saturnas

Kai 1348 metais buboninis maras smogė Prancūzijai, jos karalius (atrodo, tai buvo Pilypas VI, Philippe VI de France de Valois, 1328 – 1350) Paryžiaus universiteto medikų paklausė kokia yra šio užkrato priežastis. Jų atsakymas buvo – maro priežastimi yra Saturno, Marso ir Jupiterio konjunkcija (susitikimas vienoje dangaus vietoje). Būčiau perskaitęs šiuos du sakinius, tarkime, prieš metus – 2020 metų astrologinė prognozė atrodytų visai kitaip.

Kai praeitą žiemą „Išsipildymo akcija 2018“ renginio metu prieš šimtus susirinkusių žmonių ant scenos elektriniu vežimėliu užvažiavo vienuolikmetis Saturnas, čia jį džiaugsmingai pasveikino Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis. Ir nors Lentvaryje gyvenantis berniukas kartu su savo bendraamžiais lakstyti negali, jo laime spindinčios akys išduoda, kad jis gyvenimo džiaugsmą įžvelgia kituose, mažesniuose dalykuose.

Žinomas TV laidų ir renginių vedėjas Mindaugas Stasiulis susitikęs su cerebriniu paralyžiumi sergančiu Saturnu, liko sužavėtas berniuko stiprybe, atkaklumu ir užsidegimu gyventi pilnavertį gyvenimą. Mamos angelu vadinamas dešimtmetis Saturnas nuo gimimo serga cerebriniu paralyžiumi, jis visiškai nevaikšto, nesėdi be atramos, neišlaiko pusiausvyros.

37-erių Jelenos Ramaškienės sūnus dienomis džiaugsmingai pasveikina savo kaimynus, todėl tarp lentvariečių jis yra jau puikiai pažįstamas. Tačiau guvus ir itin plačios šypsenos Saturnas su praeiviais sveikinasi kiek neįprastai – sėdėdamas elektriniame vežimėlyje.

Kibernetinis zondas „Cassini“, dukart praskriejęs didelę neištyrinėtą sritį tarp Saturno ir jo žiedų, nieko joje neaptiko, pranešė NASA mokslininkai. Tyrėjai buvo nustebinti, kad ta sritis pasirodė esanti visiškai tuščia ir kad joje nerasta net kosminių dulkių.

Miley Cyrus internete sulaukė gerbėjų pastabų pademonstravusi naują nežemišką Saturno tatuiruotę ir pavadinusi ją Jupiteriu, rašo pramogų naujienų svetainė eonline.com. Popmuzikos superžvaigždė naujausiu savo kūno meno kūriniu antradienį pasidžiaugė „Instagram“ asmenuke iš lovos. Objektyvui ji rodo ranką, ant kurios ištatuiruota mažytė planeta. Bet atrodo, kad žvaigždė susipainiojo dėl to, kurią planetą pasirinko, nes prie nuotraukos pridėjo grotažymę #lilbbjupiter.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kosminis zondas „Cassini“ praskrido nepaprastai arti ledo geizerio, trykštančio iš Saturno palydovo Encelado, mokslininkams ieškant nežemiškų mikroorganizmų egzistavimo įrodymų. Tai įvyko trečiadienį 15 val. 22 min. Grinvičo (17 val. 22 min. Lietuvos) laiku, pranešė NASA.

Saturno Mimas užminė naują mįslę. Jis ne tik stulbinamai panašus į „Mirties žvaigždę“ iš „Žvaigždžių karų“, nors pirmąkart nufotografuotas buvo gerokai vėliau, nei buvo sukurtas filmas. Keistų dalykų mokslininkai įtaria esant ir Mimo viduje.

24. Rusijos paviršius didesnis nei Plutono     23. Oksfordo universitetas yra senesnis už Actekų imperiją     22. Prancūzija vis dar baudė žmones mirties bausme giljotinuojant, kai kino teatruos pasirodė „Žvaigždžių karai: nauja viltis“     21. „Nintendo“ iš pradžių buvo kortas gaminusi kompanija     20. Jeigu Saulė būtų baltojo kraujo kūnelio dydžio, Paukščių Tako galaktika būtų JAV dydžio     19. Visatoje yra daugiau žvaigždžių,...

„Yeti Dynamics“ internete neseniai paskelbė naują įspūdingą mokslinę vizualizaciją, kurioje demonstruojama, kaip Žemės dangus atrodytų tuomet, jei dėl kokių nors priežasčių antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta Saturnas staiga pradėtų kristi į Saulę ir atklystų prie vidinių planetų. Žinoma, tokiu atveju matytume ne tik nuostabių vaizdų ir meteorų fejerverkų – vyktų ir aibė kitų dalykų.

Neseniai atsiųstos zondo „Cassini“ nuotraukos byloja, kad Saturno atokiausiame A žiede užfiksuotas 1,2 tūkst. km ilgio ryškus darinys byloja ne ką kita, o naujo, tik dabar besiformuojančio mėnulio gimimą, teigia britų astronomai. Jų tyrimo rezultatai pristatyti mokslo žurnale „Icarus“. „Iki šiol nesame stebėję nieko panašaus, – pripažino tyrimui vadovavęs Karalienės Marijos universiteto (Londonas, Jungtinė Karalystė) astronomas Carlas Murray.

Unikalus kampuotasis uraganas, kuris niekur nesitraukia it būtų prikaltas ir siautėja tik šiauriniame Saturno ašigalyje, astronomus glumina jau 30 metų. Mokslininkai mano pagaliau įminę vieną didžiausių Saulės sistemos mįslių ir supratę, kokie procesai vyksta šiame 32 tūkst. km skersmens heksagone. Tačiau beprotiškiausia tai, kad, pasirodo, tokie pat procesai vyksta ir visai čia pat, virš mūsų galvų – Žemės atmosferoje. Jie vadinami atmosferos sraujymėmis (angl.

Planetologai pranešė apie ketvirtąjį Saulės sistemos dangaus kūną, kuriame egzistuoja skystas vanduo. Tai Saturno palydovas Enceladas, po kurio Pietų ašigaliu aptiktas skysto vandens vandenynas, pranešė „Space.com“. Pasak mokslininkų, skysto vandens vandenynas Encelade yra maždaug 10 kilometrų gylio. Jis slepiasi po 30 - 40 kilometrų storio ledo danga.

NASA paskelbė naujausią kosminio zondo „Cassini“ padarytą Saturno šiaurės ašigalio nuotrauką, kurioje gerai matyti taisyklingos šešiakampio formos darinys šios planetos atmosferoje. Pranešama, kad „Cassini“ šią nuotrauką padarė dar 2013 m. lapkričio 23 dieną, tačiau ji buvo paskelbta tik dabar. Fotografavimo metu „Cassini“ skriejo maždaug 2,5 mln. kilometrų atstumu nuo Saturno paviršiaus, sakoma NASA pranešime.

JAV mokslininkai, analizuojantys kosminio aparato „Cassini“ atliktų tyrimų duomenis, priėjo išvadą, kad Saturno žiedų sistema susiformavo prieš maždaug 4,4 milijardus metų, tai yra, netrukus po paties Saturno susidarymo. Saturno žiedų kilmė ilgai buvo mokslinių ginčų objektas, nes dalis mokslininkų manė, kad tai yra palyginti nesena struktūra. Kiti laikėsi nuomonės, jog Saturno žiedų amžius turėtų būti panašus į natūralių palydovų, skriejančių aplink dujines milžines, amžių.

Britų mokslininkas viename iš Saturno žiedų pastebėjo keistą objektą, kurio skersmuo siekia apie vieną kilometrą. Apie savo atradimą profesorius Carlas Murray'us iš Karalienės Marijos universiteto Londone pranešė JAV vykusiame metiniame Amerikos geofizikų sąjungos susirinkime, praneša „Daily Mail“. Mokslininkas teigia „Peggy“ pavadintą nežinomą objektą aptikęs analizuodamas NASA kosminio zondo „Cassini“ padarytas Saturno žiedų nuotraukas. Šis objektas yra Saturno A žiedo dešiniame pakraštyje.

Naujos nuotraukos rodo ties planetos ašigaliu besisukantį keistos šešiakampio formos dalelių debesį. NASA kosminis aparatas „Cassini“ padarė didelės raiškos Saturno nuotraukas, kuriose užfiksavo šešiakampio formos reaktyvinį dalelių srautą. Jame ties planetos šiaurės ašigaliu sukasi audros debesis.

NASA kosminis aparatas „Cassini“ padarė retą ir įspūdingą kosminę nuotrauką: joje užfiksuota Saulės apšviestas Saturnas su keliais savo palydovais ir kone visa savo žiedų sistema bei fone vos įžiūrimomis 3 planetomis. Pasak NASA atstovų, ši stulbinamo grožio fotografija yra sujungta iš 141 atvaizdo, kuriuos kosmose padarė plačiakampė „Cassini“ fotokamera.

Mokslininkai jau gana seniai kelia prielaidą, kad Saulės sistemos planetų – milžinių branduoliuose gali būti šiurpaus dydžio deimantų, savo matmenimis niekuo nenusileidžiančių stambiems Žemės ledkalniams. Tačiau, pasirodo, begalės deimantų gali būti ir apatiniuose Jupiterio bei Saturno atmosferos sluoksniuose, o kiek aukštėliau planetas gali laistyti deimantų lietūs.

Astronomai kol kas negali pradžiuginti (arba išgąsdinti) mūsų naujų gyvybės formų atradimu. Tačiau jie jau rado keletą planetų, kuriuose yra šansų aptikti gyvybę. Šie metai yra išties turtingi tyrimų, kurie aukštyn kojomis apverčia mūsų suvokimą apie visatą, gausa. Slon.ru išrinko 10 svarbiausių 2013 metų kosminių atradimų.

NASA paskelbė kosminio zondo „Cassini“ liepos 19 dieną padarytos Žemės nuotraukos iš Saturno orbitos juodraštinį variantą. Tai jau antrasis Žemės atvaizdas, padarytas iš maždaug 1436 mln. kilometrų atstumo. Pirmoji šalia Saturno skriejusio „Cassini“ nuotrauka, kurioje matoma ir Žemė, buvo padaryta 2006 m. Ankstesnėje nuotraukoje Žemė atrodo kaip sunkiai įžvelgiamas šviesokas taškelis išorinėje Saturno žiedų sistemos pusėje.

Liepos mėnesį NASA apie Saturną skriejančiu „Cassini“ kosminiu zondu nufotografuos Žemę. „Cassini“ Saturno orbitoje sukasi nuo 1997 metų. Nors kosminis zondas iki šiol jau yra nufotografavęs labai kokybiškų Saturno nuotraukų, tačiau Žemės – vos kelias ir blogos kokybės, praneša nasa.gov. Nufotografuoti Žemę nuspręsta, nes liepos mėnesį numatomas Saulės užtemimas, todėl Saulės šviesa neturėtų smarkiai panekti jautriai „Cassini“ įrangai. Žemę ir Saturną skiria 898 mln. mylių.

Jeigu bandytumėte šaukti kosmose, niekas jūsų neišgirstų. Bet ne todėl, kad ten nėra garso – jūsų riksmai tiesiog paskęstų tame galingame gausme, kurį skleidžia visi milžiniški dangaus kūnai, rašo Cracked.com. Žinoma, iš Žemės viskas atrodo tylu ir ramu, tačiau jei turite tinkamą klausymosi įrangą, galite pasijusti lyg triukšmingo studentų bendrabučio koridoriuje penktadienio naktį.

Vargu, ar kas nors susimąstė, kaip atrodytų mūsų planetos Žemė dangus, jei ją juostų tokie patys žiedai, kaip Saturną. Vienas menininkas nusprendė parodyti, kaip dangų matytume, jei vis tik taip nutiktų. Menininkas Ron Miller pasitelkė savo fantaziją ir pabandė vizualiai parodyti „žieduotą“ Žemę.

NASA kosminis zondas „Cassini“ atsiuntė naujas, pačias ryškiausias iki šiol virš Saturno Šiaurės ašigalio siaučiančio gigantiško uragano nuotraukas, pranešė „Space.com“. Pasak NASA atstovų, įspūdingose naujose nuotraukose ir iš jų sumontuotame vaizdo siužete gerai matyti maždaug 2 000 kilometrų skersmens ciklono Saturno atmosferoje akis. Ji yra beveik 20 kartų didesnė už tipišką uragano akį Žemėje, sakoma pranešime.

Sekmadienį Žemės gyventojai galėjo grožėtis neeiliniu reginiu – ypač ryškiai dangų nušvietusiu Saturnu ir jo žiedais. WPVI televizijos naujienų sraigtasparnio komanda nufilmavo šį reiškinį iš arti, rašo earthsky.com. Žemė tarp Saulės ir Saturno atsiduria kiekvienais metais. Toks reiškinys astronomų vadinamas opozicija (angl. opposition). Žemės danguje Saturnas bus matomas beveik visus 2013 metus, ryškiausias – balandžio–gegužės mėnesiais.

NASA kosminis aparatas „Cassini“ netoli Saturno užfiksavo nepaprastai dideliu greičiu judančių Saulės medžiagos dalelių srautus. Šis atradimas suteikė labai retą progą mokslininkams iš arti stebėti reiškinį, kuris vyksta žvaigždžių sprogimų metu. Pranešama, kad šias daleles „Cassini“ užfiksavo po stipraus Saulės vėjo – nuo Saulės sklindančio protonų, elektronų ir alfa dalelių srauto – gūsio, įvykusio 2007 m. vasario mėnesį.

Metams baigiantis NASA paskelbė naujas kosminio aparato „Cassini“ padarytas įspūdingas Saturno nuotraukas, kuriose gerai matomi šios planetos žiedai ir milžiniški atmosferos sūkuriai. Pirmojoje nuotraukoje aiškiai matyti Saturno Pietų ašigalis ir šalia jo esantys žiedai, skelbia „Space.com“. Tačiau ši nuotrauka įdomi ir dėl kelių „siurprizų“: šiek tiek į kairę virš Pietų ašigalio Saturno fone matyti nedidelė tamsi dėmelė. Tai Saturno palydovo Mimo metamas šešėlis.

Kasmet vis daugiau sužinome apie Visatą ir kaskart ji užmina vis sunkesnių naujų mįslių. Šis penkių vaizdo siužetų rinkinys primena apie mokslininkų tiriamą kosmoso tikrovę, kuri dažnai lenkia mūsų vaizduotės galimybes. 1. Atrastas galingiausias kvazaras   Kvazarai – itin ryškūs medžiagos ir energijos geizeriai, trykštantys iš jaunose galaktikose esančių supermasyvių juodųjų skylių. Tai itin galingi ir aktyvūs galaktikų branduoliai, patys ryškiausi ir patys tolimiausi Visatos objektai.

NASA kosminis aparatas „Cassini“ vakar atsiuntė į Žemę įspūdingas milžiniškos audros Saturne, siautėjančios šešiakampio formos atmosferos darinio centre, nuotraukas. Šios kol kas neapdorotos nuotraukos, paskelbtos NASA interneto svetainėje, suteikia progą iš arčiau pažvelgti į itin mįslingus Saturno atmosferos reiškinius. Pranešama, kad „Cassini“ šias nuotraukas padarė lapkričio 28 dieną skrisdamas maždaug 400 000 kilometrų atstumu nuo Saturno paviršiaus.

Milžiniška audra, apėmusi Saturną prieš beveik dvejus metus, buvo dar galingesnė nei manė mokslininkai, rodo naujas tyrimas. Stebėjimai, atlikti NASA kosminiu zondo „Cassini“ (kuris pirmasis ir aptiko audrą 2010 metų gruodį) rodo, kad milžiniška Saturno audra temperatūrą planetos stratosferoje pakėlė 66 laipsniais aukščiau įprasto lygio.

Tuo metu, kai po Marso dykvietes naršo ratuotasis „Curiosity“, mokslininkai svarsto galimybes ištirti dangaus kūnus, kurių paviršius nėra jau toks kietas, kad per jį galėtų važinėti ratuoti robotai. Susidomėjimą šiuo atveju kelia didžiausias Saturno palydovas Titanas, kuris turi labai tankią atmosferą ir yra visas padengtas jūrų, ežerų ir upių. Tiesa, jose vandens mažoka, kadangi čia vyrauja metanas.

NASA kosminis zondas „Cassini“ Saturne pirmą kartą dienos metu nufotografavo žaibą. Iki šiol mokslininkai manė, kad tai neįmanoma. „Niekuomet nesitikėjome pamatyti žaibų saulės apšviestoje Saturno pusėje: manėme, kad juos įmanoma įžiūrėti tik naktinėje“, – sakoma Kalifornijos Technologijos instituto „Cassini“ atvaizdų programos mokslininkų pranešime.

NASA kosminis zondas „Cassini“ aptiko tvirtą vandenyno, esančio po ledine Saturno palydovo Titano paviršiaus pluta, egzistavimo įrodymą. Nagrinėdami „Cassini“  atliktų Titano tyrimų duomenis, šios NASA programos mokslininkai aptiko Titano paviršių dengiančio vandens ledo deformacijas, kurias galėjo sukelti poledinio vandenyno potvyniai ir atoslūgiai, sakoma NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje pranešime.

Tritone aušta dar viena diena. Tikriausiai bus žvarbu – nieko naujo. Taip buvo vakar, užvakar ir... kiekvieną mielą parą (kuri ten trunka beveik 6 Žemės paras) nuo to momento, kai šis mėnulis įsikūrė orbitoje aplink Neptūną. Net ugnikalniai Tritone spjaudosi ne verdančia magma, o šaltomis dujomis ir... skystu vandeniu. Tačiau po kosminio speigo kaustomu paviršiumi (-235 °C) egzistuoja šis tas švelnesnio – skystas vandenynas.

Saturno žiede F pastebėti jo struktūrą keičiantys nežinomi maždaug 1 kilometro dydžio objektai, pranešė NASA „Cassini“ programos mokslininkai. Šis atradimas buvo padarytas išnagrinėjus detalias  Saturno žiedų sistemos žiedo F, kuris mokslininkų vadinamas pačiu keisčiausiu,  nuotraukas, padarytas kosminio zondo „Cassini“, praneša „Space.com“. Jose „Cassini“ programos mokslininkai aptiko maždaug kilometro pločio keistus objektus, besiskverbiančius per Saturno F žiedą.

Didžiulė Saturno palydovo Japeto ketera, einanti per pusiaują, galėjo susiformuoti iš kito pranykusio palydovo, teigia tyrėjai. Japete, trečiame pagal dydį Saturno palydove, yra kalnų virtinė, kuriai Saulės sistemoje neprilygsta niekas. Ši milžiniška ketera yra 20 kilometrų aukščio ir 200 kilometrų pločio, ji supa daugiau kaip 75 proc. palydovo. Skaičiuojama, kad ši kalnų grandinė sudaro apie vieną tūkstantąją visos Japeto masės, rašo SPACE.com.

Ar po Saturno palydovo Encelado ledo danga slypinčiame vandenyne gali egzistuoti nežemiška gyvybė, bandys išsiaiškinti „Enceladus Explorer“ projektą pradėję Vokietijos mokslininkai. Jie ruošia galingą grąžtą, kuris, atgabentas į Enceladą, bandys prasigręžti pro jo paviršių dengiančią ledo plutą, pasiekti po ja, kaip manoma, esantį vandenyną ir ieškoti biologinės gyvybės požymių.

Antrasis metų mėnuo pavadintas vėjo, būdingo pagal kryptį šiltajam pusmečiui, vardu. Trumputis tas vasaris; tradiciniame kalendoriuje žinomas kaip pridėtinis, pusinis, mažasis rago, ragutis. Mat tik keliamaisiais metais jis papildomas 29-ąja diena. Galima užjausti gimusius tądien, – nedažna gimtadienio šventė... Tikėtina vasarį būsiant šviesesniu; pagal daugiamečius vidurkius saulėtų valandų jame 27-iomis daugiau nei gruodyje. O vidutinė temperatūra – minus 4,4 laipsniai Celsijaus.

JAV mokslininkai į didžiausią Saturno palydovą Titaną siūlo nuskraidinti lėktuvą, kuris tirtų jo atmosferą ir paviršių. Manoma, kad Titano atmosfera yra tokia tanki, kad žmogus, ant nugaros prisitaisęs sparnus, galėtų sklęsti jo padangėje, rašo „Physorg.com“. Pasak mokslininkų, Titanas yra ypatingas dar ir tuo, kad jame, kaip ir Žemėje, lyja lietūs, o paviršiuje pastebėti skysčių požymiai.

Teigiama, kad brangakmeniai yra ne vien dailus papuošalas, bet galėtų pasitarnauti ir kaip stebuklingų savybių turintis daiktas. Manoma, kad šie akmenys turi paslaptingą kosminę energiją, todėl jų savininkui gali užtikrinti sėkmingą asmeninį gyvenimą ar finansinę sėkmę. Be abejo, taip paprastai magiškosios brangakmenių savybės neatskleis, tad reikia žinoti, kokius akmenis nešioti, bei kaip tinkamai su jais elgtis.

Jūsų vazonėlyje auganti ir interjerą puošianti gėlė – tai ne tik kambarinis augalas. Tai ir maža kosmoso dalelė po jūsų stogu, suteikianti namams savitos energijos, veikianti aplink ją vykstančius procesus. Saturnas globoja stiebą Stiebas – tai atrama, savotiškas augalo stuburas. Jį valdanti planeta – Saturnas. Saturnas taip pat veikia vidines žmogaus galias, charakterį, valią, dvasios stiprybę.

NASA kosminis zondas „Cassini" vienoje nuotraukoje užfiksavo išsyk penkis Saturno palydovus. Originalią neapdorotą jų nuotrauką galima pamatyti „Cassini“ programos svetainėje. Astronomas mėgėjas Jasonas Majoras internete paskelbė kompozitinį „Cassini" padarytų nuotraukų atvaizdą, kuriame visi penki Saturno palydovai „nuspalvinti“ natūraliomis spalvomis. Jo apdorota nuotrauka paskelbta „Flickr" portale. Nuotraukos centre matomas Enceladas.

Po Žemės ir galbūt Marso žieduotasis Saturnas tikriausiai yra lengviausiai atpažįstama planeta Saulės sistemoje. Tačiau kalbant apie šios planetos keistenybes ir stebuklus, Saturno žiedai yra tik ledkalnio viršūnė. Nuo 2004 metų NASA erdvėlaivis „Cassini“ išsamiai tyrinėja Saturną, jo žiedus ir palydovus. Ši misija padeda įminti didžiausias mokslines mįsles apie šią planetą. Lifeslittlemysteries.com apžvelgia keletą jų.

Prieš 14 metų ESA Infraraudonųjų spindulių observatorijos įrengimais stebėdami Saturną, astronomai dujinio giganto atmosferos viršutiniuose sluoksniuose pastebėjo mįslingai atsiradusių vandens garų požymių. Ir tik dabar, naudojantis ESA „Hershel“ teleskopu, jiems pavyko išsiaiškinti, iš kur Saturne tas vanduo. Paaiškėjo, kad įspūdingiausiai atrodančią Saulės sistemos planetą milžiniškais vandens srautais iš savojo pietinio poliaus laikas nuo laiko „palaisto“ jos palydovas Enceladas.

Saturne siaučia Žemės dydžio audra, kur žaibai blykčioja 10 kartų per sekundę, o jų iškrovos 10 tūkst. kartų galingesnės nei įprasta. Vienas intensyviausių Saulės sistemoje oro reiškinių prasidėjo praėjusį gruodį ir, praėjus 8 mėnesiams, vis dar žavi astronomus, praneša britų žurnalas „Nature“. Audrą tyrinėjo tiek profesionalai, tiek astronomai mėgėjai, naudoję įvairiausią įrangą – nuo mažų, ant žemės esančių teleskopų iki NASA kosminio aparato „Cassini“, informuoja naujienų agentūra AFP.

Vieną iš Saturno palydovų – Enceladą – su dujiniu milžinu jungia srautas, sudarytas iš elektronų, judančių į abi puses tarp šių dangaus kūnų. Tokias išvadas mokslininkai pateikė žurnalo „Nature" straipsnyje, o trumpas jo aprašas pasirodė Londono universiteto koledžo pranešime spaudai. Mokslininkai analizavo „Cassini" perduotus atvaizdus. Jo aparatūra užfiksavo neįprastą švytėjimą planetos šiaurės ašigalyje, kuris nebuvo poliarinė pašvaistė.

Saturnas užminė mokslininkams dar vieną mįslę: NASA kosminis zondas nustatė, kad šios dujų milžinės skleidžiamos natūralios radijo bangos šiauriniame ir pietiniame pusrutuliuose skiriasi. Šis atradimas gali turėti įtakos astronomų skaičiavimams, kuriais nustatyta Saturno paros trukmė, praneša „Space.com". Tačiau keistenybės tuo nesibaigia, sakoma pranešime.

NASA kosminis zondas „Cassini„ didžiausio priartėjimo prie Saturno palydovo Rėjos  metu perdavė į Žemę ryškiausias jos paviršiaus nuotraukas. Jose matyti kraterių išvagotas, grublėtas  Rėjos reljefas. „Cassini“ praėjusią savaitę atlikto manevro metu praskriejo pro šį Saturno palydovą vos 69 kilometrų atstumu, pranešė „Space.com“. „Cassini“ Saturną ir jo palydovus tiria nuo 2004 metų, sakoma pranešime. Naujausios į Žemę jo perduotos Rėjos nuotraukos yra pačios raiškiausios iki šiol.