saulius vagonis

Pusė S. Konarskio g. 49 sklypo galėtų būti parduota, siūloma Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdomo nekilnojamojo turto galimybių studijoje, kurią parengė nekilnojamojo turto plėtros ir paslaugų bendrovė „Bolds Property Partners“, rašo portalas delfi.lt.

Parduodamų butų kainos liepą augo penkiuose didžiuosiuose miestuose, teigia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“. Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose miestuose, liepos reikšmė išaugo 0,8 proc.. Bendras butų kainų lygis didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 6,2 procento.

Keičiantis vyriausybei Saulius Skvernelis morališkai ruošia tautą visuotiniam NT mokesčiui ir perspėja artėjant taršių mašinų apmokestinimą. Tačiau dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo sutarimo tarp pačių valdančiųjų nėra. Štai Ramūnas Karbauskis tokio mokesčio kratosi, o Lietuvos bankas toliau spaudžia jį įvesti visiems būsto savininkams. Kam toks mokestis kirstų skaudžiausiai? Nuotraukoje matote Registrų centro sudarytą Lietuvos butų verčių žemėlapį.

Rinkos dalyviai kritikuoja pasirinkimą turto vertinimo konkursų laimėtoją rinktis pagal mažiausios kainos kriterijų. Jie įžvelgia riziką, kad valstybės turtas kartais gali būti parduotas per pigiai arba iš viso neparduotas. Valstybinio sektoriaus atstovai pripažįsta, jog konkursų sąlygas reikėtų keisti. Tačiau kol kas konkrečių veiksmų imtis planuoja tik daugiau tokių pirkimų skelbiantis Turto bankas.

Vilniaus savivaldybės sprendimas apmokestinti negyvenamas patalpas, kurias gyventojai įsigyja kaip butus, neturės didelės įtakos Vilniaus būsto rinkai, tvirtina ekspertai. Pasak jų, tokių būstų per mažai, o pirkėjai juos įsigijo greičiausiai žinodami apie gresiantį apmokestinimą.

„Lietuvos geležinkeliams“ ir Vilniaus valdžiai paskelbus planus modernizuoti sostinės geležinkelio stoties teritoriją, nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai sveikina idėją čia iškelti „Lietuvos geležinkelių“ centrinę būstinę, tačiau abejoja dėl savivaldybės administracijos perkėlimo iš Konstitucijos prospekto. „Labai teigiama, kad savivaldybė turi viziją. Tai man patinka. Tačiau klausimas, ar ji bus realiai įgyvendinta. Sakyčiau, labai trūksta planavimo.

Naujausios nekilnojamojo turto rinkos tendencijos rodo, kad Vilniuje pirmą kartą per 3 metus sumažėjo būsto kainos. Tačiau priešinga situacija kituose Lietuvos didmiesčiuose.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,1 proc.

Paskutiniu metu Lietuva atsidurdavo tarp Europos šalių, kuriose labiausiai brangsta būstas. Tačiau jau šiais metais viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Nors rinka gana nevienoda, viename iš didžiųjų miestų tikimasi kainų mažėjimo. Eurostato duomenimis, 2017 metų antrą ketvirtį palyginus su praeitų metų atitinkamu ketvirčiu, Lietuvoje būsto kainos augo 10,2 proc. Labiau kainos didėjo tik Čekijoje ir Airijoje.

Nors nekilnojamojo turto kainos auga visuose šalies didmiesčiuose, sostinę Vilnių jau pralenkė Kaunas. Taip nutiko pirmą kartą nuo 2008 metų.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,2 proc. (šių metų rugsėjį buvo fiksuojamas 0,5 proc.

Konkurencijos tarybai leidus susijungti prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“, bendrovės „Rimi Lietuva“ įsipareigojimas parduoti ar kitaip perleisti 17 iš 287 parduotuvių kol kas apgaubtas migla. Mažmeninės rinkos dalyviai turi mažai informacijos apie ketinamas perleisti parduotuves, o nekilnojamojo turto (NT) ekspertas svarsto, jog bendrovė rinkai tikriausiai pasiūlys mažesnės apyvartos arba tarpusavyje konkuruojančias parduotuves.

Po krizės būsto kainos auga ir po truputį grįžta į buvusias vietas. Tačiau yra nekilnojamojo turto (NT) analitikų, kurie teigia, kad kainos nebeaugs, o netgi mažės. Eurostato duomenimis, lyginant šių metų II ketvirtį su praeitų metų, labiausiai kainos Europos Sąjungoje (ES) didėjo Čekijoje (13,3 proc.), Airijoje (10,6 proc.) ir Lietuvoje (10,2 proc.), o labiausiai sumažėjo Italijoje (–0,2 proc.

Naujų butų pardavimo apimtys Lietuvos didmiesčiuose antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiausios nuo 2015 metų pabaigos, teigiama nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, antrąjį ketvirtį pirminėje rinkoje parduoti ir rezervuoti 1224 butai pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose - 16 proc. mažiau nei šių metų sausio-kovo mėnesiais ir 14 proc. mažiau nei prieš metus.

Lietuvos bankas akylai stebintis Lietuvos nekilnojamojo turto rinką neslepia – situacija kaista, tačiau kiti analitikai pastebi, kad būstą nusipirkti dabar kaip niekad palankus metas. Vieni analitikai tikina, kad būsto įperkamumo indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje pakilo į istorines aukštumas, kiti pastebi ir prastėjančią tendenciją. Įperkamumas rekordinėse aukštumose? „Swedbank“ ekonomistai pranešė, kad buto įperkamumas sostinėje pakilo į istorines aukštumas.

Kol universalios nuomonės pirkti būstą ar nuomotis nėra, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai atrodo sutaria dėl vieno – grąža iš nuomos taip mažėja. Taigi pirkti būstą vien nuomai tampa rizikinga. Būtent tokios nuomonės laikosi „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pastebi, kad būsto kainos kyla, o nuomos kainos stabilizavosi ir dar mažės.

Pirmieji signalai, kad būstas tampa vis mažiau įperkamas – jau pasirodę. Atlyginimai nebeauga taip sparčiai, o tiek perkamo būsto kainos, tiek nuomos vis dar nemažėja. Kai kuriuose pasaulio miestuose, net pusę savo atlyginimo žmonės turi atiduoti vien tik nuomai. Ar tokia pati situacija ir Lietuvoje? Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Ober–Haus“, jog būtų patikslinta, ar tikrai vilniečiams uždirbantiems vidutinę algą tenka daugiau nei 40 proc.

Lietuvos investicinių komercinio nekilnojamojo turto sandorių rinkai ekspertai šiemet vis dar žada nemenką aktyvumą vien todėl, kad dalis 2016-aisiais pradėtų sandorių nebuvo užbaigti. Vis dėlto jie taip pat pastebi patrauklių objektų pasiūlos trūkumą rinkoje, o tai lemia, kad investuotojai pradeda žvalgytis netradicinio turto – nuo viešbučių iki infrastruktūros objektų.

Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) pranešus, jog prokurorų sprendimu bus nutrauktos buvusio „Žalgirio“ stadiono sklypų nuomos sutartys su nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Hanner“, ekspertai tvirtina, kad tai rinkai atneš neigiamų padarinių, siųs neigiamus signalus investuotojams. Anot jų, sandorio šalims teks ieškoti kompromiso, o susitarimas lems, kaip ateityje bus sprendžiami tokie ginčai.

Stebint Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos suaktyvėjimą ir atsigavimą dažnai pasigirsta nuogąstavimų, ar nesprogs dar vienas NT burbulas. Kol ekonomistai tvirtina, kad lietuviai dėl gimtinėje esančios situacijos gali būti ramūs, derėtų žvilgtelėti ir į Švediją, su kuria mes itin susiję. Būtent švediški bankai įsikūrę Lietuvoje, tad sprogus NT burbului ten, pokyčius pajustume ir čia.

Būsto pirkimo ir pardavimo sandorių augimas Vilniuje jau pasiekė ribas, todėl nekilnojamojo turto ekspertai 2017 metams nebeprognozuoja jo didėjimo, tačiau aktyvesnė rinka turėtų būti kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Analitikai neturi vienos nuomonės dėl būstų kainų tendencijų, tačiau sutaria, kad dėl didelės pasiūlos turėtų pigti jų nuoma.

Būsto kainoms vis augant, keičiasi lietuvių pirkimo įpročiai. Anksčiau rinkęsi pigesnius, vidutinės klasės butus, lietuviai dabar dairosi brangesnio nekilnojamojo turto. Dažnai jį nuomoja. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad jau kitais metais į nuomą žvelgti kaip į investiciją gali neapsimokėti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,4 proc.. Daugiausia pabrango naujos statybos būstai – 6,4 proc.

Vienas iš „apleistų“ nekilnojamojo turto segmentų tarp plėtotojų per pastaruosius penkerius metus buvo ir išlieka sandėliavimo bei logistikos sektorius. Ganėtinai neapibrėžta sandėliavimo patalpų paklausa, specifiniai nuomininkų reikalavimai bei sulėtėjęs nuomos kainų augimas nesukuria palankių sąlygų plėtotojams planuoti naujus projektus. Tačiau finansiniai šio sektoriaus rodikliai bent jau pastaruoju metu išlieka stabilūs, skelbiama „Ober-Haus“ pranešime.

Nekilnojamojo turto rinkoje ir toliau fiksuojamas nuosaikus kainų augimas. Tačiau skirtingi miestai atskleidžia skirtingas tendencijas. Sostinėje sparčiau brango senos statybos, Kaune ir Klaipėdoje – naujos statybos butai. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,3 proc.

Naujo būsto pasiūlos pokyčiai stebimi ne tik daugiabučių pastatų, tačiau ir individualių bei sublokuotų namų rinkoje – didėjančios gyventojų pajamos ir augantis didesnio gyvenamojo ploto poreikis, pastaruoju metu plėtotojus paskatino nukreipti dalį investicijų ir į namų gyvenviečių plėtrą. Ypač akivaizdūs pokyčiai fiksuojami šalies sostinėje.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka išgyvena atsigavimo laikotarpį. Žmonės būstą pasirenka, kaip saugią investiciją, auga pasiūla ir paklausa, auga ir kainos. Pasirodo, kad Baltijos šalyse kainos auga sparčiau nei kitose Europos šalyse. Naujausiais Eurostato duomenimis, per antrąjį ketvirtį kaina labiausiai augo Latvijoje – 6,6 proc. Tačiau neatsiliko ir Estija bei Lietuva – 3,1 proc. Tuo tarpu Italijoje, Vengrijoje, Kipre ir Kroatijoje, kainos krito. Labiausiai stebina Latvijos kainų pokytis.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje atokvėpio nematyti. Žmonės vis dar skuba naudotis žemomis palūkanų normomis ir šluote šluoja siūlomus būstus. Tai parodo rekordinis sandorių skaičius Vilniuje. Tikimasi, kad tai netaps tendencija, nes toks augimas iškreiptų rinką ir kainas.

Nors spartus būsto kainų augimas fiksuojamas tiek Rygoje, tiek Vilniuje, kainos vis dar nepasiekė Talino lygio. Ten jos ne tik aukščiausios, bet ir didžiausias rinkos aktyvumas. Tuo tarpu Lietuvoje kainos auga ne tik sostinėje.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,4 proc.

Besitęsiantis žemų palūkanų rojus skatina nekilnojamojo turto (NT) įsigijimą, tačiau gali būti, kad jau greitai Europos centrinis bankas (ECB) pakeis savo nuomonę ir nutrauks vartojimo skatinimo programą. Mat užsitęsusios žemos palūkanos ne tik neigiamai veikia pensijų fondus, bet ir gali sukurti naujus NT burbulus. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė ekonominę prognozę, kurioje teigiama, kad jau 2018 metais ECB pakeis kryptį ir pakels palūkanas iki 0,25 proc.

Modernių biurų plėtra nors ir skirtingais tempais, tačiau vyksta visuose trijuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose: Klaipėdoje po ilgos pertraukos įgyvendinti pirmieji nauji biurų projektai, Kaune kol kas plėtojami nedidelės apimties projektai, bet jau rengiamasi ir didesnėms statyboms, o Vilniuje tuo metu ruošiamasi didžiųjų verslo centrų statybų pabaigai bei naujų projektų startui, skelbiama „Ober-Haus“ biurų rinkos apžvalgoje.

Vis daugiau žmonių siekia investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT). Esant dideliam susidomėjimui bei stabiliai ekonominei aplinkai, kyla ir butų kainos. NT ekspertas pastebi, kad šios auga net sparčiau nei bet kokios kitos vartojimo prekių ir paslaugų kainos.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,4 proc.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų ima būsto paskolas. Tuo džiaugiasi ne tik bankai, skaičiuodami uždarbius, bet ir nekilnojamojo turto plėtros įmonės. Susidariusios palankios sąlygos imti paskolas leidžia sparčiau parduoti naujos statybos būstus ir imtis tolimesnių projektų. Tiesa, dėl esančios paklausos, neišvengiama ir kainų augimo. Pašnekovų vertinimu, žemos palūkanos ir augantys atlyginimai – pagrindiniai faktoriai skatinantys imti būsto paskolą.

Augančios nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje tiek ekonomistus, tiek bankininkus priverčia itin atidžiai stebėti rinką. Ir nors kol kas ekspertai ramina, jog Lietuvoje NT burbulo nėra, priešinga situacija Švedijoje verčia neužmigti ir būti budriems. Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad pirmiausia neigiamai mūsų finansinį stabilumą gali paveikti būtent Šiaurės šalys, kadangi mūsų bankinis sektorius susijęs su Skandinavijos bankais.

Atsigaunanti ir aktyvėjanti nekilnojamojo turto (NT) rinka toliau stebina. „Ober-Haus“ tirdami butų kainas fiksuoja, kainų augimas sparčiausias nuo 2014-ųjų metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,9 proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,2 proc.

Nekilnojamojo turto vystytojams jau išsidalinus dideles plėtrai tinkamas teritorijas Vilniaus centre, artimiausius kelerius metus sostinės rinka sulauks nemažos projektų pasiūlos, sako turto rinkos ekspertai, komentuodami trečiadienį paskelbtą kelių tiesimo grupės „Panevėžio keliai“ ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „MG valda“ sandorį dėl buvusios „Skaiteks" gamyklos teritorijos.

Po nuosaikesnių 2015 metų rezultatų, 2016 metų pradžioje Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo. Visuose šalies regionuose stebimas išaugęs būsto rinkos aktyvumas, kylančios pardavimo ir nuomos kainos bei sparčiai augančios skolinimosi apimtys. Tačiau pasak eksperto, investicinė grąžą iš nuomos turėtų sumažėti. Teigiami šalies ekonominiai pokyčiai ir augantys gyventojų lūkesčiai toliau didina tiek būsto kainas, tiek sandorių skaičių.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,4% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 3,2%). Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų balandžio mėnesį buvo užfiksuoti visuose šalies didmiesčiuose.

Kovą gerokai padidėjusį nekilnojamojo turto sandorių skaičių lėmė sezoniškumas ir žema praėjusių metų palyginamoji bazė, teigia nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ atstovas. Sauliaus Vagonio teigimu, balandį sandorių apimtys toliau augs. „Sausis ir vasaris tradiciškai būna mažiausiai aktyvūs mėnesiai, todėl nieko nuostabaus, kad kovą matome sandorių augimą. Nieko tokio neįvyko – atėjo pavasaris, suaktyvėjo rinka ir padaugėjo sandorių.

Nekilnojamo turto kainoms toliau šuoliuojant į viršų Lietuvos statistikos departamentas pateikė kitokią statistiką, kurioje teigiama, kad būsto kainos praėjusių metų paskutinį ketvirtį sumažėjo daugiau nei dviem procentais.

Pernai ženkliai kritęs Lietuvos eksportas į Rusiją paliko pėdsakų ir ekonomikos augime. Jei ne stiprus vidaus vartojimas ir investicijos, būtume atsidūrę recesijos kelyje. Portalas tv3.lt domisi, kas šiais metais padės išlaikyti ekonomikos augimą. Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuviams jau įprasta matyti kylančias nekilnojamojo turto (NT) kainas, kurias dažnas sieja su įvestu euru. Tačiau pažvelgus į statistinius duomenis matyti, kad didysis kainų šuolis NT rinkoje įvyko dar prieš euro įvedimą. Žymiai labiau nepasisekė mūsų sesutei Estijai, kurioje kainų šuolis euro įvestais metais buvo apie 4 kartus didesnis negu Lietuvoje. Didžiausios kainos ten išlieka iki šiol.

Nors dalis nekilnojamo turto ekspertų šiais metais prognozavo, kad būsto kainos Lietuvoje ne tik neaugs, bet ir kris, tačiau statistika rodo ką kita. Lietuvoje trečiąjį ketvirtį būsto kainos padidėjo 1,6 procentai, o lyginant su praėjusiais metais kainos kilo 3,4 procentais, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 2,1% (spalį metinis augimas siekė 1,7%). Teigiami butų kainų pokyčiai lapkričio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Nuo lapkričio mėnesio įsigaliojo griežtesnis būsto paskolas ketinančių žmonių mokumo vertinimas. Pasikeitus atsakingo skolinimosi nuostatoms tv3.lt domisi, ar ateinančiais metais būsto kainos augs ar kris? Ober-Haus vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis tikina, kad Lietuvos būsto rinkos situacija yra gan stabili ir per pastaruosius 5 metus kainos kilo daugiau nei 10 procentų.

Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 1,1% (liepą metinis augimas siekė 0,8%). Teigiami butų kainų pokyčiai rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Žinių radijas   Pastaruoju metu sumažėję nekilnojamojo turto pardavimai yra geras šaltas dušas tiems, kurie tikėjosi naujo rinkos bumo, „Žinių radijui“ sakė bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Pasak jo, ir krizės ženklų rinkoje nematyti:   „Tokio bumo, kuris buvo 2007 ar 2008 metais tikėtis neverta.

Žemės pardavimą ribojantys saugikliai sukėlė sumaištį žemės rinkoje ir pasak žemdirbius atstovaujančių organizacijų, užkirto kelią Lietuvos ūkių plėtrai, o vyriausybė kone iš karto paskelbė, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisyklės bus tobulinamos. Kaip skubos tvarka priimtas ir nuo gegužės 1-osios įsigaliojęs įstatymas paveikė žemės rinką, naujienų portalo balsas.

Įsivaizduokite, kad būsto paskolos pasiūlymą jūs galite gauti ne tik iš Lietuvos komercinių bankų, bet ir iš Jungtinės Karalystės ar Prancūzijos banko. Dar daugiau – pasiūlymai bus pateikiami standartine forma, kad galėtumėte aiškiai matyti skirtumus ir lengvai išsirinkti geriausią. Sunku patikėti? Netrukus tokią galimybę turėsime ir Lietuvoje.   Pernai gruodį Europos Parlamentas priėmė Būsto paskolų direktyvą, kuri galutinai patvirtinta šių metų vasarį.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ ištyrė, kaip kito Lietuvos didmiesčiuose gyvenančių žmonių pajėgumai įsigyti nekilnojamąjį turtą per pastaruosius 15 metų. Siekdami suprantamai ir kuo objektyviau įvertinti žmonių realiąsias galimybes (o ne skolintomis lėšomis paremtą įperkamumą) įsigyti norimą turtą bei pačios būsto rinkos būseną, „Ober-Haus“ specialistai rėmėsi keliais fundamentaliais rodikliais: žmonių realiai disponuojamomis pajamomis ir turto kaina konkrečiu momentu.

Per pirmuosius tris 2013 m. ketvirčius Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje iš viso buvo sudaryti 7 investiciniai sandoriai, kurių bendra vertė siekia 500 mln. litų. Ir tai yra 28 proc. daugiau, palyginti su visu 2011 - 2012 m. laikotarpiu, skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“. Įvertinus šiais metais įvykusius sandorius, „Ober-Haus“ fiksuoja, kad didžiausia investicijų dalis atiteko biuro patalpoms - 60 proc., prekybinėms patalpoms – 30 proc.

Trečiasis šių metų ketvirtis Lietuvos biurų rinkoje pagaliau pasižymėjo pasiūlos pokyčiais ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos didmiesčiuose. Skelbiama naujausioje nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Lietuvos komercinio NT 2013 m. III ketvirčio apžvalgoje. Net po ketverių metų pertraukos Kaune buvo atidarytas naujas biurų pastatas. Šalia prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ iškilo apie 15 000 m2 naudingo biurų ploto „Senukų“ administracinis pastatas.