Sausio 13-oji

2009 metų lapkritį fejerverkais ir iškilmėmis buvo paminėtas gėdingosios Berlyno sienos griuvimo dvidešimtmečio jubiliejus. Jeigu 1989 metai buvo išorinės Sovietų imperijos įtakos zonos žlugimo metai, tai 1991 metais, draskoma vidinių prieštaravimų, subyrėjo ir pati Sovietų sąjunga. Dabar sukanka 20 metų po to, kai Estija, Latvija ir Lietuva išsikovojo savo nepriklausomybę su visomis pasekmėmis, reikšmingomis ne tik šioms valstybėms, bet ir mūsų šaliai.

Tą naktį tauta nemiegojo. Vieni budėjo prie Parlamento, televizijos, kur šiltais kūnais formavo „barikadas“, kiti budėjo namie, pasirengę, jeigu reikės, šokti į pagalbą. Nesuspėjo. Net buvę šalia. Žaibu aplėkė žinia apie aukas. Jų buvo trylika, žuvusių po tankais ar nuo šūvių. Likusiems gyviems gynėjams toji žinia lyg kulka pataikė tiesiai į širdį, likusiems prie radijo, transliuojančio nakties tragedijos aidus, graužte graužėsi iki skausmo lyg tikra skeveldra. Į širdį ir į atmintį.

Vilniaus Gedimino prospektu nuo Arkikatedros iki Seimo rūmų sostinės gyventojai ir svečiai, moksleiviai, mokytojai, studentai, dėstytojai, visuomeninių organizacijų naria sausio 13-ąją lydėjo 200 metrų ilgio Lietuvos vėliavos spalvų juostą, kuri bus nešama Taip Anykščių Antano Vienuolio gimnazistai ir mokytojai minėjo Laisvės gynėjų dienos 20-metį.

Pasistengsiu ilgam neužimti eterio. Sausio 12 d. apsinakvojau pas gimines dabartinėje Pamėnkalnio gatvėje. Jie mane pažadino, kada buvo užgrobta televizija. Apsirengiau ir nuėjau į „Lietuvos aido“ redakciją, kur tuo metu dirbau. Patalpos buvo Seimo III rūmuose. Eidamas į Seimą girdėjau šūvį,  Tumo-Vaižganto pravažiavo šarvuotis. Prieangyje sutikau būrį jaunų žmonių, vadovaujamų skulptoriaus  Mindaugo Navako.

Nuo tada, kai lemtingąją Sausio 13-ąją beginkliai žmonės stojo prieš sovietų tankus ir automatus, prabėgo lygiai 20 metų. Tuomet dėl savo ir savo šalies laisvės daugelis buvo pasiryžę paaukoti gyvybes. O kaip būtų šiandien? Jonui Bezarui ėjo 33-eji. Iš Raudėnų (Šiaulių raj.) į Vilnių apginti Lietuvos laisvės 1991 metų sausio 12-ąją važiavo aštuoniese. Į Joną kelis kartus prie televizijos bokšto kruvinąją sausio 13-osios naktį buvo nutaikytas tanko vamzdis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė kviečia Lietuvos žmones Sausio 13-osios rytą uždegti žvakutes žuvusiųjų už Laisvę atminimui pagerbti. Ketvirtadienį, sausio 13-ąją, 8 val. ryto žvakutės nušvies ir visus Seimo langus. „Minime sovietų agresijos ir kovos už laisvą Lietuvą dvidešimtmetį.

1988-1991 metais į atgimstančias Lietuvos kovas už Nepriklausomybę nuo pat pradžių aktyviai įsitraukė kelininkai. Lygiai prieš dvidešimt metų – 1991-ųjų sausio 13-ąją – prie Seimo pradėjo dygti barikados. Iš jų ir iš žmonių gyvatvorės išdygusi siena okupantams, kaip vėliau paaiškėjo, buvo neįveikiama. Barikadų atsiradimas didelei daliai Nepriklausomybę atkūrusios tautos ir šiandien yra paslaptis, kuri kiek atskleista tik pastaraisiais metais.

„Tėvas niekada nebuvo nusivylęs Lietuva! Niekada!" – įsitikinęs kompozitorius ir dainininkas Jonas Sakalauskas. Per šiandien Vilniaus televizijos bokšto tunelyje vyksiančius renginius jis pristatys savo kūrinį „Noctis“, taip pagerbdamas neseniai po sunkios ligos išėjusio anapus tėvo laisvės gynėjo Antano Sakalausko atminimą.

Sausio 13-osios perversmininkų bylą tyręs prokuroras Kęstutis Betingis „Balsas.lt savaitei“ atskleidė nežinomus tragiškų įvykių užkulisius. Kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmečio išvakarėse viename populiariausių Vilniaus knygynų tarp daugybės mažiau pasiekiamų leidinių aptikau giliai užkištą vieno svarbiausių kaltinamųjų istorinėje byloje Juozo Kuolelio prisiminimų knygą „Pro kalėjimo grotas“. „Spaudos rūmai turėjo degti, tai buvo vienas iš planų – organizuoti gaisrą, jį nufilmuoti...

Žvarbų sausio 12-osios vakarą, krintant šlapdribai ir telkšant krūvoms pažliugusio sniego, šimtai žmonių traukė prie Vilniaus televizijos bokšto. Tradiciškai čia rengiami literatūros ir susikaupimo muzikos vakarai „Nerimo mintys“, skirti žuvusiųjų atminimui pagerbti. Lietuvos radijo ir televizijos centro komplekso prieigose, kur kalno šlaite pastatyti kryžiai ir koplytstulpiai, o šalia – memorialinė granito lenta, Lietuvos, Lenkijos ir Vengrijos parlamentų delegacijos padėjo gėlių.

Lietuvos diplomatai Rusijoje sausio 12 dieną apsilankė vietoje, kur pastatytas paminklas, skirtas KGB darbuotojams pagerbti, ir patvirtino žiniasklaidoje apie jį pasirodžiusią informaciją. Lietuvos užsienio reikalų ministerija per Lietuvos ambasadą Rusijoje išreiškė protestą ir perdavė atitinkamą notą Rusijos užsienio reikalų ministerijai. Lietuvos diplomatai išsiaiškino, kad paminklas buvo pastatytas dar 2007 metais. Lietuvos institucijoms anksčiau ši informacija nebuvo žinoma.

„Didžioji dauguma labai daug ko nežino. Labai daug klaustukų nežino, labai daug faktų nežino,“ – trečiadienį spaudos konferencijoje tvirtino Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis. Jis sakė dar nesąs pasiruošęs paviešinti svarbių liudininkų pavardes. Kalbėdamas apie šaltinius, kur tie faktai, neva, yra skelbiami, jis vėl minėjo Vytauto Petkevičiaus, Juozo Kuolelio knygas, rusakalbę spaudą ir liūdėjo, kad žmonės mažai skaito, nes neturi spaudai pinigų.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė kviečia Lietuvos žmones Sausio 13–osios rytą uždegti žvakutes žuvusiųjų už Laisvę atminimui pagerbti. Ketvirtadienį, sausio 13–ąją, 8 val. ryto žvakutės nušvies ir visus Seimo langus. „Minime sovietų agresijos ir kovos už laisvą Lietuvą dvidešimtmetį.

Artėjant 20-osioms Laisvės gynėjų dienos – Sausio 13-osios – metinėms, galima atsigręžti į dabartinius 20-mečius, nepriklausomybės vaikus, užaugintus jau išsikovojus laisvę. Daugelis jų netrykšta patriotizmu taip, kaip prieš 20 metų jų tėvai, ir, jei rytoj reikėtų eiti dar kartą ginti šalies nepriklausomybės, dalis jaunuolių abejotų, ar verta tą daryti.

Prieš 20 metų yranti sovietinė imperija, nors ir deklaravo demokratizaciją bei viešumą, mėgino sunaikinti taikų Lietuvos nepriklausomybės siekį. 1991 metų sausį laužai degė prie Lietuvos parlamento, tuo metu turėjusio visiškai kitokį reitingą nei dabar. Laužų dūmai kilo prie kitų Lietuvos laisvei svarbių objektų. Pirmiausia teko saugoti informacijos sklaidos objektus, kuriuos kėsinosi užgrobti sovietų desantininkai, tankistai ir specialiosios sovietinio saugumo (KGB) pajėgos.

Prieš 20 metų Lietuvą nuo žiaurios agresijos apgynė drąsų istorinį žygdarbį atlikę paprasti piliečiai, kurie savo krūtinėmis užtvėrė kelią sovietų tankams. Tą tragišką sausio naktį sužvėrėjusios smogikų kariuomenės vadai ir M. Gorbačiovas išsigando ne Lietuvos ar Vakarų valstybių valdžios, jie išsigando Tėvynę ginti suskubusių dešimčių tūkstančių patriotų.

Minint Laisvės gynėjų dienos 20–metį trečiadienį Seimo Konstitucijos salėje vyks interaktyvus edukacinis renginys „Sausio 13–oji. Ko galime pasimokyti?". Renginį organizuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, minėdama Sausio 13–osios įvykius. Tai pirmasis tokio pobūdžio renginys šios aukštosios mokyklos studijų istorijoje.

Lietuvos valdantysis politinis sluoksnis neturi tautinės ir valstybės sąmonės, – konstatuoja politologas Vytautas Radžvilas. Jo nuomone, per 20 metų, prabėgusių nuo Sausio 13–osios nepasikeitė viena – pareiga kovoti už savo valstybę ir ją ginti. – Sukanka 20 metų sausio 13–osios įvykiams.

Minint 1991 m. sausio įvykių 20–metį, trečiadienį Seime rengiama Lietuvos valstybės gynėjų konferencija „Aukščiausioji Taryba – paskutinioji barikada„. Renginys vyks Kovo 11–osios salėje.

Minint Sausio kruvinųjų įvykių 20-ąsias metines, Generalinė prokuratūra tikina daranti viską, kad Sausio 13-osios baudžiamoji byla teisme atsidurtų jau po kelerių metų. Žadama, kad pakeisti įstatymai, vieno iš įtariamųjų apklausa leis visus bylos dalyvius nuteisti už akių. Ar prokurorai padarė viską tiriant Sausio 13-osios bylą, aiškinsis parlamentarai.

Ant buvusio Krašto apsaugos departamento, dabartinio Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo, pastato antradienį atidengta atminimo lenta. Atminimo lentą, menančią įvykius, kai 1991 m. sausio 11 d. pastatą, kuriame tuo metu buvo įsikūręs Krašto apsaugos departamentas, jėga užgrobė Sovietų sąjungos kariuomenė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė atidengė drauge su Lietuvos kariuomenės vadu generolu majoru Arvydu Pociumi.

Šiemet, talkinant Nacionalinei dailės galerijai, LRT muziejaus sausio 13 – osios ekspozicija išplėsta – eksponatai pasitinka nuo pat įėjimo į pastatą ir koridoriais lydi iki studijų iš kurių transliuota tiesioginė programa tą naktį. Kasmet sausio 13-osios išvakarėse prie radijo ir televizijos pastatų vyksta minėjimai: kūrenamas laužas, šalia esančiame aukų atminimo kalnelyje skamba dainos, dega žvakutės.

Ne visos istorinės datos lengvai nugula į knygų puslapius ir tampa tik minėtinais įvykiais, yra tokių, kurias minint kas kartą permąstoma ne tik pati praeitis, bet ir tai, ką ji davė dabarčiai bei ką duos ateičiai. 1991 m. sausio 13-osios įvykiai ilgam išliks ir Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docento gydytojo psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio atmintyje, kuris anuomet teikė psichologinę pagalbą savanoriams.

Nors Lietuvos vadovai teigia, kad Lietuvos santykiai su Lenkija yra geri, kaimyninė šalis nesiųs aukšto lygio delegacijos į Sausio 13-osios įvykių minėjimą Vilniuje. Dienraštis „Rzecpospolita“ rašo, kad taip parodoma pozicija dėl lenkų tautinės mažumos padėties. Pigus kerštas? „Santūri Lenkijos reakcija - tai atsakas į paskutiniojo meto Vilniaus politiką lenkų mažumos Lietuvoje atžvilgiu“, - patvirtina Lenkijos seimo užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Robertas Tyszkiewiczius.

Žinomas kino dokumentininkas, sukūręs šimtus siužetų kino žurnalams, dešimtis autorinių filmų apie žymiausius Lietuvos žmones (M. Gimbutienę, B. Brazdžionį, M. Martinaitį, L. Noreiką, N. Vėlių, P. Abukevičių ir kt.), prieš mėnesį tyliai paminėjo 70-metį. 45 metai atiduoti kinui. Ypatingas penkmetis (1989-1993) - mūsų laisvėjimo kovoms – iki pat okupacinės armijos išvedimo.

Sukaktys pasižymi tuo, kad yra svarbios visiems. Net ir tiems, kurie mano, kad praeitis – tai prietarais apaugę mitai. Svarbios datos Būna žmonių, kurie mėgsta bet kuria proga pabrėžti savo išskirtinumą, parodyti tikrą ar tariamą laisvę ir originalumą. Visuomenei aktualios datos, šventės ir jubiliejai tam labai tinka. Anarchistas ir kairysis intelektualas turi progą per Kalėdas pareikšti, kad visi, kas dabar švenčia, daro tą patį, ką anuomet darė ir Hitleris, – valgo Kūčių vakarienę.

1991-ųjų sausio 11-ąją Lietuvoje prasidėjo kruvinasis savaitgalis. Šią dieną pasikėsinta į laisvą žodį – užimti Spaudos rūmai. Tuometinius įvykius išgyvenę žiniasklaidos atstovai neabejoja, jog tai buvo lūžis, atvėręs akis netikėjusiems sovietinių represijų žiaurumu ir jau ranka pasiekiama šalies laisve.

Sausio 11-oji Laisvės gynėjų dienos 20-mečio minėjimo programoje skirta laisvojo žodžio skleidėjams - žiniasklaidos darbuotojams, kurių garbingai atliktos profesinės pareigos dėka visas pasaulis sužinojo apie dramatiškus 1991 m. sausio įvykius Lietuvoje. Šią dieną numatytos atminimo lentų atidengimo ceremonijos, kiti renginiai, tarp jų - žurnalistų susitikimas-diskusija „Laisvo žodžio galia prieš agresiją„. Diskusijoje dalyvaus žymūs Lietuvos žurnalistai ir garbingi svečiai iš užsienio.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistų Tomo Čyvo ir Giedriaus Krušnausko straipsnis „Aš – tavo laisvė“. Prieš 20 metų yranti sovietinė imperija, nors ir deklaravo demokratizaciją bei viešumą, mėgino sunaikinti taikų Lietuvos nepriklausomybės siekį. 1991 metų sausį laužai degė prie Lietuvos parlamento, tuo metu turėjusio visiškai kitokį reitingą nei dabar.

Sekmadienį Vilniuje rengiamas XX tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Šia gražia tradicija pagerbiamas Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus atminimas.

Praėjus 20-čiai metų po kruvinų Sausio 13-osios įvykių, buvę pareigūnai prisimena apsisprendimo dilemą ir nežinią: tuomet ne visi išdrįso prisisegti lietuvišką Vytį. Vis dėlto troškusieji laisvės džiaugiasi laimėję be kulkų, nes paleistas šūvis būtų kainavęs nepriklausomybę, kurią mums atnešė tautos ištikimiausiųjų aukos.

Ar praėjus 20 metų po 1991-ųjų sausio įvykių jau galima atsakyti į klausimą, kodėl sovietų desantininkai nešturmavo Aukščiausiosios Tarybos? Išgirdęs tokį klausimą buvęs JAV kariuomenės elitinio būrio „Žaliosios beretės“ kapitonas Andrius Eiva susimąstė. „Tikslaus atsakymo dar nėra, bet manau, kad prie to labai daug prisidėjo daugiatūkstantinė žmonių minia ir gal šiek tiek mano „Molotovo kokteiliai“, – ištarė šiuo metu Vašingtone gyvenantis Lietuvos parlamento gynėjas A.Eiva.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė padėkojo visiems medikams, kurie skausmingomis 1991 metų sausio įvykių dienomis dirbo nematomą darbą ir gelbėjo prie Vilniaus televizijos bokšto ir Lietuvos radijo ir televizijos pastato sužeistus žmones. „Sausio 13-osios akivaizdoje norime, kad Tikėjimas, Viltis ir Laisvė liktų ir kitoms kartoms, kad galėtume toliau savo kelią grįsti šiomis vertybėmis.

Sausio 9-ąją, sekmadienį, artėjant Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai, Vilniuje rengiamas XX tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti.

Išlaikyti viešąją rimtį – tokį svarbiausią uždavinį atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pradžioje sau kėlė tuomečiai teisėsaugos pareigūnai. „Tarybų Sąjungos kariškiai norėjo išprovokuoti šūvius iš mūsų pusės – reikėjo šūvių, reikėjo legalizuoti jų buvimą. Nesu politikas, bet turbūt dalis Lietuvos politikų irgi norėjo, kad būtų šūvių. Mums, vidaus reikalų sistemai, reikėjo išlaikyti tokią poziciją, kuri nepatenkino nei vienų, nei kitų norų.

Minint 1991 m. sausio įvykių 20–metį, vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami dalyvauti programos „Mūšis už Tautų laisvę„ renginiuose Seimo I rūmuose organizuojamų atvirų durų valandų metu. Sausio 8 d., šeštadienį, 12.30–15.00 val. bus demonstruojama 1991–ųjų sausio įvykių vaizdo medžiaga. Lankytojai turės galimybę pabendrauti su savanoriais ir pasiklausyti jų pasakojimų apie 1991–ųjų parlamento gynybą, bus surengta iškilminga Nepriklausomybės gynėjų sargybos pasikeitimo ceremonija.

Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininkui Algirdui Paleckiui pateikti įtarimai dėl teiginių, kad prieš dvidešimt metų sausio 13-ąją sovietinės kariuomenės daliniams mėginant nuversti Lietuvos valdžią „saviškiai šaudė į savus“. SLF vadovui skirta kardomoji priemonė pasižadėjimas neišvykti iš šalies. A. Paleckis nesutinka su kaltinimais. Politikas portalui Balsas.lt yra sakęs, kad jo kalboje šmeižto tikrai nebuvo. „Savo kalboje rėmiausi įvairiais šaltiniais.

Sausio 9–ąją, sekmadienį, artėjant Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai, Vilniuje rengiamas XX tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu„, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti.

Kadangi draugas Algirdas Paleckis, artėjant Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmečiui, nusprendė žūtbūt įrodyti, kad mes tada šaudėm patys į save, priminsiu ir aš keletą senienų.

Kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių dvidešimtosios metinės šįmet bus minimos daugybe renginių, prasidėsiančių sausio 6-ąją ir truksiančių iki sausio 17 dienos. Siekdama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 m. sausio 13-ąją Vilniuje jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą, tačiau neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių taikių žmonių.

BTV laidoje „Kaštas vakaras“ ketvirtadienio vakarą dalyvavo Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Kęstutis Masiulis ir SLF vadovas Algirdas Paleckis. K. Masiulis įsitikinęs, kad už A. Paleckio teiginių apie sausio 13-ąją galimai slypi Rusijos kėslai. K. Masiulis apkaltino A. Paleckį koloboruojant su Rusija.

Prieš kelerius metus šalia vakarinio Seimo rūmu fasado buvo atidarytas „Sausio 13-osios memorialas“. Jame išsaugota dalelė to, su kuo teko susidurti kovotojams už laisvę Sausio 13-ąją. Deja, rengdami istorinę tiesą primenančią medžiagą, panašu, faktuose pasiklydo patys istorikai, palikę memoriale netikslumų. Į Balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, pastebėjęs, kad memoriale supainioti istoriniai faktai.

Dėl Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininko Algirdo Paleckio viešai išdėstytų teiginių, paneigiančių, kad 1991–ųjų sausį sovietų ginkluotosios pajėgos prieš nepriklausomą Lietuvą įvykdė agresiją, prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170² str.

Generalinės prokuratūros vadovybės nutarimu sudaryta nauja tyrimo grupė Sausio 13–osios byloje. Tyrimo grupę sudaro aukštos kvalifikacijos ir didelę darbinę patirtį turintys keturi Generalinės prokuratūros prokurorai, nagrinėsiantys bylą, atsižvelgdami į naujas teisines sąlygas. Naujosios Seimo priimtos ir Prezidentės pasirašytos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos sudaro galimybę itin pavojingus nusikaltimus padariusius įtariamuosius teisti už akių, negalint jų apklausti.

Gruzijos parlamentas kviečia Rusiją, kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėją, padėti Lietuvos valstybei tiriant 1991 m. sausio nusikaltimus ir patraukiant jų organizatorius bei vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn. Tai sakoma Gruzijos parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl 1991 m. sausio 13 d. įvykių Lietuvos Respublikoje 20-ųjų metinių. Už rezoliuciją balsavo 77  Gruzijos parlamentarai, nė vienas tautos atstovas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Gruzijos parlamente penktadienį vienbalsiai priimta rezoliucija, skirta atminti dvidešimtosioms Sausio 13-osios metinėms Lietuvoje. Rezoliucijoje pažymima, kad sovietų daliniai panaudojo jėgą prieš taikius civilius gyventojus, tai buvo išpuolis prieš Lietuvos valstybė, o Sovietų Sąjungos teisių perėmėja Rusija paraginta ištirti šio tarptautinės bendruomenės bendruomenės pasmerkto akto aplinkybes, kurio kaltininkai iki šiol nenubausti, rašo Delfi.

Trečiadienį Vilniaus meras Vilius Navickas ketina pateikti atsistatydinimo pareiškimą. Jeigu miesto taryba tam pritars, į mero kėdę turėtų persėsti konservatorius Raimundas Alekna. Skaičiuojama, kad valdžios pasikeitimas Vilniaus biudžetui gali atsieiti apie pusę milijono litų. Tiek merui, tiek su juo pasitraukiantiems valdininkams reikės išmokėti kompensacijas.

Seimo nariai spaudė į jų klausimus atsakyti atvykusį Generalinį prokurorą Darių Valį dėl sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylų tyrimo bei, išplėtę temą, teiravosi, ar užteks drąsos kovoti su mafija. Generalinis prokuroras, atsakydamas į Seimo pirmininkės pateiktus klausimus dėl sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylų tyrimo, vardijo, kiek ir kokiomis aplinkybėmis išsiųsta paklausimų Baltarusijos teisėsaugai per dvidešimt metų.

Baltarusija nemato pagrindo Lietuvai išduoti įtariamojo Sausio 13-osios byloje generolo Vladimiro Uschopčiko. Apie tai pranešė Baltarusijos generalinis prokuroras Grigorijus Vasilevičius, kuriuo remiasi naujienų agentūra "Interfax". "V. Uschopčikas atsakė į Lietuvos prokuratūros klausimus.s naujos informacijos šioje byloje nėra. Remiantis mūsų konstitucija, mes negalime kitai valstybei išduoti savo piliečio", - per Minske surengtą spaudos konferenciją pareiškė G. Vasilevičius.