s. jakeliūnas

Kaip reikėtų vertinti banko „Snoras“ administratorių – Neilo Cooperio ir Simono Freakley – veiklą, spaudos konferencijos „Ar ilgai Lietuva taikstysis su frikliais ir kuperiais?“ dalyviai vieningai nesutarė. Jų atžvilgiu diskusijos dalyviai laidė tiek kaltinimų strėles, tiek ir pagyras.

Kaip pranešė rusų žiniasklaida, ketvirtadienį rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu nukrito iki žemiausios padalos nuo 2010 m. vasaros, rašo „Respublika“. Pastarosiomis dienomis krenta ir Lenkijos zloto, Baltarusijos rublio kursai. Finansų analitiko Stasio Jakeliūno tvirtinimu, mūsų šaliai tai nežada nieko gero. Dar birželį Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu kainavo 28-29 rublius.

Aiškintasi, kokių šildymo, elektros, dujų, naftos ir maisto produktų kainų galime tikėtis šį rudenį. Artėjant šildymo sezonui „Vilniaus energija“ vėl pranešė kelsianti šildymo ir karšto vandens kainas. „Žinoma, šios naujienos nenudžiugino.

JAV politikai jau kurį laiko „tampė nervus“ pasauliui, ilgai ieškodami sprendimo, kaip išvengti šalies bankroto, ar pratęsti šalies skolos limitą ir ar priimti JAV biudžeto deficito mažinimo planą. Neabejingi įvykiams Amerikoje liko ir Lietuvos politinės ir ekonominės arenos dalyviai, kurie vienbalsiai pripažino, kad vienokia ar kitokia įvykių atomazga turės nemažai įtakos ir mūsų Tėvynei.

Lietuvos ekonominė padėtis šiandien blogesnė nei kaimyninės Baltarusijos. Tai rodo naujausia įtakingo tarptautinio verslo naujienų portalo „Business Insider“ sudarytas reitingas, kuriame šalys vertinamos pagal jų galimybes artimiausiu metu bankrutuoti, rašo „Respublika“. Kuo aukštesnė valstybės užimta vieta - tuo rizikingesnė jos ūkio padėtis, tuo didesnė tikimybė, kad per artimiausius 5 metus ji taps nemoki.

Užvirusiuose debatuose dėl nekilnojamojo turto ir progresinių mokesčių minimas siekis mažinti socialinę atskirtį ir sustiprinti viduriniąją klasę, tačiau kokie Lietuvos gyventojai galėtų būti laikomi viduriniąja klase, ypač po šalį sudrebinusio ekonominio nuosmukio, lieka neaišku. Ekonomistai šiuos gyventojus yra linkę įvardinti kaip 2-3 tūkst. litų darbo užmokestį gaunančius išsilavinusius specialistus, kurių Lietuvoje yra gana nedaug, o jų skaičius augant emigracijai nuosekliai mažėja.

Pietrytinę Japonijos dalį sudrebinęs vienas stipriausių istorijoje žemės drebėjimų ir po to praūžęs cunamis, anot Lietuvos specialistų, turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai. Kaip pastebėjo Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas, nors Lietuva ir yra toli nuo Japonijos, abi šalys nėra uždari katilai, jas sieja bendra pasaulinė ekonomika.

Į viršų kopianti pasaulio ekonomika Lietuvos gyventojams turėtų ne tik sužadinti šviesių vilčių, bet ir kelti nerimą. Po krizės atsitiesiantis planetos ūkis teikia daugiau galimybių mūsų šalies eksportui. Tačiau kartu gali visiškai nokautuoti mūsų valstybės, kurią sunkmetis pasiuntė į nokdauną, vidaus vartojimą. Tai Lietuvai gali reikšti net bankrotą.