savanorė

Nuo pat pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą dienos lietuviai surėmė pečius ir jau daugiau nei metus laiko padeda kariaujantiems ir nuo karo kenčiantiems žmonėms viskuo, kuo tik gali. Kaunietė Milda Goštautaitė – viena iš daugelio, nepailstamai dar nuo Maidano įvykių padedanti Ukrainai siekti pergalės. Už savo darbus, neskaičiuojant laiko ir jėgų, ji pelnė „Lietuvos garbės“ „Metų savanorės“ apdovanojimą.

„Raudonojo kryžiaus“ savanorė papasakojo, ką matė Bučioje – nuo išsekimo ir patirtų siaubų ji vos galėjo šnekėti. Išsisklaidžius karo rūkui, kuris atskleidė Bučioje ir kitose Kyjivo apylinkėse vykusias skerdynes, 21 metų amžiaus savanorė Valentina Čerkai buvo sukrėsta. „Raudonojo kryžiaus“ savanorė jau nemažai buvo mačiusi, kai važinėdavo į miestą ir atgal su evakuacijos misijomis, kurių paskutinės vyko dar vos prieš dvi savaites, rašoma mirror.co.uk.

Neslūgstant karui Ukrainoje daugėja žmonių istorijų, kurie pasakoja apie savo patirtis karo zonoje. Štai pirmą kartą Ukrainoje krentančias bombas organizacijos „Blue/Yellow“ savanorė Žemyna Bliumenzonaitė girdėjo dar prieš 8 metus. „Fronte baisiau, kai ten tylu ir tu nežinai, kas vyksta. Kai šaudo, bent žinai, iš kur tas garsas“, – pasakoja savanorė. Tikriausiai mažai kam žinoma, bet nevyriausybinė organizacija „Blue/Yellow“ susikūrė dar po pirmųjų šūvių, nuaidėjusių Maidane.

Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse didžiausią karjeros pergalę pasiekė 31-erių jamaikietis Hansle‘as Parchmentas, iškovojęs auksą 110 m barjeriniame bėgime. Po pergalingo finišo H.Parchmentas atskleidė, kad visai nedaug trūko ir jis būtų praradęs šansą iškovoti auksą. Jamaikietį sunkiausiu momentu išgelbėjo viena iš olimpiados savanorių. Pasirodo, pusfinalių dieną H.Parchmentas paklydo Tokijuje ir nuvažiavo ne į olimpinį stadioną, o į vandens sporto šakų centrą.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši Jaunimo linijos savanorė Julija Staškovskaja. Moteris prisimena vieną skausmingiausių savo gyvenimo lūžių – tėčio savižudybę. Tuo metu Julija buvo namie ir pati iškvietė Greitosios pagalbos medikus. „Aš supratau, ką jis padarė, kai radau atsisveikinimo raštelį. Kol laukėm medikų, aš tiesiog priguliau prie jo... Neatsimenu, ką jam pasakiau tada. Tai buvo labai jautrus momentas...“  Visgi po daugiau nei savaitės vyras mirė.

 Vienišumas Lietuvoje tampa vis opesne problema. Kai kurie vyresni nei 65 metų žmonės ištisus metus neišeina iš namų, todėl bendravimas jiems yra vienintelis būdas palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu. Lietuvos Raudonasis Kryžius yra sukūręs programą „Šilti apsilankymai“, kurios tikslas – mažinti vienišumą ir parodyti seneliams, kad jie rūpi.

Ar yra kažkas baisiau nei vienatvė? Pasaulyje gyvena milijardai žmonių, tačiau kartais atrodo, kad nei vienu iš jų negali pasikliauti. Kas trečias vyresnis nei 65 metų žmogus Lietuvoje gyvena vienas ir šis skaičius kasmet vis didėja. Šiuo metu yra apie 220 močiučių ir senelių, kuriuos lanko Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Viena iš jų – panevėžietė Ingrida Tauperytė. Ji prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus prisijungė visai neseniai, tačiau jau spėjo užmegzti draugystę su 87-erių Stanislava.

„Pirma mano globojama moteris, vardu Daina, turėjo psichikos negalią, – pasakoja maltiečių savanorė Aldona Jašinskienė. – Sutikau ją nepaprastai sunkiu jos gyvenimo laikotarpiu – jos sesuo norėjo teismo keliu padaryti ją neveiksnia, kad pasisavintų Dainos butą ir neįgalumo pensiją.

Jau ketverius metus „Jaunimo linijos“ savanorė Julija Staškovskaja atsiliepia į įvairių problemų užkluptų jaunuolių skambučius. Anoniminis išsikalbėjimas – geras, o kartais ir vienintelis būdas palengvinti savo naštą. Kai kurie pokalbiai trunka kelias valandas, o kai kurie palieka gilų pėdsaką moters gyvenime.

Neseniai jauna mama tapusi Eisvina Gailiūnė socialiniuose tinkluose pasidalijo jautria akimirka. Panevėžietė krašto apsaugos savanorė įsiamžino fotosesijoje kartu su savo kelių mėnesių dukrele, kurioje abi apsirengusios karių uniformomis. Savanorės kelią prieš metus pasirinkusi Eisvina mėgsta miegoti miške po atviru dangumi, o braidymas po pelkes jai puikus savęs išbandymas.

Rugpjūtį nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradėjo nauja beveik pusės tūkstančių šauktinių pamaina. Iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių buvo atvežti net 495 jaunuoliai. Įdomu tai, kad iš šio skaičiaus – net 13 merginų, kurioms karo tarnyba apskritai nėra privaloma. Į kariuomenę merginos pateko savo noru. Viena tokių – Klaudija Dambinskaitė. Mergina atskleidė priežastis, kodėl tik baigusi 12 klasių ji pasirinko tokį, sutikite, merginoms neįprastą kelią.

„Prie naktinės alkoholio parduotuvės įvyko muštynės ir dėl rimtų sužalojimų žuvo žmogus“ – toks incidentas prieš kelis metus įvyko Vilniaus Šnipiškių mikrorajone. Daugelis patvirtintų, kad tai kone visų kiaurą parą pardavinėjamo alkoholio taškų kasdienybė, o šios problemos sprendimas yra politikų valios reikalas.

Gyvūnų teisių gynėjai užsimojo atskleisti paslapties šydą ir parodyti, kaip iš tiesų audinių fermose yra laikomi žvėreliai. Nors slaptas vaizdo įrašas, įrodantis egzekucijas su gyvūnais, abejonių niekam nekelia, audines auginantys verslininkai vadina tai surežisuotu šmeižtu. Kraupų vaizdą užfiksavo gyvūnus ginančios organizacijos savanorė.

Marija Čereškevičiūtė – 27-erių komunikacijos specialistė iš Vilniaus prieš daugiau kaip dešimt mėnesių savo artimiesiems, kolegoms ir visiems aplinkiniams pateikė staigmeną: pranešė išeinanti į karinę tarnybą savanore. Iš pradžių kolegos darbe tai priėmė kaip pokštą, bet galop suprato, kad mergina nejuokauja. Niekad sportu nesižavėjusiai ir didele fizine ištverme nepasižymėjusiai merginai tai tapo tikru iššūkiu.

Aplinkybės susiklostė taip, kad tris kursus Kauno technologijos universitete baigusiai būsimajai architektei Einorai Platūkytei teko laikinai nutraukti studijas. Tuomet mergina nusprendė tapti savanore. Pasirinkusi Lietuvos žmonių su negalia sąjungą, ji sako nesuklydusi. „Sužinojau, kad jie įgyvendina projektą „Be slenksčių“, o mane visada domino universalios aplinkos, kuri patogi ne tik sveikiesiems, bet ir žmonėms su ratukais, projektavimas.

Trys mėnesiai, kuriuos 24-erių Žydrė Sarcevičiūtė praleido savanoriaudama Prienų globos namuose, pralėkė labai greitai. Jauna moteris sako, kad čia praleistas laikas buvo labai prasmingas – suteikė jai daug naujos patirties bei sustiprino norą paaugus sūneliui, kuriam dabar 5 metai, tęsti mokslus. „Kai netekau siuvėjos darbo, nusprendžiau paieškoti kitų galimybių, įdomesnės veiklos.

Menotyros studijas baigusi I. Samytė Kauno šokio teatre „Aura“ savanoriauja nuo šių metų sausio. Iš pradžių planavusi savanoriauti 3 mėnesius, mergina jau prasitęsė sutartį iki pusmečio. „Daugelis žmonių galvoja, kad savanorystė – tik laiko švaistymas, tačiau taip nėra, nes gali įgyti vertingos patirties. Savanorystė gali būti ir pirmas žingsnis siekiant karjeros pasirinktoje srityje, ir būdas suprasti, ką nori veikti ateityje“, – sako Indrė, turinti ir tarptautinės savanoriavimo patirties.

Per kelias savaičių pareiškimus savo noru atlikti devynių mėnesių pradinę karo tarnybą jau užpildė per 200 jaunuolių iš visos Lietuvos. Tarp jų – ir devynios merginos. Viena iš merginų, kaunietė Kristina, sako, kad ateityje į kariuomenę ją paskatino kelios šeimos karių kartos. „Mano tėtis, senelis ir senelio tėtis tarnavo kariuomenėje, turėjo aukštus karinius laipsnius ir ėjo atsakingas pareigas.

Žinių radijas Valstybės gynimo tarybai pasiūlius nuo rudens grąžinti privalomąją karo tarnybą, kasmet devyniems mėnesiams pašaukiant apie 3,5 tūkst. jaunuolių, Talino gynybos studijų centro ekspertas Tomas Jarmalavičius Žinių radijui trečiadienį teigė, kad pašauktos turėtų būti ir moterys. „Pirma detalė, kuri užkliuvo iš karto, yra tai, kad iš galimo šauktinių sąrašo išbraukiamos moterys.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ Šiaulių Didždvario gimnazijos savanorė iš Armėnijos Astghik Shahverdyan moka įvertinti smulkmenas. „Jūs lyginate save su norvegais ir dėl to blogai jaučiatės. Bet yra daugybė šalių, kurios trokšta gyventi taip, kaip jūs“, – sako armėnė, vaikystėje išgyvenusi žemės drebėjimą, nusiaubusį jos gimtąjį miestą, Kalnų Karabacho karą. Nemėgstamiausia armėnės tema – politika. Savanorystės privalumai Lietuvoje Astghik – nuo rugsėjo 1-osios.

Ceche, apie kurį mokesčių inspekcija neturėjo duomenų, kalė baldus ir „juodus“ pinigus, o užsakymus tvarkė neįdarbinta „savanorė“. 2013 m. gegužės 06 d., Šiauliai.

Ketvirtadienį Norvegijos sostinėje Osle vykusio Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) „Deimantinės lygos“ varžybų penktojo etapo vyrų 100 m bėgimo varžybas laimėjo pasaulio rekordininkas jamaikietis Usainas Boltas. Triskart olimpinis čempionas nuotolį įveikė per 9,79 sek. Antrąją ir trečiąją vietas užėmė taip pat Jamaikos atstovai - atitinkamai Asafa Powellas (9,85 sek.) ir Lerone Clarke'as (10,10 sek.