šarūnas birutis

Kadangi ES labai priklauso nuo energijos importo, labai svarbu didinti energijos išteklių tiekimo saugumą, diegti tvarius energijos šaltinius, įvairinti juos ir taupiau vartoti energiją. Tačiau iškastinio kuro ir branduolinės energetikos artimiausioje ateityje nebus įmanoma atsisakyti.

Pirmadienį oficialiai paskelbtos politikų ir valdininkų 2006 metų turto deklaracijos rodo, kad Seime yra 33 milijonieriai, tai yra tiek pat, kaip ir 2005-aisiais.Darbo partijos nario Antano Boso turtais niekas negalėtų pasigirti ne tik Seime, bet ir apskritai Lietuvos politinėje padangėje. Jis deklaravo turįs beveik 63 mln.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Ukrainoje sekmadienį įvyko pirmalaikiai Aukščiausiosios Rados (Parlamento) rinkimai. Naujienų agentūros pirmadienio rytą skelbė, kad Ukrainos provakarietiška partija, kuriai vadovauja charizmatiška Julija Tymošenko, surinko 32,89 proc. balsų ir kol kas pirmauja, suskaičiavus 30,36 proc. balsalapių.

Dabar Lietuvoje galima pamatyti 171 iki galo renovuotą daugiabutį. Kad iki 2020 metų būtų įgyvendinta užsibrėžta strategija, per metus reikia atnaujinti ne šimtą ir ne du, o apie 2 tūkst. namų. Vis dėlto paskubėti trukdo ne tik nebegaliniai iždai, bet ir žmonių požiūris: pagyvenusiesiems pagražinti, patvarkyti ir pašiltinti būstą neatrodo aktualu, jų motyvaciją slopina ir kompensacijos už šildymą.Atsinaujinti pasiryžusioms bendrijoms valstybė skiria 50 proc. projekto vertės.

Nemažėjančios automobilių vagysčių apimtys Europoje, paskatino Europos Parlamento (EP) narius diskusijai apie technologinę tokių nusikaltimų prevenciją. Vakar Europos Parlamente vyko diskusija prie pietų stalo apie visų automobilių žymėjimą specialiais mikrodiskais. Kasmet Europoje įvykdoma automobilių vagysčių už 15 mlrd. eurų. Tokie nusikaltimai dažniausiai būna organizuoti ir sudaro apie 30 – 40 proc. visų automobilių vagysčių Europos Sąjungoje.

Darbo partijos (DP) narys, europarlamentaras Šarūnas Birutis gali lengviau atsikvėpti – Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį panaikino jo gyvenamojo namo sostinės Žvėryno mikrorajone areštą, praneša portalas Delfi.lt.Laikinosios apsaugos priemonės politikui buvo pritaikytos dėl esą nesąžiningo sandorio su šiuo metu jau bankrutavusia alkoholio platintoja.

Europos Komisijos (EK) energetikos komisaras A.Piebalgs, EK vardu patikino, kad Europos Komisija atidžiai domisi klausimais susijusiais su naftos tiekimo naftotiekiu "Družba" į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą."Rusijos valdžia įsipareigojo dar kovo mėnesį pateikti ataskaitą, kuri turėjo būti perduota Lietuvos valdžiai, o jos kopija EK.

Kaip viena iš daugelio dar nepanaudotų elektros energijos taupymo galimybių, Europos Parlamento nariams buvo pademonstruota šiandien Europos Parlamente organizuotame renginyje, propaguojančiame uždrausti kaistančias elektros lemputes.Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis teigia, kad "80 proc. namų apšvietimui naudojamos labai neveiksmingos kaitinamosios lemputės, kurios tik 5 proc.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Nuvažiavę į užsienį, dažnai bijome pakelti savo mobiliojo telefono ragelį. Jei reikia, kalbame trumpai, konkrečiai, o gale mėnesio su baime laukiame sąskaitos už telefonu prakalbėtą laiką.

Europarlamentaras iš Lietuvos Šarūnas Birutis ragina kitus Europos parlamento narius pasirašyti deklaraciją, kuria 1932-1933-iaisiais Ukrainoje vykęs Didysis badmetis būtų pripažintas Sovietų Sąjungos vykdytu ukrainiečių tautos genocidu.Deklaraciją parengė ES ir Ukrainos tarpparlamentinio bendradarbiavimo komiteto delegacijos, kuriai priklauso ir Š.Birutis, nariai.Didysis Ukrainos badas prasidėjo 1932-ųjų balandį ir tęsėsi iki 1933-iųjų lapkričio.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Neseniai spaudoje buvo skelbiama apie netinkamą lošimų rinkos reguliavimą, iškreiptus to reguliavimo principus ir iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes visuomenei ir valstybei. Per 2006 m. prasilošusių žmonių skaičius Lietuvoje išaugo tris kartus. Kai kurie azartinių lošimų rinkos dalyviai siūlo iš esmės keisti azartinių lošimų rinkos reguliavimą.

Rusija konfliktuoja su Ukraina, Gruzija bei Baltarusija, o ES tokio pobūdžio krizėms nėra pasirengusi, kol kas negalėtų pakankamai operatyviai reaguoti ir efektyviai jas spręsti. Todėl sausį Europos Komisija pristatė komunikatą „Energetikos politika Europai“ bei veiksmų planą-paketą energetikos srityje, kuris tęsia Žaliąją knygą apie energetiką. Pasiūlymai apima pagrindines energetikos politikos problemas. Pirma, tai priklausomybė nuo dujų ir naftos importo.

Septyni iš dvylikos Lietuvai atstovaujančių Europos Parlamento (EP) narių trečiadienį pritarė ataskaitai, kurioje smerkiamas slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalinių gabenimas, o Europos šalių vyriausybės ir slaptosios tarnybos kaltinamos tuo, kad taikstėsi su tokia praktika ir ją nuslėpė.Vašingtonas pripažįsta slaptą įtariamųjų teroristų perdavimą trečiosioms šalims, bet neigia, kad juos kankino ar perdavė toms šalims, kuriose jie buvo kankinami.

Vasario 10 dieną vyks finalinis Lietuvos kolegijų verslumą skatinantis projekto “Profas” renginys Ateinantį šeštadienį, š.m. vasario 10 dieną, vyks finalinis Lietuvos kolegijų verslumo skatinimo projekto „Profas“ renginys, kuriame dėl stipriausios kolegijų studentų komandos vardo rungsis dvylika  komandų. Iš viso finale dalyvaus 48 vadybą  ir ekonomiką studijuojantys studentai iš įvarių šalies kolegijų, rašoma pranešime spaudai.

Nuosekli Europos Sąjungos statistinių duomenų analizė rodo, jog mobiliojo ryšio paslaugų kaina namuose ir užsienyje skiriasi 4-5 kartus. Vidutinė tarptinklinio ryšio kaina privačiam vartotojui čia siekia 1,15 euro už minutę – ši suma penkis kartus didesnė už faktinę didmeninę paslaugos teikimo kainą. Akivaizdu, kad atotrūkis tarp realių kaštų ir privačių vartotojų mokamos kainos simbolizuoja neefektyviai veikiantį laisvosios rinkos mechanizmą, kuris neužtikrina deramos konkurencijos.

Europos Komisija atsižvelgė į Lietuvos atstovų siūlymus ir Europos Parlamento nariams pristatytos bendrosios Europos energetinės politikos įgyvendinimo priemonių paketo dalyje, skirtoje elektros ir dujotiekių tinklams tarp keturių greičiausio sprendimo reikalaujančių projektų įtraukė tarptautinę jungtį tarp Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Gruodžio 20 dieną Europos žemės ūkio ministrai priėmė teigiamą sprendimą dėl Europos Komisijos pasiūlymo skirti išmoką už energetinius augalus iki šiol jos negaunančioms naujosioms valstybėms narėms. Šis sprendimas suteikia galimybę Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos ūkininkams gauti 45 eurus už kiekvieną energetiniais augalais apsodintą hektarą.

Nuo liepos 1-osios iki 2007-ųjų sausio pusmečiui pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) perima Suomija. Ji šiame poste pakeis pusę metų aktyviai pirmininkavusią Austriją, o vėliau estafetę perduos Vokietijai. Suomija pirmininkavimą ES perima jau antrą kartą – pirmą kartą šias pareigas ji užėmė 1999 metais. Tad į Europos valdymą ateina ne naujokė, be to, gana santūri šalis. Lietuvos eilė pirmininkauti ES, kaip žinome, ateis 2013 metų antrąjį pusmetį.

Europos Komisija (EK) gegužės pabaigoje pradėjo informacinę kampaniją „Nuo tavęs priklauso, ar klimatas keisis“. Ja kiekvienas Europos pilietis raginamas kasdienėje buityje taupyti bei efektyviai naudoti energiją ir taip prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo. Energijos taupymas aktualus ir kiekvienam Lietuvos žmogui, juolab kad dujos, kuras ir kiti energijos ištekliai nuolat brangsta. Nuo liepos brangs dujos, o kartu ir šildymas.

Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje, gegužės 15-18 dieną vykusioje Strasbūre, buvo išplatintas rašytinis pareiškimas dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kurį, mano nuomone, privalėjo pasirašyti kiekvienas neabejingas Europos ateičiai. Esu įsitikinęs, kad GMO įteisinimas Europos rinkoje 2003 m. spalio mėnesio 1829/2003 reglamentu dėl genetiškai modifikuotų produktų ir pašarų buvo klaida, kurią reikėtų atitaisyti.

Aiškėja, kad iki vasaros Europos Parlamentas (EP) greičiausiai taip ir nepradės antrojo Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos (ES) naujokėms ypač svarbaus Paslaugų direktyvos svarstymo. Pirmąjį mūšį, svarstant šią direktyvą, naujosios ES narės pralaimėjo, tačiau esu įsitikinęs, kad galutinį karą mes laimėsime. Įvairių tyrimų duomenimis, įsigaliojus direktyvai, kuri leistų ES rinkoje paslaugoms judėti laisvai, būtų sukurta apie 600 tūkst.

Sukako dveji metai, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) nare. Pirmieji narystės metai Lietuvai, galima sakyti, buvo mokymasis vaikščioti europiniais koridoriais, susivokti, kokias pozicijas ir reikšmę Lietuvos atstovai gali užimti Briuselio institucijose. Antrieji metai – tai bandymas vis dažniau kalbėti, siūlyti, būti išgirstiems, apginti savo pozicijas. Surasta daugiau bendraminčių, vieningiau pradėta atstovauti ES šalių naujokių interesams. Tai išskirčiau kaip vieną pagrindinių akcentų.

Rinkimai Ukrainoje buvo svarbūs ne tik šiai šaliai, bet ir visai Europai. Ukraina - vienas iš svarbiausių žaidėjų formuojant politinius bei ekonominius santykius tiek Rytų ir Vakarų Europoje, tiek euroatlantinėje erdvėje. Pirmą kartą vienu metu vyko rinkimai į Aukščiausiąją Radą, apskričių radas, miestų radas bei tiesioginiai merų rinkimai.

Europos Parlamento delegacija, kuriai buvo užtrenktos durys stebėti prezidento rinkimus Baltarusijoje, oficialiame pareiškime įvardijo rinkimus kaip neteisėtus. Tačiau to nepadarė Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Austrija, o pirmininkaujančios šalies nuomonė paprastai sutapatinama su visos Europos Sąjungos pozicija.

Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje Strasbūre pirmadienį (kovo 13 d.) buvo svarstomas klausimas dėl laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkoje ir pereinamuosius laikotarpius. Klausimą EP deputatams pristatė Liberalų ir demokratų už Europą frakcija, kuriai priklausau ir aš. Savo pasisakyme paraginau ES senbuves kuo greičiau atverti darbo rinkos sienas naujokėms. Laisvas asmenų judėjimas – viena pagrindinių laisvių, kurią garantuoja Europos Bendrijos teisė.

Trečiadienį (kovo 8 d.) Europos energetikos komisaras latvis Andris Piebalgas Europos Parlamente (EP) pristatė „Žaliąją knygą apie saugią, konkurencingą ir darnią Europos energetikos politiką“. Europos Komisijos parengta žalioji knyga dėl Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos strategijos yra vienas svarbiausių dokumentų, pateiktų Parlamentui. Tai metų įvykis – pagaliau žengtas svarbus žingsnis vieningos energetikos politikos ES nustatymo link.

Praėjusį rudenį (2005 m. rugsėjo 1 d. ir spalio viduryje) skaitėte du mano straipsnius, kaip mums, Lietuvos piliečiams, atstovaujama Europos Parlamente. Apie tai, kaip ir ką dirba trylika mūsų europarlamentarų, rašiau remdamasi duomenimis, kurie skelbiami Europos Parlamento tinklapyje ir yra prieinami kiekvienam Lietuvos piliečiui, kuris moka naudotis kompiuteriu ir internetu.

Pirmame savo straipsnyje "Mūsiškiai Europarlamente" (http://www.omni.lt/index.php?base/z_302712) analizavau Lietuvos atstovų kalbas Europos Parlamento plenariniuose posėdžiuose. Neabejotini lyderiai tuomet buvo ir tebėra Laima Andrikienė ir Vytautas Landsbergis.

Praėjusios savaitės pabaigoje patvirtinusi taisykles dėl pirmumo teisės pirkti parduodamą privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą Vyriausybė žemės pardavimą apraizgė įvairiais draudimais ir įpareigojimais, stabdančiais žemės rinką ir ateityje sukelsiančiais prieštaravimą Europos teisei, pripažįsta pareigūnai. Naujoji tvarka galios ir parduodant sklypus sodininkų bendrijose.

Šalies kioskams rengiamas mirties nuosprendis - siekiant pakelti privatizuojamų alkoholio bendrovių kainą nuo ateinančių metų vidurio ketinama uždrausti kioskuose prekiauti alumi. Šiuo metu licencijos prekiauti alumi ir natūralios fermentacijos sidru, kurio stiprumas neviršija 8,5 laipsnio, yra išduotos apie 1,5 tūkst. Lietuvos kioskų.