saturnas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „saturnas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „saturnas“.
Saturno žiedai galėjo susiformuoti iš palydovo liekanų
Žymieji Saturno žiedai yra paskutinės didžiulio palydovo, kurį planeta prieš daugybę metų sunaikino, liekanos, teigiama naujame tyrime.
Palydovas, savo didžiu prilygęs didžiausiam Saturno palydovui Titanui, greičiausiai laipsniškai įskrido į planetą maždaug prieš 4,5 mlrd. metų, mano mokslininkai. Pakeliui Saturno stipri trauka nuplėšė iš ledo sudarytus išorinius palydovo sluoksnius, iš kurių vėliau susiformavo planetos žiedai, rašo tinklalapis SPACE.com.
Saturno palydovas Rėja turi ploną atmosferą
Antras pagal dydį Saturno palydovas Rėja turi iš deguonies ir anglies dvideginio sudarytą atmosferą, teigia mokslininkai.
Tačiau pažymima, kad ji nepaprastai plona. Ten deguonies tankis yra maždaug penkis trilijonus kartų mažesnis nei Žemę supančioje atmosferoje, praneša BBC.
Egzosferos egzistavimą patvirtino aplink žieduotąją planetą ir jos palydovus skriejančio kosminio zondo „Cassini“ prietaisai.
Paskelbtos naujos Saturno palydovo Dionės nuotraukos
Kosminis zondas „Cassini“ į Žemę perdavė naujas natūralaus Saturno palydovo Dionės nuotraukas, pranešė NASA.
Dionė. NASA/Cassini nuotr.
Jos buvo padarytos rugsėjo 4 dieną, „Cassini“ prasilenkimo su Dione metu. Tarp NASA paskelbtų nuotraukų yra ir Dionės panorama, ir priartinti paviršiaus vaizdai, kuriuose matyti nemažai kraterių.
Dionė daugiausia sudaryta iš vandens ledo, jos vidutinis skersmuo – 1123 kilometrų.
Nustatytas Saturno poliarinis „pulsas“
Poliarinės pašvaistės Saturne „pulsuoja“ maždaug vieno „tvinksnio“ per Saturno dieną dažniu, nustatė astronomai.
Lesterio universiteto (D. Britanija) mokslininkai analizavo kosminės observatorijos „Hubble“ 2005 – 2009 m. padarytas Saturno nuotraukas. Buvo nustatyta, kad poliarinės pašvaistės virš planetos ašigalių susidaro gana reguliariai, teigiama universiteto pranešime.
Rytoj prasidės trijų ryškiausių planetų paradas
Ketvirtadienio vakarą danguje bus galima stebėti šalia viena kitos „išsirikiavusias“ ryškiausias planetas – Venerą, Marsą ir Saturną. Šis planetų paradas truks dvi savaites.
Šį gražų naktinio dangaus vaizdą galės pamatyti kiekvienas, jei tik horizonto vakarų – šiaurės vakarų kryptimi neužstos debesys, praneša „Space.
Užfiksuotas mėnulių formavimosi procesas
Mokslininkai tiki užfiksavę, kaip Saturno žieduose formuojasi mėnuliai. Nuotraukos leido pirmąkart pamatyti tokio pobūdžio procesus.
Nuotraukos gautos iš NASA „Cassini“ erdvėlaivio, rašoma ABC. Jos buvo išspausdintos žurnale „Astrophysical letters“.
Pasirodo, ledo dalelytės Saturno F žiede susijungia sudarydamos milžiniškus (20 km skersmens) sniego kamuolius. Tyrėjai tiki, kad turėdamos gravitacinę jėgą susijungusios dalelytės leidžia vykti formavimosi procesui.
Dionė iš arti
Aplink Saturną toliau skrieja autobuso dydžio, branduoline energija varoma kosminė observatorija „Cassini“. Ne šiaip sau skrieja, o nuolat fotografuoja šeštąją Saulės sistemos planetą bei jos palydovus.
Kokios puikios kokybės nuotraukas ji siunčia į Žemę, galite įsitikinti, pažvelgę į šį Saturno palydovo Dionės naujausia fotoportretą.
Saturne kilo milžiniška pūga
Saturne šėlsta nematyto dydžio pūga – tokia stipri, kad ją iš Žemės galima stebėti ne tik profesionaliais, bet ir mėgėjiškais teleskopais.
Pasak NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininko, „Cassini“ programos sudėtinio infraraudonojo spektrometro tyrimų grupės nario Gordfono Bjorakerio, stebėjimų duomenys liudija apie Saturne kilusią didelę sūkuringą audrą, iš žemutinių atmosferos sluoksnių iškėlusią daug sušalusios medžiagos.
„Cassini“ nufotografavo žaibus Saturne
NASA „Cassini“ programos mokslininkai paskelbė pirmąsias šio kosminio zondo padarytas žaibų Saturno atmosferoje nuotraukas. „Cassini“ programos mokslininkų stebėjimų rezultatai paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, sakoma NASA pranešime.
„Cassini“ perduotose nuotraukose gerai matomas maždaug 3 000 kilometrų ilgio audros debesis. Žaibavimų trukmė neviršijo 1 sekundės, iškrova apšviesdavo iki 300 kilometrų skersmens plotą.
Mįslingąjį Saturno šešiakampį pavyko sukurti laboratorijoje
Mokslininkams pirmą kartą pavyko laboratorijoje suformuoti Saturno atmosferoje aptiktą taisyklingo šešiakampio formos objektą.
Oksfordo universiteto (D. Britanija) fizikai Ana Claudia Barbosa Aguiar ir Peteris Readas pabandė išsiaiškinti, ar laboratorinėmis sąlygomis įmanoma imituoti NASA kosminio zondo „Voyager“ prieš 28 metus šiauriniame Saturno ašigalyje aptiktą nežinomą atmosferos reiškinį – taisyklingo šešiakampio formos stacionarų darinį.
REKLAMA
REKLAMA
„Cassini“ zondas nufotografavo „Mirties žvaigždę“
NASA ir ESA kosminis zondas „Cassini“ nufotografavo Saturno palydovą Mimą, dėl milžiniško jame esančio Herschelio kraterio vadinamo „Mirties žvaigžde“, pranešė „Cassini“ programos mokslininkai.
Per šį didžiausią „Cassini“ priartėjimą prie Mimo buvo gauta duomenų apie šio dangaus kūno paviršiaus sudėtį ir temperatūrą. Kai kuriose zondo perduotose neapdorotose Mimo nuotraukose gerai matyti maždaug 140 kilometrų skersmens Herschelio kraterio šlaitai.
„Hubble“ nufotografavo Saturno pašvaistes
Kosminis teleskopas „Hubble“ nufotografavo pašvaistes Saturno ašigalių srityse, pranešė NASA.
Panaudojus šias nuotraukas, buvo sumontuotas trumpas vaizdo siužetas, kurį galima pamatyti „Space.com“ svetainėje.
Astronomų teigimu, galimybė vienu metu stebėti abu Saturno ašigalius – labai reta: šios planetos žiedų šešėliai trukdo ją tyrinėti. Tačiau kartą per 15 metų įvyksta Saturno lygiadienis.
Rasta naujų įrodymų, kad Saturno palydove gali būti gyvybė
NASA mokslininkai aptiko daugiau įrodymų, jog po Saturno palydovo Encelado paviršiumi gali būti skysto vandens. Tai leidžia manyti, kad palydove gali būti tinkamos sąlygos gyvybei atsirasti, rašo „Telegraph.co.uk“.
NASA zondas „Cassini“ praskrido virš ledo čiurkšlių, besiveržiančių iš palydovo paviršiaus, ir aptiko neigiamą krūvį turinčių vandens molekulių. Tai aiškus įrodymas, jog po Encelado paviršiumi yra jūra.
NASA pratęsė „Cassini“ misiją
JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso tyrimų administracija pranešė pratęsusi kosminio zondo „Cassini“ tyrimų misiją iki 2017 m.
Pasak „Cassini“ programos inžinierių, kosminis aparatas yra puikios būklės, todėl turėtų atlikti visas užduotis iki numatytos tyrimų pabaigos.
Jei šis tikslas būtų pasiektas, bendra „Cassini“ tyrimų kosmose trukmė viršytų 13 metų.
„Cassini“ atsiuntė Prometėjo nuotrauką
Kosminio zondo „Cassini“ programos mokslininkai NASA interneto svetainėje paskelbė Saturno palydovo Prometėjo nuotrauką.
„Cassini“ jį matomos šviesos diapazone nufotografavo maždaug 36 000 kilometrų atstumu sausio 27 dieną. Nuotraukoje matyti nelygus, krateriais nusėtas Prometėjo paviršius.
Šis Saturno palydovas yra pailgos formos, jo skersmuo plačiausioje vietoje – 68 kilometrai. Prometėjas skrieja 139 353 km atstumu nuo Saturno, jo orbitos periodas – beveik 15 valandų.
Galutinai atskleista Japeto paslaptis
Vienas iš Saturno palydovų ilgą laiką nedavė ramybės astronomams – jis vienintelis iš visų Saturno palydovų yra „dviveidis“ – viena pusė balta, o kita – juoda. Naujausios kosminio zondo „Cassini-Huygens“ nuotraukos pagaliau leido įminti šią mįslę.
„Tai nėra pati fundamentaliausia pasaulyje problema, tačiau tai mįslė, kurios per ilgą laiką astronomams nepavyko įminti“, - apie Japeto tyrimus pasakojo astronomų komandos narys Josephas A. Burnsas.
Mįslingasis šešiakampis Saturne nufotografuotas didele raiška
Kosminis zondas „Cassini – Huygens“ į Žemę atsiuntė didelės raiškos nuotraukas, kuriose Saturno atmosferoje matomas taisyklingo šešiakampio formos objektas.
Iš viso NASA ir ESA zondas padarė 55 šio mįslingo darinio nuotraukas, jos buvo sujungtos į vieną atvaizdų mozaiką, kurią galima pamatyti NASA svetainėje.
„Cassini“ zondui pavyko jį nufotografuoti tik po to, kai pasibaigė Saturno Šiaurės ašigalio sritį tamsumoje slėpusi žiema. Vieneri metai Saturne trunka maždaug 29 Žemės metus.
Titano ežeruose – lig soties maisto nežemiškai gyvybei
Saturno palydovo Titano ežeruose yra daug acetileno, kuris potencialiai gali būti maisto šaltinis nežemiškiems organizmams, nustatė mokslininkai.
Remdamiesi naujausiais NASA, ESA ir ISA (Italijos kosmoso agentūra) kosminio zondo „Cassini-Huygens“ perduotais duomenimis, Prancūzijos ir JAV mokslininkai, vadovaujami Danielo Cordier iš Ecole Nationale Supérieure de Chimie de Rennes universiteto, apskaičiavo, kad skystuose Titano angliavandenilių telkiniuose yra šimtus kartų daugiau acetileno, nei ...
Rusijoje įvartį įmušusiam fanui – juokinga bauda
Rusijoje toliau vyksta neįtikėtini dalykai: futbolo chuliganui už tai, kad mačo tarp „Saturn“ ir „Spartak“ klubų metu įsiveržė į aikštę ir įmušė 11 metrų baudinį, skirta tiesiog juokinga bauda.
Neįtikėtina: Rusijoje – išgalvotas 11 m baudinys ir fano įvartis
Rusijos „Premier“ lyga visada garsėjo savo keistenybėmis. Dažnai ji ne tik įtariama sutartomis rungtynėmis ir korupcija bei šališku teisėjų darbu, bet ir pasižymi nevaldomu sirgalių elgesiu. Taip atsitiko ir šį savaitgalį.
22-ojo turo derbį tarp Maskvos srities „Saturno“ ir Maskvos „Spartako“ stadione stebėjo beveik 14 tūkstančių žiūrovų. Jie pamatė ne tik įtemptą kovą, bet ir keletą kuriozų.
Somalio piratai paleido įkaitus iš Italijos
Kaip praneša Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini, keturis mėnesius Somalio piratų įkaitais laikyti keturi Italijos vilkiko įgulos nariai pagaliau buvo išlaisvinti.
Maža to, tai buvo padaryta ne sumokant reikalautą išpirką, o bendradarbiaujant Italijos ir Somalio valdžios pareigūnams. F. Frattini itin džiaugėsi tokia ilgų derybų su piratais baigtimi.
Priminsime, kad Italijos vilkiko įgulą iš viso sudarė dešimt italų, penki rumunai ir kroatas.
Nigerio deltoje veikia ir partizanai, ir banditai
Lietuvos jūrininkų pagrobimas Nigerijos teritoriniuose vandenyse ties Nigerio upės delta – tik vienas iš daugelio panašių išpuolių šiame Atlanto vandenyno pakrantės ruože. Nigerijos pietuose tai jau tapo savotišku verslu, kuris susijęs ne tik su nežabotu nusikalstamumu, bet ir su Nigerio deltoje vykstančiomis kovomis už platesnę regiono autonomiją.
Vienos didžiausių Afrikos upių Nigerio deltos ruože yra itin turtingi naftos ištekliai.
Vaiduokliai nepalieka Klaipėdos
Ekonomikos sunkmetis ir sugriežtėjusi bankų politika prieš kurį laiką pradėjusį atsigauti uostamiestį grasina vėl paversti „vaiduoklių“ miestu.
Senus apleistus pastatus įsigiję investuotojai, piešę gražiausias jų atgaivinimo vizijas, savo planus atideda neribotam laikui, o pradėjusieji naujas statybas ima jas konservuoti.
Astronomai surado naują planetų sistemą
Astronomai surado kosmose naują planetų sistemą, kuri labai panaši į Saulės sistemą. Ji yra už maždaug 5 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, ir apie jos egzistavimą pavyko sužinojo panaudojant gravitacinės linzės efektą, praneša žurnalas „Science“ ir Tokijo laikraščiai. Per daug metų trukusį tyrimą, kuriame dalyvavo specialistai iš 11 pasaulio šalių, tarp jų Japonijos, mokslininkai stebėjo keliasdešimt tūkstančių žvaigždžių galingais teleskopais.