rytų europoje

JAV ir jų valstybės sąjungininkės peržengė visas įsivaizduojamas ribas stengiantis įtraukti Ukrainą į savo įtakos zoną, pareiškė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu „4-ojoje tarptautinio saugumo konferencijoje Maskvoje“, praneša Rusijos televizija „Rossija-24“. „Stengdamiesi įtraukti Kijevą į savo orbitą JAV ir jų artimiausi sąjungininkai peržengė visas įsivaizduojamas ribas, o tai negalėjo neiššaukti mūsų reakcijos,“ – pareiškė jis.

Pernai Rusijos ir Kinijos karinės išlaidos smarkiai išaugo, o konfliktas Ukrainoje paskatino Rytų Europos šalis skirti daugiau lėšų savo gynybos programoms, sakoma Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) studijoje, kuri paskelbta pirmadienį. Jungtinės Valstijos tebepirmauja pasaulyje pagal išlaidas gynybai, tačiau pernai, palyginti su ankstesniais metais, jos šiam tikslui skyrė 6,4 proc. mažiau lėšų.

Rusijos prezidentas V. Putinas iš pradžių dingo, paskui atsirado ir paskelbė netikėtą masinį kariuomenės kovinės parengties patikrinimą. „Dalyje karinių dalinių, priklausančių Baltijos jūros laivynui, Pietų karinei apygardai, taip pat desantininkų pajėgoms, skelbiama aukščiausio lygio kovinė parengtis, vyks vadaviečių pratybos“, – Rusijos karinės vadovybės pranešimą citavo naujienų agentūra TASS. Iš viso pratybose dalyvavo apie 80 tūkst. karių, daugiau negu 10 tūkst.

Baltarusijos prezidentas pasisakė už amerikiečių vaidmenį Ukrainoje, nors tam kategoriškai priešinasi Maskva. Prieš beveik du mėnesius Minske priėmęs Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovus, Aliaksandras Lukašenka naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė, kad jam didžiausią nerimą kelia tai, kad į procesą nebuvo įtrauktos Jungtinės Valstijos. Pasak Baltarusijos vadovo, amerikiečiai turi įsitraukti, kad užtikrintų taiką ir stabilumą.

Šiemet sukaks 70 metų nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigos. Artėjanti sukaktis išryškino opią Europos identiteto problemą.   Kodėl būtent Maskvoje? Tai, kas vieniems buvo pergalė prieš Europą pavergti siekusį nacistinės Vokietijos režimą, kitiems tapo ne mažiau žmogėdriško sovietinės Maskvos režimo įsigalėjimo Rytų Europoje triumfu.

Didžiojoje Britanijoje privalo būti įvestas „Nemcovo aktas“, kuris apsunkintų nusikalstamu būdu įgytų pinigų cirkuliavimą, konstatuoja „Independent“ žurnalistas Jimas Armitage'as. Boriso Nemcovo nužudymas „tarytum įvyko už milijonų mylių nuo mūsų kasdienybės realijų čia, Didžiojoje Britanijoje“, rašo autorius.

Vasario 25–26 dienomis Vilniuje lankėsi Nyderlandų Karalystės kariuomenės vadas generolas Tomas Middendorpas. Kalbėdamas su Lietuvos vyriausiuoju generolu majoru Jonu Vytautu Žuku svečias pabrėžė, jog jei tik Aljansui prireiks ginti Lietuvą Nyderlandų kariai visuomet bus „pirmose gretose“, taip pat aptarta galimybė Lietuvai iš šios šalies įsigyti ginkluotės. Apie tai rašoma Krašto apsaugos ministerijos išplatintame pranešime spaudai.

Šių metų sausio 27-ąją, Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, buvo minimos 70-osios Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės. Į jų minėjimą Osvencime, Lenkijoje, Rusijos prezidentas V. Putinas nevyko teisindamasis, kad šį kartą nebuvo oficialiai pakviestas.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis šiandien susitikime su Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Lietuvoje Davidu Huntu kalbėjo apie būtinybę stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą vidaus reikalų srityje – ypač atsižvelgiant į kylančias geopolitines grėsmes.   S. Skvernelis pažymėjo, kad Jungtinė Karalystė – šalis, kurios teisėsaugos institucijos po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vienos pirmųjų užmezgė bendradarbiavimo ryšius su Lietuvos policija.

Alexandre’o Dumas romane santūrusis Atas apimtam minties apie „vienintelę išeitį – nusižudyti“ d’Artanjanui yra sakęs – „šitą kvailystę tu suspėsi padaryti visada“. „Nebėra kitos išeities“ – po atsinaujinusio Rusijos smogikų (ar jų karine technika ir instruktoriais bei atostogaujančių rusų karinių dalinių savanoriais aprūpintų vietos separatistų karinių junginių, – pasivadinkite, kaip kam arčiau širdies) puolimo pastarosiomis savaitėmis viešąją erdvę vis aktyviau užpildo ir nuomonė, ...

Pasaulis be nacizmo – tai, anot „The Daily Beast“, yra tokiu pačiu pavadinimu Maskvoje registruotos organizacijos užduotis. Ji siekia „politinės denacifikacijos Rytų Europoje“, taip pat norėtų suvaldyti „išvešėjusią fašistinę ideologiją neseniai nepriklausomybę atgavusiose buvusios SSRS valstybėse“ ir, kas atrodo dar labiau ginčytina, „silpninti tas Vakarų politines jėgas, kurios užsiima bendros nacistinės Vokietijos ir SSRS atsakomybės dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios propaganda“. Anot stra...

  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali surengti hibridinę ataką prieš Baltijos šalis, kad patikrintų, ar NATO mobilizuosis prieš tokį žingsnį, perspėjo buvęs Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).   Interviu britų dienraščiui „The Telegraph“, danų politikas sakė, kad V.Putinas turi pavojingų ambicijų ne vien Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kaunasi su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais, bet tikriausiai yra nusiteikęs išmėginti Vakar...

  NATO gynybos ministrai ketvirtadienį turi pritarti tolesnėms priemonėms, turinčioms sustiprinti Aljanso pozicijas Rytų Europoje, įskaitant sprendimą įkurti mažų vadaviečių tinklą.   Šis štabų tinklas galės itin greitai sustiprinti regiono gynybą, jeigu kiltų kokia nors grėsmė iš Rusijos pusės.

Per beveik penkiolika Vladimiro Putino valdymo metų susidarė nemažas sąrašas dalykų, dėl kurių Rusija nemėgsta Vakarų, mano „Financial Times“. Štai keli jų: 1. NATO plėtra. „V. Putinas prisiminė 1990-ųjų NATO generalinio sekretoriaus Manfredo Wörnerio žodžius, kuris pareiškė, kad NATO neperkels savo pajėgų ryčiau Vokietijos ir „suteiks SSRS tvirtą saugumo garantiją“, – rašo autorė. V. Putinas tolimesnę NATO plėtrą naudoja kaip Krymo aneksijos pateisinimą, rašo leidinys.

 ESET ekspertai konstatuoja: virusų skaičius kasmet išauga apie 10 procentų, o jų įvairovė nuolatos didėja. Didžioji dauguma atakų susijusios su prarastais duomenimis. Vienas iš naujausių pavyzdžių, neseniai atrastas ir aktyviai Lotynų Amerikoje bei Rytų Europoje paplitęs kenkėjas „CTB-Locker“, kuris užšifruoja failus, o išpirkos prašo Bitcoin valiuta.

Šią savaitę Belgijos rytuose aidėjo šūviai ir griaudėjo granatos. Ketvirtadienio vakarą policija vykdė antiteroristinę operaciją, per kurią žuvo du žmonės, vienas suimtas. Visi jie įtariami planavę surengti didelį teroristinį išpuolį. Tai tik vienas iš epizodų po tragiškų įvykių Prancūzijoje. Būta jau neramumų ir kituose Prancūzijos miestuose, Vokietijoje, spauda rašo ir apie terorizmo grėsmę Italijai.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) atlikti tyrimai rodo, kad maždaug 16 proc. pacientų, gulėjusių šalies ligoninėse (neįskaitant reabilitacijos, ilgalaiko gydymo ir dienos stacionaro atvejų), į jas guldyti (hospitalizuoti) be būtino reikalo. Jei efektyviau dirbtų ambulatorinė grandis, jei išaiškėtų kitos šį faktą lemiančios priežastys, nebūtinų hospitalizacijų pavyktų išvengti.

NATO grėsmę naujoje karinėje doktrinoje pabrėžianti Rusija bando pateisinti savo pačios agresiją, painiodama priežastis ir pasekmes. Tai pirmadienį sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel apkaltino Rusiją situacijos Rytų Europoje destabilizavimu. „Mūsų rytiniai kaimynai Moldavija, Gruzija ir Ukraine priėmė savarankišką sprendimą pasirašyti asociacijos ES sutartį. Ir būtent šioms šalims Rusija sudaro sunkumų,“ – pareiškė A. Merkel leidiniui „Die Welt am Sonntag“, primindama „užšaldytus konfliktus“ Padniestrėje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, o taip pat Krymo aneksiją ir mūšius Rytų Ukrainoje.

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Naujosios Ukrainos vyriausybės tikslas – jau 2016-ais metais auganti ekonomika, interviu LRT Radijui sako Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius. Anot jo, šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų smukti tik 7 proc., nors buvo prognozuotas 10 proc. nuosmukis. „Kitų metų prognozių, man atrodo, dar oficialiai nesame paskelbę, tad dar palaukite. Biudžetas bus priimtas gruodžio 20 d., jame bus visi skaičiai.

Ukrainos ekonomikos ministru paskirtas lietuvis verslininkas Aivaras Abromavičius sako, kad pagrindinis jo tikslas bus mažinti reguliavimo bazę bei skaidrinti valstybės valdomų įmonių veiklą. Anot jo, įgyvendinus šiuos uždavinius, bus siekiama šalies ekonomikos augimo 2016 metais. „Viskas daroma tam, kad grįžtų investicijos į šalį tiek iš vidaus investuotojų, tiek iš užsienio investuotojų. Jos galimos tik tuomet, jei bus įvykdyta keletas pačių svarbiausių sąlygų.

NATO užsienio reikalų ministrai antradienį sutarė kitąmet išlaikyti sustiprintus pajėgumus ore, jūroje ir žemėje Rytų Europoje bei rengti dažnesnes pratybas, reaguojant į išaugusį Rusijos karinį aktyvumą. Sąjungininkai „toliau tęs oro, jūros ir sausumos pajėgų rotavimą regione ir vykdys papildomas pratybas, 28 už 28“, teigiama Briuselyje paskelbtame pareiškime.

Šiemet į Baltijos šalis atsiųstos papildomos NATO pajėgos liks ir kitąmet, bet naujų saugumo priemonių įgyvendinimas gali užtrukti kiek ilgiau nei tikėtasi, teigia diplomatai. NATO pajėgumai Rytų Europoje ir santykiai su Rusija bus aptariami antradienį Briuselyje prasidedančiame Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikime. Ministrai turėtų patvirtinti, kad Rytų Europoje 2015 metais NATO buvimas išliks sustiprintas ir ore, ir žemėje, ir jūroje.

Saugumo situaciją Europoje destabilizuoja Rusijos agresija Ukrainoje ir neatsakingi karinių lėktuvų skrydžiai, o ne keli šimtai amerikiečių karių Baltijos šalyse, pirmadienį pareiškė JAV ambasadorius NATO Douglas E. Lute (Daglas Liutas). Diplomatas sakė, kad NATO papildomomis saugumo priemonėmis siekia patikinti dėl Rusijos veiksmų nerimaujančius sąjungininkus, ir nėra jokio pagrindo jas laikyti provokacinėmis.

Fabio Belafatti, Šiuolaikinės Vidurio Azijos studijų centro koordinatorius (Vilniaus Universiteto Orientalistikos Centras) ir Vilniaus universiteto lektorius Pastaruosius keletą mėnesių prorusiški komentatoriai daugelyje Vakarų šalių nušviečia įvykius Ukrainoje remdamiesi stereotipais, kurie primena kadaise buvusią tipišką rasistinio ir imperialistinio mąstymo retoriką.

Jungtinės Valstijos gali užmerkti akis į puolimui galbūt besirengiančios Rusijos veiksmus Ukrainoje mainais už Maskvos pagalbą tariantis dėl Iranos branduolinės programos, perspėjo amerikiečių dienraščio „The New York Times“ užsienio naujienų apžvalgininkas Rogeris Cohenas (Rodžeris Koenas). Jo teigimu, toks scenarijus sukeltų pavojų visai Rytų Europai, įskaitant Baltijos šalis, nes NATO garantijos nebeatrodytų tokios patikimos.

Barackas Obama turėtų pamiršti savo pradėtą „perkrovimo“ politiką Rusijos atžvilgiu ir pripažinti jos prezidento Vladimiro Putino pasaulinę grėsmę, savo tekste „Laiškas, kurį B. Obama turėtų parašyti V. Putinui, tačiau nerašys“, sako Hoover instituto bendradarbis Paulas Roderickas Gregory. Analitikas teigia, kad Vakarų sankcijos Rusijai turėtų nė kiek nešvelnėti, kol padaryta žala ir nusikaltimai nebus ištaisyti.

 Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį susirinks Briuselyje per viršūnių susitikimą, kuriame tikimasi priimti svarbią sutartį dėl kovos su klimato pokyčiais, taip pat sustiprinti pastangas, siekiant įveikti mirtinai pavojingo Ebolos viruso protrūkį. 28 ES šalių valstybių ir vyriausybių vadovai per dviejų dienų susitikimą taip pat svarstys, kaip būtų gali paspartinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, baiminantis jau trečiosios recesijos bangos.

Spalio 21-ąją Londone įvyko anšlago sulaukęs Rusijos atlikėjos Valerijos koncertas. Vietos aktyvistai surengė akciją, kurios metu reikalavo politikus ir visuomenę atkreipti dėmesį į Rusijos valdžios netoleruotiną elgesį Rytų Europoje. Prieš tai piketo akcijų dalyviai reikalavo, kad britų vadžia neišduotų rusų atlikėjai vizos. Pati dainininkė teigia nesupratusi, kodėl tie žmonės protestuoja. „Aš skiriu kultūros ir politikos klausimus.

 Buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas trečiadienį perima vadovavimą sustiprėjusiai ir vėl gyvybingai NATO, kuri dar prieš mažiau nei metus buvo panaši į Šaltojo karo laikų reliktą sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Ukrainos krizė leido Šiaurės Atlanto aljansui vėl suvokti savo tikslą, tačiau J.Stoltenbergas žino, kad NATO taip pat laukia daugybė kitokių, ilgalaikių iššūkių, sako analitikai.

 Rusijos ir Jungtinių Valstijų atstovai ketvirtadienį Maskvoje aptars sutartį dėl vidutinio nuotolio balistinių raketų, kurią 1987-aisiais Jungtinės Valstijos pasirašė su Sovietų Sąjunga. Maskva ir Vašingtonas sako abejojantys vienas kito ketinimais laikytis šio susitarimo. Kai prieš 27-erius metus Ronaldas Reaganas ir Michailas Gorbačiovas pasirašė vidutinio nuotolio branduolinių ginklų nenaudojimo sutartį. Pasaulis džiaugėsi, kad dviejų supervalstybių santykiai šyla.

Rusijos karinis lėktuvas apsuko ratą virš NATO misijoje Juodojoje jūroje dalyvaujančios Kanados fregatos. Otava pasmerkė šį manevrą, pavadinusi jį „nereikalingu provokaciniu veiksmu“. Rusijos lėktuvas „nesukėlė jokios grėsmės Kanados laivui“, sakė Kanados gynybos ministras Robas Nicholsonas (Robas Nikolsonas). Tačiau „tokie veiksmai buvo be reikalo provokaciniai ir gali dar padidinti įtampą“ regione, pažymėjo jis.

Lenkija patvirtino, kad Rytų Europoje nebus jokių naujų NATO bazių, kurios padėtų atgrasyti Rusijos agresiją, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė „EUobsever“. Aljansas kuria naujas greitojo reagavimo pajėgas, kurias sudarytų apie 4 000 karių ir kurios turėtų tapti „ieties smaigaliu“ Rusijos agresijos prie Aljanso rytinių sienų atveju.

NATO buvo didžiausias Kremliaus baubas, baisi grėsmė, leidusi laikyti rusus griežtai pažabotus, ir dabar, kaip teigia analitikai, šis Maskvos košmaras pildosi, į Europą sugrįžus Šaltojo karo šmėklai. Ketvirtadienį ir penktadienį Velse vyksiančiame viršūnių susitikime NATO lyderiai turi pritarti planams dislokuoti tūkstančius Aljanso karių ir karinės technikos vienetų Rytų Europoje.

Vakarų šalių lyderiai planuoja pademonstruoti tvirtą vienybę šią savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime dėl numanomos Rusijos agresijos Ukrainoje, tačiau jų atsako galimybės išliks ribotos nesant politinio sutarimo dėl tiesioginės intervencijos. Planai dislokuoti tūkstančius NATO karių ir karinės technikos vienetų Rytų Europoje turi padrąsinti Aljanso šalis tame regione, tačiau toks žingsnis supykdytų Maskvą, nes jis kirstųsi su svarbiu NATO ir Rusijos susitarimu.

 Ukraina trečiadienį pranešė, kad šalies prezidentas Petro Porošenka sutarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl žingsnių siekiant „paliaubų režimo“ Kijevo konflikte su prorusiškais separatistais. Tuo tarpu Kremlius paneigė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo, sukeldamas sumišimą NATO viršūnių susitikimo išvakarėse.

 Jungtinės Valstijos atsiųs daugiau karių ir karinės įrangos į Baltijos šalis, trečiadienį pranešė JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) per vizitą Estijoje. Pasak B.Obamos, jo administracija šiuo metu derina su Kongresu pavasarį Varšuvoje paskelbtą iniciatyvą sustiprinti JAV buvimą Rytų Europoje. Tam B.Obama siūlo skirti milijardą JAV dolerių. „Čia, Baltijos šalyse, tai reikštų didesnį Amerikos įrangos išankstinį dislokavimą, kad ji būtų parengta, jei prireiktų.

NATO prieinamos tik ribotos galimybės reaguoti į konfliktą Ukrainoje Londonas, rugsėjo 3 d. (AFP-BNS). Vakarų šalių lyderiai planuoja pademonstruoti tvirtą vienybę šią savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime dėl numanomos Rusijos agresijos Ukrainoje, tačiau jų atsako galimybės išliks ribotos nesant politinio sutarimo dėl tiesioginės intervencijos.

 JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) jau antrąkart šiais metais lankysis Rusijos pašonėje, siekdamas užtikrinti Rytų Europos šalis, jog Amerika kartu su sąjungininkėmis tvirtai vykdys įsipareigojimus ginti jų saugumą, tačiau jo vizitą gali temdyti Vakarų valstybių neįgalumas sustabdyti Rusijos agresijos Ukrainoje.

  Vienas aukštas nacionalinio saugumo patarėjas Kremliuje pareiškė, jog grėsmės Rusijai, kylančios dėl padėties Ukrainoje ir NATO plėtros Rytų Europoje, bus pagrindiniai veiksniai Maskvai peržiūrint savo karinę strategiją.

NATO vadovas pirmadienį pareiškė, kad šią savaitę prašys Aljanso lyderių pritarti padidintos parengties pajėgų formavimui ir karinės įrangos atsargų kaupimui Rytų Europoje, siekiant padėti apsaugoti Aljanso nares nuo galimos Rusijos agresijos. NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) žurnalistams sakė, kad naująsias pajėgas turėtų sudaryti keli tūkstančiai karių, kuriuos skirtų 28 NATO šalys rotacijos principu.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinė intervencija Ukrainoje kursto nacionalistines nuotaikas, kurios gali išplisti regione ir sukelti pavojingų neprognozuojamų padarinių, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV kariškis.

Daugeliui ekspertų ir politologų buvo gana netikėtas atviras Rusijos ir Ukrainos konfliktas, pastarosiomis dienomis pereinantis į atvirą karą. Tačiau tuo tikrai negalėtume apkaltinti „The Washington Times“ apžvalgininko kanadiečio Jeffrey Kuhnerio. Jis dar 2008-aisiais „nuspėjo“ Rusijos ir Ukrainos konfliktą, negana to, aiškiai prilygino Vladimirą Putiną agresoriui Adolfui Hitleriui. Pateikiame šio pranašiško 2008-ųjų teksto „Kitas karas Europoje – tarp Rusijos ir Ukrainos?“ vertimą.

geopolitika.lt Kai aš pirmą kartą kalbėjau Vest Pointe 2009 metais, mes vis dar turėjome 100 000 karių Irake, rengėmės plėsti savo buvimą Afganistane, mūsų antiteroristinės pastangos buvo sufokusuotos į pagrindinius „Al Qaeda“ lyderius. Ir mūsų tauta buvo tik pradėjusi ilgą išsikapstymą iš baisiausios nuo Didžiosios depresijos laikų ekonominės krizės. Po ketverių su puse metų vaizdas pasikeitė.

 Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Laikrodžių muziejus Klaipėdoje mini 30 metų veiklos sukaktį. Jubiliejui skirti renginiai vyks visus metus. Pirmasis – muziejaus įkūrimo istoriją pasakojanti paroda „Laiko spiralė“. Idėja įkurti Laikrodžių muziejų kilo keliems uostamiesčio kolekcininkams 1978 metais sumanius surengti senovinių laikrodžių parodą.

  JAV oro pajėgos pasiuntė du sunkiai radarų susekamus strateginius bombonešius B-2, galinčius nešti branduolinius ginklus, į vieną Didžiosios Britanijos oro pajėgų bazę pratyboms su NATO sąjungininkėmis, pirmadienį pranešė JAV Gynybos departamentas. Šis dislokavimas, kuris, anot Pentagono, buvo iš anksto suplanuotas ir bus trumpalaikis, įvykdytas smarkiai padidėjus įtampai su Rusija dėl krizės Ukrainoje.

 Rusijos pasiuntinys Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas pirmadienį sukritikavo Bulgarijos sprendimą sustabdyti darbus prieštaringai vertiname, Kremliaus palaikomome dujotiekio „South Stream“ projekte, reaguojant į Briuselio spaudimą, ir pavadino tai „sėlinančiu perėjimu prie ekonominių sankcijų Rusijai“. „Sunku atsikratyti jausmo, kad Europos Komisijos vykdomas Bulgarijai svarbaus „South Stream“ sektoriaus statybos darbų pradžios blokavimas yra vykdomas grynai dėl politinių priežasčių“, –...

 Bulgarija stabdo darbus prieštaringai vertiname dujotiekio „South Stream“ projekte, palaikomame Rusijos, sulaukusi kritikos iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, sekmadienį pranešė premjeras Plamenas Orešarskis. „Nurodžiau sustabdyti visus darbus. Dėl tolesnių veiksmų spręsime po konsultacijų su Briuseliu“, – sakė P.Orešarskis po susitikimo su JAV senatorių delegacija.

NATO gynybos ministrai, atsižvelgdami į krizę Ukrainoje, antradienį sutarė dėl virtinės žingsnių, turinčių sustiprinti Rytų Europos šalių gynybą, tačiau pabrėžė, kad tie veiksmai neperžengia po Šaltojo karo su Maskva sudarytos sutarties ribų. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė, kad ministrai sutarė sudaryti „parengties veiksmų planą... reaguojant į pasikeitusią saugumo aplinką“, sukurtą besiplečiančio konflikto Ukrainoje.