saulius vagonis

 Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba Brangstanti sandėlių, biurų ir prekybinių patalpų nuoma liudija: komercinio nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje atsigauna. Vietos prekybos centruose nuomotojai, nors plėtros ir neplanuoja, atsinaujina atsikratydami nepelningų nuomininkų ir įsileisdami tuos, kurie dirba geriau. Teisininkų teigimu, tai padaryti visada geriau be keršto ir baudžiamųjų bylų.

Bendrovė „Ober-Haus“ pristatė naujausias savo įžvalgas nekilnojamojo turto rinkoje. Iš pirmo žvilgsnio jos atrodo itin teigiamos. Sandorių skaičius auga tiek gyvenamųjų patalpų, tiek biurų rinkoje. Labiausiai džiugina per pirmus kelis šių mėnesius itin išaugusios investicijos Vilniuje. Pirmąjį 2013-ųjų ketvirtį absoliučia NT investicijų lydere Baltijos šalyse netikėtai tapo Lietuva.

Nekilnojamojo turto (NT) kainos pasiekė dugną – gera žinia svarstantiems įsigyti ir taupantiems pradiniam įnašui, tačiau ką daryti suskubusiems nusipirkti NT dar iki sunkmečio, kai kainos siekė rekordus, o bankai be didelių vargų suteikdavo kreditą pastogei, nors dabar būsto vertė žnegtelėjo bene perpus – bent 40 proc.

Ketinantys įsigyti būstą vis dar dvejoja - ar jau pasiektas kainų dugnas, ar dar vertėtų šiek tiek palaukti. Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ Vertinimo departamento vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, „teorinis dugnas“ dar galbūt ir nepasiektas, tačiau sunku prognozuoti, kad šalies didmiesčiuose kainos galėtų dar labiau mažėti.

Trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje baigta statyti per 570 naujų butų, ir tai didžiausias pasiūlos ūgtelėjimas nuo pat 2009 metų, rodo nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenys. Nepaisant rekordiškai didelio naujos pasiūlos kiekio Vilniuje, bendras neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose namuose Lietuvos didmiesčiuose išaugo tik 1 proc. ir šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje sudarė beveik 2850 butų.

„Ober-Haus“ skaičiuojamas butų indeksas rodo, kad rugsėjo mėnesį kainos didėjo Vilniuje ir Viršuje, o Rygoje ir Taline – šiek tiek mažėjo. Baltijos šalyse butai išlieka brangiausi Vilniuje, o sandorių augimas čia buvo mažiausias. Rygoje kainos kilstelėjo 0,1 proc., o Taline augimas siekė 1,4 procento. Vilniuje ir Varšuvoje rugsėjo mėnesį kainos smuktelėjo vienodu tempu – 0,4 procento.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugsėjo mėnesį smuktelėjo 0,3%. Rugpjūtį buvo užfiksuotas 0,1% sumažėjimas.

2005-aisiais pradėta daugiabučių renovacija dar tik ima veikti: atnaujinimo programas keičia nauji, neva tobulesni modeliai, bet modernesnių namų menkai suskaičiuojama. Pagal nuo 2009 metų taikomą JESSICA finansavimo modelį atnaujinti vos 6 daugiabučiai. Dėl renovacijos projekto fiasko prieš artėjančius rinkimus oponentai žeria kritiką vyriausybei, o ši už nepanaudotas lėšas nesibodi pirkti sraigtasparnių.

Prabangaus nekilnojamojo turto agentūrą Lietuvoje šį rudenį planuojantis atidaryti „Baltic Sotheby‘s International Realty“ savininkas Vestardas Rozenbergas sako, kad Baltijos šalys užsienio turtuolių dėmesio nestokoja. O artimiausiu metu iš mirties taško turėtų pajudėti ir prabangių objektų projektai. – Žinome, kad Lietuvoje planuojate atidaryti agentūrą. Tai tiesa? – Pagal savo strateginį planą jau seniai esame numatę dirbti visose Baltijos šalyse.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistų teigimu, praėjusiais metais prasidėjęs prekybinių gatvių atsigavimas tęsėsi ir šiemet. Prieš keletą metų, krizės įkarštyje, prekybinėse gatvėse kas penkta šešta patalpa buvo tuščia, užimtumas siekė vos 80–85 %. Šiuo metu laisvų patalpų skaičius yra ženkliai sumažėjęs, o sostinėje ir toliau fiksuojamas nuomos kainų augimas. Sparčiausias atsigavimas stebimas sostinės pagrindinėse prekybinėse gatvėse (Gedimino pr.

Dešiniajame Neries krante vėl iškils statybų kranai, o į naująjį miesto centrą atsigręš investuotojai. Tokį optimistišką scenarijų planuoja miesto savivaldybė, nors nekilnojamojo turto specialistai ambicijas vertina skeptiškiau. Pusės milijardo investicijos modernių stiklinių pastatų pašonėje pakeistų ir medinį Šnipiškių veidą. Savaitraščio žurnalistai atliko eksperimentą Šnipiškių kvartale, kur planuojama įkurdinti naująjį sostinės centrą.

Lietuva jau kurį laiką nuosavą būstą turinčių gyventojų skaičiumi lenkia daugelį europiečių, o būstą nuomotis visam laikui nusprendžia retas lietuvis. Ar išties būstą už paskolą pirkti yra geresnis sprendimas negu ilgalaikė nuoma? Pasak ekspertų, stiprų lietuvių nuosavybės jausmą lemia tai, kad ilgą laiką gyvenome priespaudoje be teisės turėti privačią nuosavybę, todėl dabar trokštame turėti savo būstą.

Lietuviai neskuba prekybos centruose išleisti ar investuoti po „Snoro“ griūties atgautų indėlių, tačiau rinkoje susidaręs pinigų perteklius atpigino paskolas litais, todėl skolintis ir užfiksuoti palūkanas – gana palankus metas. Sausio 13–osios duomenimis, per SEB banką  „Snoro“ indėlininkams buvo išmokėta 3,36 mlrd. litų apdraustų indėlių. Iš šių pinigų 2 mlrd. litų galimai liko SEB banke ar buvo pervesti į kitą tokio pobūdžio įstaigą, o 1,36 mlrd. litų žmonės atsiėmė grynaisiais.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų lapkričio mėnesį smuktelėjo 0,3%. 2011 m. spalio mėnesį buvo užfiksuotas 0,2% sumažėjimas.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugsėjo mėnesį nepakito ir tai jau antras mėnuo iš eilės, kai indekso reikšmė nesikeičia. Palyginti su praėjusių metų rugsėju, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo 0,1 proc. Šių metų rugsėjo mėnesio apibendrintai indekso reikšmei 0,1 proc.

Kas nėra bent kartą gyvenime svajojęs, kaip leidžia pinigus? Ne šiaip keletą kupiūrų, bet dideles, neatsakingas sumas daiktams, kurie nėra pirmo būtinumo, o didelės prabangos prekės. Tikriausiai dauguma iš mūsų yra turėję tokių fantazijų, kurios prasideda fraze „jeigu tik turėčiau milijoną...“ Pirmojoje straipsnio dalyje pasakojome, ką milijono dolerių suma gali įpirkti JAV. Tačiau nesuklysime pasakydami, kad lietuviui kur kas aktualiau vietinės realijos.

Lietuvos biurų patalpų rinkoje sunkmečiu trečdaliu nukritusios nuomos kainos artimiausiu metu gali vėl pakilti. Nekilnojamojo turto (NT) srityje dirbančių bendrovių atstovų teigimu, kainos kyla dėl pasiūlos trūkumo. Sunkmečiu sustabdžius NT projektus, didmiesčiuose, ypač Vilniuje, biurų užimtumas padidėjo iki kritinės ribos – specialistų teigimu tai lems, kad artimiausiu metu biurų nuomos kainos pradės kilti. „2010 metais tuščių biurų patalpų nepadaugėjo.

Butų kainos didžiausiuose Lietuvos miestuose per 14 metų vidutiniškai pakilo net 8 kartus. Tai rodo UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas naujai pristatomas Lietuvos butų kainų indeksas - OHBI. Paremtas ilgametės įmonės veiklos metu surinktais duomenimis apie butų kainas ir jų pokyčius, OHBI indeksas parodo apibendrintus butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Nepaliaujamai didėjant šildymo kainoms, o sunkmečiui karpant žmonių pajamas, būsto nuomos kaina sparčiai mažėja. Ekspertai sako, kad ekonominiam nuosmukiui užsitęsus, mažuose miesteliuose prastesni butai gali būti pradėti nuomoti „nemokamai“ - tik už komunalinius mokėjimus, tačiau didmiesčiuose tokių nuomos sąlygų nėra ko tikėtis.

UAB „Ober-Haus“ statistiniais duomenimis, 2008 metais būsto kainos Lietuvoje vidutiniškai mažėjo 20%. Didžiausi pokyčiai fiksuojami Šiauliuose senos statybos gyvenamųjų patalpų segmente, kur būstas vidutiniškai pigo 25%, Kaune buvo stebimas 20%, Vilniuje ir Klaipėdoje – 18%, Panevėžyje – 17% kainų kritimas.

Praėjusiais metais būsto kainos Lietuvoje vidutiniškai mažėjo 20 proc. Didžiausi pokyčiai fiksuojami Šiauliuose senos statybos gyvenamųjų patalpų segmente, kur būstas vidutiniškai pigo 25 proc., Kaune buvo stebimas 20, Vilniuje ir Klaipėdoje – 18, Panevėžyje – 17 proc. kainų kritimas. Naujos statybos būsto rinkoje 2008 m. ryškiausios kainų korekcijos matomos Vilniuje, kur fiksuojamas vidutinis 20 proc. smukimas, Klaipėdoje – 18, Kaune ir Šiauliuose – 15, Panevėžyje – 12 proc.

Pernai Lietuvos komercinių patalpų rinkoje didžiausius pokyčius patyrė biurų rinka: ne tik krito biurų nuomos kainos, bet ir ženkliai smuko biuro patalpų užimtumo rodikliai. Sandėliavimo patalpų rinka – stabili Prekybinių patalpų sektoriuje labiausiai pigo prekybinėse miestų gatvėse esančių plotų nuoma. Tuo tarpu sandėliavimo patalpų rinka praėjusiais metais išliko stabili.

2008 metais Lietuvos komercinių patalpų rinkoje didžiausius pokyčius patyrė biurų rinka: ne tik krito biurų nuomos kainos, bet ir ženkliai smuko biuro patalpų užimtumo rodikliai. Prekybinių patalpų sektoriuje labiausiai pigo prekybinėse miestų gatvėse esančių plotų nuoma. Tuo tarpu sandėliavimo patalpų rinka praėjusiais metais išliko stabili.

Nekilnojamojo turto rinkoje ir toliau vyraujant laukimo nuotaikoms NT agentūroms tenka ieškoti vis naujų konkurencijos ir pirkimų skatinimo būdų. Vienas jų – aukcionai. „OREM“, viena iš stambiausių NT agentūrų Lietuvoje, neseniai pasiūlė rinkai naują paslaugą – nekilnojamojo turto aukcioną. Nuo kitų Lietuvoje organizuojamų aukcionų „OREM“ renginys skirsis tuo, kad vienu metu pirkėjams bus pateikta iki 20 skirtingų nekilnojamojo turto objektų.

Išsinuomoti biurui patalpas šiuo metu vieni juokai - belieka paskambinti telefono numeriu, nurodytu ant patinkančio komercinių patalpų pastato fasado. Nuo biurų patalpų stygiaus iki pertekliaus buvo tik vienas žingsnis.

Lyginant su kaimyninių Baltijos šalių sostinėmis, Vilnius ženkliai atsilieka modernių biurų statybų sparta. Be to, itin sugriežtėjusios projektų finansavimo sąlygos bei sudėtingos derinimo procedūros, labai tikėtina, lems, kad ne visi planuojami nekilnojamojo turto projektai bus įvykdyti laiku arba apskritai - net nebus pradedami įgyvendinti. Todėl šiuo metu nepakankama modernių biurų pasiūla dar labiau sumažės.

Pasak analitikų, nors gyvenamųjų būstų rinka Baltijos šalyse vėsta, Rygoje ir Taline vasarą susiklosčiusi situacija Lietuvoje gali ir nepasikartoti. „Lietuvos žinių“ teigimu, „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto analitikai sako, kad gyvenamųjų būstų bumas baigėsi ir rinka pradeda vėsti. Vienas iš rinkos atvėsimo ženklų - sumažėjusi naujos statybos butų pasiūla. Vilniuje ir Taline 2008 metais planuojama pastatyti mažiau gyvenamųjų būstų nei 2007 metais, o Rygoje pasiūla turėtų būti 3 proc.

Lietuvoje jau plika akimi matomas nekilnojamojo turto kainų kritimas. Lietuviai vis dar laukia išpūsto burbulo sprogimo, tad tuo pasinaudojo būstų nuomotojai ir pakėlė kainas iki neregėtų aukštumų, - praneša dienraštis „Vakaro žinios“. Akivaizdus brangimas Nekilnojamojo turto pardavimas Lietuvoje paskutinį 2007 metų ketvirtį sumažėjo 20 procentų, o nuomos sektorius tiesiog klesti.

Lietuvoje madinga nusimanyti apie nekilnojamojo turto kainas ir tuoj sprogsiantį kainų burbulą, bet specialistai susidariusios situacijos nevadina krize ir net įžiūri joje nemažai teigiamų dalykų. Vieni vis dar tikina, jog tai - tik spaudos sukeltas ir vien emocijomis pagrįstas rinkos sąstingis.

Bankų nuostoliai dėl negrąžinamų būsto paskolų auga, o nekilnojamojo turto krizė pasaulyje vis dar tęsiasi. Ekspertai ženklaus pagerėjimo kol kas nežada nei Lietuvai, nei pasauliui. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique‘as Straussas-Kahnas vakar pareiškė, kad pasaulinės ekonomikos prieaugis šiais metais gali būti mažesnis, nei prognozavo TVF, o Europos bankai esą gali pranešti apie dar didesnius nuostolius, susijusius su krize hipotekos sektoriuje.

2 milijonai litų už 20 kvadratinių metrų, arba 100 tūkstančių litų už 1 kvadratinį metrą. Tokios sumos iš bendrovės „Hanner“ užsiprašė pusę buto parduodantis vilnietis, rašo „Vilniaus diena“. Vilniaus Šnipiškių rajone tarp dangoraižių įspraustas senas dvylikos butų namas. Atrodo, dauguma gyventojų jį jau apleido, bet didelis mėlynas plakatas skelbia, jog čia galima apsigyventi – parduodama pusė buto. Viso labo – 2 mln. litų už 20 kv. metrų. Taip vakar rytą pareiškė buto savininkas.

Viltys, kad šventėms iš užsienio grįžę tautiečiai išjudins sustabarėjusią nekilnojamojo turto (NT) rinką, bliūkšta, rašo „Klaipėda“. Rekordiškai augusios būsto kainos jau kurį laiką stoviniuoja vietoje. Rinkoje vyrauja pesimistinės nuotaikos, o didėjanti infliacija, griežtinamos paskolų sąlygos ir kylančios prekių kainos verčia nerimauti NT bendroves. Lūkesčiai, kad rinką išjudins prieš šventes grįžę emigrantai, kol kas nepasiteisina.

Daugiau aiškumo, stabilumas ir nedideli kainų pokyčiai - tokią situaciją Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje šiemet sutartinai prognozuoja rinkos specialistai, investuotojai ir finansų analitikai. Tiesa, vieni tikisi, jog naujų butų paklausa nemažės ir jų kainos kils bent 10-15 proc., kiti Vilniuje jau mato pirmuosius perprodukcijos požymius.

Statybų bendrovės prabilo apie naują problemą: didžiuosiuose šalies miestuose, ypač Vilniuje, trūksta laisvos žemės. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, žemės deficitas - viena iš priežasčių, dėl ko žaibiškai brangsta butai ir prastėja jų kokybė. Kodėl sunku rasti laisvos žemės Didžiosios statybų bendrovės jaučia nuolatinį plėtrai paruoštų žemės plotų trūkumą. Tai „Omni.

Gyvenamųjų patalpų rinka dūsta nuo pasiūlos stygiaus ir prognozės kol kas nežada nieko gero, tikina Nekilnojamojo turto bendrovės "Ober-Haus" ekspertai. "Trūksta tiek naujos, tiek senos statybos butų. Kad rinkoje nebus naujų butų pertekliaus, liudija ir ta aplinkybė, jog iš numatomų Vilniaus mieste pastatyti (ar jau pastatytų) šiais metais 2500 butų jau parduota arba rezervuota daugiau nei 70 proc. Sparčiai vyksta butų rezervavimas, kurie bus atiduoti tik 2005-aisiais metais.

Itin palankios būsto kreditavimo sąlygos, augantis darbo užmokestis ir optimistinis požiūris į ateitį visą vasarą išlaikė aktyvią gyvenamųjų patalpų rinką. "Ypač didelę paklausą turi 2 kambarių butai (50-65 kv. m ploto), kiek mažesnę - vieno ir trijų kambarių butai. Taip pat rinkoje jaučiamas pakilęs susidomėjimas nedidelio ploto gyvenamaisiais namais, žemės sklypais (ypač kainuojančiais iki 100 tūkst.

Senos statybos būsto rinka paniro į vasaros snaudulį, tačiau sezoniškumas beveik nepaveikė naujos statybos ir brangesnių butų prestižiniuose rajonuose paklausos. "Birželio pradžioje jaučiamas susidomėjimas įvairaus tipo būstu: butais, nedideliais gyvenamaisiais namais ir sodo nameliais, sodybomis, žemės sklypais", - teigia nekilnojamojo turto bendrovės "Ober-Haus" vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.