sankcijos

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios sankcijos Lietuvoje pritaikytos jau 5 juridiniams asmenims ir 1 fiziniam asmeniui. Tai daugiausiai Rusijos komercinių bankų ir rusų oligarchų įmonių lėšos Lietuvos bankuose.  „Nuo karo pradžios sankcijos Lietuvoje jau pritaikytos 5 juridiniams ir 1 fiziniui asmeniui. Šiems Rusijos ir Baltarusijos asmenims priklausančių įšaldytų lėšų bendra suma siekia 650 tūkst.

Rusijos rublis pasiekė naują antirekordą JAV dolerio atžvilgiu. Dabar vienas JAV doleris yra vertas maždaug 155 rublių. Kalbant apie apie naujas galimas sankcijas Rusijos energetikai, dar labiau nukrito rublio kursas, pirmadienio vakarą skelbia CNN. JAV doleris dabar yra vertas maždaug 155 Rusijos rublių. Prieš Rusijai užpuolant Ukrainą, JAV doleris buvo lygus maždaug 70–80 Rusijos rublių. Skaičiuojama, kad, pirmadienio duomenimis, nuo metų pradžios rublis neteko apie 90 proc.

Europos Sąjunga (ES) derina naują sankcijų Rusijai paketą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Praktiškai visi yra sutarę, kad derinamas naujas sankcijų paketas, kuris apimtų ir naujas pavardes, ir tam tikrus sektorius, ir taip pat įmones, neatmetant galimybės, kad gali būti plečiamas ir bankų, kurie atjungti nuo SWIFT sistemos, sąrašas“, – per spaudos konferenciją sekmadienį Vyriausybėje sakė G. Landsbergis.

Italijoje įšaldyto turto, įskaitant prabangias jachtas ir Rusijos oligarchų aktyvus, vertė pasiekė apie 140 mln. eurų, šeštadienį pranešė Italijos vyriausybė. Brangiausias areštuotas objektas yra Aleksejui Mordašovui, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimam metalų magnatui, priklausanti 6 mln.

Pasaulio šalys taiko naujas sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą. Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Kanada šeštadienį uždraudė tam tikriems Rusijos bankams naudotis SWIFT – didelio saugumo tinklu, kuris palengvina mokėjimus 11 000 finansinių institucijų 200 šalių. Vokietija po Maskvos veiksmų sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą.

Jungtinėje Karalystėje uosto darbininkai šeštadienį atsisakė iškrauti rusišką naftą iš tanklaivio ir paragino vyriausybę panaikinti sankcijų „spragą“, leidžiančią laivams, plaukiojantiems su užsienio vėliavomis, tiekti naftos produktus iš Rusijos. Šiuo metu naftos produktų tanklaivis „Seacod“ yra prišvartuotas netoli Stanlou naftos perdirbimo gamyklos šiaurės vakarų Anglijoje.

Rusijai pradėjus kruviną karą Ukrainoje, mūsų šalies verslininkai raginami nutraukti visus ryšius su okupantais. Ir tai kviečia daryti ne tik gyventojai ar paprasti vartotojai, bet ir patys verslininkai. Tokią poziciją išreiškė ir daugelį šalies įmonių vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. „Vienas mano bičiulis daug prekiavo su Rusija, Baltarusija, Ukraina. Kai jam paskambinau šį rytą, jis buvo pakeliui nuo Lenkijos – Ukrainos sienos.

Pirmadienį, po Europos Sąjungos paskelbtų sankcijų Rusijos centriniam bankui įsigaliojimo, rublio kursas krito daugiau nei 20 procentų. Vis daugiau užsienio įmonių sustabdo savo verslo veikimą Rusijoje, o rusai apgulė ne tik beužsidarančias parduotuves, bet ir bankus bei bankomatus. O ką šis ekonominis Rusijos krachas reikš Lietuvai? Kaip tai atsilieps mums? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ su Europos Parlamento nariu Andriumi Kubiliumi ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

Lietuvos bankas inicijavo keturių, sąsajų su Rusija turinčių bendrovių atjungimą nuo savo mokėjimo sistemos Centrolink, o kitiems šios sistemos netiesioginiams dalyviams rekomenduoja nevykdyti klientų, susijusių su Rusija, mokėjimų eurais per Centrolink.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įves papildomų sankcijų Rusijos oligarchams, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, susipažinęs su naujausiomis pastangomis spausti Kremlių nutraukti įsiveržimą į Ukrainą. Pasak šaltinio, sankcijos, apie kurias pirmoji pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, atitiks ankstesnes ES priemones prieš turtingiausius Rusijos veikėjus ir jas išplės draudimu įvažiuoti į JAV. Be to, oligarchams nebus leidžiama perleisti savo turto šeimos nariams.

Vis daugiau pasaulinių kompanijų smerkia Kremliaus režimo pradėtą kruviną karą prieš nepriklausomą Ukrainą. Prie tokių protestų prisijungė ir švedų koncernas „Ikea“. Ši žinia pasiekė net ir propagandinius Kremliaus žiniasklaidos kanalus. Dėl to gyventojai tiesiog šluoja iš parduotuvių viską ką tik gali. Pagrindinėje kompanijos „Ikea“ interneto svetainėje paskelbtas oficialus pareiškimas dėl Rusijos agresijos.

Vienas turtingiausių Rusijos verslininkų, įtariamų glaudžiais ryšiais su pačiu Vladimiru Putinu, atvirai pasisakė už karo Ukrainoje nutraukimą ir įspėjo, kad šalies laukia bene didžiausia krizė nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Savo poziciją Olegas Deripaska išdėstė šiuo metu Krasnojarsko mieste vykstančiame ekonomikos forume, praneša daugelis nepriklausomų Rusijos žiniasklaidos priemonių. „Geležinė uždanga jau nusileido. Manęs labai prašo šito nesakyti, bet aš už taiką.

Dėl Ukrainoje pradėto kruvino karo Rusija jau sulaukė griežtų sankcijų. Dėl agresijos vietinę gamybą ar produkcijos tiekimą sustabdė daugelis automobilių gamintojų. Tačiau pakeisti mašinas vietinėmis rusams artimiausiu metu irgi nepavyks. Jau stabdoma viena svarbiausių ir didžiausių rusiškų automobilių „Lada“ gamyklų Toljatyje, remdamasis šaltiniais įmonėje, praneša verslo leidinys „Vedomosti“. Teigiama, kad gamykla neribotam laikui uždaroma nuo kovo 5 dienos.

Europos Sąjunga trečiadienį dar labiau sugriežtino ekonomines sankcijas Baltarusijai ir įtraukė į juodąjį sąrašą 22 aukšto rango kariškius dėl Minsko vaidmens Rusijos invazijoje į Ukrainą. Baltarusija tapo svarbiu placdarmu Rusijos kariuomenei pradėti sausumos ir oro pajėgų puolimą prieš kaimyninę Ukrainą.

Vakarų valstybių Rusijai pritaikytos sankcijos turėtų būti toliau griežtinamos, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Taip šalies vadovas kalbėjo trečiadienį vykusiame susitikime su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Liz Truss, kurio metu aptarta karinė pagalba Ukrainai, dar griežtesnių sankcijų taikymas Rusijai, NATO rytinio flango gynyba, pranešė Prezidentūra.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pranešė įvedančios daugiau sankcijų dėl Maskvos karo su Ukraina, šįkart taikydamosi į Kremliaus artimą sąjungininkę Baltarusiją ir Rusijos gynybos pramonę. Baltieji rūmai atskleidė „plataus masto suvaržymus Baltarusijai, kad užgniaužtų jos technologinių prekių importą, atsakant į jos paramą“ Rusijos pradėtam karui.

Kol šiandien laukiama antro Rusijos ir Ukrainos derybininkų susitikimo, prezidentas Joe Bidenas Putinui pareiškė, kad šis nė neįsivaizduoja, kas jo laukia dėl pradėto karo. Vakarai ir toliau didina ekonominį spaudimą. Rusai lieka ne tik be galimybių skraidyti į Vakarus, bet ir pamėgtų „Iphonų” bei Vakarų filmų. Savo ruožtu Briuselis nuo SWIFT sistemos atjungė septynis Rusijos bankus. Tiesa, sankcijų neįvedė tiems bankams, kuriems moka rusiškas dujas ir naftą.

Vakarų sankcijos Rusijai padarys didelį neigiamą poveikį jos ekonomikai, tačiau vargu ar sustabdys šalies puolimą Ukrainoje, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas ekonominio karo ekspertas. Vašingtone įsikūrusio Petersono (Pitersono) tarptautinės ekonomikos instituto tyrėjas Gary Hufbaueris išnagrinėjo 100 sankcijų taikymo atvejų per pastarąjį šimtmetį – nuo Pirmojo pasaulinio karo iki Irako konflikto.

Europos Centrinis Bankas (ECB) nuo trečiadienio iki atskiro pranešimo nebeskelbs euro ir Rusijos rublio santykio. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad dėl situacijos finansų rinkose ECB nebegali nustatyti objektyvaus šių valiutų rinkos santykio. Rublio ir euro santykio taip pat nebeskelbs Lietuvos bankas.

Užsakomųjų skrydžių bendrovė „Get Jet Airlines“ informuoja atšaukianti kelionių organizatoriaus „TUI Baltics“ skrydžius į Egipto kurortus – Šarm el Šeichą ir Hurgadą.  Artimiausias skrydis maršrutu Vilnius – Šarm el Šeichas (Nr. GW3045) buvo suplanuotas kovo 3 d. (ketvirtadienio) rytą. Sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su „TUI Baltics“ ir atšaukti skrydžius „Get Jet Airlines“ priėmė, vykdydama Europos Sąjungos paskelbtas sankcijas  Rusijos verslui ir šios šalies asmenims.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pabrėžė, kad sankcijų Rusijai gali būti ir daugiau. Pasak jos, sankcijos Rusijai dar nėra baigtinės, nes „procesas tęsiasi, nes karas tęsiasi“. Premjerė įvardijo, kas skaudžiausia. „Lietuva pasisakė už plačiausią įmanomą sankcijų taikymą. <...> Matote, kad daug Vakarų kompanijų traukiasi iš Rusijos ir nutraukia ryšius, o tai net nėra tiesiogiai sankcionuotos veiklos. Kažkas daro dėl reputacijos, kiti skaičiuoja.

Metalą ir medieną iš Rusijos importuojančios Lietuvos įmonės sako, kad Vakarams pritaikius griežtas ekonomines sankcijas Rusijai prekybiniai santykiai su šia šalimi tapo labai komplikuoti – produkcija brangsta, jos neįmanoma atsivežti ir vykdyti įsipareigojimų klientams. Karas sukrėtė ir grūdų rinkas – nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kviečių kainos išaugo 30 proc., sako šio verslo atstovas. Lietuvos grūdų perdirbėjai ir prekybininkai su Rusija iki šiol prekiavo minimaliai.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neįvertino galimybės, kad Vakarų valstybės galingai atsakys į jo invaziją Ukrainoje ir priims sankcijų, skaudžiai smogusių Rusijos ekonomikai. „Putino karas buvo iš anksto suplanuotas ir neišprovokuotas“, – sakoma J. Bideno komentaruose, paskelbtuose prieš prezidento metinį pranešimą. „Jis atmetė diplomatijos pastangas. Jis galvojo, kad Vakarai ir NATO neatsakys.

Europos Sąjunga antradienį uždraudė Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonėms RT ir „Sputinik“ transliuoti Bendrijoje, taip pat atjungė nuo tarpbankinio susirašinėjimo sistemos SWIFT kai kuriuos šios šalis bankus, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Prancūzija. Priemonės, kurios įsigalios trečiadienį, kai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, įvedamos Briuseliui griežtinant sankcijų režimą dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

Jungtinė Karalystė antradienį pranešė įvedanti sankcijas keturiems Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo aukšto rango gynybos pareigūnams už paramą Rusijos invazijai į Ukrainą. Įšaldomas Baltarusijos generalinio štabo viršininko, pirmojo gynybos ministro pavaduotojo Viktaro Hulevičiaus turtas, jam įvedamas kelionių draudimas.

Po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą jos teritorijoje, sporto pasaulis vis labiau atsiriboja nuo valstybės agresorės bei jos parankinės Baltarusijos. Tarptautinė tinklinio federacija (FIVB) pranešė, kad Maskvoje šiemet neįvyks pasaulio vyrų salės tinklinio čempionatas. 24 komandas sukviesiantis turnyras buvo numatytas rugpjūčio 26 – rugsėjo 11 dienomis. Šiuo metu ieškoma, kuri šalis galėtų perimti čempionato organizavimą.

Užsienio įmonės, kurios yra investavusios į Rusiją ir nori savo investicijas atsiimti, bent artimiausiu metu to padaryti niekaip negalės. Kremliaus režimas uždraudė išvežti investicijas iš šalies, kuri pradėjo kruviną karą Ukrainoje. Apie naujas priemones užsienio verslui pranešė Rusijos premjeras Michailas Mišustinas.

Buvęs Lietuvos premjeras, europarlamentaras Andrius Kubilius iškėlė klausimą: kada nustosime Putinui pirkti tankus? Pasak A. Kubiliaus, paaiškėjo, kad SWIFT sankcijos yra tik dalinės ir lieka gerokai bedantėmis. Jis siūlo paskelbti pilną embargo Rusijos dujų ir naftos importui. „Ukrainiečiai laimi sunkiuose mūšiuose. Per 3 dienas sudaužė 146 Rusijos tankus. Ir daug kitos karinės technikos. Vakarai pabunda: pradėjo tiekti ginklus.

Tęsiantis Rusijos agresijai Ukrainoje vis daugiau įmonių imasi veiksmų. Mokama interneto platforma „Onlyfans“ užkerta kelią rusų kūrėjams gauti pinigus. „Žmonės mano, kad mes pasirinkome [Putiną] kaip lyderį, bet tai nėra tiesa. Jis yra tikras košmaras Rusijai ir mes visi norime ištaisyti šią siaubingą situaciją“, - „Rolling Stone“ sakė vienas kūrėjas.

Vakarų sankcijos, įvestos atsakant į  Rusijos invaziją į Ukrainą, turėtų nuversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pirmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas. Tačiau kalbėdamas spaudos konferencijoje jis patikino, kad tai nėra pagrindinis sankcijų tikslas, Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai įvedus virtinę priemonių prieš V. Putiną.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos šaliai atsiliepė greitai ir skaudžiai – pirmadienį Rusijos rublis nuvertėjo jau beveik 30 procentų. Ekonomistai prognozuoja, kad per ateinančius mėnesius infliacija Rusijoje gali siekti net iki 70 procentų, o šalies negelbės net didžiulis centrinio banko rezervas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Rusijos rublis krito į istorines žemumas.

Švedijos vilkikų gamintoja „Volvo“ pirmadienį pranešė sustabdžiusi gamybą savo gamykloje Rusijoje bei pardavimus šioje šalyje, paaiškindama sprendimą sankcijomis bei pablogėjusia saugumo padėtimis. Bendrovės atstovas spaudai Claesas Eliassonas teigė, kad „Volvo“ penktadienį pranešė tiekėjams, jog daugiau nepriims siuntų, skirtų gamyklai Kalugoje, esančioje maždaug už 150 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos.

Naujausios sankcijos Rusijai radikaliai pakeitė sąlygas jos ekonomikai, apribojo galimybes panaudoti aukso ir užsienio valiutos atsargas bei suformavimo papildomų priemonių finansiniam stabilumui užtikrinti poreikį, pareiškė Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina. „Rusijos bankas šiandien nusprendė pakelti bazinę palūkanų normą iki 20 proc. metų palūkanų [nuo 9,5 proc.

Tradiciškai neutrali Šveicarija prisidės prie visų sankcijų Rusijai, kokias jau yra įvedusi Europos Sąjunga dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė šios Alpių valstybės prezidentas Ignazio Cassisas. „Tai didelis žingsnis Šveicarijai“, – I. Cassisas sakė per spaudos konferenciją. Šveicarija kelias dienas delsė prisidėti prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą už puolimą prieš savo kaimynę.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atšaukė planuotą vizitą Jungtinių Tautų Europos būstinėje Ženevoje dėl „antirusiškų sankcijų“, įvestų Europos Sąjungos šalių dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė Rusijos atstovybė Ženevoje.

Apie sankcijas aukščiausiems Rusijos valdžios pareigūnams jau pasisakoma aukščiausiu lygiu. Rusijos atstovai menkina įvestas sankcijas ir joms pritarusias valstybes, primena grasinančiu tonu, kad yra branduolinė valstybė ir esą nurodo, kad reikalingos kitos, atkurtinos institucijos. Be to, dabar pradėta kaltinti ir Ukraina, esą derybos neprasideda taip greit, kaip galėtų.

Europos Sąjungos (ES) šalys sutaria dėl sankcijų Rusijai griežtinimo, sprendimai galimi kitą savaitę, BNS sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Pritarimas trečiajam sankcijų paketui tikrai yra. Dabar jis jau rengiamas ir tikėtina, kad būtų priimtas per kitą savaitę. Galimai SWIFT klausimas taip pat bus išspręstas“, – po neeilinio ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio komentare BNS sakė G. Landsbergis. Ministrai penktadienį sutarė dėl vadinamojo antrojo sankcijų paketo.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė sankcijas 24 Baltarusijos asmenims ir juridiniams subjektams už jų „palaikymą ir pagalbą invazijai“ Ukrainoje, surengtai Rusijos. „Šiandienos veiksmai sutelkti į Baltarusijos gynybos sektorių ir finansų institucijas – dvi sritis, kuriose Baltarusijos ryšiai su Rusija yra ypač glaudūs“, – sakoma JAV Iždo departamento pranešime. Baltarusija, artima Kremliaus sąjungininkė, pastarosiomis savaitėmis priėmė dešimtis tūkstančių Rusijos karių.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė įvesti naujų sankcijų Rusijai, sukelsiančių „didžiulių ir rimtų padarinių“. „Mums reikia sankcijų, kurios būtų skaudžios“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo, eidamas į susitikimą, surengtą tą pačią dieną, kai Rusija pradėjo atakas prieš Ukrainos karinius taikinius ir pasiuntė į provakarietišką kaimynę tankų ir oro desantininkų.

Ketvirtadienio vakarą – paramos garsai iš Jungtinės Karalystės. Borisas Johnsonas aiškiai pareiškė, kad Rusija sulauks tokių sankcijų, kokių Rusija dar niekada nematė. Kaip rašo „The Guardian“, Jungtinės Karalystės premjeras B. Johnsonas Bendruomenių rūmų posėdžio metu tikino, kad netrukus bus įvestas „didžiausias ir griežčiausias“ ekonominių sankcijų paketas.

Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas susitikime su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT)  generaliniu sekretoriumi Stefano Sannino pareiškė, kad naujos Europos Sąjungos sankcijos yra neteisėtos, ir perspėjo, jog tokie Bendrijos veiksmai neliks be atsako.  „Rusija pabrėžė tokių vienašalių priemonių, galinčių tik dar labiau pabloginti ir taip sudėtingą Rusijos ir ES santykių padėtį, neteisėtą ir neapibrėžtą pobūdį.

Europos Sąjungos lyderiai ruošiasi sankcijas dėl agresijos prieš Ukrainą. Nutekinti dokumentai rodo, kad lyderių susitikime bus bandoma įvesti sankcijas Baltarusijai. Nutekintame sankcijų projekte, kuris bus aptartas ketvirtadienio vakarą, smerkiamas Baltarusijos vaidmuo kare prieš Ukrainą, rašo naujienų portalas „The Guardian“. Nutekintame dokumente rašoma: „Europos Vadovų Taryba ragina skubiai parengti sankcijų paketą, kuris paliestų ir Baltarusiją.

Pietų Korėja prisijungs prie tarptautinių ekonominių sankcijų Rusijai dėl jos „ginkluotos invazijos“ Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Moon Jae-inas. „Būtina garantuoti Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę“, – nurodė Moon Jae-inas pareiškime, išplatintame Mėlynųjų Rūmų Seule.

Visgi – kokį realų poveikį Vakarų sankcijos turės Kremliui ir ar pagaliau jos tokios stiprios, kad priverstų Putiną stabdyti tankus? Lietuvos užsienio reikalų ministras Landsbergis neslepia – norėjo, kad sankcijos būtų platesnės. Ekonomistai poveikį vertina dvejopai. Vien per pora dienų Rusijos akcijų rinkos smuko 20 procentų, o po antradienio Vakarų pareiškimų vargu ar koks nors verslas ryšis investuoti Putino valdose.

Naujausios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai trečiadienį įsigaliojo – jos yra nukreiptos prieš aukšto rango vyriausybės pareigūnus, kelias įmones ir šimtus parlamento narių, balsavusių už Rytų Ukrainos promaskvietiškų separatistų nepriklausomybės pripažinimą.

Kijeve su solidarumo vizitu viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungai gali tekti griežtinti sankcijas, jei Rusija nesiliaus kėlusi grėsmės Ukrainai. „Reikia labai aiškiai nusimatyti algoritmą, ką darysime toliau, jei scenarijai pakryptų tokia linkme, kokia jie krypsta. (...) Jeigu eskalaciją nesiliaus, reikės kalbėti apie kur kas griežtesnį sankcijų paketą“, – žiniasklaidai perduotame komentare trečiadienį sakė šalies vadovas.

Europos Sąjunga ketina paskelbti sankcijas virtinei aukšto rango Rusijos pareigūnų, įskaitant gynybos ministrą Sergejų Šoigu, prezidento administracijos vadovą Antoną Vaino, Užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą ir investicinio banko VEB pirmininką Igorį Šuvalovą, pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis neįvardytais ES diplomatais.

Rusija trečiadienį pareiškė pateiksianti „stiprų atsaką“, JAV prezidentui Joe Bidenui paskelbus naujų sankcijų Maskvai dėl „pradėtos“ invazijos į Ukrainą. „Neturėtų būti jokių abejonių – sankcijoms bus duotas stiprus atsakas, nebūtinai simetriškas, bet tiksliai parinktas ir opus Amerikos pusei“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

ES valstybėms paskelbus eilines sankcijas Rusijai daugelis pasigedo sankcijų sąraše nebuvo pagrindinio Rusijos revanšistinių nuotaikų skatintojo – prezidento Vladimiro Putino, kuris ir padėjo parašą ant „respublikų“ pripažinimo dokumentų. Europos šalių diplomatijos vadas Josepas Borrellis pripažino, kad Rusijos prezidentas į sankcijų sąrašus nebuvo įtrauktas. „Putinas nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus“, – lakoniškai atsakė jis į žurnalistų klausimą.