saulius jarmalis

Kažkada tai buvo kone svajonė, tačiau šiandien tėvystė pamažu populiarėja. Tėtis ima suprasti savo indėlį į vaiko auginimą ir šeimos gerovę. Tėtis nori ryškiau jausti vaiko auginimo pulsą. Tėtis nenori praleisti vaiko pirmų kartų. Tėtis nori visavertiškai dalyvauti vaiko auginimo procese. Naujausioje „Tėvų darželio“ laidoje – apie tėčius, kuriems tėvystė ir vaiko auginimas – ne iššūkis, o kasdienybė.

Dar prieš gerą dešimtmetį niekas nebūtų pagalvojęs, kad vyrai pakeis moteris ir liks namie prižiūrėti vaikų. Tačiau dabar, vyrų, kurie pasinaudoja tėvystės bei vaikų priežiūros atostogoms, daugėja. Jų išgyvenimai, iššūkiai ir viskas apie tėvystės bei vaikų priežiūros atostogas – šeštadienį, 10.00 val.

Daugelis darbuotojų antrosios pakopos pensijų fonduose kaupia turtą senatvei. Ne visi jos sulaukia, tad ir sukauptomis lėšomis nepasinaudoja. Užuot atitekęs gyventojams ar valstybei, turtas už nustatytą mokestį lieka fondų valdytojams, jeigu šiems niekas nepraneša apie kaupusiojo mirtį. Šių metų pradžioje buvo apie 1,37 mln. gyventojų, kurie kaupė pensiją antrosios pakopos fonduose – tai yra apie 80 proc.

Šiomis dienomis, COVID-19 akivaizdoje, imuniteto stiprinimas įgavo dar didesnį aktualumą, nei kada nors ankščiau. Biomedicinos mokslų daktarė, šeimos gydytoja Lolita Rapolienė ir LSMU Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorė Nijolė Savickienė atskleidė apie imunitetą tai, ko dar nežinome ir paminėjo ypatingą veikliąją medžiagą.

Penktojoje „Sveikata.lt“ laidoje rubrikoje „Naudingi patarimai“ Saulius Jarmalis dalinasi naudinga informacija apie PSD – privalomąjį sveikatos draudimą.  Jaunuoliams, besimokantiems paskutinėse klasėse bei paskutiniųjų kursų studentams „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis rekomenduoja pasidomėti ir pasirūpinti draudimu, už kurį valstybė moka iš savo lėšų.

Sekmadienį 9 val. ryte Sveikata.lt laidoje sužinosite visas įdomybes apie krūtų implantus. Laidos vedėja Asta Dumbliauskienė kalbins laidos svečią, ilgametį specialistą, kuris atsakys į įvairius klausimus. Taip pat sužinosite, kaip įmanoma pagerinti miegą, o „Sodros“ atstovas papasakos, kada moksleiviai bei studentai turi pasirūpinti sveikatos draudimu.  Pagrindinė laidos tema – krūtinė ir krūtų implantai.

Jau šį sekmadienį laidoje Sveikata.lt nagrinėsime ypač moterims aktualią temą. Laidos vedėja gydytoja Asta Dumbliauskienė kalbindama plastikos chirurgą Kęstutį Maslauską atsakys į ne vieną rūpimą klausimą. Sužinosime, kokie mitai ir stereotipai sklando apie krūtų didinimo operacijas bei kokių veiksmų imtis, norint ją atlikti.  Krūtų implantai – tai išeitis moterims, norinčioms didesnės ir natūralesnės krūtinės, kuri galbūt subliuško ir pasileido žemyn po nėštumo ar žindymo.

Šio sekmadienio rytą TV3 eteryje su žiūrovais sveikinasi naują laida – Sveikata.lt. Žavioji laidos vedėja gydytoja Asta Dumbliauskienė su įvairių sričių profesionalais sekmadienio rytais ne tik nagrinės opias sveikatos problemas, pateiks naujausius gydymo sprendimus ir galimybes, bei patars kaip tiesiog buityje nepakenkti savo sveikatai ir išvengti traumų bei ligų.

Mirus artimajam ar giminaičiui galite paveldėti ne tik jo turtą, bet ir skolas, kurių velionis nespėjo išsimokėti. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad būtina tinkamai sutvarkyti dokumentus, kitaip anapilin išėjusio giminaičio įsiskolinimus gali tekti padengti iš savo kišenės. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kokia tvarka taikoma, kai žmogus, turintis įsiskolinimų dėl nesumokėtų mokesčių ar alimentų arba pasiėmęs būsto ar mokslo paskolą, miršta.

Susirgę ir gavę „biuletenį“ daugelis gali tikėtis ir ligos išmokos. Tačiau jei laiku tuo patys nepasirūpinsite, pinigai nuplauks vėjais. Taip kasmet „sutaupoma“ ir „Sodros“ biudžete lieka net keli milijonai eurų. Kaip informavo „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, iš viso per metus skiriama apie milijoną ligos išmokų. „Iš viso 2017 metais buvo išmokėta 258,1 mln. eurų ligos išmokų, 2018 metais – 305,7 mln. eurų.

Jau kelerius metus savarankiškai dirbantys asmenys privalo mokėti papildomas įmokas „Sodrai“, nes, be kita ko, privalo draustis ir ligos draudimu. Susirgę jie turėtų gauti ir ligos išmokas, tačiau pinigų gali tekti laukti iki kitų metų ir tikėtis, kad valdininkai atliks savo darbą. Lietuvoje individualią veiklą pagal pažymą vykdo daugiau kaip 100 tūkst. asmenų. Visi jie privalo mokėti ligos draudimo įmokas.

Panašu, kad dabartinė Lietuvoje veikianti sveikatos draudimo sistema palieka landų apmokamas medicinos paslaugas gauti ir ne vienus metus PSD įmokų nemokantiems asmenims. Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi istorijomis, kaip prireikus gydymo paslaugų emigrantai grįžę tėvynėn skuba tiesiai į Užimtumo tarnybą, ten užsiregistravę pasigydo, o vėliau, net neketindami dirbti, papusto padus.

„Sodra“ primena, jog baigiantis vasarai kartu nustoja galioti ir mokslus ar studijas baigusių jaunuolių privalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis. Taigi tiems, kas toliau nestudijuos ar rugsėjį neįsidarbins bei nesiregistruos Užimtumo tarnyboje, gali tekti mokėti PSD įmokas. „Jeigu žmogus rugsėjį toliau mokosi, studijuoja ar pradeda dirbti – viskas gerai.

Baigiasi ramios dienos turintiesiems nustatytą nedarbingumą ar neįgalumą. Nuo rugsėjo 1 dienos įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią norint gauti išmokas gali tekti iš naujo atlikti sveikatos ištyrimą, mat kilus pagrįstoms abejonėms dėl asmeniui nustatyto neįgalumo ar nedarbingumo (neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio) „Sodra“ tam patikrinti galės pasitelkti nepriklausomus gydytojus specialistus.

Panašu, kad emigrantai dar ilgai negalės jaustis ramūs – tinkamai nedeklaravę savo išvykimo ir panorėję grįžti tėvynėn gali būti itin nemaloniai nustebinti. Už nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas jų laukia įspūdingos skolos, galinčios siekti net ir 1400 eurų. „Sodra“ yra suskaičiavusi, kad Lietuvoje iš viso yra 615 tūkstančių gyventojų, kurie patys privalo mokėti PSD įmokas. Tačiau metų pradžioje 252 tūkst. iš jų buvo skolingi daugiau nei 3 eurus.

Iki liepos 1-osios dėl rimtų priežasčių neapsisprendę, ar pradėti kaupti pensijai antros pakopos fonduose, galės tai padaryti ir vėliau, teigia „Sodros“ atstovas. „Viena iš tokių išlygų tiems gyventojams, kurie buvo naujai įtraukti nuo šių metų pradžios į kaupimą: jeigu jie negavo iš „Sodros“ žinutės, neperskaitė, negavo registruoto laiško – tai galėtų būti viena iš sąlygų, dėl kurių jie galėtų atsisakyti dalyvauti kaupime po termino.

Lietuvoje pensiją galima pradėti gauti anksčiau arba vėliau nei sulaukus nustatyto pensinio amžiaus. Vienu atveju ji gali gerokai sumažėti, kitu – padidėti. Ar ir kada apsimoka pensiją paankstinti ar nutolinti? Kiekvienais metais pensinis amžius yra ilginimas ir 2026 m. jis visiems bus 65 metai. Šiemet vyrų pensinis amžius yra 63 metai ir 10 mėnesių, moterų – 62 metai ir 8 mėnesiai. Pamažu ilginamas ir būtinasis stažas. Jei šiemet jis yra 31 metai, 2027 m. jis pailgės iki 35 metų.

Antstoliais pasipiktinę gyventojai pagalbos šaukiasi, kur tik gali – „Sodroje“, ministerijoje arba kreipiasi į Seimą. Visą pensiją nuskaičiuojančių ar už vokų siuntimą milžiniškų sumų reikalaujančių antstolių „aukso amžius“ baigėsi – nauji Teisingumo ministerijos paruošti įkainiai nebeleis išieškoti nepagrįstai didelių sumų. Kiek anksčiau Kėdainių dienraštis „Rinkos aikštė“ aprašė istoriją, kai iš pensininko antstoliai nuskaitė visą jo pensiją.

Gegužės 2 d. yra paskutinė diena ne tik deklaruoti praėjusių metų pajamas, bet ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, taip pat socialinio draudimo įmokas. To nepadariusiems jau netrukus gresia ne tik sąskaitų blokavimas, bet ir delspinigiai ar antstoliai. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė paragino gyventojus nedelsti ir deklaruoti pajamas bei sumokėti mokesčius laiku.

Daugelis žino, kad iki gegužės 1 d. privalu deklaruoti praėjusių metų pajamas ir prireikus sumokėti gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką. Tačiau ne vienas pamiršta iki tos pačios datos privalu sumokėti ir įmokas „Sodrai“. To nepadariusiems gresia nemalonumai ir sąskaitų blokavimas.

Nors daug kas net nepajustų, jeigu per mėnesį gautų 8 eurais mažiau, daliai lietuvių tai reikštų dar skurdesnę ir sunkesnę buitį. Viena į tv3.lt besikreipusi skaitytoja skundžiasi, kad būtent tiek eurų sumažintą motinystės išmoką gavo už sausio mėnesį, o to priežasčių esą nežinanti. „Sodra“ tikina, kad tai lėmė pakitęs NPD taikymas, apie kurį komunikuota ne kartą. „Anksčiau gaudavau 403,43 euro, bet sausį gavau 394,63 eurų dydžio motinystės išmoką. Skirtumas – 8,8 euro.

Šių metų pradžioje atsiradusia galimybe sustabdyti kaupimą II pakopos pensijų fonde jau pasinaudojo apie 40 tūkst. žmonių. Dar keliolika tūkstančių lietuvių, kurie į II pakopą buvo įtraukti automatiškai, taip pat jau pranešė apie norą iš jos išeiti. Kaip tv3.lt teigė „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, šiuo metu II pakopos pensijų fonduose kaupia apie 1,3 mln. žmonių.

Daugėja atsisakančiųjų kaupti pensiją privačiuose pensijų fonduose. Per pusantro mėnesio kaupimą sustabdė jau apie 3 proc. gyventojų. Profsąjungų tokia tendencija nestebina, mat jos pasigenda didesnės fondų kontrolės už žmonių pervedamus pinigus. Tuo metu vyriausybės ir fondų atstovai padėties nedramatizuoja ir nuo komentarų susilaiko, esą dar anksti daryti apibendrinimus, žmonėms apsispręsti dar liko 4 mėnesiai. Vilnietė Jelena su mama atėjo į „Sodros" skyrių Vilniuje.

Prašymas susimokėti už pensijų pristatymą į namus būtų tolygus žmonių įžeidimui. O sakyti, kad toks pristatymas nieko nekainuoja, yra visiškai netikslu. Tokio požiūrio laikosi ekonomistas Romas Lazutka, sukritikavęs socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio žodžius. Trečiadienį L. Kukuraitis pensijos atnešimą pavadino nemokama paslauga, kalbėdamas laidoje „Delfi dėmesio centre“, už kurią esą sumoka tie, kas gauna pinigus į savo banko sąskaitas.

Dešimtys tūkstančių Lietuvos pensininkų šiomis dienomis priversti nerimauti. Iki šiol pensijas jiems į namus atnešdavo paštininkai, tačiau nuo šių metų pradžios šią paslaugą beveik pusei jų pradėjo teikti privačios bendrovės. Nors pinigai daugelį senjorų pasiekti turėjo dar praėjusią savaitę, ne vienas tvirtina negavęs nei pinigų, nei paaiškinimų, kada jų sulauks. 86-erių m. Teresė – viena iš dviejų šimtų tūkstančių senjorų pensiją gaunanti į namus.

„Sodra“ primena, kad įsigaliojo nauji privalomojo sveikatos ir socialinio draudimo įmokų tarifai, skelbiama pranešime spaudai. 38,74 euro – tokio dydžio minimalią mėnesinę privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką nuo sausio turi mokėti gyventojai, kurie užsiima tik savarankiška veikla bei tie, kurie šią įmoką turi mokėti patys. Nuo 2019 m. pradžios pasikeitė minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis, dabar, sujungus darbdavio ir darbuotojo įmokas ir mokesčius, popieriuje ji siekia 555 eurus.

16,4 euro per mėnesį ir papildomos mokestinės lengvatos. Tokiomis priemonėmis šįmet valstybė rems papildomai pensijai II pakopos fonduose kaupiančius darbuotojus. Be to, susigrąžinti dalį mokesčių kaip ir seniau galės III pakopai savo pinigus patikintys dirbantieji. Tiesa, gyventojams primenama, kad susigrąžinti daugiau nei 300 eurų mokesčių iš valstybės už kaupimą privačiai nepavyks.

Šią savaitę Lietuvoje įsigaliojusi pensijų reforma įnešė keletą korekcijų į vadinamąją II pensijų kaupimo pakopą. Į ją ne tik automatiškai įtraukti visi dirbantieji iki 40 metų, bet ir suteikta galimybė pradėjusiesiems joje anksčiau kaupti, to atsisakyti. Alga padidės iš karto Kaip priminė „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, visi Lietuvos dirbantieji, kurie dalyvavo II pakopos pensijų kaupime iki šiol, ir toliau jame dalyvauja, nepriklausomai nuo amžiaus ir pasirinktos kaupimo formos.

Po Europos Sąjungą lengvai keliaujantiems ir skirtingose šalyse dirbantiems lietuviams neretai kyla klausimų, kuri šalis jiems turėtų mokėti išmokas įvykus pagal socialinį draudimą apdraustam įvykiui. Apie tai susimąsto ir būsimos mamos, kurios nori žinoti, ar joms priklauso lietuviškos motinystės išmokos, išvykus gyventi ir dirbti į kitą ES valstybę. Vilnietė Eglė prieš penkerius metus paliko darbą Lietuvoje ir su užsieniečiu vyru išvyko gyventi į Vokietiją.

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai kaupti darbinę patirtį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Tačiau dirbant užsienyje kaupiama ne tik darbo patirtis, bet ir darbo stažas bei įmokos į pensijų fondus. Tinklaraštis Euroblogas.lt domisi didelei daliai lietuvių aktualia tema: kas nutiks su jūsų pensija, jei per savo karjerą teks dirbti keliose ES šalyse. Lietuvė Sigita prieš beveik 10 metų iškeliavo laimės ieškoti į Didžiąją Britaniją.

„Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti „Sodros“ asmeninėse gyventojų paskyrose, o 1500 iš jų gavo pranešimą apie tai elektroniniu paštu, rašoma pranešime spaudai.

Atidesnis Lietuvos gyventojas pastebėjo, kad „Sodra“ jam priskaičiavo daugiau įmokų nei priklauso. Pasiaiškinus plačiau jis suprato, kad į tokias pinkles galėjo pakliūti ne vienas gyventojas pats to nežinodamas. O „Sodrai“ beliko pripažinti klaidą. Socialiniame tinkle „Facebook“ Remigijus Mekionis pasidalino pastebėjimais dėl mokesčių mokamų „Sodrai“ vykdant individualią veiklą.

Nesvarbu, kiek dienų per mėnesį dirbi – privalomojo sveikatos draudimo įmoką teks mokėti už visą mėnesį. Tokia paprasta tiesa paaiškėjo vienai moteriai pasiskundus, kad ji už keturias dienas gyvenimo Lietuvoje turėjo pakloti visą įmoką. Socialiniame tinkle „Facebook“ pasklido „Sodros“ darbu pasipiktinusios moters skundas. Jos teigimu, Lietuvoje ji oficialiai gyveno keturias dienas, tačiau turėjo mokėti visą privalomojo sveikatos draudimo įmoką – 36 Eur ir dar 1,89 Eur už paslaugas.

„Sodra“ išsiųs vadinamuosius „vyšninius vokus“ savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie per praėjusius metus nesukaupė pensijai būtino stažo. Šįkart informacija bus siunčiama tik elektronine forma. „Anksčiau siųsti „vyšniniai vokai“ buvo samdomiems darbuotojams, o šie skirti savarankiškai dirbantiesiems, pavyzdžiui, ūkininkams.

Pirmą kartą Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) surengto žurnalistų futbolo turnyro "Draugystės taurė-2008" pagrindinis prizas iš Vilniaus neiškeliavo. Šeštadienį Vilniuje rengtą žurnalistų futbolo turnyrą, kuris yra ir neoficialus šalies žiniasklaidos čempionatas, "Sportimos" arenoje laimėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos sporto klubas, savo komandą subūręs iš Vilniuje dirbančių žurnalistų. Turnyro rengėjų komanda finale po atkaklios kovos 2:1 palaužė kolegas iš Kauno.

Gyventojams, gavusiems sąskaitas už šildymą lapkritį, atvipo lūpa. Kaina – tarsi gilų viduržiemį, nors paskutinį rudens mėnesį nebuvo šalčių ar sniego kalnų.Šildymas šalyje šiemet pabrango vidutiniškai 20 proc. Tačiau šį faktą realiai suvoki tik išvydęs, kokią sumą teks pakloti net ne už žiemos, o už rudens mėnesį, rašo "Lietuvos rytas".Viena vilniečių šeima, įsikūrusi standartiniame blokiniame daugiabutyje, kokių sostinėje – dauguma, už šildymą lapkričio mėnesį gavo 281 lito sąskaitą.

Pastaruoju metu Lietuvoje naujų automobilių pardavimas auga itin sparčiai, tad jų pardavėjams tenka iš anksto užsakyti kur kas daugiau mašinų nei ankstesniais metais, rašo "Lietuvos rytas".Siūlo net primokėtiĮsigyti naują automobilį – ne tas pats, kas apsipirkti prekybos centre. Vairuotojams, užsigeidusiems naujutėlaite mašina tą pačią dieną išdidžiai išriedėti tiesiog iš salono, tenka karčiai nusivilti.Norimos mašinos gali tekti laukti ir du mėnesius, ir pusę metų.