šalutinis poveikis

Kaip įsitikinti, kad kiaušinis yra šviežias ir vis dar tinkamas vartoti? Be to, kaip žinoti, kurie kiaušiniai yra šviežesni už kitus? Kad išvengtumėte galimo apsinuodijimo pasenusiais kiaušiniais, jums padės vos viena gudrybė, kuri leis įsitikinti kiaušinių šviežumu. Nei vienas nenori nemalonios staigmenos ir sugadinto patiekalo, kurį teko pasigaminti iš ne visai tinkamo naudoti kiaušinio.

Jauna moteris papasakojo, kaip jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis dėl kankinančio kontraceptikų šalutinio poveikio, dėl kurio ji net negalėjo naudotis telefonu. 24-ių Danielle Hayes 2020 metų spalį kairėje rankoje buvo įdėtas kontraceptinis implantas.

Trakuose su paštininkais pas žmones keliavę slaugytojai per penkias dienas nuo COVID-19 infekcijos įkalbėjo pasiskiepyti tik kas šeštą aplankytą. Dažnas savo atsisakymą motyvavo nenoru arba tuo, kad asmens dokumentus atėmę vaikai skiepytis draudžia, buvo bijančių ir nepageidaujamų reakcijų į vakciną. Specialistai ramina: esą per beveik metus skiepijimo, nefiksuota nė vieno atvejo, kad žmogui būtų pasireiškusi ūmi, gyvybei pavojinga alergija.

Gauti patvirtintą vakciną nuo COVID-19 yra akivaizdi nauda sveikatai: du skiepai suteikia iki 95 procentų imunizaciją. Tačiau, naudojant bet kokią vakciną, atsiranda šalutinis poveikis, o vienas ekspertas ragina ištirti mėnesinių pokyčius po skiepijimo.

Maisto papildai gali turėti „stiprų biologinį poveikį“ organizmui, įspėja JAV maisto ir vaistų administracija (FDI). Vyriausybės institucija įspėja, kad derinant skirtingas veikliąsias medžiagas turinčius papildus, gali kilti net pavojus gyvybei. Be to, papildų vartojimas kartu su gydytojo paskirtais ar nereceptiniais vaistais gali sukelti žalingą poveikį. Gali tekti kreiptis pagalbos Kiekvienas, besiruošiantis operacijai, turėtų būti atsargus ir nevartoti per daug papildų.

Po vakcinacijos „BioNTech-Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis, pasirodžius keliems menstruacijų sutrikimų atvejams, Vaistų agentūra (ANSM) pranešė ir pastebėjo šiuos šalutinius poveikius savaitės ataskaitoje, paskelbtoje liepos 30 d. Gausesnis kraujavimas, nereguliarus ciklas, kraujavimas tarp mėnesinių – apie tokius pakitimus po vakcinacijos straipsnyje rašė „Numerama“. Tyrimas buvo atliktas po to, kai vasario 24 dieną socialiniame tinkle „Twitter“ amerikiečių medicinos antropologė dakt...

Atlikus didelę 29 mln. vakcinų Jungtinėje Karalystėje peržiūrą nustatyta, kad dūris į ranką „AstraZeneca“ vakcina tikrai padidina kraujo krešulių riziką, tačiau vakcinos nauda didesnė.   Oksfordo universiteto vadovaujama komanda taip pat nustatė padidėjusią insulto riziką po „Pfizer“ vakcinos, tačiau ir vėl kur kas mažesnę, nei pagauti koronavirusą.  Mokslininkai teigė, kad tai dar kartą parodė didelę vakcinacijos naudą.

Vakcinas galima mėgti iš tikrųjų nemėgstant jų gavimo proceso. Gyvenime nedažnai siūloma įsismeigti adatą, ir tai, kad tai yra tarsi generalinė repeticija prieš tikrąją ligą, reiškia, kad po jos visiškai normalu jaustis prastai. Tačiau nedidelė rizika verta apsaugos, kurią vakcina suteikia ne tik mums, bet ir aplinkiniams.

Australijoje dėl galimų šalutinių poveikių uždrausta „AstraZeneca“ vakcina nuo pandeminio koronaviruso skiepyti jaunesnius nei 60 metų amžiaus žmones, ketvirtadienį pranešė televizija ABC.    Pasak sveikatos apsaugos ministro Grego Hunto, vyriausybė sutiko su Australijos techninės patariamosios grupės imunizacijos klausimais (ATAGI) medicininėmis rekomendacijomis, ir nuo šiol jaunesniems nei 60 metų žmonėms bus siūloma skiepytis tik bendrovės „Pfizer“ vakcina.

Koronavirusui nesitraukiant, suprantama, kad vakcinacija – efektyviausias būdas jį nugalėti. Tačiau įsibėgėjus skiepijimui, vis dažniau girdima apie šalutinius poveikius, kurie pasireiškia po vakcinos, o viena sunkiausių – alergija, kurią gali sukelti tam tikros sudedamosios skiepų dalys. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr.

Milijonai žmonių visame pasaulyje šiuo metu skiepijasi nuo koronaviruso, norėdami grįžti į normalų gyvenimą. Priklausomai nuo vietos, kurioje jie gyvena, sveikatos būklės ir amžiaus, jie yra skiepijami skirtingomis  vakcinomis. Kaip teigia Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC), 33 proc. JAV gyventojų jau yra gavę bent vieną skiepo nuo Covid-19 dozę, o 19,4 proc.

Ketvirtadienį viename Šiaurės Karolinos vakcinavimo punkte buvo sustabdytas skiepijimas „Johnson & Johnson“ vakcina nuo koronaviruso. 18 asmenų patyrė stiprias nepageidaujamas reakcijas. Keturi asmenys buvo paguldyti į vietines ligonines. „Reakcijos, kurias patyrė kai kurie pasiskiepiję asmenys, atitinka dažnus šalutinius vakcinos poveikius“, – teigė Veiko apygardos atstovai pranešime apie nepageidaujamas reakcijas Rolio miesto „PNC arena“ skiepijimo centre.

Jungtinėje Karalystėje tarp „AstraZeneca“ vakcina nuo pandeminio koronaviruso paskiepytų asmenų patvirtinti 79 reti kraujo krešulių susidarymo atvejai, 19 jų baigėsi mirtimi, trečiadienį pranešė Vaistų ir sveikatos produktų priežiūros agentūra (MHRA). „Iki kovo 31 dienos buvo suleista daugiau kaip 20 milijonų [„AstraZeneca“ vakcinos] dozių; mums pranešta apie 79 [retus kraujo krešulių susidarymo] atvejus.

Europos vaistų agentūra (EVA) trečiadienį paskelbė išvadas dėl „AstraZeneca“ vakcinos. Suteikiama nauda yra didesnė nei šalutinio poveikio rizika. EVA trečiadienį savo „Twitter“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame tikina, kad ekspertų komitetas patvirtino šias išvadas. „EVA vaistų saugumo ekspertų komitetas patvirtino, kad „AstraZeneca“ vakcinos nauda nusveria šalutinių poveikių riziką“, – cituojama EVA vadovė Emer Cooke.

Šventinį savaitgalį Vilniuje – tikra COVID-19 skiepų fiesta. Per savaitgalį paskiepyta virš 10 tūkst. žmonių. Tarp jų – įvairių grupių asmenys. Pasiskiepyjo ir Seimo narys Justas Džiugelis. Savo „Facebook“ paskyroje Seimo narys antradienio vakarą pasidalijo, kaip jaučiasi po 1-osios „AstraZeneca“ dozės. Anot jo, „AstraZeneca“ parodė charakterį“. „Pirmoji mūsų naktis buvo saldesnė, nei tikėjausi – nei šaltkrėčio, nei kitų prastos savijautos požymių.

Vienas aktualiausių šiandienos klausimų – vakcinacija. Vieni drąsiai skiepijasi, kiti šiam procesui prieštarauja. Apie skiepų istoriją ir jų šalutinius poveikius domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“.  Šiuolaikinės vakcinacijos pradžia yra siejama su anglų gydytoju Edvardu Dženeriu, kuris XVIII a. pabaigoje pastebėjo panašumą tarp žmonių ir karvių raupų. Gydytojas išdrįso atlikti eksperimentą, kuris pasiteisino. „Paėmė iš karvės šiek tiek raupų pūslelės turinio ir suleido berniukui.

Vaistų kontrolės tarnyba dėl nepageidajamų vakcinų nuo Covid-19 reakcijų pasiskundė 1200 lietuvių iš beveik 200 tūkstančių pasiskiepijusių. Dažniausiai du, tris kartus dažniau nei kitais skiepais gyventojai skundžiasi „AstraZeneca“ skiepu, tiesa, tokių buvo vos 13 žmonių iš tūkstančio paskiepytų. Visos nepageidaujamos reakcijos žmonėms praėjo per keletą dienų.

Socialiniuose tinkluose paskutiniuoju metu žmonės itin aktyviai dalijasi su patirtimi po vakcinacijos nuo COVID-19 ligos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad nepageidaujami šalutiniai poveikiai į vakcinas yra normali organizmo reakcija ir kad šią informaciją reikėtų pateikti Tarnybai, o ne interneto platybėse. Taip pat pabrėžia, kad visos Lietuvos rinkoje šiuo metu esančios vakcinos yra registruotos Europos Sąjungoje.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba primena, ar visada vaisto tabletę galima dalinti pusiau – ar dėl to gali sumažėti preparato veiksmingumas? Socialiniame tinkle pasidalintame pranešime primenama, kad paprastai tabletės perlaužimo praktika nepasiteisina. Kodėl? „Tabletės perlaužimas ne visada užtikrina, kad vaistas buvo padalintas į dvi lygias dalis. Paprastai griežtai dozuojamos tabletės būna nedalijamos", – įspėjama pranešimu.

Kalbant apie karščio bangas, ne visada turime omenyje orą. Kartais jaučiama karščio banga gali tapti ir vienu iš pirmųjų ligų požymių. Jeigu jūs pabundate naktį išpiltas prakaito ir jaučiatės lyg pirtyje, sukluskite, nes organizmas siunčia jums įspėjimą.

Diskutuojant apie vakcinas (dažniausiai – „negyvas“) neretai kyla klausimas – ar yra tam tikros sveikatos būklės, predisponuojančios didesnę nepageidaujamų reakcijų riziką, pavyzdžiui – kepenų ligos, imunosupresija, polinkis į daugelį alergenų ar pan.  „Konkrečios klausime minimos būklės nėra išskiriamos kaip būklės, predisponuojančios didesnę nepageidaujamų reakcijų riziką.

Žodis „pykinimas“ sukelia nemalonią patirtį: primena tą pojūtį skrandyje ir galvoje, kurį dažnai jaučiame prieš vėmimą. Siaubingas pykinimas taip pat yra kūno išminties išraiška. Lygiai taip pat, kaip alkis liepia prisipildyti, kai mums reikia maisto, pykinimas reiškia priešingai - mums reikia ištuštinti skrandį, kitaip nukentės mūsų sveikata, rašoma prevention.com. Taigi pykinimą nebūtinai reikia numalšinti. Pvz.

23 metų vyras tikina, kad vaistai nuo skausmo jį pavertė homoseksualiu. Toks pareiškimas vienus išgąsdino, o kitus prajuokino, tačiau internete šia tema jau verda diskusijos. Britas Scott Purdy ėmė vartoti „Lyrica“ vaistus, dar žinomus, kaip „Pregabalin“. Vyras pateko į avariją su kartingu, susižeidė, todėl jam teko malšinti skausmą medikamentais. Scott teigia, jog jam visada patiko tik moterys, niekada nė nesusimąstydavo, kad jį galėtų pradėti traukti ir vyriškoji lytis.

Lapkričio 13-18 dienomis pasaulyje minima supratimo apie antibiotikus savaitė. Visa savaitė antibiotikams skiriama ne be reikalo – sveikatos apsaugą radikaliai pakeitęs išradimas dažnai vartojamas neteisingai bei neatsakingai. Tai ne tik reiškia didesnius iššūkius negaluojantiems, bet ir ilgainiui mažėjantį pačių vaistų veiksmingumą.

Žinių radijas Dabartinė medicinos tikslas yra padaryti žmones ne sveikus, o darbingus, sako natūraliosios medicinos gydytoja Aiva Vaivariene. „Jums duodamas ne sveikatingumo lapelis, o nedarbingumo lapelis. Kada nedarbingumas baigiasi, jūs tikrai ne sveikas, jūs tik darbingas. (...) Kiekviena tabletė sukelia maždaug 7 pašalinius poveikius, kuriems reikia dar 7 tablečių, kurios vėl sukelia 7 pašalinius poveikius“,- „Žinių radijo“ laidoje „Mano sveikata“ sakė A. Vaivarienė.

Nedideliais kiekiais gėrimai su kofeinu yra laikomi nekenksmingais sveikatai, tačiau vartojant per daug kofeino... „Yahoo.com“ skelbia portalo „Populiarusis mokslas“ diskusiją klausimu, kokia kofeino dozė yra mirtina. Trumpai triant, tam reiktų bent 6 galonų (1 galonas – 4,54 l) McDonald's kavos. Balandį vienos Naujosios Zelandijos gyventojos mirtis buvo susieta su Coca–Cola vartojimu.

Vieni įsitikinę, kad skiepai – išsigelbėjimas, o kiti tvirtina, jog jie tik sargdina sveikus žmones. Kaip yra iš tikrųjų? Technologijoms sparčiai tobulėjant, keičiasi ir įvairių ligų gydymo metodai, atsiranda naujų vakcinų bei vaistų. Tai – šiuolaikinio pasaulio būtinybė. Todėl kai kuriems farmacija tapo itin geru pasipelnymo šaltiniu. Paprastų žmonių manymu, pasitikėjimas gydytojais „šlubuoja“, tačiau susirgus nėra pasirinkimo ir reikia kreiptis į juos.

Lauren Thomas (16 m.) tapo puikiu pavyzdžiu visoms kitoms paauglėms ir moterims, kodėl nepatariama dažyti plaukų namų sąlygomis. Ir nors pati mergina savaitgaliais dirba grožio salone, o ateityje svajoja apie kirpėjos profesiją, savo plaukų spalvą nusprendė pasikeisti savarankiškai, be profesionalų pagalbos. Nusidažiusi plaukus parduotuvėje pirktais dažais, Lauren patyrė itin sunkią alerginę reakciją. „Nesupratau kas darėsi, mano galva ėmė tinti. Pradėjau verkti ir galvojau apie blogiausia.

Prasidėjus peršalimų sezonui iš vaistinių šluojami maisto papildai tikintis, kad šie padės įveikti įvairias ligas. Dažnai manoma, kad papildai veikia kaip vaistai – gerina atsikosėjimą, gydo peršalimą, pasižymi antibakteriniu poveikiu. Gydytojai apie „stebuklingąsias“ piliules atsiliepia kritiškai – papildų efektyvumas nėra įrodytas klinikiniais tyrimais, maža to, suvartojus per didelį jų kiekį, gali sutrikti sveikata.

Pilnus stalčius įvairiausių tablečių, be jokios abejonės, galima surasti dažname bute. Statistika rodo, kad lietuvių išlaidos nekompensuojamiesiems vaistams ir maisto papildams tik auga. Tobulėjant ir modernėjant farmacijos pramonei veiksmingų kokybiškų vaistų atsiranda vis daugiau. Atrodo, nebėra skausmo ar negalios, nuo kurios nebūtų išrasta tablečių, maisto papildų, padedančių atsikratyti bėdos, kaip žadama reklamose, iš karto arba kiek vėliau.

Vienas originaliausių šių metų filmų – šiuolaikiškas, intriguojantis, stilingas veiksmo trileris „Šalutinis efektas“ birželio 10 dieną atkeliauja į Lietuvos kino teatrus. Viename populiariausių šio pusmečio filmų pagrindinius vaidmenis sukūrė šiuo metu karščiausias Holivudo aktorius Bradley Cooperis („Pagirios Las Vegase“, „Pagirios Tailande“) ir Holivudo legenda, dukart „Oskaro“ laureatas Robertas De Niro („Krikštatėvis II“, „Įsiutęs bulius“). Juostą režisavo Neilas Burgeris.

Visi vaistiniai preparatai turi šalutinį poveikį. Labai dažnai apie tai kalbėdami turime omenyje neigiamą poveikį. Tačiau kartais vaistai gali turėti ir teigiamą šalutinį poveikį, rašo Didžiosios Britanijos dienraštis „The Daily Mail“. Pavyzdžiui, kai septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje medikai širdies ligoms gydyti ėmė naudoti beta blokatorius, pastebėjo įdomų šalutinį tokių vaistų poveikį: jie padėdavo nuo migrenos kenčiantiems žmonėms. Dabar beta blokatorių išrašoma migrenai gydyti.

Šalyje vis daugėja tėvų, atsisakančių savo vaikus skiepyti nustatytais skiepais. Internete ir per televiziją skelbiama informacija, kad dėl vakcinacijos vaikai tampa alergiški, hiperaktyvūs, o paskiepijus daugiau nei 10 skiepų padidėja rizika susirgti vėžiu. Specialistai teigia, kad prievartos skiepyti vaikus nėra, tačiau patariama labai rimtai įvertinti gresiančių ligų baisumą. "Noriu šaukti "SOS" ir prašau tėvų nedarytų nesąmonių - skiepyti būtina", - teigia imunologė Vanda Burneikienė.