sąjūdis

Ką tik paminėjome Sąjūdžio įsikūrimo dvidešimt penkerių metų jubiliejų. Ta proga buvo išsakyta daug minčių, pastebėjimų. Tačiau vienas, mano nuomone, anaiptol ne nereikšmingas klausimas, nuo kurio didžia dalimi priklauso teisingumo, valdžios atsakomybės galimybė ir iš to išplaukianti valstybės bei žmogaus gyvenimo gerovė – liko šone. Sąjūdžio programoje buvo deklaruotas ir demokratinės daugiapartinės sistemos sukūrimas.

Per europinius teisės aktus tarsi Trojos arkliais mėginama įsiskverbti į mūsų įstatymų sistemą ir susilpninti šeimos institutą, tad jį apginti reikia taip, kaip Sąjūdis gynė nepriklausomybės atkūrimo siekį, pirmadienį Seime sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. "Vis gausiau matome su europiniu "prekės ženklu" mus pasiekiančių teisės produktų, ardančių pamatą, iš kurio kilo Sąjūdis ir kuris yra mūsų tautos gyvybinė atrama.

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, pirmadienį Seime minint Lietuvos Sąjūdžio 25 metų jubiliejų, ragino atsigręžti į to laikotarpio lietuvių vieningumą ir susitelkimą. Pasak jo, šiandien Sąjūdžio vertybės yra aktualios kaip niekada. Šiemet mūsų tautai ir valstybei itin svarbus jubiliejus – Sąjūdžio 25-metis. Pasak V. Gedvilo, Sąjūdis negrįžtamai pakeitė mūsų tautos, mūsų šalies gyvenimą: „Tapome nepriklausoma laisva valstybe, brangūs sąjūdiečiai, tai – jūsų nuopelnas.

Birželio 3 d. sukanka 25 metai, kad Vilniuje susibūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, paklojusi pamatus politinei organizacijai, kuri kardinaliai pakeitė visą šalies gyvenimą ir daugelio žmonių likimus.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ SĄJŪDŽIUI – 25-ERI Filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis – vienas ryškiausių Sąjūdžio įkūrėjų ir dalyvių. Iki 1988-ųjų rugsėjo Sąjūdžio centrinė būstinė veikė jo namuose Vilniuje. Išskirtiniame interviu „Šiaulių kraštui“ A. Juozaitis prisimena apie Sąjūdžio užuomazgas, to meto įvykius ir atmosferą, paneigia su Sąjūdžiu susijusius mitus. „Sąjūdžio galima ilgėtis tik kaip jaunystės, – sako A. Juozaitis. – Po to prasidėjo sunkesnis ir jau „gudresnis“ gyvenimas.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas yra geopolitinis stebuklas, teigia buvusi parlamento vadovė Irena Degutienė. Sveikindama su Sąjūdžio įkūrimo 25-mečiu, politikė paragino, kad Sąjūdis netaptų politinių kovų vieta. "Nebijokime jaunajai kartai nuolat priminti, jog nepriklausomos Lietuvos atkūrimas - geopolitinis stebuklas.

Profesorius, Europos parlamentaras, Sąjūdžio patriarchas Vytautas Landsbergis viena iš Lietuvos Sąjūdžio, kurio įkūrimo 25 metinės šiandien minimos, veiklos tolesnių prasmių nurodė esant kovą su civilizacijos krize, galimai „ant bedugnės krašto šokančiame pasaulyje“. Tai, Anot V. Landsbergio, būtų savivokos bandymas, kuris liestų ne tik Lietuvą. „Matome civilizacijos krizę.

Valstybės vadovai išplatino sveikinimus Lietuvos Sąjūdžio įkūrimo 25-ųjų metinių proga. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėkojo visiems, kad prieš 25 metus, pasak jos, budino Lietuvą. "Nuoširdžiai sveikinu Jus su Sąjūdžio metais, su prieš 25 metus įsteigtu judėjimu, budinusiu Tautą ir pakeitusiu valstybės kryptį. Sąjūdžiui esame dėkingi už atgautą viltį, leidusią pajusti, kad tik mes patys atsakingi už savo likimą.

Šeštadienį Vilniuje, istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje, Lietuvos Sąjūdis rengia suvažiavimą, kuriame paminės 25-ąsias įkūrimo metines ir rinks naują vadovybę. Sąjūdį sveikins Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, arkivyskupas Gintaras Grušas, signatarai Algirdas Patackas, Kazimieras Motieka. Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas ir Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius pateiks savo ataskaitas. Vėliau numatyti vadovybės rinkimai.

Lietuvos bankas Sąjūdžio įkūrimo 25-mečiui paminėti į apyvartą šiandien pirmąkart išleido 25 litų nominalo monetą iš vadinamojo šiaurės aukso ir 50 litų sidabro monetą.

Jolanta Kryževičienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Sąjūdis nebuvo vien euforija, dainos, mitingai. Tai buvo kruopštus [nematomų žmonių] darbas. Be to, jis buvo dirbamas ne kokioje beorėje erdvėje – visą laiką procesus stebėjo KGB, galėjusi imtis represijų“, – sako Virginijus Savukynas, filmo „Liaudis tampa tauta. Sąjūdžio kelias“ autorius. Anot jo, jaunas Sąjūdis represijų išvengė tik dėl susikildymo ir neapsisprendimo Kremliuje.

Gaištant sovietinei imperijai, valdžia leido kurtis demokratinėms organizacijoms, kurias tikėjosi kontroliuoti. Latvijoje ir Estijoje tai buvo vadinamieji liaudies frontai, o Lietuvoje – Sąjūdis. Jau greitai Lietuva švęs organizacijos, kurios veiklos rezultatas – valstybinė nepriklausomybė ir formaliai demokratinė santvarka, dvidešimt penktąsias metines. Agonijos grimasos Netrukus Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos tarybai.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune paminėtos 41-osios Romo Kalantos žūties metinės. Istorikai sako, 1972 m. pavasarį Kaune vykusios demonstracijos buvo sovietinio režimo pabaigos pradžia, o Lietuva pasauliui priminė apie savo laisvės siekius. Prisiminti R. Kalantą ir po jo žūties kilusius neramumus muzikinio teatro sodelyje susirinko vos keliasdešimt kauniečių ir jūrų skautai.

Viltingais Sąjūdžio laikais, kai demontracijos pasipuošdavo žmonių siekius fiksuojančiais transparantais, sumirgėdavo ir plakatai su išmintingais perspėjimais – tikrais Tautos genijaus perliukais. Vienas iš tokių skambėjo taip: „Ar augs Lietuvoje bananai? Augs, jei bus pajankamai mėšlo!“ Lietuvai – žemės ūkio kraštui – nei mėšlas, nei mėšlavežis nekelia ypatingai nemalonių jausmų.

Ketvirtadienį, rugpjūčio 23 dieną, Lietuva minės svarbią datą – 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Nuo šio istorinio mitingo praėjo 25 metai. Mitingo minėjimo renginiai vyks Seime, prie A. Mickevičiaus paminklo, Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.

Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ į Seimo rinkimus ves Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, įrašyta pirmuoju numeriu sąraše. Į Seimą su šiuo susivienijimu taip pat bandys patekti visuomenės ir politikos veikėjai, mokslo daktarai, Nepriklausomybės akto signatarai.

Vykdama į Lietuvą dažniau negu įprasta panaršiau lietuviškuose internetiniuose puslapiuose. Norėjau sužinoti ne tik kokie orai, rūpėjo, kas čia vyksta, kokia atmosfera. Paskaičiusi rimtų žmonių būgštavimus apie minios diktatą bei maišto nuotaikas nustebau ir nejuokais išsigandau. Siaubas! Bus kaip pernai vasarą Londone, kai siautėjantys jaunuoliai daužė vitrinas, plėšė, grobė ir degino. Nejau nuolankieji lietuviai tapo tokie pat aršūs, kaip graikai, britai ar ispanai? Bet neišsigąskite.

Prieš daugiau kaip savaitę Rasų kapinėse buvo suterštas  Juzefo Pilsuckio atminimas - paminklas  apipurkštas dažais, ant  antkapio šonų  nupiešti Gedimino stulpai. Manome, kad tai provokacinis veiksmas, kurio tikslas supriešinti lietuvius ir lenkus, pavaizduojant, kad tai padarė Lietuvos patriotai. Mes įsitikinę, kad tai priešiškų Lietuvai jėgų darbas, sąmoninga provokacija. Tokie veiksmai yra neleistini ir pavojingi valstybei.

„Tiesos“ rašymo akcija jau pasiekė Londoną. Šiandien prie Lietuvos ambasados entuziastai kreidelėmis rašys žodį „Tiesos“. Pasak neoficialių Balsas.lt šaltinių, D. Britanijos pareigūnai davė leidimą akcijai. Teigiama, kad šia akcija norima išreikšti solidarumą su Lietuvoje vykstančiomis panašiomis akcijomis. Susisiekus su URM, jų atstovas sakė, kad ambasada žino apie organizuojamą akciją, tačiau nedetalizavo, kokia bus diplomatų reakcija.

Mes ir jie. Priklausome kartai, kuri yra patyrusi sovietinių struktūrų persekiojimus ir prievartą. Būdamos moksleivės ir studentės dėl savo įsitikinimų buvome sekamos, “turėjome reikalų" su KGB ir kitais “tvarkos saugotojais". Dalyvavome R. Kalantos laidotuvėse, jo mirties metinių paminėjimuose ir kituose tuometinėms struktūroms “nepatogiuose" renginiuose. Tai buvo laikotarpis pilnas  įtampos ir rizikos, tačiau buvo viskas aišku – kas esame mes ir kas yra jie.

Gegužės 29 d. 10 val. Vilniaus m. 2 apylinkės teisme (Laisvės pr. 79 A) vyks Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narių Bronislavo Genzelio, Alvydo Medalinsko ir Romualdo Ozolo teismas. Jie kaltinami š. m. kovo 17 tariamai ne laiku pradėję savo organizuotą mitingą . Sąjūdininkams iškelta byla dėl administracinės teisės pažeidimo yra dar vienas Lietuvos teisinės sistemos nuosmukio ir išsigimimo pavyzdys.

Šeštadienį vyksiančiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje planuojama patvirtinti partijos kandidatus į Seimą vienmandatėse rinkimų apygardose. Taip pat bus pristatyti pretendentai į partijos sąrašą daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje. Liberalų sąjūdžio tarybos posėdį atidarys partijos pirmininkas Eligijus Masiulis. Kaune „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje bus pristatyti partijos rinkimų programos metmenys bei strateginiai pasiruošimo rinkimams klausimai.

Liberalų sąjūdis ragina koalicijos partnerius nedelsiant sušaukti valdančiųjų partijų koalicinę tarybą ir galutinai išsiaiškinti, ar dabartinė koalicija dar turi galimybių tęsti darbą. „Mes pasisakome prieš bet kokią destrukciją. Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos konfliktas neturi destabilizuoti situacijos Lietuvoje. Tai yra dviejų partijų reikalas.

„Šiuometinė Kovo 11-oji bus pažymėta valstybės vadovų kalbomis, linksmais koncertais bei žygiais. Tačiau Lietuvą apnikusių problemų akivaizdoje verta klausti – ar šiandien to užtenka?". Tokį klausimą kelia patriotiško jaunimo sambūris „Pro Patria“, kovo 11 d. Vilniuje rengiantis diskusiją „Koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai?“. Diskusija vyks kovo 11 d., 14.30 val.

„Matome, kad Seimo Antikorupcijos komisija išjudino visuomenę. Todėl grįžtu prie to, ką siūliau praėjusiais metais (toks pasiūlymas pateiktas ir Seimui – Z. V.). Vertinant FNTT vadovų atleidimą ir kitus pastarojo meto įvykius, siūlau skubiai įsteigti specialaus nepriklausomo prokuroro instituciją“, – spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį sakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Zigmas Vaišvila.

Jeigu norime suprasti, kodėl šiandien Lietuvos žmonės nebesijaučia turintys „sutartį su valstybe“, turėtume atsisakyti mito, kad Sąjūdis – „intelektualų kūrinys“. Sąjūdžio varomoji jėga buvo tauta, ne tik intelektualai. Apie tai byloja Sąjūdžio mitingų masiškumas. Taip pat netiesa, kad intelektualai tautą išjudino. Tautos niekas negali išjudinti, jei ji pati to nenori.

Rusijos Federacijos ambasados ​​patarėjas Kosta Rikoje Jurijus Chlebnikovas įsitikinęs, kad Sovietų Sąjungos žlugimas nebuvo neišvengiamas, greičiau tai – kruopščiai suplanuotos Sovietų Sąjungos oponentų operacijos pasekmė. Rusijos diplomatas papasakojo apie priežastis, nulėmusias Baltijos šalių pasitraukimą iš Sovietų Sąjungos. Leidinyje „Ruskaja gazeta“ publikuotame interviu diplomatas išreiškė savo požiūrį į 20-ies metų senumo įvykius.

„Tas dalykas, kurio jūs mokotės kaip istorijos – jo nėra iš viso. Jo nėra, nes praktiškai lieka tik tai, ką kažkas parašė. Jeigu aš kalbėčiau apie tuos įvykius, jūs pagalvotumėte, kad Č. Juršėnas buvo vienoje  valstybėje, o aš buvau kitoje. (...) Kai jūs paskaitysite A. Brazausko knygą, jūs būsite vienoje istorijoje, K. Prunskienės – jūs būsite kitoje. O V. Landsbergio – jūs iš viso būsite keistoje istorijoje.

Rusų laikraštis „Komsomolskaja pravda“ penktadienį organizavo pokalbių laidą „1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje: operacija ar provokacija“ su Michailu Golovatovu ir Algirdu Paleckiu, kuris laidoje kartojo tezes, už kurias šiuo metu yra teisiamas – esą „savi šaudė į savus“. Jam antrino ir M. Golovatovas, tvirtindamas, esą sovietinė armija 1991 m. nenaudojo tokių ginklų, kuriais buvo apšaudyta minia prie Televizijos bokšto.

LRT generaliniam direktoriui, LRT tarybai, kopijos- institucijoms, formuojančioms tarybą 2011 m. sausio 3 d. Šalies inteligentai ragina Lietuvos nacionalinio  radijo ir televizijos vadovybę suteikti nuolatinį eterį pilietinei organizuotai visuomenei Viena iš atotrūkio tarp visuomenės ir valdžios priežasčių yra nepakankamas visuomenės atstovavimas masinės informacijos priemonėse. Komercinės mass media turi savo tikslus– pelną ir konkurencingumą.

Bene daugiausia diskusijų Seime sukėlė ką tik įsigaliojusi nauja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata, pagal kurią užsieniečio šeimos nariu, kuriam palengvinamas atvykimas į Lietuvą, laikomas sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir vieno iš jų ar abiejų jų vaikai.

Situacija panaši, kaip ir prieš Sąjūdžio užgimimą. Susibūrę Lietuvos šviesuoliai nutarė imtis veiksmų spausti valdžią, kad ši imtų rūpintis ne tik savais, bet ir viešaisiais interesais. Praėjusį šeštadienį Mokslų akademijoje keli šimtai akademinio sluoksnio atstovų diskutavo, kodėl visuomenę ištiko sisteminė krizė ir kaip ją reikėtų įveikti. Didžiojoje Mokslų akademijos salėje garbūs svečiai vos tilpo.

Mūsų valstybės istorijoje yra nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvė, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais: didžiųjų valstybių Vokietijos ir Rusijos susitarimai, kurių slaptieji protokolai padalino Europą ir surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė remia Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvą ketina rengti referendumą dėl tarėjų instituto įteisinimo teismuose. Antradienio rytą „Žinių radijuje“ kalbėdama vyriausioji Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė sakė, kad apie tarėjų, kaip visuomenės teisėjų institutą, buvo kalbama ne kartą. Deja, iki šiol konkrečių sprendimų nėra, natūralu, kad visuomenės organizacijos kelia šį klausimą.

Latvijos Seimui išrinkus naują šalies prezidentą Andrį Berzinį, politilogai pasikeitimų Lietuvos ir Latvijos tarpvalstybiniuose santykiuose neprognozuoja. Jie mano, kad santykiai ir toliau išliks draugiški. Politologas Lauras Bielinis mano, kad santykiai tarp Lietuvos ir Latvijos liks maždaug tokie patys, kokie buvo iki šiol: „Lietuva Latvijos atžvilgiu yra nusiteikusi labai geranoriškai, todėl aš manau, kad užsienio politikos pokyčiai, pasikeitus prezidentui, bus labai nedideli.

Tautinį atgimimą įkvėpęs ir Nepriklausomybės link šalį atvedęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis šiomis dienomis pasisako už atvirą, pilietinę, tautinę visuomenę. Himnas ir malda pradėjo 13 – ąjį Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimą.

Valdžios institucijomis, politikais, netgi visuomenininkais netekusi tikėjimo tauta jau seniai ieško terpės vienytis patriotiniu, bet ne politiniu pagrindu. Vienas garsiausių šalies muzikos pasaulio kūrėjų Andrius Mamomtovas tokią terpę antrajam Sąjūdžio etapui subręsti mato virtualioje erdvėje. – Pastaruoju metu aktyviai Lietuvai komentavote Japonijos įvykius, kuriuos netikėtai jums teko patirti savu kailiu, bet man labiau rūpi Lietuvos žaizdos ir skauduliai.

Šiandien Lietuva neteko poeto, dramaturgo, visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus. Kalbinami jo artimi draugai, kolegos ir bendražygiai pažymėjo, kad tai ne vien intelektualų, menininkų bendruomenės , o visos Lietuvos netektis.

Pirmadienį mirė žymus disidentas ir Laisvės kovų dalyvis, Lietuvos blaivybės fondo tarybos pirmininkas Jurgis Gediminas Jakubčionis.Velionis pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22). Karstas išnešamas trečiadienį, gruodžio 8 d., 11 val. Laidojamas 13 val. Margininkų k., Kauno raj. J. G. Jakubčionis 1937 m. kovo 4 d. gimė Kauno r. Piliuonos k. ūkininko šeimoje. Anksti liko našlaitis. 1951 m. baigęs vidurinę mokyklą, įstojo mokytis į Kauno politechnikumą.

LPS Utenos rajono iniciatyvinė grupė nutarė 1988 09 25 stadione surengti mitingą ir kreipėsi į rajono vadovybę. Rajono vadovybė, matyt, mitingo nenorėjo ir ieškojo būdų jį sutrukdyti. Sporto komiteto pirmininkas Misiūnas pareiškė, kad į „Utenio“stadioną neįsileis. Girdi, žmonės ištryps, iškapstys stadiono veją. Mitingą siūlė rengti hipodrome. Po ilgų aiškinimų leidimą pavyko gauti. Atrodo, kad nurodymą trukdyti Sąjūdžio veiklą jis buvo gavęs iš LKP rajono komiteto.

1988 metai Rugpjūčio 17 d. – Pirmasis sąjūdininkų susirinkimas Vanago malūne (skulptoriaus Henriko Orakausko dirbtuvėse). Dalyvavo Algimantas Baniulis, Algis Graužinis, Povilas Gurklys, Algimantas Seibutis, Kazys Stančikas, Rimantas Urbonas, Povilas Zulonas, Vidas Zulonas.

Minint Lietuvos okupacijos 70-metį, sekmadienį Lietuvos Sąjūdžio būstinėje Gedimino prospekte bus atidaroma paroda „Tai neturi pasikartoti“, o Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos šv. Mišios „Už Tautą ir Tėvynę“. Popiet sostinėje rengiama eisena nuo Katedros iki Lukiškių aikštės, kur vyks Sąjūdžio mitingas, skirtas sovietinės okupacijos ir Lietuvos piliečių genocido pradžios 70-mečiui paminėti.

Minint Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio susikūrimo dvidešimtmetį, sulaukiau daug pageidavimų pasidalinti mintimis apie iniciatyvinės grupės veiklos pradžią Vilkaviškyje. Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas nebuvo lengvas. Komunistų partijos centro komitetas, negalėdamas Sąjūdžio judėjimo sustabdyti, įsakė rajonų part. komitetų sekretoriams veiklos iniciatyvą perimti į savo rankas ir nukreipti atitinkama kryptimi. Taip ir buvo padaryta.

Lietuvos persitavarkymo Sąjūdis yra vienas įdomiausių ir tikrai gerai ištirtas Lietuvos istorijos laikotarpis. Apie Sąjūdžio veiklą, priežastis, pasekmes prirašyta daug knygų. Taip pat gausu literatūros apie Sąjūdį rajonuose, mažuose miesteliuose. Tačiau toli gražu ištirti ar aprašyti ne visi Sąjūdžio veiklos taškai – vienas iš jų – Seirijai. Apie LPS veiklą Seirijuose iki šiol nėra nieko parašyta, todėl ši tema yra ir nauja, ir aktuali.

Mano atėjimą į Sąjūdį suformavo noras siekti teisingumo. Išdirbęs milicijoje 17 metų iš darbo buvau atleistas, nes iš mano gimtinės moteriai milicijos karininkas buvo pavogęs motociklą su priekaba. Šilalės rajono tuometinės milicijos vadovybė dangstė šią vagystę ir vagį milicininką. Šiam motociklo pavogimo fakto nuslėpimui pritarė ir Lietuvos vidaus reikalų ministerijos ministro pavaduotojas. Kadangi aš su tuo nesusitaikiau ir buvau atleistas iš darbo.

Šiaulių inteligentija: Šiaulių medikų veikla 1987 – 1991 Gydytojas neurochirurgas, Šiaulių miesto Garbės pilietis Albertas Griganavičius buvo vienas iš Atgimimo sąjūdžio organizatorių medikų tarpe. Daug apie tai rašė. Medikų sąjūdis Kai Persitvarkymo sąjūdžio miesto konferencijos išvakarėse medikai buvo pakviesti į susirinkimą, norinčiųjų dalyvauti prigužėjo pilnutėlė chirurgijos korpuso salė.

Europos homoseksualai prieš pusmetį pradėjo klibinti valdininkų ir politikų duris, kad gegužės 8 – tąją leistų organizuoti homoseksualų paradą. Vilniaus vadovai meras V. Navickas ir administracijos direktorius V. Milėnas lengva ranka davė leidimą homoseksualų paradui. Taip pat jie išduoda leidimą sovietinių karių veteranams gegužės 9 – tą dieną organizuoti paradą.

Pirmadienį Seimo Europos informacijos biure pristatyta knyga "Sąjūdis - Solidarnosc: strateginės partnerystės pradžia". Leidinyje publikuojama 2008 metų rugsėjo 5 dieną Varšuvoje, Karalių rūmuose, vykusios konferencijos "Sąjūdis - Solidarnosc: strateginės partnerystės pradžia" medžiaga: pranešimų stenogramos, renginio nuotraukos.

Buvusi Lietuvos Sąjūdžio Šiaulių Tarybos sekretorė Irena Vasinauskaitė paruošė 670 puslapių knygą „Išsivadavimas. Sąjūdis Šiaulių krašte 1988-1190 metais“ ir 1998 metų gruodžio pabaigoje išleido 2000 egzempliorių tiražu. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas daktaras Alfredas Bumblauskas savo atsiliepimuose apie knygą rašo: „Toks išsamus Sąjūdžio dalyvių prisiminimų bei dokumentų rinkinys Lietuvoje yra vienas iš pirmųjų. Tai labai vertingas istorinis šaltinis.