šaltis

Artimiausiomis dienomis lietus iš Lietuvos trumpam pasitrauks, o negausių kritulių gali sulaukti tik vakariniai šalies rajonai. Atidesni turėtų būti vairuotojai – naktį atšalus, gali susidaryti plikledis. „Penktadienį pagrindinė lietaus zona praeis pro Lietuvą, tad ateinančią naktį ir šeštadienio dieną palis tik vietomis. Jis bus negausus, didesnė galimybė jo sulaukti bus tik Vakariniuose rajonuose“, – LRT radijui teigė sinoptikė Judita Liukaitytė.

Vairuoti motociklą esant tokiems orams – menkas malonumas. O ką pasakytumėte apie motociklininkus, kurie paskutinėmis spalio dienomis ant savo dviračių žirgų įsitaiso nuogi? Tokį pasivėžinimą Rusijoje surengė Maskvos motociklininkų klubas „Dubaser“. Tai nebuvo jokia socialinė akcija. Tiesiog tai gana savotiška šio Rusijos motociklininkų klubo tradicija. Tiesiog sezoną taip pabaigiantys motociklininkai taip keliauja į pirtį. Šį kartą nuogi į pirtį važiavo daugiau nei 30 motociklininkų.

Pirmadienio vakarą Lietuvoje be kritulių. Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje vietomis rūkas, matomumas - 150-300 metrų. Didžiojoje šalies dalyje valstybinės reikšmės keliai daugiausia sausi, pranešė Automobilių kelių direkcija. Tačiau naktį kai kur numatomi krituliai, daugiausia sniegas, šlapdriba. Vietomis plikledis, ypač ant tiltų ir viadukų. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį bus debesuota su pragiedruliais, žemiausia temperatūra - nuo 1 iki 6 laipsnių šalčio.

Migrantai, sniegui užklojus žemę, sparčiau patrauks piečiau – jiems tokie atšalimai ir net buvusios sniego pūgos nėra baisūs, tačiau nemaža dalis sparnuočių liks mūsų krašte iki pavasario. Tai sėsliai gyvenantys vištiniai ir dauguma varninių paukščių, žvirbliai, žaliukės, o taip pat klajojančios zylės, geltonosios startos ir kiti sparnuočiai. Smulkiems žvirbliniams paukščiams, ypač vabzdžialesiams, šiomis dienomis žymiai pablogėjo mitybinės sąlygos.

Ketvirtadienį krapnojusį lietų keis šlapdriba, vakariniuose rajonuose galima perkūnija. Pūs stiprus, gūsingas vėjas, kelius padengs plikledis. Stichijos kiek aprims tik sekmadienį. Spalio 26-os naktį debesuota. Daugelyje rajonų smarkūs krituliai: lietus, pereinantis į šlapdribą ir sniegą. Vakariniuose rajonuose galima perkūnija. Vietomis pūga, rytą kai kur plikledis.

Sa­vai­tės pa­bai­ga dau­giau­siai bus de­be­suo­ta, daž­nai pa­ly­nos. Pra­si­dė­jus sa­vait­ga­liui vie­to­mis spus­tels šal­tu­kas. Šian­dien ša­ly­je nu­ma­to­mi de­be­suo­ti su pra­gied­ru­liais orai. Pūs ne­smar­kus va­ka­rų vė­jas. Kau­ne die­ną ter­mo­met­rų stul­pe­liai pa­kils iki 9 laips­nių, ga­li­mas ne­di­de­lis lie­tus. Vil­niu­je dan­gus bus ap­si­niau­kęs, vy­raus 7 laips­nių tem­pe­ra­tū­ra.

Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad šios vasaros rekordinis Arkties jūros ledynų sumažėjimas gali lemti tai, kad žiema bus labai atšiauri, rašo businessinsider.com. Preliminarūs duomenys atskleidžia, kad yra ryšys tarp Arkties jūros ledyno dydžio vasaros pabaigoje ir aukšto bei žemo atmosferos slėgio išsidėstymo Šiaurinėje Atlanto dalyje. Aukštas ir žemas slėgis gali išlikti stabilūs net kelias savaites, formuodami audrų zonas ir, tarkim, ilgalaikes šalčio bangas.

Ben Stookesberry tapo pirmuoju žmogumi pasaulyje, kuris su baidare nušoko nuo krioklio, tekančio nuo 65 pėdų dydžio Braswell ledkalnio. 34 metų ekstremalas B.Stookesberry su savo kolegomis - 29 metų Pedro Oliva ir 26 metų Chris Korbulic keliavo po šiauriausias Norvegijos vietas, skalaujamas Arkties vandenyno - Svalbardą, taip pat vieną iš trijų gyvenamų jo salų - Špicbergeną.

Vasara jau gerokai perkopė į antrąją pusę, tačiau didieji karščiai, atrodo, dar nesibaigė. Nuo nemalonaus kaitrios saulės poveikio lietuviai gelbėjasi įvairiais būdais. Be abejo, vienas iš jų – ledai. Kol gamintojai ir prekybininkai džiaugiasi padidėjusiais pardavimais, mes kalbiname Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos  (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėją Deividą Kliučinską.

Kai tenka pusvalandį klajoti po namus tarsi lėlei išskėtus pirštus laukiant kol nudžius nagų lakas - malonumo mažai. Dar pikčiau kai kruopščiai nulakuotą nagą susigadini vos per sekundėlę, kai taiseisi krentantį auskarą ar bandei pirštų pagalvėlėmis paimti šaukštelį kavai. Ar galima kaip nors lako džiūvimo procesą paspartinti? Papūsk. Plaukų fenas tikrai pagreitins džiūvimą. Svarbiausia - naudok vėsią, o ne karštą oro srovę. Nes karštis veikia atvirkščiai: ilgiau laiko laką skystą. Pašaldyk.

Yra Lietuvoje Varėnos rajonas, kurį kartais pavadiname savo šalčio poliumi, nors jis – ne Lietuvos šiaurėje, o pietuose. Tačiau temperatūra toje vietovėje toli gražu nepasiekia tų reikšmių, iki kurių nukrenta šalčiausių Žemės vietų temperatūra. „Neprieinamumo polius“ Santykinio neprieinamumo poliumi vadinamas taškas, kurį pasiekti sunku dėl to, kad jis vienodai nutolęs nuo bet kokių kelių.

Yra Lietuvoje Varėnos rajonas, kurį kartais pavadiname savo šalčio poliumi, nors jis – ne Lietuvos šiaurėje, o pietuose. Tačiau temperatūra toje vietovėje toli gražu nepasiekia tų reikšmių, iki kurių nukrenta šalčiausių Žemės vietų temperatūra. Verchojanskas Rašydamas (rugsėjo pradžioje) pažiūrėjau orų prognozę artimiausioms trims dienoms šiame Jakutijos mieste Rusijoje. Šiandien +20, rytoj +16, poryt +11 °C.

Nors Lietuvoje jau įsismarkauja vasara, tai nereiškia, kad jog mažiau tinkamas laikas grožėtis iš ledo sukurtais stebuklais. Interneto tinklaraštis „Archtizer“ paskelbė įspūdingiausių pastatų iš ledo nuotraukas. Šiame sąraše puikuojasi Švedijos Kirunos mieste esantis ledo viešbutis, viešbutis Kvebeke (Kanada), ledo instaliacijos Berlyne ir Aleksandro Brodskio paviljonai.

Neseniai Kanados provincijos Sent Džonso gyventojai tapo neįtikėtino reginio liudininkai. Du ekstremalai "apsiginklavę" ledkirčiais užlipo pasiekė 100 metrų nuo kranto plaukiojantį 50 metrų dydžio ledkalnį. Užlipę ant jo viršūnės šoko žemyn. Kanados Niufaundlendo provincija išsiskiria ganėtinai atšiauriomis oro sąlygomis. Didžioji dalis priklauso subarktiniam klimatui, todėl čia dreifuoja gigantiški ledkalniai.

Šią savaitę numatomi saulėti, giedri, šilti orai, bet nuo penktadienio jie turėtų šiek tiek subjurti. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, po antradienio nakties kritulių dieną daugelyje šalies rajonų bus giedri, saulėti orai, šils iki 9 laipsnių, tik Klaipėdoje gali dar šiek tiek palynoti. Trečiadienio naktį laukiama neigiamos temperatūros, bus giedra, silpnai šals visoje šalyje, išskyrus uostamiestį.

Prasidėjo antrasis pavasario mėnuo – balandis. Pirmoji balandžio savaitė pavasariškų orų dar nežada, orai labiau primins prabėgusią žiemą. Didžiąją šios savaitės dalį Lietuvoje vyraus permainingi, darganoti, vėjuoti ir šiam metų laikui neįprastai šalti orai. Iš šiaurės vakarų atkeliaujantys ciklonai neretai pažers žiemiškų kritulių, oro temperatūra kai kuriomis paromis vargiai kils iki 0. Šiandien, pirmadienį, iš šiaurės vakarų priartėjęs ciklonas į daugelį rajonų atneš kritulių.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį didžiojoje Lietuvos dalyje numatomos šalnos. Šiaurės ir rytų Lietuvoje bus apie 2–3 laipsnius šalčio, pajūryje ir pietiniuose rajonuose termometrai rodys apie 1–2 laipsnius žemiau nulio. Dėl dieną daugelyje rajonų iškritusio sniego ar šlapdribos keliai gali pasidengti plikledžiu ir virsti čiuožyklomis, tad vairuotojai turėtų būti itin atidūs. Sekmadienį oro temperatūra kils iki 0–5 laipsnių šilumos. Pūs stiprokas vėjas.

Naktį ir ketvirtadienio rytą Lietuvoje buvo be kritulių. Magistralinių, krašto ir didesnio intensyvumo rajoninių kelių dangos daugiausia sausos. Ignalinos, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės rajonuose vietomis, miškingose vietovėse, susidarė šarma arba plikledis, šie ruožai barstomi. Mažesnio intensyvumo rajoniniai keliai ir su žvyro danga miškingose vietovėse apledėję arba padengti prispausto sniego sluoksniu, slidūs.

Didžiojoje šalies dalyje protarpiais snyguriuoja, išskyrus vakarinę Lietuvos dalį. Magistralinių, krašto ir didesnio intensyvumo rajoninių kelių dangos sausos, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse - kai kur drėgnos. Mažesnio intensyvumo rajoniniai keliai kai kur dar padengti privažinėto sniego sluoksniu, perspėja Lietuvos automobilių kelių direkcija. Apsemtas krašto kelio Nr. 206 Šilutė-Rusnė ruožas nuo 6,32 iki 6,71 km, vandens gylis siekia 9 cm. Eismas visoms transporto priemonėms leidžiamas.

Pasak ortopedo traumatologo Algimanto Pamernecko, staiga besikeičiantys orai gali būti pavojingi tiems, kurie eidami nemėgsta žiūrėti po kojomis. „Užtenka, kad kelias valandas užsitęsusią lijundrą pakeistų šaltukas, ir į ligoninę plūsta rankų ar kojų lūžių patyrę pacientai. Traumų skaičius tokiomis dienomis išauga du tris kartus“, – teigė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas.

Pirmadienio vakarą Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ir Pasaulio lietuvių centras rengia tautodailininkės Irenos Makauskienės naujos knygos „Šnektos tarp Šešupės ir Nemuno“ sutiktuves. Kaip teigė renginio organizatorė, bibliotekos darbuotoja Dalia Poškienė, vakare dalyvaus knygos autorė, leidinio redaktorius Robertas Keturakis, leidėjas Valdas Kubilius, skaitovė Zita Kuzmickienė, skulptorius Algimantas Sakalauskas.

Šiomis dienomis oro temperatūrai vis kylant, susidaro įspūdis, kad pavasaris jau čia pat. Tačiau artėjanti šalto oro masė savaitgalį į Lietuvą vėl atneš neigiamą temperatūrą. Šeštadienio ir sekmadienio naktį rytiniuose Lietuvos regionuose temperatūra gali nukristi iki 5 - 7 laipsnių šalčio, vakariniuose - iki 2 laipsnių šalčio. Dienomis, nors temperatūra ir svyruos apie 0 laipsnių, gali siausti pūga, o lietus maišysis su sniegu.

Šalčiams atlėgus, gydytojai turėjo amputuoti nušalusias rajono gyventojų kojas. Medikams pasirodė tik pradėjus juoduoti galūnėms Užklupus speigams, korespondentai ėmė teirautis žinių apie aukas. Biržų ligoninės Traumatologijos skyriaus slaugytoja pasakė, kad tikrosios pasekmės paprastai išryškėja šalčiams atslūgus. Medikės žodžiai buvo pranašiški – Biržų ligoninėje jau gydomos šalčio aukos.

Po šimtus gyvybių nusinešusios šalčio bangos Vidurio ir Rytų Europoje Jungtinės Tautos (JT) įspėja dėl prasidedančio atlydžio pavojaus, praneša agentūra AFP. Tūkstančiai žmonių Serbijoje ir Bulgarijoje vis dar kovoja su sniego masėmis, tačiau jau yra pirmųjų požymių, kad prasidėję smarkūs potvyniai gali pareikalauti daugiau gyvybių ir padaryti didelių nuostolių ekonomikai, antradienį Ženevoje pareiškė JT prevencijos su katastrofomis specialioji įgaliotinė Margareta Wahlstroem.

Pirmadienio pavakarę didžiojoje Lietuvos dalyje buvo be kritulių, tik pietinėje ir rytinėje šalies dalyse silpnai snigo. Visoje Lietuvoje magistralinių ir krašto kelių dangos, pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos, šlapios, vietomis padengtos šlapio sniego sluoksniu. Dauguma rajoninių kelių yra padengti prispaustu sniegu, slidūs. Klaipėdos, Telšių ir Utenos apskrityse, Varėnos, Trakų, Ukmergės ir Pasvalio rajonuose valomi rajoniniai keliai.

Kaip Lietuvos radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas, šią savaitę orai labai dažnai keisis: sulauksime ir sniego, ir plikledžio, gali kilti pūgos. „Ciklonas atnešė ne tik kritulius, bet ir šiltesnių orų bangą iš Vakarų Europos. Taigi sulaukėme atodrėkio. Pirmadienį temperatūra pakils iki 0–2 laipsnių šilumos“, – sako sinoptikas. Anot jo, prie jūros galime tikėtis ir 3 laipsnių aukščiau nulio. Pūs vidutinio stiprumo vakarinių krypčių vėjas.

Pirmadienio rytą keliai daug kur padengti šlapiu, kai kur suplūktu sniegu, eismo sąlygos sudėtingos, ypač rajoniniuose keliuose, pranešė Automobilių kelių direkcija. Naktį snigo Rytų, Pietų, Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, vietomis stipriai. Rytą vakarinėje šalies dalyje šlapdriba, Klaipėdos apskrityje ant kelių susidarė plikledis. Likusioje Lietuvos dalyje be kritulių. Keliai šalyje daugiausia padengti šlapio, o kai kur suplūkto sniego sluoksniu.

Švedijoje vyras du mėnesius išgyveno sniege įstrigusiame automobilyje, informuoja BBC. Penktadienį sniegaeigiais besivažinėjantys žmonės miško keliuke už maždaug vieno kilometro nuo pagrindinio kelio Šiaurės Švedijoje pastebėjo apsnigtą automobilį. Iš pradžių jie pagalvojo, kad tai senas sudaužytas automobilis, tačiau, atkasę langą, viduje pamatė žmogų. 45 metų amžiaus vyras užsiklojęs miegmaišiu sėdėjo ant galinės sėdynės.

Su A. Kuru – vienu iš poliarinės ekspedicijos „Grenlandija 2011“ dalyvių – susitinkame Vilniaus senamiestyje. Vaikinas dar visai neseniai kartu su dviem bendražygiais klajojo sniegynais – 600 km maršrutą per ledynus nuo vakarinės Grenlandijos pakrantės iki rytinės jauni vyrai įveikė per 23 dienas. Ir visa tai – kojomis, slidėmis ir jėgos aitvarais. Algimantai, kaip kilo idėja ryžtis tokiai avantiūrai? Nesakyčiau, kad čia buvo avantiūra. Mano hobis – kelionės.

Nutolusi 40km nuo Kodaro ledyno, Užbaikalės teritorijoje, šalia aukštų kalnų, kuriems būdinga taiga, amžinasis sniegas ir ledu užsikloję vandens telkiniai, driekiasi saulėti ir geltoni Čaros smėlynai. Ši smėlio kopa, kurios ilgis maždaug 10km, o plotos 5 km, vietomis siekia net 30 metrų aukštį. Nors netoliese stūkso snieguoti kalnai, ši vietovė mažų mažiausiai primena dykumą. Niekur kitur, visoje tundroje, nerasite tokių didelių smėlynų, kaip čia, rašo tinklalapis amusingplanet.com.

Pastarųjų savaičių šalčiai Rytų Europoje nusinešė daugiau kaip 600 žmonių gyvybių, praneša agentūra AP. Trečiadienio duomenimis, vien tik Rusijoje nuo sausio pabaigos mirtinai sušalo 205 žmonės. Iš Ukrainos pranešama apie 112 šalčio aukų, iš Lenkijos – apie 107. Šaltis smarkiai smogė ir Rumunijai, kur mirusiųjų nuo šalčio skaičius per naktį padidėjo nuo 59 iki 86. Rumunijoje dėl gausybės sniego nuo išorinio pasaulio atkirsta 23000 žmonių daugiau kaip 200 vietovių.

Pirmą kartą žmonijos istorijoje vienišas žmogus perbėgo Sacharos dykumą! Tai pavyko padaryti suomių bėgikui – Jukka Viljanen. Ekstremalas suomis nubėgo apie 2000 kilometrų. Savo bėgimą Jukka pradėjo sausio 6 dieną Maroko mieste Tan Tan. Savo sunkią kelionę J.Viljanen baigė Mauritanijos dykumoje vasario 5 dieną. Kiekvieną dieną suomis prabėgdavo apie 50, o paskutinę sunkaus bėgimo dieną – net 91 kilometrą! Šis bėgimas - pats ilgiausias Suomijos ekstremalui.

Paspaudus speigui, Alytaus visuomenės sveikatos centras (VSC) sulaukė alytiškių nusiskundimų dėl to, kad „Volungės“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių korpuse bei Likiškėlių pagrindinėje mokykloje šąla moksleiviai ir mokytojai. „Šildo“ seni, bet apkamšyti langai Kaip „Alytaus naujienas“ informavo Alytaus VSC Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Virginija Štramaitienė, nusiskundimų sulaukta vasario 6–7 dienomis.

Pakruojo, Akmenės, Radviliškio, Kretingos bei Skuodo rajonuose pusto pažeme, protarpiais snyguriuoja Alytaus rajone, likusioje šalies dalyje be kritulių. Magistralinių kelių dangos šlapios, krašto kelių dangos šlapios arba drėgnos, vietomis provėžotos. Visoje šalyje dauguma rajoninių kelių padengti prispausto sniego sluoksniu, provėžoti, slidūs.

Kaip Lietuvos radijui sakė sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė, šią savaitę orai turėtų truputėlį atšilti, sulauksime sniego, gali kilti pūgos. „Artimiausiomis dienomis vis labiau šils. Pragiedrulių neturėtų būti daug. Beveik visoje šalyje dar sulauksime nedidelio sniego. Temperatūra pakils iki 4–9 laipsnių šalčio, o pajūryje bus 0–2 laipsniai šalčio“, – prognozuoja sinoptikė. Anot jos, vakariniuose rajonuose atkeliaujant šilumai, gali susiformuoti ir vienas kitas trumpalaikis rūkas.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausią naktį daug kur pasnigs, pustys, Vakarų Lietuvoje vietomis pūga, kai kur numatomas rūkas (matomumas apie 200-500 m). Temperatūra nuo -17 iki -10 laipsnių šalčio. Vakarinėje šalies dalyje sninga, Šilalės rajone pusto pažeme. Magistralinių kelių dangos šlapios, vietomis šlapio sniego provėžos. Krašto kelių dangos šlapios, padengtos privažinėto sniego sluoksniu. Magistralinių ir krašto kelių pavojingi ruožai yra valomi ir barstomi.

Sekmadienį daugelyje rajonų numatomas sniegas. Stiprės vėjas, todėl kai kur kils pūga. Temperatūra pasieks 6–11, pajūryje 1–3 laipsnius šalčio. Vakarinėje Lietuvos dalyje sekmadienio rytą vietomis sninga, pusto pažeme, magistralinių kelių dangos apysausės, vietomis su nežymiomis provėžomis. Automobilių kelių direkcijos duomenimis, likusioje šalies dalyje magistralinių kelių dangos sausos, krašto kelių dangos sausos, kai kur nežymiai provėžotos.

„Galūnių šalimas gali būti paveldėtas. Dažniau dėl to kenčia jaunos moterys, kurių žemas kraujo spaudimas. Joms reikėtų stengtis pagerinti kraujagyslių tonusą. Tam puikiai tinka ženšenio ar eleuterokoko šaknų preparatai“, – pasakojo Vilniaus Centro poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Daiva Berškienė. Jeigu kūno galūnių šalimas paveldėtas, užtenka vartoti minėtus preparatus, tačiau jeigu ši problema užklumpa netikėtai, būtina ieškoti tikrosios jos priežasties.

Šaltis toliau savo glėbyje tvirtai laiko Europą. Aukų skaičius čia jau perkopė 500. Sudėtingiausia situacija yra Ukrainoje. Tačiau nuo antradienio šalies žinybos nepateikia naujų skaičių apie žuvusiuosius. Lenkijoje iki ketvirtadienio mirtinai sušalo 77 žmonės. Be to, daugiau kaip 50 gyventojų žuvo apsinuodiję smalkėmis ar per gaisrus, kilusius kūrenant krosnis.

Ledas sukaustė vieną svarbiausių Europos vandens arterijų – Dunojų, o daugybė laivų priversti likti uostuose. 2860 kilometrų besidriekianti upė, tekanti per devynias šalis, svarbi transportui, energetikai, drėkinimui, pramonei ir žvejybai, iš dalies ar visiškai užšalo nuo pat Austrijos iki žiočių Juodojoje jūroje. Aplink Serbijos sostinę Belgradą upėje susidarė iki pusės metro storio ledo lytys.

Dėl besitęsiančio šalčio ir dujų tiekimo iš Rusijos apribojimų Vokietija baiminasi pritrūkti elektros energijos. Dėl to trečiadienį teko panaudoti tris vadinamąsias rezervines elektrines, pranešė Badeno Viurtembergo žemės energetikos ministerija. Anot žiniasklaidos, pirmą kartą šią žiemą buvo įjungtas ir papildomas Manheimo jėgainės blokas. Taip pat panaudotas rezervas iš Austrijos. Apskritai tai yra jau antras kartas šią žiemą, kai Vokietijai teko naudotis elektros energijos rezervu.

Virš Rusijos Novorosijsko miesto prie Juodosios jūros praskriejo uraganas. Policijos duomenimis, vėjas plėšė namų stogus, nukentėjo mažiausiai 74 žmonės, praneša agentūra AFP. Krasnodaro srityje vėjas vartė elektros perdavimo stulpus. Spiginant 20 laipsnių šalčiui, daugiau kaip 10 000 žmonių liko be elektros energijos. Šaltis Rusijoje nuo metų pradžios nusinešė 64 žmonių gyvybes. Europoje tuo tarpu iki šiol mirtinai sušalo 470 žmonių.

Ekstremalas Andy Hurdmanas su vandenlente surengė įspūdingą pasiplaukiojimą Aliaskoje. Po pasiplaukiojimo buvo sukurtas gražus filmukas, kurį siūlome pasižiūrėti mūsų skaitytojams. Daugiau nei trijų minučių vaizdo klipe pamatysite įspūdingas akimirkas iš Šiaurės Amerikos. A.Hurdman, tempiamas katerio, su vandenlente ne tik plaukiojo šaltame vandenyje, bet stebimas kolegų bei  komandos šokinėjo ir per ledus.

Šalčio aukomis Italijoje tapo dar dešimt žmonių. Iš viso mirtinai sušalusių asmenų skaičius nuo atšiaurių orų pradžios prieš savaitę, žinybų duomenimis, padidėjo iki 40. Tarp naujų aukų yra du sušalę benamiai Moncoje ir Feraroje bei psichiškai neįgalus vyras, kuris rastas sušalęs netoli Genujos. Prie Gardos ežero Italijoje termometro stulpeliai krito iki minus 25 laipsnių. Smarkiai snigo net šalies pietuose.

Jau 11 dienų šalčių spaudžiamoje Europoje iš viso mirė 389 žmonės, o sinoptikai teigia, kad artimiausiu metu atokvėpio tikėtis dar negalima. Nors Ukraina, kur nuo šalčio jau mirė 130 žmonių, galėjo lengviau atsikvėpti, Kvildos regione Čekijoje temperatūra naktį nukrito iki 39,4 laipsnių šalčio. Pasak Ukrainos meteorologų, antradienį temperatūra šalyje svyruos nuo 6 iki 18 laipsnių šalčio. Tačiau atokvėpis bus trumpas – savaitgalį vėl spaus 30 laipsnių šaltis.

Nors šal­čiai ne­si­trau­kia, gy­vū­nai dar ne­ba­dau­ja: snie­go ne­daug, įša­las ne­gi­lus, mais­to dar pa­vyks­ta su­si­ras­ti. Gam­ti­nin­kai ra­gi­na ne­pa­mirš­ti Lie­tu­vo­je žie­mo­jan­čių paukš­čių, ir prie bū­dos pri­riš­tų šu­nų. Bū­ti­na sku­biai ap­šil­tin­ti bū­das ir nesekti metalinėmis grandinėmis šunims kaklų. Mais­to dar ran­da „Šiuo me­tu bal­to­jo ba­do dar nė­ra, žvė­rys nei­na į šė­ryk­las“, – sa­ko me­džio­to­jas Kęs­tu­tis Šu­fins­kas.

Daugiau nei 30 laipsnių šalčio perkopusi termometro padala įbaugino naudotų automobilių turgų lankytojus. Kaune esantis automobilių turgus per šalčius sulaukė perpus mažiau lankytojų, tuo metu Rietavo turgus neveikė visai. Žema temperatūra kirto ir automobiliams – dalis jų – su vasariniu kuru ar silpnesniais akumuliatoriais – neužsivedė. Prekeiviai tikina, kad esant žemai temperatūrai automobilius apžiūrėti yra naudinga. Zigmonas Dirvonskas, Rietavo automobilių turgaus direktorius, lrt.

Praėjusį savaitgalį LNK projekto „Lietuvos balsas“ mokytojas, operos solistas Merūnas Vitulskis buvo pakiliai nusiteikęs. Po intensyvių filmavimų televizijoje ir kelionių po užsienio šalis buvo suplanavęs romantiškai pabūti su žmona Erika. Tačiau planus sujaukė avarija. O praėjus kelioms dienoms, Merūnas dar sykį pateko į eismo įvykį. Pirmoji avarija įvyko trečiadienį, maždaug vidurdienį Vilniuje, netoli K. Kalinausko gatvės.

Europos vartotojai tebesiskundžia dujų stoka, nors Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ šią savaitę ir padidino kuro tiekimą Vakarų kryptimi, praneša BBC. Į sunkiausią padėtį pateko Italija. Šalies vyriausybė buvo priversta apriboti kai kurių įmonių aprūpinimą dujomis, kad užtikrintų gyvenamųjų namų šildymą. Pirmadienį Italija rusiškų dujų gavo 20 proc. mažiau nei paprastai, o dėl nepalankių žiemiškų orų vis dar trikdomas tanklaivių su suskystintomis dujomis iš Kataro transportas.