santaupos

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta trijų Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad visose šalyse dalis gyventojų prieš įvedant eurą buvo linkę susiveržti diržus. Tiesa, Lietuvoje linkusiųjų taupyti prieš naujos valiutos atsiradimą yra daugiausia. Lietuvoje beveik dešimtadalis žmonių pasakė, kad iki naujųjų metų stengiasi sukaupti daugiau santaupų. Latvijoje taupiusiųjų buvo vos 4 proc., Estijoje - 5 proc. Tiesa, kaimyninės Latvijos gyventojai taupė kitaip – net 12 proc.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Tam, kad galėtumėte būti pakankamai ramūs netekę darbo ar kitaip sumažėjus jūsų pajamoms, prireiks 3–6 mėnesių išlaidų dydžio santaupų, teigia naujienų portalo LRT.lt kalbintos asmeninių finansų ekspertės. „Tikslas ir siekiamybė turėtų būti, kad žmogus be įprastinių pajamų galėtų išgyventi bent tris mėnesius. Tai gali būti sudėtinga, tačiau šią taisyklę anksčiau ar vėliau reikia įsidėmėti“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Net 67 proc. dirbančiųjų Lietuvoje teigia prasilaikysiantys mėnesį du ir daugiau, jei netektų darbo. Lyginant su kriziniais 2009 m., besirūpinančių „juoda diena“ padaugėjo 13 proc., atskleidžia naujausi specialistų paieškos portalo cvmarket.lt surinkti duomenys.   „Šiandien dirbantieji Lietuvoje labiau mąsto apie ateitį ir kaupia „nenumatytiems“ atvejams, - teigia cvmarket.

Lietuvos gyventojų pajamų statistika rodo, kad sunkmetis pamažu lieka praeityje: paskutinį 2013 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 5 procentais, gerėjo lūkesčiai dėl finansinės ateities.

 Kas antra šeima Lietuvoje nuolat atsideda santaupų, ir šalies gyventojai šiuo metu yra sukaupę rekordines lėšų sumas. Tačiau remiantis statistiniais duomenimis, didžioji dalis gyventojų sukauptas lėšas tvarko neracionaliai – 80 proc. taupančiųjų santaupas laiko arba grynaisiais namuose, arba banko einamojoje sąskaitoje ir jų vertės išsaugojimu nesirūpina. „Praėjusiais metais šalies bankai fiksavo rekordiškai aukštas sąskaitose laikomas gyventojų pinigų sumas – maždaug 26 mlrd. litų.

Kartais tėvai per vėlai supranta padarę klaidą per daug leisdami savo atžaloms. Štai kinų šeimoje 4-metis į skutelius suplėšė visus savo tėvų sutaupytus pinigus, rašo dailymail.co.uk. Mažylį 28-erių mama Liu Fan paliko vieną miegamajame. Smalsus berniukas po lova aptiko dėžutę, kurioje buvo pluoštelis banknotų, kurių vertė galėjo siekti apie 3000 svarų sterlingų.

Statistikos duomenimis, pavojingiausi Lietuvos keliuose yra 18–30 metų vairuotojai. Jų sukeliamų avarijų skaičius vis auga, o šiemet jau siekia 2 tūkst. 671 (tai beveik ketvirtadalis visų eismo įvykių šalyje). Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, skatindama ugdyti saugaus ir ekonomiško vairavimo įgūdžius, nuo šių metų gruodžio 31 d. oficialiai tikrins naujų vairuotojų žinias tiek teorinio, tiek praktinio vairavimo egzamino metu.

Edita KARKLELIENĖ Žolinės dieną nuo vagių nukentėjo garbaus amžiaus šiaulietis. Vyras prarado aštuoniolika tūkstančių litų. Policija neatmetama, kad nuo šių apgavikų galėjo nukentėti ir daugiau žmonių. Už geranoriškumą – vagystė 83 metų šiaulietis, J. Sondeckio gatvėje sutiko du nepažįstamus žmones, vyrą ir moterį, kurie rusų kalba pasiguodė apie ištikusią nelaimę. Pora sakė nesugalvojanti, ką daryti, nes turi tik dolerių ir nežino, kur galėtų juos išsikeisti.

Nesugebate sutaupyti pinigų? Kiekvieno mėnesio gale tenka skolintis? Gali būti, kad kaltos ne jūsų asmeninės savybės, o nacionaliniai elgesio su pinigais ypatumai, rašo „BBC Capital“. Tačiau atpažinę šiuos ypatumus galite lengvai pakeisti savo taupymo įpročius. Taupymo lygis skiriasi daugelyje šalių. Pavyzdžiui JAV gyventojai taupo vidutiniškai po 3,2 proc. savo pajamų. Tuo tarpu australų taupymo lygis siekia 11 procentų. Indija – taupančiųjų šalis.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų liepos mėnesį buvo minus 9. Palyginti su birželio mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu ir grįžo į gegužės mėn. lygį, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Liepos mėn., palyginti su birželio mėn., gyventojai blogiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo ir šalies ekonominės padėties perspektyvas per artimiausius 12 mėnesių, tačiau padaugėjo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti. Liepos mėn.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų birželio mėnesį buvo minus 8. Tai yra didžiausias pasitikėjimo rodiklis per paskutinius penkerius metus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su gegužės mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Pasitikėjimo augimui daugiausia įtakos turėjo geresnis bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvų vertinimas. Birželio mėn.

Tyrimas atskleidė, kokia svarbi tampa senelių pagalba padedant savo užimtiems vaikams prižiūrėti anūkus. „Grandparents Plus“ ir „Age UK“ atliktas tyrimas nustatė, kad senyvo amžiaus britai rūpinasi 1,6 milijonu vaikų. Iš viso senelių yra prižiūrimi 14,3 procentų Britanijos vaikų iki 14 metų amžiaus. Skaičiuojama, kad darbštūs senjorai tokiu būdu vaikų globai padeda sutaupyti net 7,3 milijardo svarų. Per dešimtmetį ši suma siekė 3,9 milijardo ribą.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 m. gegužės mėn. buvo minus 9. Tai yra didžiausias pasitikėjimo rodiklis per paskutinius penkerius metus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su balandžio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais. Pasitikėjimo augimui daugiausia įtakos turėjo geresnis šalies ekonomikos perspektyvų vertinimas. Gegužės mėn.

Nors praėjusią savaitę vyriausybė paskelbė, jog bankrutavusių asmenų skaičius yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus, visuomenės apklausos parodė, jog penki milijonai britų šeimų turi imti paskolas ar naudoti savo santaupas vien tam, kad galėtų padengti maisto išlaidas, rašo The Huffington Post. Šeimos, kurių pajamų nepakanka padengti maisto sąskaitoms, yra priskiriamos mažiausias pajamas turintiems namų ūkiams. Šioje grupėje esančių šeimų pajamos yra mažesnės nei 21 tūkst.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų balandžio mėnesį buvo minus 11. Palyginti su kovo mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Balandžio mėn. 13 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 32 proc. – kad pablogėjo, 55 proc. – kad nepasikeitė (kovo mėn. – atitinkamai 10, 32 ir 58 proc.

Beveik penktadalis šalies gyventojų šią vasarą atostogauti neketina, o didžioji dalis – 36 proc. – besiruošiančiųjų atsipūsti, vasaros atostogų dar nėra suplanavę. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies gyventojų finansinio pasiruošimo atostogoms tyrimas. Paklausti, kiek lėšų vienam namų ūkio nariui ketina skirti vasaros atostogoms, 36 proc.

53 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų šeimos yra finansiškai neapsaugotos, o papildomų lėšų, netekus vieno iš šeimos maitintojų ar dėl kitos nelaimės praradus reikšmingą dalį pajamų, neprireiktų tik mažiau nei dešimtadaliui šeimų. Mažesniuose Lietuvos miestuose tik 36 proc. šeimų turi santaupų, kurias galėtų panaudoti užklupus sunkumams, o tai yra beveik du kartus mažiau nei didžiuosiuose miestuose.

90-ies metų raseiniškė sukčiams atidavė 8 000 litų. Trečiadienį apie penktą valandą vakaro į M.G. namų telefoną paskambino vyriškis, kuris pranešė, kad jos anūkas sužalojo vaiką ir, jeigu nenori, kad šis būtų nuteistas, reikia sumokėti 8 000 litų. Supratusi, kad yra apgauta, moteris pranešė policijai. Įvykio vietoje pareigūnai sulaikė D. K. , E. Ž. , R. Ž. ir A. L. , kurie pristatyti į policijos komisariatą. Pinigai nukentėjusiai grąžinti.

 Beveik trečdalis Didžiosios Britanijos gyventojų, 15 mln. žmonių, dėl prasto ekonominės situacijos neišgali kiekvieną mėnesį atsidėti vadinamosios finansinės pagalvės – santaupų, skelbia The Telegraph. Organizacijos Scottish Widows duomenimis, 31 proc. britų neturi atliekamų pinigų santaupoms, nes išaugo pragyvenimo išlaidos bei jie privalo rūpintis sunkiai besiverčiančiais giminaičiais.

Beveik trečdalis Didžiosios Britanijos gyventojų, 15 mln. žmonių, dėl prasto ekonominės situacijos neišgali kiekvieną mėnesį atsidėti vadinamosios finansinės pagalvės – santaupų, skelbia The Telegraph. Organizacijos Scottish Widows duomenimis, 31 proc. britų neturi atliekamų pinigų santaupoms, nes išaugo pragyvenimo išlaidos bei jie privalo rūpintis sunkiai besiverčiančiais giminaičiais.

Antradienį Lietuvos bankui apribojus verslininko Vladimiro Romanovo valdomo Ūkio banko veiklą prie banko skyrių būriavosi pirmieji klientai. Vilniuje sutiktų žmonių nuotaikos buvo skirtingos: pensinio amžiaus vilniečiai neslėpė nusivylimo, o jaunesni klientai, paprašyti išsakyti savo nuomonę, komentuoti atsisakė ir skubėjo savais reikalais. Prie vieno iš Ūkio banko skyrių sutikta vilnietė teigė atėjusi atsiimti indėlio, tačiau to padaryti moteriai nepavyko – skyrius buvo uždarytas.

Didžioji dalis gyventojų netekę pagrindinių pajamų išgyventų tik iki trijų mėnesių, ir panaši padėtis yra jau ne pirmus metus. Lietuvos banko užsakyto tyrimo duomenimis, didžioji dalis žmonių neturi santaupų, kurias galėtų panaudoti ištikus nelaimei – netekus pajamų ar susirgus.

Kaip valyti dantukus, Kaip skaičiuoti centukus, Sportas, vaisiai ir daržovės – Tavo šios dienos gerovė! Su tokiu šūkiu, jau šiandien, Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengia edukacinis projektas 1-6 klasių moksleiviams - „Pinigėnai pristato: Atsakomybės epidemija“. Tai tikra atsakingumo epidemija, kuri smagių, nuotaikingų ir socialiai atsakingų personažų pagalba ugdys mūsų mažųjų visuomenės narių įvairiapusį atsakingumą, atkreipiant vaikų dėmesį į sveikos gyvensenos svarbą, skatinant suvokim...

Nors dauguma šalies gyventojų gerai vertina savo asmeninių finansų tvarkymo gebėjimus, net 64 proc. apklaustųjų teigia, kad, netekę pagrindinių pajamų, jie nepragyventų ilgiau nei 3 mėn. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos banko inicijuotas gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas. Netekę pagrindinio pajamų šaltinio, 3-6 mėn. galėtų išgyventi tik 15 proc. apklaustųjų, ilgiau nei 6 mėn. - taip pat 15 proc., trumpiau nei savaitę - dešimtadalis tyrimo dalyvių, nuo savaitės iki 1 mėn.

Nuovoki 99-ių metų Mari El (Rusija) gyventoja vietoje savo santaupų stiklainyje aptiko „išdaigų banko“ kupiūras – netikrus, atspausdintus ant paprasto popieriaus. Ant šių banknotų netgi yra užrašas, kad tai netikra pinigų kopija, praneša RIA „Novosti“. Senyva moteris atsidėdavo pinigėlius santaupoms ne vienus metus. Visą tą laiką ją reguliariai lankė 43 metų giminaitė, kuri pensininkei padėdavo tvarkytis namuose. Močiutė nusprendė perskaičiuoti savo sutaupytus 40 tūkst.

Telefoniniai sukčiai vis dar randa patiklių giminaičių, atiduodančių santaupas už giminaičius, neva patekusius į bėdą. Penktadienio vakarą Kauno rajono Jonučių kaimo gyventojai A. B. (gim. 1928 m.) į laidinį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė jos sūnėnu ir pasakė, kad atsitiko nelaimė bei reikia pinigų žalai atlyginti.

Šešioliktoji Vyriausybė, pristačiusi savo naująją programą, ryžtasi ir visiškai „šviežiam“ žingsniui – skatinti gyventojų privačių santaupų investavimą į ekonomiką. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio manymu, tai gali būti labai pažangus dalykas. „To nebuvo anksčiau. Matyt, čia bus kuriami nauji mechanizmai, kaip pritraukti milžiniškas žmonių santaupas, kurios guli bankuose, į ekonomiką.

„Alio, ma­ma, aš pa­kliu­vau į ne­lai­mę, rei­kia ta­vo pa­gal­bos“ kei­čia „Alio, FNTT, ti­ria­me nu­si­kal­ti­mą, per jū­sų są­skai­tą plau­na­mi pi­ni­gai“. Te­le­fo­ni­niai suk­čiai tam­pa vis iš­ra­din­ges­ni ir įžū­les­ni - pri­sis­ta­to net tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nais.

Visi žmonės turi keletą spragų, pro kurias byra jų pinigai. Kai kurios iš jų yra beveik nepastebimos, tačiau pro šias spragas, gali nutekėti daug pinigų. Tiesiog reikia jas rasti ir užkaišyti. Kiplinger.com pateikia sąrašą dažniausiai pasitaikančių spragų. Kreditas Skolos dažnai tuština mūsų pinigines. Pavyzdžiui, jei turite 1000 Lt skolą kreditinėje kortelėje su 18 proc. palūkanų normą, kasmet palūkanoms išleidžiate 180 Lt. Dėl to verta įprasti susimokėti visas skolas kiekvieną mėnesį.

Estijos namų ūkių perkamoji galia atsigauna sparčiau negu Latvijoje ir Lietuvoje. Be to, kol Latvijoje ir Estijoje realus darbo užmokestis didėja, Lietuvoje jis juda priešinga kryptimi.

Prieš keletą dešimtmečių Vakaruose ir Sovietinio bloko valstybėse gyventojai pernelyg negalvojo apie laukiančią senatvę, nes žinojo, kad jų ateitimi pasirūpins valstybinė socialinio draudimo sistema arba privatūs pensijų fondai. Šiandien išsivysčiusį pasaulį kamuoja demografinė krizė ir ekonominiai sukrėtimai. Senstant visuomenei dirbantys gyventojai nebepajėgia užtikrinti pakankamų pensijų vyresnės kartos atstovams.

Šiuo metu atostogaujantys Seimo nariai veltui laiko neleidžia – rūpinasi, kaip iš Seimo valdybos iškaulyti kuo daugiau komandiruočių ir kelionių. Kai išlaidas dengia mokesčių mokėtojai – ko gi sėdėti Lietuvoje? Paskutiniame posėdyje Seimo valdyba buvo dosni, ir išrašė leidimus keliauti po Kiprą, Kirgiziją, Kazachstaną, Islandiją ir kitas šalis.

Laimėti pinigų – daugelio žmonių svajonė. Vis dėlto reikia suprasti, kad suvaldyti didelę netikėtai gautą pinigų sumą nėra taip paprasta. Be to, įtaką daro ir tai, kad ne uždirbtus, o lyg iš dangaus nukritusius pinigus žmonės vertina kitaip – ne taip kruopščiai apgalvoja, kur juos leisti, netaupo ir netiki, jog laimėtas prizas kada nors baigsis.

Pirmąją straipsnio dalį rasite ČIA. Nors išėjus į pensiją dalis gyvenimiškų poreikių natūraliai sumažėja, paskaičiuota, jog kokybiškam gyvenimui senjorai turėtų gauti bent du trečdalius buvusių pajamų. Lietuvoje iki tokio rodiklio dar toloka: vidutiniškai pensija sudaro kiek mažiau nei pusę vidutinio darbo užmokesčio. Be to, didžioji dalis - 80 proc. pensijos - išleidžiama tik būtinosioms reikmėms, o trečdalį senjorų finansiškai remia artimieji.

Kiekvieną mėnesį taupo 45,3 proc. Lietuvos gyventojų. Reguliariam taupymui žmonės dažniausiai gali skirti nedideles sumas – 32,4 proc. teigia kas mėnesį atidedantys iki 300 litų. Tokias tendencijas atskleidžia „Danske“ banko užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. „Dažnas mėnesio pajamas ir išlaidas stengiasi balansuoti taip, kad reguliariai taupymui galėtų atidėti bent nedideles sumas. Pirmiausia siekiama sukaupti rezervą finansiniam stabilumui, vėliau planuojant didesnius pirkinius.

Atėjus laikui išleisti vaiką studijuoti, šeimos gali susidurti su finansiniais sunkumais. Mokslas aukštojoje mokykloje, būsto nuoma, išlaidos maistui ir kitiems dalykams gali pareikalauti kur kas daugiau lėšų nei šeimos biudžete buvo skiriama atžalos auginimui. Į klausimus, kaip planuoti išlaidas, norint nesusidurti su finansiniais sunkumais išleidžiant vaiką mokytis, atsako Povilas Kaselis, „Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento projektų vadovas.

Daugiau nei pustrečio tūkstančio litų prarado pirmadienį patikli kaunietė A. D., gimusi 1962 m., patikėjusi melagingu telefoniniu pranešimu. Per keletą dienų policijoje registruota ir daugiau santaupų, saugotų banke, praradusių asmenų pareiškimų. Kaip vėliau A.D. aiškino Kauno apskrities policijos tyrėjams, apie 14.00 val. jai į namus (laidiniu telefonu) paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo santaupas investuoja į Lietuvą. Bet ne į Lietuvos įmones, o į pačią valstybę – perka vyriausybės vertybinius popierius. Vien šiemet prezidentė įvykdė du nemenkos vertės sandorius. Vyriausiajau tarnybinės etikos komisijai pateiktoje deklaracijoje D. Grybauskaitė pažymėjo, kad sausio 26 d. pirko vertybinių popierių už 515 tūkst. Litų, o vasario 13 d. įvykdė dar vieną sandėrį. Tiksli pastarojo pirkimo suma nenurodyta, tačiau pažymėta, kad išleista nuo 150 tūkst.

Kas penktam Lietuvos gyventojui skurstant, vidutiniam darbo užmokesčiui siekiant 1,7 tūkst. litų, pasiklausius praeivių kalbų ar paskaičius komentarus internetinėje erdvėje kalbėti apie didelius turtus tampa neskanu ir blogo tono ženklu. Tačiau vadinamasis 1 proc., prieš kurį taip aktyviai protestuoja pasaulinis „Occupy“ judėjimas, egzistuoja ir Lietuvoje.

Iranas turi pakankamai lėšų, kad išgyventų visišką Irano naftos importo embargą dvejus trejus metus, praneša Irano žiniasklaida, remdamasi šalies prezidentu Mahmoudas Ahmadinejadas. (Papildyta 19:52 val.) Iranas apribojo naftos tiekimą Ispanijai, pranešė Irano televizijos kanalas „Press TV“. Kokiu mastu sumažintas naftos eksportas Ispanijos partneriams, nepranešama. Iš visos į Ispaniją importuojamos naftos Irano naftos praėjusiais metais importuota apie 12 proc., arba maždaug 160 tūkst.

2008 metų gruodžio mėnesį visas pasaulis sužinojo apie Bernardą Madoffą. Jis prisipažino vykdęs didžiausią sukčiavimo schemą pasaulio istorijoje. Prieš pakliūnant į kalėjimą B. Madoffui patikdavo bendrauti akis į akį. Tačiau 150 metų laisvės atėmimo bausmės sulaukusį B. Madoffą apleido žmona, jo vienas sūnus nusižudė, o kitas prisiekė niekada kalėjime nelankyti savo tėvo.

2012 metais geresnės namų ūkių finansinės padėties galime tikėtis ne dėl šalies ūkio augimo, o dėl savo veiksmų – racionalaus išlaidų planavimo ir atidžios kontrolės, sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. „Kita vertus, tai, kad bendra namų ūkių finansinė situacija nebeblogėja, rodo, jog yra tinkamas laikas iš naujo susidėlioti tikslus, prioritetus ir pagal tai planuoti savo išlaidas“, – surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė šeimos finansų ekspertė.

Čikagoje gyvenantis JAV lietuvis Algirdas Norkus šią savaitę buvo nuteistas kalėti 5 metus už tai, kad iš per 50 žmonių išviliojo 9 mln. litų, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. 67-erių A.Norkui sugebėjo ne vienus metus rinkti pinigus iš pažįstamų, juos neva investuoti, o apgaulingą pelną mokėjo iš naujų indėlių.

Apie „Snorą“ pastaruoju metu girdime labai daug ir, atrodo, ilgai girdėsime. Tačiau dar ilgiau jausime šios aferos pasekmes. Kol kas dar niekam nerūpi, kaip žmonės buvo įsukti į šias finansines machinacijas. Sugundė banko darbuotoja Kelmės rajono gyventoja Milda (straipsnyje minimų pašnekovų tikri vardai ir pavardės žinomos – aut. past.) guodėsi, kad per „Snoro“ platintas obligacijas ji prarandanti ne tik savo santaupas, bet ir senelio jai paliktą palikimą.

Įsigaliojus Lietuvos banko valdybos nutarimui, pradeda veikti indėlių draudimo mechanizmas. Indėliai kompensuojami pagal įstatymą iki 345 tūkst. litų. Finansų ministrė patikino, kad su indėlininkais bus atsiskaityta dar iki Naujų metų. Sumų, kurios viršija šią ribą, savininkai ir kiti kreditoriai stos į eilę dėl likusio banko turto. Neapdraustų indėlių, indėlių sertifikatų, obligacijų „Snore“ yra už 0,125 milijardo.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojai turtą kaupė vieninteliu būdu – pirkdami būstą. Būtent būstą – namą ar butą - kaip savo turimą turtą įvardijo 63 proc. apklaustųjų, rodo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Automobilį vertingu turtu laiko ketvirtadalis mūsų visuomenės, o reikšmingesnių santaupų, sukauptų per du dešimtmečius, sakė turintys vos 2 procentai apklaustųjų. Kiek didesnė dalis – 4 proc. – turtą kaupia daiktais.

Daugiau kaip pusė tėvų nori, kad vaikai finansų valdymo pagrindų mokytųsi naudodamiesi keletu priemonių. Kas antras tėvas (55 proc.) mano, kad geriausiai vaikai išmoksta elgtis su pinigais turėdami ir grynųjų, ir banko kortelę, 35 proc. mano, kad tam užtenka tik grynųjų. Tai rodo Danske banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai. „Labai svarbu, kad pinigų tema šeimoje nebūtų ignoruojama - juk būtent vaikystėje formuojasi vaikų požiūris ir įpročiai, kuriuos vėliau keisti labai sunku.

Privati bankininkystė – pats pavadinimas sufleruoja apie suasmenintas paslaugas. Privati bankininkystė yra paslauga, skirta asmeninių finansų valdymui ir kontroliavimui. Privačią bankininkystę galima palyginti su įmonės buhalteriniu padaliniu, kuriame sprendžiami svarbūs įmonei finansų klausimai, pildomos pajamų išlaidų ataskaitos, skaičiuojamas pelnas ir nuostolis, prognozuojami ateities pinigų srautai, investicijos ir pajamos.

Penki šimtai tūkstančių -  vien už žemės sklypą.  Už įspūdingą vilą – daugiau nei milijonas!   Tuomet, kai kalbame apie namus  netoli Baltijos jūros, sumos išties įspūdingos.  „Eiliniam lietuviui  tokia prabanga neįkandama ir nepasiekiama“, -  pasakytų daugelis.  Tačiau  aktorius Gintaras Mikalauskas  šį vakarą LNK laidoje „Neišgalvoti gyvenimai“ žada įrodyti, jog tuomet, kai  labai sieki ir nori, įmanoma viskas.