santaros klinikos

Vilniuje, Santaros slėnyje, baigtas statyti Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centras, pirmadienį pranešė statybų bendrovė „Eikos statyba“. Pasak jos, šiuo metu vyksta pastato pridavimo valstybinei komisijai procedūros.

Egzotinės kelionės dovanoja ne tik nepamirštamų įspūdžių – per liepą Lietuvoje fiksuoti 3 dengės karštligės atvejai. Vienas susirgusiųjų gydytas ligoninėje.  Kaip nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), paskutiniai trys liepos mėnesį registruoti atvejai (du vyrai ir moteris) priklausė 20–40 m. amžiaus grupei.  Susirgusieji keliavo po Tailandą, Braziliją, Puerto Riką ir bendrų sąsajų neturi. Vienam jų prireikė gydymo ligoninėje.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre atliktos pirmosios operacijos, kurių metu pritaikytas iki šiol Lietuvoje nenaudotas metodas. Naviko pažeistas kaulas apšvitintas itin didele jonizuojančios spinduliuotės doze, o ne pašalintas kaip įprasta. Apšvitintas tik trumpam iš įprastos vietos išimtas kaulas, taip išvengiant spinduliuotės poveikio pacientui.

Lytiškai plintančios ligos Lietuvoje vis dar yra tokios, apie kurias gėda ne tik kalbėti, bet ir kreiptis į medikus, pastebi gydytojai. Dėl to kai kurių lytiškai plintančių ligų Lietuvoje pagal statistiką registruojama ir nustatoma gerokai mažiau kaimyninėse šalyse, o tai reiškia tik vieną: žmonėms jos arba nediagnozuojamos, arba diagnozavus – neregistruojamos.

Vargu ar kuris per savo gyvenimą nėra bent kartą patyręs galvos skausmo. Tiesa, skausmas skausmui nelygus – jei vieniems tai nutinka retkarčiais ir pakanka vaistų jam numalšinti, kiti kenčia stiprius lydimuosius reiškinius. Dar viena grupė pacientų dėl galvos skausmo privalo kuo skubiau kreiptis į medikus. Galvos skausmai yra viena dažniausių problemų, su kuo susiduria gydytojai neurologai ambulatoriniame darbe. Jie gali būti skirstomi į pirminius ir antrinius.

Kraujavimas iš nosies kaip reikiant išgąsdina pacientus. Pasirodo, vasarą tokia neganda gali užklupti dažniau, ypač vykstant atostogauti į šiltus kraštus. Gydytoja gi įspėja nedaryti klaidos ir prasidėjus kraujavimui neužversti galvos atgal, kaip daro daugelis.

Kartais galima išgirsti įvairių istorijų apie tai, kaip ligoninėse yra priimami į bėdą papuolę žmonės. Tačiau to, kas nutiko laidų vedėjai ir režisierei Reditai Survilaitei – nelinkėtų niekas. Atvykusi į gydymo įstaigą ji tokio nepagarbaus bendravimo nesitikėjo. Redita papasakojo, kas jai nutiko Vilniaus Santaros klinikose. O taip pat padėkojo Antakalnio ligoninės gydytojams už greitą reagavimą.

Hemofilija – reta, genetiškai paveldima sutrikusio kraujo krešėjimo liga, kai dėl kraujo krešėjimo patologijos kyla rizika nukraujuoti. „Svarbu konstatuoti, kad kelių dešimtmečių proveržis medicinos srityje neaplenkė ir hemofilija sergančiųjų, šiandien jiems jau galime suteikti visapusę pagalbą,“ – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro gydytoja vaikų onkohematologė dr. Sonata Šaulytė-Trakymienė.

Medikų bendruomenėje – netektis. Mirė ilgametis VUL Santaros klinikų gydytojas otorinolaringologas dr. Virgilijus Sakalinskas. Portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, gydytojo gyvybė užgeso pirmadienį.  V. Sakalinskas ėjo vaikų ausų, nosies, gerklės ir akių ligų skyriaus vedėjo pareigas Santaros klinikų filiale Vaikų ligoninėje. Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoju (otorinolaringologu) V. Sakalinskas dirbo daugiau nei 30 metų, stažavosi Vokietijoje, Prancūzijoje.

Karščio bangos ir vis dažniau pasitaikančios tropinės naktys daliai žmonių tampa rimtu išbandymu – netausodami sveikatos dalis jų dėl to net gali atsidurti priėmimo skyriuje. Vis tik neurologas Rytis Masiliūnas pasakoja, kad šiuo metu insultų dažnį labiau paveikia ne tiek orai, kiek dėl atostogų ir darbuotojų trūkumo regionų ligoninėse.

Nors vasara daug kam atostogų ir didesnio poilsio metas, sveikatos bėdos gali visur tykoti už kampo. Ne tik maudantis ežere ar baseine gali užklupti nemalonus ausies uždegimas. Problemų su šiuo organu gali atsirasti ir jei pasirenkama atostogauti užsiimant kasdienybėje neįprastu vandens sportu, nardoma ar kopiama į kalnus. Nemalonių pojūčių gali sukelti ir paprasčiausias skrydis lėktuvu. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad itin dažnas vasaros ir atostogų palydovas yra ausų uždegimas.

Vasara – atostogų ir pramogų gryname ore metas, tačiau jis gali ir apkarsti. Ypač dažnas šio laiko palydovas – ausies uždegimas. Kaip jo išvengti ir ko šiukštu nepataria daryti gydytojai, jei skausmas jau sukaustė? Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės centro gydytoja otorinolaringologė Daina Šimulynienė konstatavo, kad pacientų, kurie skundžiasi ausų, nosies ir gerklės bėdomis, sukeltomis vasaros pramogų, sulaukia vis daugiau.

Lietuvoje nuo 2023 metų naujagimiai nemokamai tikrinami net nuo 12 genetinių ligų, vis dėlto ne visi tėvai sutinka, kad jų ką tik dienos šviesą išvydęs vaikas būtų ištirtas. Gydytojai pažymi, jog retos ligos atveju jau vėliau pasireiškus simptomams efektyvų gydymą pradėti vėlu. Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centro, Visuotinio naujagimių tikrinimo ir paveldimųjų medžiagų apykaitos ligų diagnostikos laboratorijos vyresnioji laboratorinės medicinos gydytoja dr.

Uždegiminių vyrų urogenitalinės sistemos ligų – gausybė, tačiau jei vienos jų praeina savaime, kitas reikia ūmiai gydyti. Medikai primygtinai pažymi, kad savigydai čia ne vieta, o ypač atidūs vyrai turėtų būti vasarą besimaudydami atviruose vandens telkiniuose. Be to, viena būklė reikalauja ypač skubios reakcijos, mat laiku nesikreipus į gydytoją galima netekti sėklidės.

Sergamumas alergijomis pasaulyje įgauna naują pagreitį, o ypač jautri ir dažna ši problema yra vaikystėje. Todėl gydytojai įspėja tėvus nebandyti vaikų auginti per daug steriliai, mat tai gali pridaryti tik didesnės bėdos. VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė priminė, kad alergija yra nenormali organizmo imuninės sistemos reakcija į vieną ar kitą išorės dirgiklį.

Nerimas dėl Dainų šventės – įtariama, kad tarp jos dalyvių galėjo įsisukti virusas. VUL Santaros klinikos pranešė, kad per parą į ligoninę atvežta 17 sunegalavusių vaikų –jie skundėsi pilvo skausmais, viduriavimu, vėmimu.

Santaros klinikose trūkstant donorinio kraujo, medikai kreipiasi į gyventojus prašydami pagalbos. „Vasarą visada turime mažiau kraujo donorų, tačiau šiuo metu jaučiame ypač didelį donorinio kraujo stygių ir prašome neatidėliotinos visuomenės pagalbos“, – pranešime teigė VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė.

Jau kurį laiką šalį alinantys karščiai nepraėjo be pasekmių. Į ligoninių priėmimo skyrius vežti maistu apsinuodiję, daug skysčių netekę, traumuoti, taip pat – vabzdžių sukandžioti gyventojai. Gydytojai įspėja nežaisti su sveikata ir karštomis vasaros dienomis kiek įmanoma keisti įprastą gyvenimo ritmą. Nors kasmet Lietuvą vis dažniau užplūsta karščio bangos, VUL Santaros klinikų Skubios pagalbos centro vadovas doc. dr.

Sparčiai senėjant Vakarų pasaulio populiacijai vis didesne šių laikų rykšte tampa Alzheimerio liga ir kitos demencijos. Nors šie sutrikimai pradeda vystytis dešimtmečiais anksčiau, nei pasirodo simptomai, gydytojai ir mokslininkai kol kas yra praktiškai bejėgiai apčiuopti ligos pradžią ar juolab ją išgydyti. Tiesa, jau išbandomi vaistai, galintys sušvelninti simptomų progresavimą. Plačiau apie vyresnio amžiaus žmonių demenciją papasakojęs VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas dr.

Šlapimo pūslės vėžys – itin pavojingas. Paprastai, kol nebūna išplitęs, jis nerodo jokių simptomų. Šis vėžys 3 kartus dažniau užklumpa vyrus ir taip yra neatsitiktinai – didelę įtaką tam turi rūkymas.   Šlapimo pūslės vėžiu susergama, kai normalios epitelio ląstelės šlapimo pūslės gleivinėje, dažniausiai urotelio ląstelės, pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis.

Didelei Lietuvos pacientų daliai veržiantis gydytis į Santaros klinikas nesiliauja skundai dėl milžiniškų eilių pas medikus. Naujasis ligoninės vadovas Tomas Jovaiša patikina, kad ne viskas taip paprasta ir ragina gyventojus nusileisti ant žemės. Kartu jis skelbia ir apie naujovę, kuri turėtų pagerinti situaciją.   Pristatydamas pagrindines veiklos kryptis ateinantiems 5 metams ką tik išrinktas VUL Santaros klinikų direktorius prof.

Širdies ydos – vienos labiausiai paplitusių įgimtų defektų. Neretai tokių vos gimusių vaikučių gelbėjimas prilygsta stebuklui. Kiti apie širdies ydą gali sužinoti jau suaugę. Gydytojai pažymi, kad širdies yda bet kuriuo atveju nėra gyvenimo nuosprendis – daug kas priklauso ir nuo paties paciento. Su širdies ydomis gimusių vaikų kelionę į pilnametystę reginti VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė dr. Rita Sudikienė pasakojo, kad  vėliau neretai būna nustebinta šių žmonių pasiekimais.

Mitas, kad tik nutukę ar antsvorį turintys žmonės serga kepenų suriebėjimu (steatoze). Gydytojai konstatuoja, kad šią diagnozę išgirsta ir jauni, sportuojantys žmonės, net vaikai. Iš viso suriebėjusias kepenis turi apie 30 proc. žmonių. Kas padėtų išvengti kepenų suriebėjimo ir ar galima tai išgydyti? Gydytojai perspėja, kad su mitybos ir gyvensenos ypatumais susijusios suriebėjusių kepenų ligos vystosi pamažu, todėl iš pradžių žmogus simptomų nejaučia.

Vyrai ne tik nelinkę kalbėti apie sveikatą, bet ir ją tikrintis. Tuo metu gydytojai įspėja, kad skubant pas medikus jau su skundais gali būti vėlu – vėžys sėkmingai gali būti nebepagydomas. Tuo metu nustačius jį anksti gydymas gali būti net nepaskirtas – tereikia stebėjimo. VUL Santaros klinikų gydytojas urologas Gediminas Platkevičius pabrėžė, kad kalbėti apie vyrų sveikatą labai svarbu bent dėl keletos dalykų. „Pirma, yra nemažai vyrų ligų, kuriems simptomų išvis nėra.

Santaros klinikų gydytojų sąjungos trečiadienį pasidalinta pagarbaus bendravimo su LGBTI+ asmenimis atmintinė sulaukė ne tik kolegų palaikymo, bet ir neigiamų reakcijų. Štai parlamentaras Aurelijus Veryga iš Seimo tribūnos be užuolankų rėžė apgailestaujantis, kad „šis kultūrinis pamišimas persikėlė ir į medikų bendruomenę“, bei ragino akademinio pasaulio žmones atsikvošėti.

Kaip žinia, moterys dažniau pirma linkusios pasirūpinti aplinkiniais nei pačia savimi, o į gydytojus kreipiasi tik jau pasireiškus simptomams. Gydytojai gi akcentuoja, kad laukti nevalia – būtina tikrintis profilaktiškai norint užbėgti už akių itin grėsmingoms ligoms. Be to, ypač po menopauzės nevalia pamiršti kelio pas ginekologą.

Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose per metus išoperuojama vidutiniškai 100 tinklainės atšokų. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl pajutus simptomus negalima delsti, aiškina VUL Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Viktorija Gurskytė.

Šiuo metu pasaulyje vis daugėja vėžinių susirgimų. Problema tame, kad kai kurie iš šių susirgimų aptinkami vėliau, jau ligai progresavus, nes tik tuomet pacientas pajunta neįprastus simptomus. Vienas iš tokių susirgimų – skrandžio vėžys. Apie šią vėžio rūšį papasakojo Santaros klinikų gydytoja gastroenterologė-endoskopuotoja Eglė Dieninytė-Misiūnė.

Ginekologinės ligos paveikia reprodukcinius organus – gimdą, kiaušides, kiaušintakius, išorinius lytinius organus. Dėl šių negalavimų taip pat gali sutrikti lytinė funkcija. Gydytojai pažymi, kad dėl to labai svarbu įsiminti šių ligų simptomus ir laiku kreiptis į medikus pagalbos, kad būtų išvengta komplikacijų. Pavasario paskutinėmis dienomis minint moterų sveikatos gerinimo dieną VUL Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė ginekologė dr.

...

 Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad naujuoju Santaros klinikos vadovu išrinktas trejus metus kitas vadovaujamas pareigas ligoninėje ėjęs Tomas Jovaiša. Pareigas jis pradės birželio 11 d. „Sveikinu T. Jovaišą laimėjus konkursą ir pasiryžus prisiimti atsakomybę už vieną svarbiausių šalies gydymo įstaigų. Pavyko pritraukti vadovą su turtinga profesine, vadybine ir tarptautine patirtimi.

Baigdamas kadenciją VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius  dalinasi savo mintimis apie darbą Santaros klinikose, apie tai, kad visų kolegų pastangos, inovacijos, visas dėmesys ir rūpestis nukreiptas į pagrindinę gydymo įstaigos ašį – į pacientą. Anot profesoriaus, darbas Santaros klinikose – tai nenutrūkstantis žaidimas aukščiausioje lygoje be poilsio ant atsarginių suolelio.

Bronchinė astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuria serga 5–8 proc. populiacijos. Nors liga yra visam gyvenimui, kodėl ji atsiranda, nėra iki galo žinoma. Tiesa, bronchinę astmą galima išmokti valdyti, o tam tikrais gyvensenos įpročiais ir sumažinti tikimybę susirgti. Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų gydytojos pulmonologės Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja pulmonologė doc. Virginija Šileikienė bronchinės astmos supratimas istoriškai labai keitėsi.

Daugelis mūsų esant šaltam orui ima sloguoti, kosėti, karščiuoti. Tačiau yra žmonių, kuriuos peršalimo ligos kankina beveik nuolatos. Ar tai gali būti sunkesnės ligos – imunodeficito požymis? Kada jį būtų galima įtarti ir kur kreiptis? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškota su Santaros klinikų gydytojomis alergologėmis-klinikinėmis imunologėmis prof. Laura Malinauskiene ir dr. Kotryna Linauskiene. Pirminis imunodeficitas yra diagnozuotas maždaug 6 milijonams žmonių, o apie 70–90 proc.

Į VUL Santaros klinikas skubiai atvežtas insulto ištiktas garbaus amžiaus pacientas. Gydytojai nedelsdami imasi jį gelbėti pasitelkę šiuo metu patį pažangiausią gydymą – be didelių pjūvių per kraujagysles nukeliaujama iki smegenų kraujotakos ir krešulys pašalinamas. Nors jis atrodo visai nedidelis, laiku nepatekus į medikų rankas pacientą galėjo pražudyti.

Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose per metus vidutiniškai išoperuojama apie 100 tinklainės atšokų. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks laukia gydymas ir kodėl pajutus simptomus negalima delsti, aiškina VUL Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Viktorija Gurskytė.

Gimusieji su Dauno sindromu nėra gyvenimo pasmerktieji. Tą pažymintys medikai primena, kad tokia diagnozė – toli gražu nėra nuosprendis intelektiniams gabumams ir galimybei realizuotis. Juos teigiamai nuteikia ir tai, kad vis daugiau šeimų, net žinodamos, kad gims vaikas, turintis Dauno sindromą, nenutraukia nėštumo. Nors gimstančių tokių vaikų skaičius kasmet kiek svyruoja, skaičiuojama, kad vienas iš 700–800 gimusiųjų žmonių populiacijoje turės Dauno sindromą.

Santaros klinikos pranešė skaudžia žinią – dėl ligos užgeso gydytojos gyvybė. Kaip skelbiama Santaros klinikų pranešime, kuris buvo patalpintas socialiniame tinkle, dėl ligos mirė doc. dr. Edita Kazėnaitė. „VUL Santaros klinikų bendruomenė neteko ilgametės kolegės, svarbios mūsų komandos narės, centro vadovės, profesionalios gydytojos, mokslininkės, tyrėjos – doc. dr. E. Kazėnaitės.

Gydytojai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais – mažėjant skiepijimo apimtims grįžta jau užmirštomis laikytos infekcinės ligos. Štai VUL Santaros klinikų intensyviosios terapijos skyriuje gydomas sunkiai kokliušu sergantis vaikas. Tai kalbėdama apie šiandienos darbo realijas pranešė VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė doc. dr. Inga Ivaškevičienė. „Kokliušo ligoninėje tikrai nematėme daug metų arba būdavo tik pavieniai atvejai.

Vaikystėje vėžiu sirgę žmonės negali lengviau atsipūsti net tada, kai liga atsitraukia. Juos kamuoja nerimas, kad vėžys sugrįš, o, metams bėgant išlenda vis daugiau sveikatos bėdų, kurias sukėlė vaikystėje taikytas agresyvus gydymas. Kad būtų lengviau suprasti, kokios pagalbos gali prireikti persirgusiam vėžiu, Santaros klinikos pradeda kurti Pasveikusiojo pasą, kuriame bus patarimų tiek ligoniui, tiek gydytojams. Aušrinė Kėvalaitė netrukus Santaros klinikose pradės dirbti onkopsichologe.

Vaikų infekcijos šaltinis yra suaugusieji, sergantys aktyvia atvira tuberkuliozės forma, t. y. išskiriantys tuberkuliozės mikobakterijas. Jie kosėdami, čiaudėdami, skrepliuodami, netgi kalbėdami šias bakterijas paskleidžia aplinkui, o šalia esantys gali jas įkvėpti ir užsikrėsti. Tuberkuliozės mikobakterijos – maži ir smulkūs 2–5 mikrogramų mikroorganizmai, labai lengvai patenkantys į aplinką: dalis jų nusėda į žemę, dalis – tvyro ore.

 Po sunkios ligos į darbą sugrįžęs Santaros klinikų inžinierius statybininkas buvo diskriminuotas dėl negalios, nustatė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Neįgaliojo vežimėlyje atsidūrusiam vyrui buvo pakeistas darbo pobūdis, vėliau siūlyta pereiti į kitas pareigas su mažesniu atlyginimu, o jam nesutikus, apskritai nebeskirta jokių darbų. Kaip skunde aiškino pareiškėjas, po patirto stuburo smegenų insulto jis negali vaikščioti ir juda vežimėlio pagalba.

Ilgaisiais savaitgaliais, kai dauguma gyventojų mini šventes, leidžia laiką su artimaisiais ar draugais, darbas ligoninėse nestoja. Priklausomai nuo metų laiko, veiksmas Skubios pagalbos skyriuose būna itin intensyvus. Tačiau šiemet ilgasis Velykų savaitgalis medikus nustebino – pacientų buvo net mažiau, nei įprasta. Kaip portalą tv3.lt informavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovė, pacientų srautas velykinį savaitgalį buvo net mažesnis.

Laikantis įtemptai situacijai regione, netyla diskusijos, kaip turėtume ruoštis galimoms grėsmėms iš priešiškų valstybių. Viešojoje erdvėje keliami klausimai, ką reikėtų daryti su pinigais, turtu, kaip evakuotis ar kur slėptis, bet vis dar mažai kalbama apie tai, kur reikėtų ieškoti medicinos pagalbos. Kai kurie politikai rėžia atvirai: nesame nė kiek nepasiruošę, neturime net karo ligoninių.

Nors tuberkuliozė kai kurių vis dar įsivaizduojama kaip praėjusio amžiaus liga, kuri ne vieną menininką nuvarė į kapus, medikai gerų žinių neturi. Lietuva pagal sergamumą tuberkulioze yra tarp pirmaujančių Europoje. Nors gydymas nuo šios ligos prieinamas, didelė bėda, kad ne vienas gydymą nutraukia anksčiau laiko. Taip ratas užsidaro ir infekcijos plitimas nenustoja.

Klaipėdietės Neringos (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) senyvo amžiaus mama iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos buvo išrašyta su didžiule žaizda ant sėdmenų, kuri atsirado po vaistų leidimo, tačiau visi gydytojai tik gūžčioja pečiais – teigia tokį atvejį matantys pirmą kartą. Neringos mama gulėjo Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, neurologijos skyriuje dėl to, nes jai labai skaudėjo ir tirpo trys vienos rankos pirštai.

Gydytojai įspėja – daugybė žmonių pasaulyje serga lėtine inkstų liga, nors ne vienas apie tai nė neįtaria. Pasak medikų, visa blogybė ta, kad organizmas ilgai nerodo jokių ženklų, kurie leistų įtarti sutrikusią inkstų funkciją. O kai tai jau nutinka, ligą galima tik pristabdyti, bet ne išgydyti. Lėtinė inkstų liga yra viena dažniausių pasaulyje – ja serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. Negana to, vienas iš 7–8 suaugusiųjų serga apie tai nė neįtardamas.

Labai reta paveldima Fabry liga sergantys pacientai pirmą kartą Baltijos šalyse pradėti gydyti inovatyviu medikamentu – šaperoniniu migalastatu. „Džiaugiamės, kad Santaros klinikų Retų inkstų ir metabolinių ligų diagnostikos ir gydymo poskyrio medikų ir Valstybinės ligonių kasos pastangomis pacientai gaus moderniausią gydymą“, – sako Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų ligų dienos stacionaras atveria duris visuomenei ir supažindina su teikiamomis paslaugomis. „Siekdami didinti paslaugų vaikams prieinamumą ir skirdami didelį dėmesį jų kokybei, ieškome būdų šiems tikslams įgyvendinti“, – sako VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Jolita Jakutienė.