rūta mameniškienė

Nors epilepsijos diagnozė skamba gąsdinančiai ir vis dar yra apipinta mitais, susirgti šia liga galima būnant bet kokio amžiaus. Ši viena dažniausių lėtinių neurologinių ligų klastinga tuo, kad kitą kartą net sunku įtarti, kad žmogų ištiko epilepsijos priepuolis. Vis tik medikai ragina išmokti geriau pažinti epilepsija ir ja sergančiųjų nelaikyti nevisaverčiais visuomenės nariais. Lietuvoje yra virš 24 tūkst. epilepsija sergančių žmonių.

Jeigu darbe nebegalite tinkamai atlikti užduočių, tai nebūtinai reiškia, kad esate tinginys ar blogas darbuotojas – galbūt jus kamuoja perdegimo sindromas, sukeltas dėl ilgai darbe besitęsiančio streso. Perdegę darbe bent kartą gyvenime yra net apie 70 procentų žmonių. O šis sindromas nėra toks nekaltas, kaip atrodo – perdegimas pasireiškia ne tik emociniu išsekimu ar fiziniais negalavimais, bet ir gali baigtis rimtomis neurologinėmis arba širdies ir kraujagyslių ligomis.

Gyventojai savo laikrodžius naktį iš šeštadienio į sekmadienį turės pasukti viena valanda atgal – šalyje įvedamas žiemos laikas. Tačiau žmonės skundžiasi, kad sukinėti laikrodžio rodykles jiems jau įgriso, mat prastėja savijauta, miego kokybė, o ir anksčiau temstant elektros tenka sunaudoti daugiau. Gyventojams antrina ir medikai. Ir nors šis laiko pasukimas padovanos valandą papildomo miego, bet padarys ir žalos tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai.

Jei vagiate iš savęs miegą darbo dienomis, o savaitgaliais bandote „atsimiegoti“ prarastų jėgų ir miego laiko, anot mokslininkų, susigražinti nepavyks. Taip dar labiau pakenksite savo sveikatai ir rizikuosite susirgti tokioms ligomis kaip vėžys ar kraujotakos sutrikimai. Tiesa, ne ką mažiau svarbu nepažeisti savo vyturio, pelėdos ar kolibrio režimo.

Gavėnia ritasi į antrą pusę, o kartu su ja laukdami Velykų persiritame į vasaros laiką. Laikrodžius naktį iš šeštadienio į sekmadienį suksime vIena valanda į priekį. Europos Komisija dar prieš ketverius metus Europos Sąjungos narėms siūlė atsisakyti laiko sukinėjimo, tačiau bendros nuomonės, kokį laiką palikti – nėra, ir, panašu, greitai nebus. Artėjant vidudieniui, Katedros aikštėje ramybe kartu su savo pusantrų mažyliu mėgaujasi vilnietė Agnė.

Epilepsija – viena iš dažniausių nervinių ligų, pasireiškianti nevalingais traukuliais. Nors Lietuvoje šia liga serga apie pusę procento žmonių, visuomenė dar vis mažai žino apie tai, kas tai per liga ir kaip padėti priepuolio ištiktam žmogui.    Ši neurologinė liga pavojinga visiems – ją gali išprovokuoti stresas, netinkamas gyvenimo būdas.

Prieš savaitę Vilniuje vyko tarptautinis smegenų, širdies ir inkstų kongresas. Jame susirinkę viso pasaulio neurologai, kardiologai ir nefrologai diskutavo šių organų ligų sąsajas ir modernius gydymo aspektus. Viename iš skaitytų pranešimų buvo kalbama ir apie ketogeninę dietą, kuri, pasidaro, gali padėti ne tik numesti svorio, bet ir suvaldyti daugelį susirgimų.

Daugelį metų epilepsija buvo mistifikuojama, o ja sergantys buvo laikyti apsėstaisiais. Tačiau ir šiandien šią ligą gaubia daugybė mitų: pradedant ligos atsiradimu ir baigiant jos išgydymu. Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė ir Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas prof. Saulius Ročka atsakė į klausimus, kurie iškyla dažniausiai susidūrus su šia liga.

Sveikatos apsaugos ministerijai pernai ėmus drastiškai keisti kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir jame vietoje kai kurių brangesnių vaistų atsiradus pigesniems – Lietuvos epileptikai sako kenčiantys padažnėjusius priepuolius, pašalinius efektus, o kai kuriuos pakeitus vaistus net ištinka koma. Ministerija, panašu, susizgribo taisyti savo privirtą košę. 24-erių vilnietė Brigita apie tai, kad serga epilepsija, sužinojo prieš maždaug 10 metų. Iki tol tik jautė, kad kažkas su sveikata negerai.

Pirmasis naujų mokslo metų mėnuo jau baigiasi, tačiau jūsų vaikui vis dar sunku vakare užmigti, o ryte laiku atsikelti? Poilsis ir kokybiškas miegas – vieni svarbiausių dalykų. Nuo to priklauso vaiko sveikata ir produktyvumas. Tad ką daryti, jei sutriko vaiko miego režimas? Pateikiame patarimus, kurie padės vaikui kas vakarą saldžiai užmigti ir su šypsena atsikelti ryte. Kodėl toks svarbus miegas? Miegas svarbus mums visiems, tačiau ypač jis reikalingas augančiam vaiko organizmui.

Įsivaizduok tokį scenarijų: po ilgos darbo dienos nuėjai miegoti, tikėdamasis pailsėti ir prabusti iš ryto su naujomis jėgomis. Vietoj to, tu atsibundi vidury nakties ir negali pajudėti – negali pajudinti jokios kūno dalies, taip pat negali išleisti nė garselio, kad sušuktum. Jeigu to būtų maža – tu jauti, kad nesi vienas. Tu jauti svorį ant savo krūtinės, spaudžiantį tave žemyn ir neleidžiantį atsisėsti. Tu nesupranti, kas tave spaudžia, nes yra per tamsu, kad matytum.

Nuo sausio 1-osios prie vairo gali sėsti ir tie, kurie teisės vairuoti neturėjo nuo sovietinių laikų, - sergantieji epilepsija. Seną tvarką keičiantį įsakymą buvęs sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas pasirašė tuo metu, kai vilniečiai aptarinėjo porą eismo įvykių, rašo „Lietuvos rytas“. Autobuso vairuotojas rėžėsi į stotelę ir ją nuvertė. Įtariama, kad pusamžį vairuotoją ištiko staigus epilepsijos priepuolis.