saulius skvernelis

 Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad laikinąjį bankų solidarumo įnašą reikia paversti nuolatiniu. Kai kuriems politikams teigiant, jog mokesčio pratęsimas atbaidys naujus bankus ateitį į Lietuvą, jis sako, jog bankai neateina ne dėl šalies mokesčių politikos, o dėl mažos rinkos.

 Antrai kadencijai išrinkto prezidento Gitano Nausėdos laimėjimas buvo tikėtas, nes Lietuvoje didelių klaidų nepadarę prezidentai įprastai būna perrenkami, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad prezidento rinkimuose „pasirinko pragmatiškai“. „Tikrai nelengvas buvo pasirinkimas. Pirmiausia, tai per 5 metus nieko naujo neįvyko, turime tuos pačius kandidatus. Aš pasirinkau pragmatiškai“, – sekmadienį žurnalistams prie rinkimų apylinkės teigė S. Skvernelis.

Seimo opozicinės frakcijos ketina palaikyti tik dalį Finansų ministerijos teikiamų siūlymų karšto apsaugai finansuoti. Visgi, jos teigia matančios galimybę toliau diskutuoti su valdančiaisiais, kad konkretūs sprendimai dėl gynybos išlaidų būtų priimti dar pavasario sesijoje.

Su kaukiančiomis sirenomis ir nešini manekenais ugniagesiai po Vidaus reikalų ministerijos langais reikalavo didesnių algų. Papildomi trys milijonai eurų, anot pareigūnų, padėtų privilioti naujokų. Tada esą jie greičiau atvyktų pas gaisruose, avarijose kenčiančius ar skęstančius žmones. Tačiau vidaus reikalų ministrė ugniagesių keliamą triukšmą sieja su rinkiminiu laikotarpiu ir tvirtina, esą ugniagesiams darbo sąlygos tik gerėja.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Buvęs premjeras ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus palaikymo problema neapsiriboja Visagino ir Šalčininkų savivaldybėmis. Pasak S. Skvernelio, E. Vaitkų aktyviai palaikė ir kitų savivaldybių gyventojai. Todėl, pažymėjo politikas, problema – kompleksiškesnė.

Antros kadencijos siekiančiam Gitanui Nausėdai pareiškus, kad jo išrinkimo atveju turėtų keistis Vyriausybės sudėtis, tokią mintį palaiko ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas tikina, kad šalies vadovo vietoje jis keistų bene visą Ministrų kabinetą. „Tęsti darbus galėtų krašto apsaugos ministras, neblogai visą kadenciją sekėsi Monikai Navickienei, o daugiau – reikėtų pakeisti“, – antradienį žurnalistams Seime komentavo S. Skvernelis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltam kandidatui į prezidentus Giedrimui Jeglinskui rinkimuose užėmus paskutinę vietą, partijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad jis oriai atstovavo „demokratų“ vertybėms, tačiau šiam pritrūko žinomumo. „Reikėjo tiesiog žinomumą didinti, nors tam reikalingi didžiuliai finansai, partija tokių finansų neturi, bet mūsų kandidatas tą aiškią žinią, partijos linijai oriai atstovavo ir perteikė“, – BNS pirmadienį teigė S. Skvernelis.

Buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad teisininko, kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės retorika rinkiminės kampanijos metu jį nustebino ir nuvylė. Anot jo, kandidato kalbose gausu populizmo, iškraipytų faktų. „Aš tikėjausi daugiau iš Vėgėlės iki rinkiminės kampanijos pradžios. Visgi, man teko bendrauti su juo kaip su Advokatų tarybos pirmininku, su teisininku, su žmogumi.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad partijos kandidatas prezidento rinkimuose Giedrimas Jeglinskas nepateks į antrąjį turą, tačiau galėtų tapti krašto apsaugos ministru formuojant naują Vyriausybę po Seimo rinkimų 2020 metais. „Birželio pabaigoje, liepos pradžioje skelbsime galimą savo Vyriausybę. G. Jeglinskas, tikiuosi, bus realus kandidatas (...) į krašto apsaugos ministrus“, – sekmadienį G. Jeglinsko rinkimų štabe žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Balsavimas prezidento rinkimuose parodys, ar visuomenė palaiko vakarietiškas vertybes, ar dalis jos ilgisi postkomunistinių nuostatų, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. „Manau, kad šis balsavimas (...) parodys labai aiškiai, ar mes esame vakarietiška, demokratinė valstybė, ar nemaža dalis mūsų visuomenės vis dar krypsta į posovietinės, postkomunistinės, rusiškos visuomenės pusę.

Valstybės saugumo departamentui (VSD) perspėjus apie galimas provokacijas gegužės 9-ąją, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad dalį kandidatų į prezidentus galima laikyti prokremliškais.   „Turime labai aiškius prokremliškus, proputiniškus kandidatus.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. „Turi perspektyvą stambaus verslo apmokestinimas – pelno mokesčio didinimas. Ne vienas procentas, o du ar daugiau. Tada kai kurių akcizų, išskyrus kuro, pakėlimas“, – penktadienį Žinių radijui teigė S. Skvernelis.     Padidinus kuro akcizą, parlamentaro teigimu, tai paskatintų kainų kilimą.

Nors Seimas ne vieną kartą yra atmetęs opozicijos iniciatyvas nemokamai maitinti visus pradinukus, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis ketvirtadienį vėl bandys teikti parlamentui tai numatančias  įstatymo pataisas. Seimui bus pasiūlyta nemokamus pietus, nevertinant pajamų, skirti mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą trečiojoje ir ketvirtoje klasėse.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pozityviai vertina krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymą stiprinti oro gynybą ir vietoje suplanuoto tankų bataliono steigti kuopą. „Kada blaškaisi ne į tą pusę, jeigu ateina kitas ministras, kuris tą blaškymąsi mažina ir nukreipia prioritetus kitur – aš tik džiaugiuosi, kad tankų tema netapo mūsų pagrindine ašimi“, – trečiadienį žurnalistams teigė S. Skvernelis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad verslui parodžius pasiryžimą prisidėti prie Lietuvos krašto apsaugos finansavimo, galima diskutuoti apie 5 proc. punktų pelno mokesčio padidinimą. Pasak jo, toks apmokestinimas sukurtų tvarų finansavimo šaltinį kuris padengtų gynybos poreikius.   „Šia iniciatyva verslas mums padeda stipriai apsispręsti dėl vieno tvaraus šaltinio, tai yra dėl pelno mokesčio. Vyriausybė savo variantuose siūlė 1 proc.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad „valstiečiai“ gali persigalvoti dėl savo kandidato prezidento rinkimuose ir kelti ne partietį Aurelijų Verygą, o remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą. „Nenustebčiau, jei Aurelijus Veryga būtų pastumtas į Europos Parlamentą, o ponas Ignas Vėgėlė staiga taptų „valstiečių“ kandidatu į prezidentus. Neatmesčiau tokios galimybės.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad frakcijos Seime nariai laisvai balsuos dėl vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadų. „Mes kalbėjom frakcijoj su kolegom vakar, aptarinėjom tas tokias pirmines, viešas išvadas. Sprendimas bręsta toksai, kad aš paprašiau, kad kiekvienas Seimo narys, kuris turi galimybę, pasiskaitytų, įsigilintų.

Šeštadienį Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, reaguodama į krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko žiniasklaidoje pasirodžiusį pasisakymą, leidžiantį įtarti galimus neteisėtus susitarimus ar kitus galimus korupcinius atvejus krašto apsaugos sistemoje vykdant viešuosius pirkimus, ministrui ir ministerijos darbuotojams galimai daromą spaudimą, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, teigiama pranešime spaudai.

Penktadienio popietę paaiškėjus, jog krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atsistatydina, premjerė Ingrida Šimonytė privalėjo nedelsiant paaiškinti susiklosčiusią situaciją, sako opozicinių partijų vadovai. Politikai tvirtina – delsiant informuoti visuomenę, kuriasi prielaidos spekuliuoti dėl tokių nevienareikšmiškai vertinamų Ministrų kabineto vadovės sprendimų.

Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, jog Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, didžioji dalis Seimo opozicijos išlieka skeptiška šiuo klausimu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) išlieka kategoriška – jeigu Seimo darbotvarkę pasieks Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas, „valstiečių“ frakcija balsuos prieš.

Seimo opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad siūlymu visiškai drausti azartinių lošimų reklamą siekiama maskuoti pastaruoju metu kilusius skandalus dėl  Nacionalinio stadiono bei praloštų „BaltCap“ fondo milijonų, o Seimui siūlomas projektas – neapgalvotas. „Vieną skandalą reikia pakeisti kita tema, tai istorija stadiono ir praloštų 40 mln.

Kilus diskusijoms dėl premjerės Ingridos Šimonytės pareiškimų apie esą egzistuojančias teisines kliūtis, ribojančias Lenkijos kariuomenės pagalbą Lietuvai, kritika Vyriausybės vadovei pasigirsta ir iš Seimo. Viešą konservatorės retoriką, sukėlusią abejones dėl Vilniaus sąjungininkų įsipareigojimų, kritikuoja tiek kolegos valdančiojoje koalicijoje, tiek opozicija.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato. O toks teiginys šokiravo politikus – teigia nesuprantantys, kaip tokie formalumai per du metus nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios nebuvo išspręsti.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad užsitęsę Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovų pokalbiai dėl ambasadorių atrodo tragikomiškai. Parlamentaras pažymi – Gabrieliaus Landsbergio ir Gitano Nausėdos susitikimai tapo pagrindiniu Lietuvos užsienio politikos įvykiu. O tai, anot S. Skvernelio, tik įrodo, jog šioje srityje nėra jokių realių pasiekimų.

KTU politologai Vaidas Morkevičius ir Vytautas Valentinavičius prognozuoja, kad dabartinis šalies vadovas su iššūkiais susidurtų tik netikėtai susiklosčius aplinkybėms, o Seime rudenį valdančiojoje koalicijoje galime turėti ir vieną partiją iš dabartinės valdančiosios koalicijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sukvietė politikus ir socialinių partnerių atstovus pasitarti dėl papildomo gynybos finansavimo Lietuvai rengiantis atremti Rusijos grėsmę. Šiais metais Lietuva gynybai skiria 2,75 proc. nuo bendrojo gynybos produkto, kas sudaro 2,09 mlrd. eurų, bet į tai patenka 134,8 mln. eurų laikinų bankų solidarumo lėšų, jų mokėjimas baigsis kitų metų viduryje.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina esą ūkininkų protestas nėra politizuotas ir už jo nestovi opoziciją. Pasak jo, parlamento mažumos atstovai „nelipo ant bačkų“ ir kalbėjo tik tokie sektorių išmanantys žmonės kaip Kęstutis Mažeika, kuris, ekspremjero nuomone, galėtų būti kitu žemės ūkio ministru. „Politinės partijos, kurios būna valdžioje, neišvengiamai uždeda antspaudą, kada dėl kiekvieno protesto pradedi kaltinti oponuojančią politinę jėgą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis antrina Prezidentūrai ir sako, kad Užsienio reikalų ministerija (URM), nusprendusi nepratęsti ambasadoriaus prie NATO Deivido Matulionio kadencijos, daro spaudimą diplomatui. „Visiškai nesuprantamas toks konservatorių vadovaujamo URM spaudimas šiam ambasadoriui, kuris tikrai puikiai atlieka savo pareigas“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis. „Tikrai nematau jokių priekaištų.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako diskusijose dėl didesnio gynybos finansavimo pasigendantis tarimosi ir dėl konkrečių karinių įsigijimų. „Prasidėjo tokios transliacijos iš kariuomenės vado, ministrės pirmininkės patarėjo: jūs nediskutuokite, jūs neišmanote, kokių įsigijimų reikia, jūs tik pakelkite mokesčius, susimokėkite, o mes jau čia patys geriausiai žinome, ką pirkti – tankus, oro gynybą, dronus ar ten dar ką nors.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ nepritaria visuotiniam šaukimui bei gynybos mokesčiui, rodo partijos politinės tarybos narių apklausa. Visgi partijos pirmininkas Saulius Skvernelis pažymi, kad jo vedama politinė jėga siūlo alternatyvas šiems krašto apsaugos klausimams spręsti. „Didesnė dalis nepritarė visuotiniam, horizontaliajam mokesčiui, bet palaiko kitas galimas finansavimo alternatyvas.

Opozicinės partijos ketina dalyvauti sausio pabaigoje premjerės Ingridos Šimonytės organizuojamame partijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų susitikime dėl gynybos finansavimo. Visgi, opozicijos atstovai bene sutartinai pripažįsta – tai rinkiminis susitikimas. „Kadangi kviečiamas labai platus adresatų spektras, sunku įsivaizduoti, ką tokiame plačiame rate galima susitarti – akivaizdu, kad pozicijos bus kardinaliai skirtingos.

Ieškant būdų, kaip padidinti Lietuvos gynybos finansavimą, Demokratų frakcijos pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad pasiturintys asmenys galėtų mokėti didesnius mokesčius ir taip prisidėti prie šalies gynybos. „Tikrai nesinorėtų, kad koks nors pensininkas arba jauna šeima, turinti 3 vaikučius, turėtų vienodai mokėti su tuo, kuriam šiandien tikrai galbūt gyvenime geriau pavyko. Bet jam pavyko dėl to, kad valstybė mūsų saugi yra.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius būtų geriausias kandidatas vesti sąrašą į Europos Parlamento (EP) rinkimus, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, tokį pasirinkimą siūlysiantis partijos tarybai šeštadienį. „Tai nėra paslaptis, V. Sinkevičius apsisprendė grįžti į nacionalinę politiką, bent jau aš siūlysiu tarybos nariams, kad kandidatas vesti sąrašą į EP galėtų būti V. Sinevičius“, – ketvirtadienį interviu LRT televizijai sakė S. Skvernelis.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriai kandidatais į Europos Parlamentą (EP) iškėlė 23 politikus, tarp jų – eurokomisarą Virginijų Sinkevičių. Jis su partijos lyderiu Sauliumi Skverneliu ir rinkimų štabo vadovu Luku Savicku surinko daugiausia balsų partijoje, ketvirtadienį pranešė partija. Kandidatais taip pat siūlomi Seimo nariai Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Linas Kukuraitis, Laima Nagienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas.

Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikia didesnio finansavimo. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, užsimenama ir apie naujo mokesčio įvedimą. O tai galėtų nulemti ir didesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai kategoriškai nesutinka, kad PVM tarifas turėtų būti didinamas.

Visi Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikalingas didesnis finansavimas, visgi išsiskiria požiūriai, ar šiam tikslui reikalingas naujas gynybos mokestis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė teigia, kad nauji būdai tvariai finansuoti gynybą turi būti rasti, o Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad gynybos mokestis – vienintelis įmanomas variantas.

Opozicinei partijai „Vardan Lietuvos“ vadovaujantis Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad policija viršijo savo įgaliojimus, ketvirtadienį blokuodama kelius su sunkiasvore technika į Šilalę važiavusiems ūkininkams. Pasak ekspremjero, pareigūnai taip pat neturėjo jokios teisės panaudoti jėgos prieš žemdirbius, norėjusius pareikšti kritiką Šilalėje viešėjusiam žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.

Opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis sako, kad Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje paspartinti Seimas galėtų priimti specialų įstatymą. „Reikalingi galbūt ir specialūs įstatymai. Įstatymas gali būti ir tiesiog konkretus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje įsteigimo (...) ir sudėlioti tam tikras ypatingas sąlygas, kad procesai būtų prioritetiniai“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

Opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis sako, kad po galutinių teismų sprendimų Seimo narių mandatai galėtų būti naikinami automatiškai, tai yra be slapto balsavimo parlamente. Pasak jo, toks principas galėtų galioti ir kai Seimo narys nuteisiamas baudžiamojoje byloje, ir kai Konstitucinis Teismas nurodo, kad parlamentaras pažeidė priesaiką. Anot S. Skvernelio, tokiais atvejais mandatą tiesiog galėtų atimti Vyriausioji rinkimų komisija.

Seimas prieš didžiąsias metų šventes baigė rudens darbus ir išsiskirstė iki pavasario. Paskutiniame posėdyje parlamentarai po šios savaitės apkaltų maratono dažniausiai minėjo žodį „gėda“. O gėda politikams, kad, išmetus Gražulį iš Seimo, kalėjime sėdintis Gapšys mandatą išsaugojo. Bet chaoso rudenį buvo ir daugiau, kai kurie parlamentarai net kalbėjo, jog darbas buvo tikrų tikriausia kančia.

Seimo opozicijos atstovai po nepavykusios apkaltos kalėjime bausmę atliekančiam Vytautui Gapšiui registravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Jį pasirašė 16 parlamentarų iš dviejų frakcijų: Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir Mišrios Seimo narių grupės. Pirmalaikiams rinkimams paskelbti reikia mažiausiai 85 Seimo narių balsų iš 141. Siūloma pirmalaikius rinkimus surengti 2024 metų birželio 9 dieną.

Opozicija nusitaikė į Seimo pirmininkę Viktorija Čmilytę-Nielsen. Mažumoje esantiems parlamentarams kyla klausimų, ar nuteistos partijos lyderė gali vadovauti Seimui. Pati V. Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad gali. Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen antradienį parlamente atsakys į opozicijos klausimus dėl tolesnio darbo Apeliaciniam teismui jos vadovaujamą partiją pripažinus kalta korupcijos byloje.

Iš už Kauno kalėjimo sienų – netikėtas Vytauto Gapšio prašymas. „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje dėl kyšininkavimo nuteistas darbietis norėtų nuotoliu jungtis į Seimo komitetų posėdžius – tiesiai iš kalėjimo. Mandatą Seimo narys vis dar turi, tad Darbo partija tokį kolegos pageidavimą palaiko. Tačiau kiti seimūnai atkerta, kad V. Gapšys šitaip tyčiojasi iš parlamento darbo. Tiesa, panašu, kad Seimo nariui už grotų teks pasiieškoti kitos veiklos – Kalėjimų tarnyba prašymą atmetė.

Seimui antradienį ketinant apsispręsti dėl 2024 metų valstybės biudžeto projekto, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis jį vadina netvariu ir neatspindinčiu lūkesčių. „Mes matome besitęsiantį mokytojų streiką, netenkina, kaip vykdomas susitarimas švietimo srityje. Mes matome apgailėtiną kultūros sektoriaus finansavimą.

Liberalų sąjūdžio sprendimas nekelti kandidato prezidento rinkimuose nustebino ir nėra teisingas žingsnis, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. „Prezidento rinkimų kampanijoje nedalyvauti, pasakyti, kad Liberalų sąjūdis neturi tinkamo kandidato – tikrai mane nustebino, atvirai pasakius“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

Lietuvos apeliaciniam teismui nuteisus kaltinamuosius „MG Grupės“ (anksčiau – „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, opozicija mano, kad Liberalų sąjūdis nebeturėtų dirbti valdžioje, o nuteistoms partijoms gresia bankrotas.  Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tvirtina, kad nuteistoms partijoms gresia bankrotas, o Liberalų sąjūdis neturėtų dirbti valdžioje. Panašios pozicijos yra ir socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė.

Seime politikai jau galanda ginklus prieš mūšį dėl kitų metų biudžeto. Ne vienas parlamentaras garsiai kalba apie būtinybę didinti finansavimą šalies keliams. Nors premjerė aiškina, kad prie kelių finansavimo gali pridėti papildomas kelias dešimtis milijonų, kritikai atšauna – nepakanka. „Paprasčiausias atsakymas būtų naudoti tą modelį, kuris mūsų valstybėje yra įstatymiškai sureguliuotas – surenkami akcizai, keliami akcizai. Jie pirmiausia yra skiriami keliams.

Europos Parlamento (EP) rinkimų data antrą kartą istorijoje nesutaps su antrojo prezidento rinkimų turo data. Kai kurie politikai sako, kad tai naudingiausia konservatoriams, kurių rinkėjai neretai įvardijami kaip ištikimiausi.