tarptautinio pinigų pervedimo operacijų analizė parodė, kad per pirmus devynis šių metų mėnesius daugiausia pinigų pervedimo operacijų buvo atlikta į Jungtinę Karalystę, t. y. šalį, į kurią, remiantis oficialia statistika, per 2001–2011 metus emigravo daugiausia Lietuvos gyventojų. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, daugiau negu pusė visų pervedimo į šią šalį operacijų yra susijusios su emigracija, nes beveik 60 proc.

UAB „Open24“, išskirtinė „Crocs“ avalynės platintoja Lietuvoje, pritaria interneto parduotuvės IMK.LT sprendimui viešinti žiniasklaidoje SEB „Bank Link“ mokėjimų sistemos taikomus įkainius ir stebisi SEB banko atstovų reakcija. Nuo lapkričio 19 d. bendrovė prisijungia prie kolegų ir diferencijuos mokestį, pasirenkantiems SEB „Bank Link“ paslaugą. „SEB save pristato kaip vieną iš rinkos lyderių ir viešai pasisako už el.

Formuojama Seimo valdančioji koalicija pasiryžusi nuo sausio 1 d. didinti minimalią algą iki 1 000 Lt, bet pramonininkai ragina politikus neįsijausti į Kalėdų Senelio vaidmenį. Kol kas neatsisakoma planų nuo 2013 m. sausio 1 d. didinti minimalią mėnesio algą (MMA), bet vis dar svarstoma, kiek ji didės – iki 1 000 ar 1 100 Lt. Statistiniai duomenys rodo, kad verslo įmonių pelnai priartėjo prie 2008 m. lygio, todėl skųstis verslininkams nėra dėl ko.

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. ketvirčiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 4,4 proc., tuo mūsų pernelyg nenustebindamas, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, vertindamas Statistikos departamento paskelbtus trečiojo ketvirčio BVP augimo duomenis. Pasak jo, išankstinė SEB banko analitikų prognozė „Reuters“ ir „Bloomberg“ agentūroms buvo panaši - 4 proc.

Pamiršus mokėjimo kortelės PIN kodą teks pakratyti piniginę ir užsisakyti naują kortelę, mat bankai esą nežino ir niekaip negali sužinoti, kokį PIN kodą naudoja vienas ar kitas klientas. LRT.lt skaitytojas, pamiršęs savo PIN kodą, liko apstulbęs „Swedbank“ banke išgirdęs, kad jam niekas neprimins ir neišduos naujo PIN kodo. Bankai atkerta, kad tokia sistema siekiama užtikrinti kliento sąskaitoje esančių pinigų saugumą, ir vardija keletą galimybių, kaip nepamiršti PIN kodų.

Rugsėjo mėnesį daugiausiai (34 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad būsto kainos, jų nuomone, artimiausioje ateityje liks tokios pat. Trečdalis (32 proc.) 15-74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius 12 mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo, ketvirtadalis (23 proc.) manė, kad būsto kainos šalyje kris.

Latvija, kurią krizė sudrebino labiau nei kitas Rytų Europos šalis, per artimiausius dvejus metus pademonstruos įspūdingą augimą, vieną sparčiausių Rytų Europoje, teigiama naujoje „SEB banka“ parengtoje regiono ekonomikos apžvalgoje. Rusijai ir Lenkijai, „regiono sunkiasvorėms“, kovoje su ekonominės krizės padariniais per artimiausius dvejus metus seksis geriau nei kitoms šalims.

SEB bankas platins struktūrinius lakštus, susietus su Lietuvos kredito rizika ir JAV vartojimo prekių ir paslaugų sektoriaus įmonių akcijų fondu. SEB bankas nuo šių metų spalio 11 dienos pradeda platinti struktūrinius lakštus, kurių pelningumas priklausys nuo Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, susijusių su jos išleistais vertybiniais popieriais,vykdymo ir JAV vartojimo prekių ir paslaugų sektoriaus įmonių akcijų fondo vieneto vertės pokyčių.

Kur savo finansinius reikalus tvarko Lietuvoje veikiančių bankų vadovai, kuriam bankui patiki asmenines lėšas? Trumpiau – kur skolinasi ir taupo, ar apskritai jiems reikia paskolų? „Ekonomika.lt“ apklausė kelių didžiųjų bankų valdybos pirmininkus ir, pasirodo, dauguma jų – lojalūs klientai ir darbuotojai, finansinius reikalus tvarkantys tik savo darbovietėje ir visai ne dėl to, kad galėtų pasinaudoti išskirtinėmis nuolaidomis.

Lietuvos ekonomika ir kitąmet augs, tačiau mūsų gyvenimas nuo to nepagerės – kainos kils sparčiau negu atlyginimai. Ekonomistų teigimu, šiuo metu Lietuvoje antros krizės bangos nėra. Pasak G.Nausėdos, šiuo metu verdančios diskusijos apie artėjančią naują krizę tik parodo, kad jos nėra. „Negalime kalbėti apie antrą krizės bangą Lietuvoje esamuoju laiku. Galima kalbėti nebent apie būsimąjį laiką“, – SEB banko makroekonomikos pristatyme sakė G.Nausėda.

Bankai įsisuko į indėlių palūkanų mažinimo lenktynes, rašo „Verslo žinios“. Rudens pradžioje SEB bankas už metų trukmės indėlius litais sumažino palūkanas iki 0,3 proc. ir tapo rekordininku, tačiau prie jo netruko prisijungti kiti bankai. DNB sekė įkandin ir netrukus sulygino tokios pat trukmės indėlių palūkanas su SEB banku. „Swedbank“ nutarė žengti toliau ir sumažino palūkanas už analogiškus indėlius iki 0,2 proc. Ekonomika.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) pakėlimas iki 1500 Lt, SEB banko analitikų skaičiavimais, apie du kartus išaugintų nedarbo lygį šalyje. Jis nuo dabartinių 13,3 proc. išaugtų iki 26 proc. „Sutikime, kad nemaža dalis žmonių dirba už gerokai mažesnį nei 1500 Lt atlyginimą, todėl turi įvykti kažkas ypatingo, kad staiga atsirastų galimybė tą algą padvigubinti ar padidinti keliasdešimt procentų.

Politinės valios kriterijus gali palikti Lietuvą už durų siekiant euro, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, 2014-aisiais gali susiklostyti tokia situacija, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau turės eurą, o Lietuva jo įsivedusi nebus ne tik dėl Mastrichto kriterijų neatitikimo, bet ir politinės valios stokos. „Galiu įsivaizduoti, kad biudžeto deficitas šiais metais bus mažesnis nei 3 proc.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas stringa, skelbia SEB. Banko analitikų teigimu, ekonominės prognozės dėl tarptautinių rinkų dar pablogėjo, tačiau viskas nėra taip juoda, kaip dažnai kalba įvairūs ekonomikos pranašai. Pristatydamas naujausią „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numerį, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda akcentavo, kad priemonių stringančiai pasaulio ekonomikai išjudinti nėra itin daug.

Padidėjus kuro kainoms vis daugiau šeimų renkasi ekologiškus ir taupius automobilius, rodo SEB bankų Baltijos šalyse statistika. Per aštuonis šių metų mėnesius SEB Baltijos šalyse lizingu pardavė daugiau negu 350 (221 Lietuvoje) automobilių, kurių anglies dvideginio (CO2) emisija yra lygi arba mažesnė negu 130 g/km. SEB Baltijos šalyse statistikos duomenimis, lizingu labiausiai buvo įsigyjami ekologiški „Volkswagen“, „Fiat“, „Kia“, „Škoda“ ir „Hyundai“ automobilių modeliai.

Lietuvoje jau ilgą laiką dominuoja skandinaviško kapitalo bankai. Pasak ekspertų, priklausomybė nuo vieno regiono ar šalies nėra gerai jokioje srityje, tačiau vargu ar tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva galima pasiekti didesnę nepriklausomybę. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, kai kurie identiški Lietuvoje veikiančių bankų įkainiai byloja, kad didesnė kapitalo įvairovė Lietuvos bankinėje sistemoje būtų Lietuvai naudingesnė.

Naujausiais Statistikos departamento ir „Eurostat“ vartotojų nuomonių tyrimų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl ateities, nors ir pesimistiniai, bet gana stabilūs. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tokie gyventojų lūkesčiai, pasitinkant rudens sezoną, reiškia, kad artimiausiu laiku galima tikėtis, jog gyventojų finansinė elgsena smarkiai nesikeis – žmonės taip pat ir tiek pat leis pinigus vartojimo reikmėms, taupys ir skolinsis.

Pastaraisiais mėnesiais pasaulio ekonomikos perspektyvos apniuko, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Lėtėja beveik visų svarbiausių pasaulio ūkių plėtra, įskaitant kylančias rinkas. Vis dėlto vykdoma skatinamoji pinigų politika mažina visuotinės recesijos riziką ir teikia vilties, kad pasaulio ekonomika artimiausiais metais, nors ir lėtai, bet augs.

Aplinkybės euro zonoje pernelyg sudėtingos, kad dabar galima būtų daryti kokias nors išvadas. Būtina nuolat sekti situaciją, o dėl Latvijos prisijungimo prie bendrosios Europos valiutos sąjungos svarbu būti itin išmintingiems, teigia SEB banko Latvijos padalinio makroekonomikos ekspertas Dainius Gašpuitis. „Skolų krizė dar nepasiekė dugno - daugelis svarbių sprendimų ir jų įgyvendinimas dar priešaky. Prognozuojamas labai neramus ruduo, o galimų įvykių plėtros scenarijų vis daugėja.

Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Jos duomenimis, būsimos pensijos dydžiu domisi tik 15 proc. Baltijos šalių gyventojų. Daugiau negu pusė (55 proc.) jų mano, kad iki pensijos dar toli, todėl šis klausimas neaktualus. Pastebėtina, kad net penktadalis (20 proc.) latvių mano, jog jie apskritai nesulauks pensinio amžiaus. Tyrimas taip pat parodė, kad nemaža dalis Baltijos šalių gyventojų nepasitikti pensijų sistema.

Neseniai į akcijų biržas įžengė gerai žinomas „Facebook“. Buvo prognozuojama didelė šio socialinio projekto akcijų paklausa ir nuolat kylanti jų kaina, tačiau realybė šiuo metu kiek kitokia. Na, bet projektas ir toliau sėkmingai gyvuoja, kuris jau tapo daugelio pasaulio žmonių gyvenimo dalimi. Facebook'ą galima būtų prilyginti pramogai-paslaugai, tačiau yra nemažai žmonių, kurie Facebook'o pagalba parduoda savo gaminius ir didina savo klientų skaičių.

Banko SEB Estijos padalinio analitikė Ruta Arumejė (Ruta Arumae) prognozuoja, kad Estijos ekonomikos augimas ateityje ir toliau lėtės. Anot jos, nors elektroninės įrangos eksportas turėtų lėtėti iki spalio, bendras eksporto mastas turėtų augti. Penktadienį pranešta, kad Estijos BVP augimo tempas antrąjį ketvirtį sulėtėjo iki 2 proc. Pirmąjį metų ketvirtį BVP augimas siekė 3,9 proc., o per paskutinį praėjusių metų ketvirtį - 4,5 proc.

Pirmajį pusmetį bankai iš paslaugų mokesčių ir komisinių uždirbo 309,3 mln. litų. Seimo narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad klientai bankams už aptarnavimą moka per daug, o specialistai teigia, kad bankai klientų sąskaita bando kompensuoti sumažėjusias pajamas iš kitų paslaugų bei siekia atsisakyti tradicinio atsiskaitymo grynaisiais.

Renkantis banką paskolai imti reikėtų įvertinti ne tik palūkanų dydį, bet ir visus neretai paslėptus mokesčiu. Laisvų pinigų turintys bankai nori juos pelningai „įdarbinti“, vienas iš taikinių – ūkininkai. Tačiau ne visada viskas vyksta taip, kaip bankai pažada.

Švedijos žiniasklaida pranešė apie šalyje plintantį pavojingą Trojos virusą „Citadel“, vagiantį „Swedbank“ ir SEB bankų klientų prieigos prie savo paskyros prisijungimo duomenis ir siunčiantį juos į serverį Rusijoje. Dienraštis „Svenska Dagbladet“ pranešė, kad šis virusas plinta kompiuteriuose, kuriuose naudojamos „Internet Explorer“ arba „Firefox“ naršyklės.

Preliminariais duomenimis, per pirmą 2012 metų pusmetį AB SEB bankas uždirbo 59,5 mln. litų (17,2 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 80,4 mln. litų (23,3 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Per pirmą 2011 metų pusmetį bankas uždirbo 199,5 mln. litų (57,8 mln. eurų), o banko grupė – 356,5 mln. litų (103,2 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012 metų birželio mėnesį beveik trys iš dešimties (28 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius dvylika mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo. Palyginti su ankstesnės apklausos rezultatais (2012 metų kovo), gyventojų, kurie per artimiausius dvylika mėnesių tikisi būsto kainų kilimo, Lietuvoje sumažėjo 11 procentinių punktų.

Bankų DNB, „Swedbank“, SEB ir bendrovės „G4S Lietuva“ veiksmai galimai ribojo konkurenciją pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose, skelbia Konkurencijos taryba (KT). Kaip skelbia KT pranešimas apie tyrimo išvadas buvo išsiųstas šioms keturioms bendrovėms bei „First Data Lietuva“ ir „Eurocash1“. Taryba pažymi, kad tai tik preliminarus vertinimas ir  pranešimo išsiuntimas nereiškia, kad jau yra nustatyta, jog minėtos bendrovės padarė pažeidimą.

Nuo liepos 1 dienos SEB banko klientams brangsta grynųjų pinigų išėmimas. Paskelbti nauji banko įkainiai rodo, kad už grynųjų pinigų operacijas iki šiol mokėjus 1 litą (išsiimant sumą iki 30 tūkst.), dabar reikės mokėti 0,4 proc. (mažiausiai 1 lito) mokestį nuo sumos. Norintiems išgryninti didesnę nei 30 tūkst. litų sumą, bus taikomas nebe 0,6, o 0,8 proc. mokestis. Tai reiškia, kad papildomo 1000 litų nuėmimas kainuos nebe 6, o 8 litus.

SEB banko duomenys rodo, kad per pirmus penkis šių metų mėnesius daugiausia perlaidų iš užsienio į privačių klientų sąskaitas pateko iš Norvegijos – pastaruoju metu populiarėjančios šalies tarp ieškančiųjų darbo užsienyje. SEB bankas pastebi, kad dažniausiai perlaidų gaunama iš tų šalių, į kurias daugiausia mūsų gyventojų išvyko ieškoti darbo ir geresnio gyvenimo, ― Norvegijos, Airijos, Vokietijos.

Pirmąjį šių metų ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 1,2 mlrd. Lt ir, palyginti  su tuo pačiu 2011 m. ketvirčiu, išaugo daugiau kaip dvigubai. Mūsų šalyje vienam gyventojui teko 13 442 Lt sukauptų TUI, Latvijoje – 15 797 Lt, o Estijoje – 34 431 Lt. Visos vyriausybės Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo TUI atžvilgiu buvo vienodos – deklaravo siekiančios, kad kuo daugiau užsienio kapitalo „dirbtų“ Lietuvoje ir keltų mūsų šalies ekonomiką.

4 procentai metinių palūkanų už terminuotą indėlį. Tokias palūkanas už indėlį, padėtą dviems metams, moka bankas „Finasta“. Šiuo metu, tai didžiausia kaina, siūloma Lietuvos komercinių bankų. Konkurentai siūlo 0,7–3 proc. mažesnes palūkanas. Kodėl skirtumas toks didelis? Ar tai nesignalizuoja blogų ženklų, mat „Snoras“ prieš bankrotą ir siūlė žymiai geresnes sąlygas nei kiti bankai.

Degalų brangimas Lietuvoje nebūtinai lemia jų suvartojimo mažėjimą, pastebi SEB banko ekonomistai. Net ir įspūdingai kylant dyzelino kainai, jo suvartojimas Lietuvoje 2010-2011 metais didėjo. Be to, nemenkos reikšmės turi psichologiniai veiksniai – degalų vartotojų elgesiui pastaraisiais mėnesiais įtakos turėjo ne tik degalų brangimo sparta, bet ir itin ryški psichologinio kainos toleravimo kartelė.

SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika kils iki 3,5 proc., 2013 metų – iki 4 proc.  Infliacija turėtų siekti 2,5 proc., nedarbo lygis – 14 proc. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, pagrindinė ekonomikos stabilumo priežastis bus vadinamasis nematomas darbas įmonių lygiu, kai yra keliamas gamybos efektyvumas ir mažinamos sąnaudos produkcijos vienetui.

Balandžio ir gegužės mėnesiais SEB banko vykdytos apklausos duomenimis, į 2013 metus Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės žvelgia su nuosaikiu optimizmu. Dauguma tiki, kad ateinančiais metais jų apyvarta didės, trečdalis planuoja produktų ar / ir paslaugų naujovių, beveik ketvirtadalis svarsto apie naujos darbo jėgos pritraukimą. Didžioji įmonių dalis ir toliau planuoja orientuotis į vidaus rinką ir susilaiko nuo investicinių planų.

Pinganti nafta yra, ko gero, geriausia naujiena šį pavasarį, sako DNB vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius, ketvirtadienį pristatydamas banko parengtą Lietuvos ekonomikos perspektyvų naujausią leidinį. Antra gera naujiena, anot jo, ta, kad šiemet pasaulinėse rinkose pastebimas grūdų pigimas. Jų kainos žaliavų rinkose turėti būti 10 proc. mažesnės. „Tikimasi labai didelio kviečių derliaus. Ar jis bus rekordinis, dar sunku pasakyti“, – sakė banko analitikas.

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas SEB būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 34,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis tik tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas uždirbantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 43,5 ir 50,5 kv.

Nors Vilnius yra brangiausias Lietuvoje miestas apsigyventi ir gyventi, namų ūkių finansinė padėtis čia geriausia. Taip teigiama SEB banko parengtoje didžiųjų miestų (ir jų rajonų) namų ūkių finansų apžvalgoje. Vidutinį darbo užmokestį gaunantis Vilniaus gyventojas negalėtų nusipirkti vidutinio dydžio būsto, turi brangiausiai mokėti už nuomą, miesto transportą, tačiau gaunamų pajamų vilniečiams užteko, kad sukauptų didžiausias santaupas.

Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ gegužės 25 dieną sumažino bankų „DNB“, „Nordea“ ir „Handelsbanken“ reitingus būgštaudama, kad bankai tapo per menkai apsaugoti nuo rinkų nepastovumo, o taip dėl kuklaus bankų pelno. „Moody's“ sumažino bankų „Nordea“ ir „Handelsbanken“ bankų reitingus vienu žingsniu, iš Aa2 į Aa3. Norvegijos banko „DNB“ reitingą agentūra sumažino iš Aa3 į A1 ir pabrėžė grupės priklausomumą nuo rinkos finansavimo. Bankų „Swedbank“ ir „SEB“ reitingai nepasikeitė.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ūgtelėjo      3,2 proc., privataus sektoriaus darbuotojams atseikėta 2,9 proc., o valstybinio – 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. Šiuo rodikliu nėra pagrindo skųstis, kadangi praėjusių metų viduryje darbo užmokesčio augimo tempai apskritai stabtelėjo ir jiems šiek tiek gyvybės įpūtė tik metų pabaigoje išmokėtos šventinės premijos.

SEB bankų Baltijos šalyse atlikta lyginamoji suteiktų būsto paskolų 2007 ir 2011 metais analizė rodo, kad Baltijos šalyse vyriausi būsto paskolų gavėjai yra Latvijos gyventojai, ilgiausiam laikotarpiui įsigyti būstui skolinamasi Lietuvoje – ši tendencija buvo ir iki ekonomikos krizės, ir dabar. Estija išsiskiria tuo, kad palyginus situaciją visose trijose šalyse, ekonominė krizė Estijoje turėjo mažiausią įtaką vidutinei banko naujos būsto paskolos sumai, kuri labiausiai sumažėjo Latvijoje.

Pasaulio ekonomikos padėtis šį pavasarį tapo stabilesnė, nors išlieka nemažai grėsmių, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Euro zonos skolų krizė bei aukštos naftos kainos vis dar neigiamai atsiliepia pasaulio plėtros perspektyvoms. Tvirtesnė JAV ir kylančių rinkų ūkio padėtis teiks stabilumo viso pasaulio ekonomikai, bet nepajėgs suteikti postūmio spartesniam augimui.

Šiais metais tarp IT specialistams patraukliausių Lietuvos darbdavių – „Barclays“, „SEB bankas“, TEO, „Omnitel“, „Blue Bridge“ ir kitos žinomos šalies bendrovės. Tai paaiškėjo karjeros portalui cvmarket.lt apklausus 4320 respondentų. IT specialistų buvo paprašyta įvardyti įmones, kuriose jie norėtų ir kuriose nenorėtų dirbti, bei pateikti argumentus, pagrindžiančius jų pasirinkimus.

Grigiškėse netrukus pradės veikti nauja akcinės bendrovės „Grigiškės“ gofruoto kartono pakuočių gamykla. Investicijos į vieną moderniausių tokio pobūdžio gamyklų Lietuvoje siekė 20,5 mln. litų, iš jų 15,35 mln. litų buvo SEB banko suteiktos ilgalaikės paskolos lėšos. Gamykloje per metus planuojama pagaminti iki 80 mln. kvadratinių metrų gofruoto kartono pakuotės gaminių iš perdirbamo popieriaus. Apie 35 proc. šios produkcijos planuojama eksportuoti.

SEB banko užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad keturi iš dešimties (39 proc.) 15-74 metų Lietuvos gyventojų tikisi būsto kainų kilimo per ateinančius 12 mėnesių, penktadalis (20 proc.) mano, kad būsto kainos Lietuvoje kris, o trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad būsto kainos liks tokios pat. Dešimtadalis (10 proc.) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Neseniai paskelbta tarptautinės migracijos ir piniginių perlaidų iš užsienio statistika teikia daug peno apmąstymams. 2011 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 53,9 tūkst. gyventojų, t.y. 29,3 tūkst. mažiau nei 2010 m. Į Lietuvą imigravo 15,7 tūkst. žmonių, arba 3 kartus daugiau nei 2010 m. Tiesa, imigrantų veidai dažniausiai buvo lietuviški, kadangi net 14 tūkst. arba 9 iš 10 įvažiuojančių į šalį žmonių buvo parvykstantys namolio anksčiau emigravę piliečiai.