rytų europos

Vyriausybė pradeda svarstyti, ką darys su maždaug 1,4 mlrd. eurų (beveik 5 mlrd. litų), jei Stokholmo arbitražas priimtų Lietuvai palankų sprendimą ginče su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ ir pastarasis privalėtų išmokėti valstybei tokio dydžio kompensaciją. „Vyriausybė rengiasi įgyvendinti galimą Lietuvai palankų arbitražo sprendimą „Gazprom“ byloje. Priėmusi protokolinį sprendimą, Vyriausybė įsipareigotų paskirstyti gautą naudą vartotojams.

Europos Sąjungos lyderiai šią savaitę vyksiančiame viršūnių susitikime suformuos specialų žiniasklaidos padalinį kovai su, Bendrijos požiūriu, meistriška Rusijos propagandos kampanija per Ukrainos krizę. Šis pasiūlymas 28 šalių Bendrijoje svarstomas jau kurį laiką, ES ne kartą susidūrus su nemalonumais nuožmiame informacijos kare dėl Ukrainos, sakė šaltiniai.

 Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikisi, kad bus išplėstos sankcijos atskiriems Rusijos ekonomikos sektoriams. „Sankcijos tikrai turi išlikti. Neseniai mes praplėtėme sankcijas atskiriems asmenims. Aš tikiuosi, kad mes priimsime tokį patį sprendimą ir dėl sektorinių sankcijų. Tai vienintelis būdas tęsti spaudimą“, – prieš Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą pirmadienį Briuselyje žurnalistams sakė L. Linkevičius.

Prasidėjo judėjimas dėl kandidato į JT generalinio sekretoriaus postą parinkimo. Kaip rašo „La Repubblica“, daugelis žinomų asmenų kalba, kad atėjo laikas vietoj „jo“ išrinkti „ją“. Praėjus beveik 70 nusivylimų ir neišpildytų pažadų metų, po aštuonių generalinių JT sekretorių (visi jie buvo stipriosios lyties atstovai, ir visi jie buvo pasmerkti kalbėti su pasauliu, kuris jų niekad neklausė), gimė judėjimas, siūlantis į Jungtinių tautų organizacijos aukščiausiąjį postą išrinkti moterį,...

Rusija potencialiai gali būti „didžiausia pavienė grėsmė“ Didžiajai Britanijai, antradienį savo kalboje perspėjo užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas), taip pat kritikavo džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojo, praminto „Džihadistu Džonu“ (Jihadi John), „teisintojus“. Ph.

Rusija sulaikė kelis čečėnus, tarp jų – artimai susijusius su Čečėnijos prezidentu Ramzanu Kadyrovu. Jie įtariami organizavę ir įvykdę Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo žmogžudystę. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad žmogžudystė įvykdyta neva dėl B. Nemcovo kritikos islamui. Kaip vertinti tokias versijas? Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egdūnu Račiumi ir Rytų Europos studijų centro analitiku Mariumi Laurinavičiumi.

Estų ekspertas Martinas Hurtas (Tarptautinio gynybos ir saugumo centro atstovas) teigia: iš anksto nesuderinti kariniai mokymai, kuriuos Rusija vis dažniau organizuoja netoli kaimyninių Rytų Europos šalių, – galimai, yra dalis strategijos, kuri „atvers duris“ Rusijos puolimui Baltijos šalyse, rašoma „Newsweek“. Lietuvos ir Estijos gynybos ministerijos išsakė susirūpinimą dėl augančio karinio aktyvumo ir nurodė dėsningumus, kuriuos įžvelgė ir prieš rusų įsiveržimą į Krymą.

Šių metų sausio 27-ąją, Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, buvo minimos 70-osios Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės. Į jų minėjimą Osvencime, Lenkijoje, Rusijos prezidentas V. Putinas nevyko teisindamasis, kad šį kartą nebuvo oficialiai pakviestas.

„Daugiau niekada!“ – pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui šūkavo europiečiai. Vėliau tai pasikartojo. „Daugiau niekada!“ – vėl šaukė europiečiai 1945-aisiais, tačiau baigėsi viskas taip pat. „Daugiau niekada!“ – šaukė europiečiai pasibaigus kruviniems įvykiams Bosnijoje 1995-ais, ir dabar vėl tai prasidėjo iš naujo. „Aš labai tikiuosi (lygiai taip pat abejoju), kad Minsko susitarimas dėl ugnies nutraukimo, pasiektas herojiško Angelos Merkel tarpininkavimo dėka, atneš taiką.

Mes jau savotiškai susigyvenome su konfliktu rytų Ukrainoje, jis lyg ir natūraliai įsipina į mūsų kasdienį diskursą. Tačiau tai nemenkina jo destabilizacinio potencialo, kuris veikia visą Rytų Europos regioną ir skamba aidu ir Vakarų Europoje ar net už Atlanto. Naują viltį, kad taika įmanoma, įžiebė neseniai pasiektas susitarimas Minske, tačiau dėl jo efektyvumo tebėra nemažai abejonių. Prisiminkime naujos taikos iniciatyvos įgyvendinimo chronologiją.

 Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai planuoja trečiadienį susitikti Minske ir tęsti galimų Ukrainos krizės sprendimų derinimą. Kaip vertinti nesibaigiančias derybos dėl konflikto Ukrainoje sureguliavimo? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir mokslo instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso,“ komentuodamas praėjusio penktadienio Vokietijos ir Prancūzijos lyderių vizitą Maskvoje teigė, kad jį galima vertinti dvipra...

Svajonių vyrą Italijoje susiradusi Akvilė prisipažįsta anksčiau buvusi širdžių „daužytoja“, o dabar planuojanti savo vestuves ir neketinanti grįžti į Lietuvą. Modeliu dirbusi ir madų sostinės Milano podiumus perėjusi mergina taip įniko į itališką maistą, kad jai teko keisti darbą. Iš Vilniaus Dailės akademijos – į Milaną Gardi kava elegantiškuose puodeliuose. Pati skaniausia pica ir tūkstantis patiekalų iš makaronų.

Ukrainai reikalinga karinė pagalba, nes kitaip Kijevo vyriausybė pralaimės karą šalies rytuose su prorusiškais separatistais ir jiems padedančiais Rusijos kariais, naudojančiais modernią ginkluotę, antradienį pareiškė Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas). Per Taline vykusią diskusiją su Europos Komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Fransu Timmermansu (Fransu Timermansu) Estijos vadovas pabrėžė, kad konflikte Rytų Ukrainoje dalyvauja Rusijos kariai, nors Mask...

 Mažametį lietuvį grąžinus Norvegijos vaiko teisių tarnybai, lietuviai dar labiau užsisklęs ir nesikreips į specialistus dėl psichologinės ar medicinos pagalbos, mano Norvegijos lietuvių bendrijos valdybos narė Lina Baltrukonienė. „Kiekvienas toks naujas atvejis, pasirodęs žiniasklaidoje, gąsdina normalias, gražiai vaikus auginančias šeimas. Kyla panika, nesusipratimas ir apskritai nepasitikėjimas norvegiška sistema, valstybės institucijomis.

 Europos Komisijos (EK) tyrimas dėl įtariamų Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ konkurencijos pažeidimų kol kas sustabdytas, antradienį pareiškė už konkurenciją atsakinga EK narė. Pasak Margrethe Vestager (Margretos Vestager), byla sustabdyta, kol ji asmeniškai išnagrinės „dujų infrastruktūrą, kainas ir kaip visa tai veikia“, rašo Briuselio leidinys „The EUObserver“. „Manau, kad svarbu tai, kad ir aš pati turėčiau požiūrį į šią bylą.

 Justina Karklelienė, LRT Radijas, LRT.lt Europos Komisija rengia ataskaitą, kiek gyventojų suvalgomame maiste yra transriebalų. Jie specialistų vadinami „blogiausiais“ iš visų maistinių riebalų ir siejami su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizika. Transriebalai produktuose susidaro naudojant augalinių aliejų hidrinimo technologiją juos iš skystų verčiant kietesniais. Pasak mokslininkų, jie žmogaus organizmui svetimi, todėl kelia pavojų sveikatai.

NATO karinis komitetas ketvirtadienį pritarė tarptautinių štabų steigimui Lietuvoje ir dar penkiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, ir teiks šį pasiūlymą gynybos ministrams, BNS patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. „Sprendimas yra teigiamas. Tie štabai bus steigiami“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė generolas.

 Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikisi, jog Vilniaus intelektualų forumas taps tradiciniu ir bus dar vienas komunikacijos kanalas bendrauti su Rusijos atstovais „nedemonizuojant šalies“. „Ne kartą esame sakę - ne tai, kad mes esame nusiteikę prieš Rusiją. Mes su simpatija žiūrime į Rusijos žmones, ir ten tikrai yra daug intelektualinio potencialo ir laisvo žodžio, ir tiems žmonėms tikrai nėra lengva.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atidarydamas „Vilniaus intelektualų forumą“ pabrėžė, jog dialogas su Rusijos visuomene yra svarbus ir turi būti plėtojamas. „Rusijos agresija prieš Ukrainą iš esmės pakeitė saugumo situaciją Europoje. Tai kelia nerimą, ypač kaimynams, kurie suinteresuoti matyti demokratinę, taikią ir klestinčią Rusiją. Neabejoju, kad Rusijos žmonėms taip pat labai svarbios europietiškos vertybės, galimybė gyventi demokratinėje visuomenėje.

 Ketvirtadienį-penktadienį vyksta Sniego susitikimas ir intelektualų forumas, kurio metu į Lietuvą atvyksta žymiausi ekspertai Rusijos ir Rytų Europos klausimais bei garsiausi Kremliaus oponentai. Tarp jų ir Michailas Chodorkovskis. Politologas Linas Kojala „Žinių radijui“ sakė, kad pagrindinis Sniego susitikimo klausimas bus Rusija, jos galimybės toliau veikti Ukrainoje, taip pat jos pačios išlikimo klausimas. „Ekonominė krizė verčia permąstyti daug dalykų ir Kremliuje.

Lietuvoje veikia daugybė Rusijos šnipų, todėl labai tikėtina, kad sulaikytas Lietuvos karinių oro pajėgų karininkas dirbo Maskvai, teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius. „Galiu tik spėti, bet manyčiau, kad šiuo atveju tai turėtų būti Rusijai šnipinėjęs asmuo, nors gali būti ir per Baltarusijos struktūrą. Visvien pagrindinė šalis, kuriai to reikia, yra Rusija“, - BNS sakė politikos ekspertas. „Koks tas lygis bebūtų, tų šnipų Lietuvoje yra masė.

Dėl patiriamų ekonominių sunkumų Rusijos užsienio politika gali tapti dar agresyvesnė, - sako Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas. Kita versija - nepritekliaus prispaustas šalies elitas gali atsigręžti prieš patį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną:     „Yra dvi versijos. Viena versija teigia, kad tai dar labiau paskatins Rusiją būti agresyvesnę, nes neva blogėja ekonominė padėtis, valstybė nebegalės išpildyti tam tikrų savo socialinių garantijų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per metinę spaudos konferenciją aiškiai leido suprasti, kad Donbaso regionas turi priklausyti Ukrainai ir nebeminėjo Novorosijos, pažymi Lietuvos politologai. „Pagrindinė žinia yra ta, kad labai aiškiai pasakyta, kad jokios Novorusijos nebus. Buvo ir anksčiau apie tai sakęs, bet taip aiškiai, kaip šįkartą, nebuvo. Net į tą klausimą, kur tiesiogiai apie Novorusiją uždavė, jis net pavadinimo nepaminėjo.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per metinę spaudos konferenciją aiškiai leido suprasti, kad Donbaso regionas turi priklausyti Ukrainai, sako Vilniuje veikiančio Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius. „Pagrindinė žinia yra ta, kad labai aiškiai pasakyta, kad jokios Novorusijos nebus. Buvo ir anksčiau apie tai sakęs, bet taip aiškiai, kaip šįkartą, nebuvo. Net į tą klausimą, kur tiesiogiai apie Novorusiją uždavė, jis net pavadinimo nepaminėjo.

 Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė antradienį pareiškė, kad 28 šalių blokas toliau vieningai palaikys Ukrainą, nors kai kurios Bendrijos narės spaudžia atšaukti arba sušvelninti sankcijas Rusijai. Federica Mogherini (Federika Mogerini) per savo pirmąjį vizitą toje karo nuniokotoje šalyje nuo savo paskyrimo rugpjūtį, sakė Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kad Briuselis ketina „eiti ranka rankon“ su Kijevu.

 Premjeras Algirdas Butkevičius kitą savaitę vyks į Serbiją, kur dalyvaus tradiciniame Vidurio ir Rytų Europos bei Kinijos vadovų susitikime. Vizito metu numatomas ir dvišalis Lietuvos premjero susitikimas su Kinijos vyriausybės vadovu Li Keqiangu (Li Kečiangu), BNS sakė A.Butkevičiaus patarėjas užsienio politikai Audrius Brūzga. A.Butkevičius Serbijoje lankysis antradienį ir trečiadienį.

Ukraina ir prorusiški sukilėliai pirmadienį rengiasi pirmosioms per tris mėnesius deryboms dėl visapusiškų paliaubų, kuriomis siekiama numalšinti smurto suintensyvėjimą, dar labiau pakirtusį pasitikėjimą tarp Maskvos ir Vakarų.

 Lietuvių verslininką Aivarą Abromavičių paskyrus Ukrainos ekonomikos ministru, Rusija išnaudotų tai savo propagandiniame kare, sako politologas Tomas Janeliūnas. „Aš neabejoju, kad Rusija būtinai pasinaudos šia informacija bandydama stiprinti poziciją, kad visa tai, kas vyksta Ukrainoje, yra surežisuota Vakaruose ir Vakarai varžo savarankiškus Ukrainos sprendimus, o šiuo atveju tie paskyrimai esą liudija, kad Ukraina nėra savarankiška ir vykdo Vakarų valią.

Dar prieš keletą dienų didžiausioje pasaulyje gyvulininkystės parodoje „EuroTier 2014“ Hanoveryje šurmuliavo šimtai tūkstančių ūkininkų iš viso pasaulio. Mūsų šaliai šiemet parodoje atstovavo net dvidešimt dviejų ūkių atstovai. Ūkininkus į didžiausią pasaulio parodą pakvietė didžiausia Lietuvos mėsos perdirbimo bendrovė „Biovela Group“, kuriai priklauso ir įmonė „Utenos mėsa“. Šiais metais parodos organizatoriai džiaugėsi itin išaugusiu svečių iš Rytų Europos šalių skaičiumi – net 2,7 tūkst.

Užsitęsus griežtai lietuviško transporto patikrai Rusijos pasienyje, Lietuvos transporto sektorius patirtų didelių nuostolių, kurie gali gana smarkiai paveikti visą šalies ekonomiką, teigia ekonomistai. „Vežėjai buvo tas sektorius, kuris iš pradžių buvo labiausiai pažeidžiamas dėl Rusijos sankcijų, tačiau matėme, kad pastaruoju metu jie buvo pakankamai prisitaikę prie pasikeitusios situacijos.

Fabio Belafatti, Šiuolaikinės Vidurio Azijos studijų centro koordinatorius (Vilniaus Universiteto Orientalistikos Centras) ir Vilniaus universiteto lektorius Pastaruosius keletą mėnesių prorusiški komentatoriai daugelyje Vakarų šalių nušviečia įvykius Ukrainoje remdamiesi stereotipais, kurie primena kadaise buvusią tipišką rasistinio ir imperialistinio mąstymo retoriką.

Atvirlaiškių kelionės po pasaulį kuršėniškę Kristiną Šidlauskaitę įtraukė taip, kad užsiėmimas tapo hobiu. Ji džiaugiasi, kad ranka rašyti laiškai negrimzta į užmarštį. Iš jų mergina sužino, ką apie Lietuvą mano svetimšaliai ir gali paneigti sklandančius mitus. Apie Postcrossing‘ą (atvirukų siuntimą) Kristina sužinojo prieš dvejus su puse metų, viename šalies dienraštyje perskaičiusi, kad šiuo hobiu užsiima straipsnio herojė. Galimybė keistis atvirukais merginą akimirksniu sudomino.

Varšuva išstumta iš žaidėjų, turinčių įtakos krizės Ukrainoje suvaldymui. Taip mano ne vienas lenkų politikos apžvalgininkas. Rytų Europos klausimų ekspertės Marios Przełomiec (Marijos Pšelomiec) nuomone, postūmį tam suteikė triukšmas dėl Lenkijos parlamento spikerio nesuvaldyto liežuvio.

 Rusija sutiko atnaujinti dujų tiekimą karo nuniokotai Ukrainai ateinančią žiemą pagal Europos Sąjungos (ES) palaikomą milijardų dolerių vertės sutartį, kurią šios trys šalys ketvirtadienį pasirašė Briuselyje. Kaip vertinti svarbų energetinį susitarimą ir kokius pokyčius Rusijos politinėje arenoje galėtų įnešti krintančios energetinių išteklių kainos, Radijo „Laisvoji banga“ eteryje aiškinomės su Rytų Europos studijų centro ekspertu Laurynu Kasčiūnu.

 Švedija ketvirtadienį oficialiai pripažino Palestinos valstybę, pranešė užsienio reikalų ministrė Stokholme, nepraėjus nei mėnesiui po to, kai vyriausybė paskelbė ketinanti atlikti šį prieštaringai vertinamą žingsnį.

Lietuvos politologai sako, kad sekmadienį vyksiantys Ukrainos parlamento rinkimai gali atnešti daugiau stabilumo tiek šalies viduje, tiek santykiuose su Rusija. „Aišku, yra tikimybė, jog Rusija gali pasinaudoti rinkimais didinant visuomenės susipriešinimą, skatinant sabotažą ir panašiai, tačiau daugiau žiūrėčiau tai kaip į galimybę didesniam stabilumui.

Šiandien ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo tarptautinio paslaugų centro „Intermedix“ Kaune atidarymo iškilmėse ir pasveikino šią Jungtinių Amerikos Valstijų įmonę savo paslaugų plėtrai Europoje pasirinkus Lietuvą. „Kai tokie verslo lyderiai kaip Jūs savo paslaugų plėtrai visoje Europoje išsirenka mūsų šalį, Lietuva skaičiuoja keleriopą naudą.

Spalio 21-ąją Berlyne vyksiančių derybų metu tikriausiai bus pasirašytas laikinas susitarimas, kuris leis Ukrainai komfortabiliai peržiemoti. Tačiau Kijevas ir toliau deda pastangas, kad šis susitarimas būtų pasirašytas pagal jo sąlygas. Apie tai focus.ua publikacijoje rašo Artiomas Zacharčenka. Kai birželį „Gazprom“ pasiryžo atjungti dujas Ukrainai, koncernas, matyt, tikėjosi, kad psichologinis spaudimas privers šalį nuolaidžiauti šildymo sezonui dar nė nesirodant.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad JAV rengia operacijų scenarijus Rusijos pasienyje, praneša „Interfaks“. „Chucko Hagelio (JAV gynybos ministras, - red. past.) tezė apie JAV kariuomenės parengimą tam, kad „turėtų reikalų“ jau „su šiuolaikine ir pajėgia“ Rusijos kariuomene „NATO prieangyje“ verčia rimtai sunerimti. Tai liudija apie Pentagono vystomus operacijų scenarijus šalia mūsų valstybės sienų,“ – pareiškė kariuomenės vadas.

Rugsėjo pradžioje Rusijos prezidentas V. Putinas viešai pranešė apie reikšmingas karines permainas. Jos turi kelis svarbius aspektus. Pirma, įvyks institucinė reforma. Antra, toliau svarstoma nauja Valstybinė ginklavimosi programa 2016–2025 metams. Trečia, iki šių metų pabaigos bus parengta nauja Rusijos karinė doktrina. V. Putinas priėmė sprendimą tapti Karinės pramonės komisijos (KPK) vadovu.

Ukrainos prezidentas ketvirtadienį patvirtino prieštaringai vertinamą kovos su korupcija įstatymą, pagal kurį iki 1 mln. valstybės tarnautojų gali būtų nedelsiant atleisti dėl numanomų ryšių su ankstesnėmis Sovietų Sąjungos arba prorusiškomis vyriausybėmis. Vadinamasis liustracijos įstatymas buvo parengtas atsižvelgiant į kitų Rytų Europos šalių, išsivadavusių po dešimtmečius trukusio Maskvos dominavo, kai pasibaigė Šaltasis karas, patirtį.

Latvijos parlamento rinkimus turėtų laimėti prorusiška partija „Santarvės centras“, tačiau koaliciją lipdyti turėtų centro dešiniosios partijos – „Vienybė“ bei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS), mano LRT.lt kalbinti politologai. Šeštadienį kaimynai latviai stos prie balsadėžių ir rinks 11-ąjį Latvijos parlamentą. Apklausos rodo, kad rinkimuose geriausiai pasirodyti turėtų partija „Santarvės centras“, kurią remia kiek daugiau nei 17 proc. rinkėjų.

 Buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas trečiadienį perima vadovavimą sustiprėjusiai ir vėl gyvybingai NATO, kuri dar prieš mažiau nei metus buvo panaši į Šaltojo karo laikų reliktą sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Ukrainos krizė leido Šiaurės Atlanto aljansui vėl suvokti savo tikslą, tačiau J.Stoltenbergas žino, kad NATO taip pat laukia daugybė kitokių, ilgalaikių iššūkių, sako analitikai.

 NATO kariuomenių vadai šeštadienį Vilniuje susirinko tartis dėl Rytų Europos gynybos ir santykių su Rusija, kurią Vakarai kaltina kurstant krizę Rytų Ukrainoje. NATO karinio komiteto sesijos pradžioje susitikimui pirmininkaujantis Danijos generolas Knudas Bartelsas sakė, kad didelis dėmesys bus skiriamas vadinamajam „pasirengimo veiksmų planui“, kuriuo numatoma atsiųsti daugiau pajėgų ir įrangos į Rytų Europą.

Lietuvos laukia svarbūs finansinės sferos pokyčiai. Jau greičiau nei po pusmečio nacionalinę valiutą litą turėtų pakeisti bendra europinė valiuta – euras. Taip mūsų šalis dar labiau integruosis į finansinę susivienijusios Europos sistemą. Tačiau kaip ir su bet kokiais didesniais pokyčiais, taip ir su šiuo įvykiu yra susiję ir nemažai baimių. Lietuvos reakciją į artėjantį euro įvedimą galima susieti tiek su finansiniais, tiek su psichologiniais aspektais. Pradėkime nuo pastarųjų.

Ukraina inicijavo ugnies nutraukimą ir pasiūlė Rusijai tartis dėl taikos, praneša liga.net. Rusija palaikė iniciatyvą, tačiau bando primesti savo įsivaizdavimą, kaip atrodys Donbasas. Svarbiausias Vladimiro Putino tikslas – kontroliuoti išorinę ir vidinę Ukrainos politiką. Galutinis tikslas – likviduoti Ukrainos valstybingumą bet kokiais metodais, nepaisant nuostolių.

 Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas sukritikavo siūlymus įkurti NATO bazes Baltijos valstybėse ir pabrėžė, kad Rusija nekelia pavojaus Aljanso narių saugumui.

 Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis mano, kad Vakarų Europos valstybės savo rytines kontinento aljanso partneres naudoja kaip prieštankinę miną, rašo censor.net.ua. Interviu „Gazeta Wyborcza“ R. Sikorskis pareiškė: „Mes su nuostaba turime konstatuoti, kad kai kurios Vakarų Europos šalys itin atsargiai vertina pasienio zonos, kuri šiuo metu atrodo labiausiai pažeidžiama, stiprinimo klausimą.

 Apie „Irako ir Levanto islamo valstybę“ (ILIV) Aš manau, kad svarbu suprasti, su kuo mes turime reikalą – su salafitais džihadistais, religiniais ekstremistais ar tiesiog ekstremistais. Svarbu suprasti skirtumus tarp šių grupių, nes jos yra skirtingos. Kai kurios iš jų yra oportunistinės. Kitos siekia įtvirtinti politinį islamą ir teokratijas šariato pagrindu. Dar kitos yra apokaliptinės, ir jų pasaulio vizija yra išskirtinai pavojinga.