šašlykai

Lietuvoje viešėjęs Čilės vyndarys Maxas Weinlaubas pastebėjo, kad lietuviška virtuvė vasarą labai panaši į Pietų Amerikos kulinarines tradicijas: tiek lietuviai, tiek čiliečiai vasarą negali gyventi be šašlykų. Neplanuotai, paskutiniuose žemės ūkio inžinerijos studijų kursuose susidomėjęs vyno gamyba ir dėl to „karves išmainęs į vynuogynus“ Maxas Weinlaubas dabar yra vyriausiasis vyninės „Vina Maipo“ vyndarys ir savo šalyje garsėja kaip aukštos kokybės čilietiškų vynų gamintojas.

Atšilus orams, lietuviai renkasi poilsį gamtoje ir iškylų neįsivaizduoja be tradicinių kiaulienos šašlykų, kurių prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šiltais vasaros savaitgaliais nuperkama daugiau kaip 90 tonų. Gyventojai mielai išbando ir kitus marinuotos mėsos gaminius bei gurmaniškas naujoves. „Klientų apklausos ir mūsų pardavimų duomenys rodo, kad lietuviai mėgsta iškylauti gamtoje.

Į re­dak­ci­ją krei­pė­si vy­ras, pa­si­kly­dęs „mal­kų džiung­lė­se“, nors ieš­ko­jo jų tik šaš­ly­kams kep­ti. Ko­kios rū­šies mal­kos tin­ka­miau­sios, ku­rios – kait­res­nės? Ar tin­ka sau­suo­liai, o gal ge­riau drėg­nos, skal­dy­tos, trinkomis ar rąs­te­liais? Pa­ta­ri­mų krei­pė­mės į Šiau­lių miš­kų urė­di­jos vy­riau­sią­jį in­ži­nie­rių Ro­mual­dą Zeb­čiu­ką.

Tiek vasarą, tiek kitų metų laikotarpiu, esant šiltam ir gražiam orui, norisi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Vienas iš laisvalaikio praleidimo gamtoje būdų – šašlykų, dešrelių, daržovių ir kitų produktų kepimas. Dažnai ir nesusimąstome, ar sveika valgyti tokius keptus patiekalus.

Kepsninės suteikia puikią galimybę pasigaminti gardžių ir sveikų patiekalų, tuo pačiu aplink save sukurdamos jaukią atmosferą bendravimui su šeima ar draugais šiltais vasaros vakarais. Turėti kepsninę nuosavame gamtos plotelyje šalia namų – didelis privalumas, tačiau kaip išsirinkti sau labiausiai tinkančią? Šiandien kepimo ant grotelių galimybės yra labai plačios. Kai kurios kepsninės gali atstoti ir grilį, ir orkaitę, ir rūkyklą.

Svarbiausias Joninių patiekalas yra šašlykas, ruošiamas, kepamas ir valgomas kartu su šeimos nariais ar giminaičiais bei draugais, nurodė prekybos tinklo MAXIMA birželį internetu vykdytoje apklausoje dalyvavę žmonės. Pusė jų trumpiausią metų naktį tradiciškai švenčia gamtoje – sodybose ar prie ežero ir ilgai vakaroja: miegoti eina jau tik po vidurnakčio, dalis linksminasi visą naktį ir nurimsta tik sutikę saulę.

Atšilus orams skubame pasimėgauti gamtos teikiamais malonumais: vykstame iškylauti, kepame kepsnius ant žarijų ir dengiame stalus gryname ore. Tačiau neretai iškyla gamtoje baigiasi ligoninėje. Gydytojai tvirtina, kad pradedant gegužės mėnesiu ženkliai padaugėja apsinuodijimų. Priežasčių sunegaluoti – begalės: sugedusi mėsa ar kiti užkandžiai, toksiškos medžiagos, skirtos laužui užkurti ir, žinoma, erkės.

Vos atšilus orams, kirba mintis šauti į gamtą. Norisi ne tik pasidžiaugti seniai matytais draugais, jaukiai pabūti su šeima, bet ir pasilepinti skaniais lauko kepsniais. Vis dėlto, ruošiantis iškyloms ir piknikams, tenka kiek pasukti galvą dėl kelių dalykų.

Nors kol kas orai Lietuvoje nelepina, smagiausią vasaros šventę – Jonines, lietuviai tradiciškai ruošiasi atšvęsti iškylaudami gamtoje. Artėjant Joninių šventei, prekybos centruose auga iškyloms skirtų produktų pardavimai, tačiau iškylautojų pirkinių krepšeliai šiemet – šiek tiek kuklesni. „Panašu, kad per šias Jonines, kaip ir kasmet, žmonės iškylaus gamtoje, tačiau kukliau nei pernai.