rūta baškytė

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kurtuvėnų regioniniame parke atstatyta senoji dvaro ratinė. Joje archeologai surengė parodą, kurioje eksponuoja bene penkerius metus vykdytų kasinėjimų radinius. Kurtuvėnų dvaro sodyba – viena seniausių mūsų šalyje, minima nuo 1495 metų. Šimtmečius čia šeimininkavo garsios didikų šeimos. Pastaraisiais metais dvaro pastatai atgyja – jau atstatyta dvaro oficina, sudegęs svirnas, arklidės, kiti pastatai.

Dėl galvijų mažėjimo šalyje pavojaus varpais skambina ne tik žemdirbiai, bet ir gamtosaugininkai. Nešienaujamos ir nenuganomos pievos užžėlė menkaverčiais krūmais ir medžiais, pradėjo nykti augmenija ir gyvūnija. Ūkininkai priekaištauja, kad tam turėjo įtakos ir draudimai plėsti ūkinę veiklą saugomose teritorijose.

Po ilgų diskusijų per Vyriausybės pasitarimą atidėtas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano svarstymas. A. Stancikienė: viskas bus įteisinta? „Buvo labai aiškiai pasakyta <...>, paruošti tokį tvarkymo plano variantą, kuriame būtų atsižvelgta ir į teismų sprendimą, ir tai, kas gali toje vietoje būti.

Vyriausybė ieško būdų, kaip išsaugoti neteisėtai pastatytus pastatus, tačiau nesiryžta skelbti karo neteisėtus leidimus išdavusiems valdininkams. Vyriausybės sprendimas dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje suklaidino ne tik paprastus šalies piliečius, bet ir Seimo narius bei kai kuriuos aplinkosaugininkus. Aiškėja, kad iš tikrųjų ketinama griauti ne tik 3, bet net iki 20 pastatų, jeigu neatsiras prielaidų taikos sutartims teisminiuose ginčuose sudaryti.

Šiandien aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas susitiko su nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovais. Pokalbio metu aptarti klausimai, kurie šiandien labiausiai domina NVO, praneša Aplinkos ministerija. Kalbėta apie Seime svarstomus Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektus, Kuršių Nerijos bendrąjį planą, vėjo jėgainių statybas, biologinės įvairovės ir darnaus vystymosi strategijas, Europos Sąjungos struktūrinę paramą.

UNESCO rekomenduoti ekspertai pateikė savo išvadas dėl Kuršių nerijos tolesnės plėtros. Tačiau jos, regis, yra tokios aptakios, kad vargu ar išspręs įsisenėjusius nesutarimus. Su liepą Lietuvoje viešėjusių ekspertų Susanos Denyer ir Pierre'o Gallando išvadomis vakar nebuvo nuodugniai susipažinusi nė viena suinteresuota šalis. Anglų kalba pateiktose rekomendacijose pažymima, kad Kuršių nerijai skirti net keli planai negali užtikrinti šios teritorijos išsaugojimo.

Aplinkosaugininkai skambina pavojaus varpais: Seime užregistruotos tokios įstatymo pataisos, kurias palaiminus, vietoje gražiausių, dar neurbanizuotų gamtos kampelių galime išvysti "kolektyvinius sodus, serbentynus ar kiaulių fermas. Grupė parlamento liberalų užsimojo supaprastinti tvarką, pagal kurią reglamentuojamas žmonių elgesys valstybės saugomose teritorijose. Pataisų autore "Vakarų ekspresui" prisistatė liberalsąjūdietė Dalia Kuodytė.

Antrą dieną Neringoje dirbantys UNESCO atstovai kol kas nelinkę pateikti jokių vertinimų, praneša lrt. UNESCO ekspertų tikslas - įvertinti, ar rengiamas naujasis Neringos bendrasis planas neprieštarauja galiojančiam Kuršių nerijos generaliniam planui. Į Lietuvą juos pasikvietę aplinkosaugininkai sako, kad ginčai dėl Neringos bendrojo plano gali nesibaigti net ekspertams pateikus išvadas.

Net ir vidutines pajamas uždirbantiems mūsų šalies tėvams ir jų vaikams vasaros poilsis Neringoje pastaraisiais metais tampa vis sunkiau pasiekiama svajone.

Seimas didele persvara priėmė įstatymą, pagal kurį galima įteisinti iki 2006 metų spalio 31 dienos savavališkai pastatytus statinius, praneša LNK "Žinios". Statytybų užsakovui gali būti leista gauti statybos projektą ir leidimą, jei statinio statyba atlikus atitinkamas administracines procedūras gali būti vykdoma. Pasak Jono Šimėno statybos įteisinamos, jei leidimas nebuvo gautas, tačiau niekas nedraudžia jo gauti dabar.

Rūta Rutkelytė padovanojo Kęstučiui Glaveckui pusę namo su žmogumi - buvusiu policininku ir jo baisiai dideliu šunimi. Sklypų saugomose teritorijose kolekcininkė ir Seimo narė R.Rutkelytė sako, kad dovanodama poną Raimondą Kazlauską... tai yra - namą su ponu Kazlausku savo vyrui tiesiog norėjo užmiršti neįgyvendintą svajonę... K.Glaveckas stebisi: Rūta jam sakiusi, jog tai dovana jubiliejaus proga. "Labai ačiū!" - sako Seimo narys, tačiau dar nežino, ką su dovana daryti. "Atidaviau ir tiek.

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį lankėsi Aukštadvario regioniniame parke ir dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje apie Lietuvos saugomų teritorijų problemas, pasiekimus ir perspektyvas. Diskusijoje valstybinių institucijų atstovai pabrėžė, kad saugomose teritorijose imta įgyvendinti darnaus vystymosi principą. Šiose teritorijose asmenims leidžiama užsiimti įvairia ūkine veikla, tačiau nepažeidžiant gamtosaugos pusiausvyros.

Šiuo metu Lietuvos saugomos teritorijos užima 15 procentų Lietuvos ploto (Valstybinis saugomų teritorijų kadastras). Darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje LR Vyriausybės 2003 m., numatyta saugomų teritorijų plotą padidinti iki 17-18 procentų šalies ploto. Tai Lietuva įsipareigojo tapdama ES nare. Oficiali apklausa, kiek Lietuvos gyventojų pritaria ar nepritaria saugomų teritorijų steigimui neatlikta.

Jei neturi pinigų, kurie padėtų įrodyti tiesą, Lietuvos biurokratams esi neįdomus. Tuo įsitikino palangiškė Genovaitė Vaišvilienė, iki šiol negalinti saugiai jaustis atgautoje žemėje. Išgirdusi miško keliuku atvažiuojančio automobilio variklio gausmą moteris sprunka į šalikelę ir slepiasi tankmėje. Dešimtmetį truko atgauti sovietmečiu nusavintą žemę. Lygiai tiek pat trunka savininkės pastangos įrodyti, kad toje žemėje prieškariu stovėjo vandens malūnas.

Kai tik bus patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas, jau maždaug prieš pusmetį pateiktas Seimui, tada iš mirties taško pajudės ir kitų Neringos miesto gyventojų laukiamų dokumentų tvirtinimas. Taip teigė vakar su neringiškiais susitikusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos kartu su žurnalu „Kelionės ir pramogos“ Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui rengia konkursą „ Keliauk ir pažink Lietuvą !“. „Dauguma kelionės maršrutų veda į valstybės saugomas teritorijas – nacionalinius ir regioninius parkus, draustinius, kviečia pažinti nuostabaus grožio, savitus gamtos kampelius, saugomą mūsų šalies kultūros paveldą, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė.

„Balsas.lt savaitės“ žurnalisto tyrimas teigia, jog valstybės saugomos teritorijos  – draustiniai, parkai ir rezervatai − tebelieka nuožmių interesų mūšių arenomis.  Garbinama ir nekenčiama viršininkė Gražiausiuose šalies kampeliuose, ypač Kuršių nerijoje, verda arši kova tarp siekiančiųjų išsaugoti paveldą ir gamtą bei norinčiųjų vykdyti statybas ir plėtrą.

Šį penktadienį Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje (VSTT) turėtų vykti konkursas Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktoriaus vietai užimti. VSTT vadovė Rūta Baškytė „Vakarų ekspresui“ teigė, kad į šias pareigas nusitaikė 4 pretendentai, tarp kurių - ir pajūryje, ir Vilniuje besidarbuojantys asmenys.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai nepritaria Tautos prisikėlimo partijos (TPP) siūlomo Arūno Burkšo kandidatūrai į aplinkos ministrus ir nori išgirsti, ar partija turi kitų kandidatų. „Mes atėjome pareikšti, kad nepritariame A. Burkšo kandidatūrai į aplinkos ministrus“, - penktadienį žurnalistams po susitikimo Seime sakė aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos vadovas Žymantas Morkvėnas.

Aplinkos ministerijos vadove gali tapti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovė Rūta Baškytė. BNS žiniomis, R.Baškytės kandidatūrą į ministro postą pasiūlė prezidentas Valdas Adamkus. Valstybės vadovas yra deklaravęs, kad aplinkosauga - jam labai svarbi sritis, todėl jis atidžiai vertinsiąs būsimojo ministro kandidatūrą. VSTT vadovės kandidatūrai pritaria ir kuriamos centro dešinės koalicijos lyderis, pretendentas į premjerus Andrius Kubilius.

Ketvirtadienį posėdžiavęs Vyriausybės strateginio planavimo komitetas neapsisprendė, kas turėtų valdyti griūvantį turizmo centrą „Palūšė“ Ignalinos rajone. „Kol kas sprendimas nėra priimtas, nes nebuvo tokio sutarimo, kad visos pusės pritartų vienam sprendimui. Premjeras pasiūlė dar savaitę ieškoti, eiti suartėjimo keliu, kompromiso ieškojimo link“, - po posėdžio ketvirtadienį sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė.

Jeigu bus išplėstos saugomų teritorijų apsaugos zonos, bet kuris kaimas šalia Trakų pateks į Trakų nacionalinio parko buferinę apsaugos zoną. Dėl tokiu atveju neva atsirasiančių suvaržymų Trakų meras Edmundas Malūkas susikvietė būrį kolegų. Pasak Trakų mero, saugomose teritorijose yra draudžiamos naujos gyvenvietės, daug kitų apribojimų. Trakų meras sako, kad jam nepatinka, jog „buferinės zonos yra ne saugomose teritorijose, o už jų ribų.

Neaiški turtų kilmė ir mįslingi biografijos labirintai - tai ne lietuviškojo Džeimso Bondo paslaptys, o vieno svarbiausių Lietuvos valstybės pareigūnų, griežčiausiai kiekvieno šalies piliečio pajamas skaičiuojančios Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo Sauliaus Trečekausko sėkmės receptas, rašo „Lietuvos žinios“. Kiekvienos valstybės viena pamatinių institucijų - mokesčių inspekcija, kurios vadovai išsiskiria krištoline reputacija, reiklumu sau ir kitiems, todėl kelia baimę ...

Dėl planuojamo kurti Suvalkijos nacionalinio parko verda aistros – valdžios atstovams, bandantiems įtikinti parko reikalingumu ir nauda, priešinasi gyventojai, kurių žemės pateks į būsimo parko teritoriją. Gyventojams išplatintuose pranešimuose punktas po punkto vardijama nacionalinio parko nauda – pradedant papildomomis investicijomis, naujomis darbo vietomis ir baigiant dvasinių savybių bei pilietiškumo ugdymu.

Aplinkosaugininkai ir neringiškiai vienu balsu tvirtina, kad Saulės laikrodžio ant Parnidžio kopos Nidoje aikštelę būtina sutvarkyti, tačiau nesutaria, kaip tai padaryti. Atkurti saulės laikrodį ant Parnidžio kopos Nidoje nebus taip paprasta, kaip tikėjosi kurorto vadovai, nors trūkstama nulaužtos stelos dalies kopija jau pagaminta ir prieš gerą pusmetį atgabenta į Lietuvą. "Šią teritoriją reikia kuo greičiau sutvarkyti.

Trakų savivaldybė teismo prašo stabdyti naujojo istorinio nacionalinio parko plano įteisinimą. Esą jame numatyta apsauginė zona parko teritoriją išplėstų bene dvigubai. Paveldosaugininkai ragina nustoti gąsdinti žmones, nes šioje zonoje apribojimai būtų taikomi tik pramonei ir daugiabučių statybai, praneša LTV „Panorama“. Trakų rajone kelių kaimų bendruomenės pirmininkas džiaugiasi spėjęs laiku susitvarkyti dokumentus gyvenamojo namo statybai šalia ežero.

Lietuvos saugomose teritorijose kasmet apsilanko nuo 1,5 iki 2 milijonų mūsų šalies gyventojų, turistų. Įvairiuose renginiuose, švietimo programose dalyvauja nuo 180 iki 220 tūkstančių lankytojų. Praėjusį savaitgalį, liepos 25-27 d., Žemaitijos nacionaliniame parke buvo tvarkomi partizanų kapai. Sekmadienį talkininkai lankėsi bažnyčioje, folkloro ansamblio „Kupolė“ koncerte, kur klausėsi Lietuvos partizanų dainų.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovės ir Aplinkos ministerijos konfliktas vis gilėja. Į nesutarimų verpetą įtraukiami net prokurorai. Penktadienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketina Generalinei prokuratūrai persiųsti iš Aplinkos ministerijos gautą skundą dėl KNNP direktorės Aurelijos Stancikienės elgesio.

Sprendžiant aktualias Kuršių nerijos nacionalinio parko problemas, aplinkos ministro įsakymu sukurta koordinacinė komisija. Aplinkos ministerija praneša, kad tai buvo padaryta siekiant efektyvesnio nacionalinio parko ir vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimo. „Komisija svarstys darnios plėtros galimybes Kuršių nerijos nacionaliniame parke, - sakė aplinkos ministras Artūras Paulauskas.

Aukštaitijos nacionaliniame parke telkšančio Dringio ežero pakrantėje prieš kelias dešimtis metų įkurta trijų kilnojamųjų vagonėlių stovyklavietė dokumentuose vadinama „monitoringo stotimi“. Šis nelegalus kompleksas neliečiamas vien todėl, kad priklauso Vilniaus universiteto Ekologijos institutui.

Po penkias paras trukusių paieškų ežero dugne surastas Donato Pakutkos kūnas, o sekmadienio vakare paaiškėjo, kad vanduo pasiglemžė ir Romualdo Bagdžiūno gyvybę. Energingos 27 metų Veisiejų regioninio parko direktoriaus D.Pakutkos ir dešimčia metų vyresnio Metelių regioninio parko direktoriaus R.Bagdžiūno, dingusių Metelio ežere, paieškos galų gale apvainikuotos rezultatais. Jų laukti teko vos ne savaitę.

Metelių regioninio parko direktoriaus 37 metų Romualdo Bagdžiūno kūnas iki sekmadienio popietės nebuvo rastas. Įvykio vietoje esantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnas Gintautas Druktenis sakė, kad šiuo metu ežere dirba 21 naras (19 narų iš Lenkijos) ir 7 valtys. Iš viso 36 gelbėtojai. Nelaimės vietoje sekmadienį lankėsi ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė.

Buvęs šalies aplinkos apsaugos vadovas stebisi, kodėl Prezidentui jo šalies gamta tapo nemiela. Skambutis Prezidentui. „Geriau mirti, nei matyti kaip Lietuvoje naikinama gamta valdant gamtosaugininkui Prezidentui“, - pareiškė buvęs šalies gamtosaugos vadovas Kazys Giniūnas.

Jau nieko nebestebina, kad Lietuvos Respublikos Seimas vis atviriau rodo savo tikrąją paskirtį – aptarnauti stambųjį verslą, valstybės finansais kurti tam verslui kuo geresnes sąlygas, įtvirtinti būdus nuleidinėti valstybės lėšas ir turtą į privačias kišenes ir plėtoti politinę verslininkystę. Politinė verslininkystė plėtojama taip, kad pati valstybė taptų pagrindiniu vieningo verslo instrumentu, nepaliaujamai didinančiu politinio elito, aukštosios valdininkijos ir didžiųjų verslininkų gerovę.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė bei Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė Seime turėjo atlaikyti dar vieną ataką savo atžvilgiu. Netyla abejonės, kad tai yra valdančiųjų noras susidoroti su jiems nepalankiomis valstybės tarnautojomis. Šiandien buvo rengiamas bendras Seimo Aplinkos apsaugos ir Audito komitetų posėdis dėl Kuršių nerijos bendruomenės skundų.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aurelija Stancikienė raštu kreipėsi į aplinkos ministrą Artūrą Paulauską, prašydama stabdyti Neringos Bendrojo plano tvirtinimą ministrų kabinete, nes jis esą numato pernelyg didelę urbanizaciją. Pasak A.Stancikienės rašto, Bendrasis planas buvo parengtas ne kaip integrali nacionalinio parko dalis, o kaip besivystančio kurorto plėtros planas.

Kai į skandalus dėl nelegalių statybų bei statinių saugomose teritorijose vis dažniau įsipainioja ir politikai, o naujų dangoraižių statybos senamiesčiuose tapo įprastu reiškiniu, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimu susirūpinusiems entuziastams kovoti darosi vis sudėtingiau. Dėl vagonėlio ant Kuršių marių kranto aiškinosi aplinkos ministro Artūro Paulausko buvęs patarėjas Rolandas Zujevas, kilo neaiškumų ir dėl Klaipėdos rajono tarybos nario Alfredo Šiaulio vagonėlio ant Minijos kranto.

„Vagonėlis man akių nebado. Šiukšlės man bado akis“, – pareiškė Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, antradienį apžiūrinėdamas Gintaro įlankoje Juodkrantėje nelegaliai stovintį vagonėlį. Jis, kaip įtariama, priklauso buvusiam A. Skardžiaus kolegai iš Naujosios sąjungos, buvusio Seimo pirmininko socialliberalo Artūro Paulausko patarėjui Rolandui Zujevui.

Aplinkos ministras, Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas atmeta priekaištus dėl esą daromo spaudimo saugomų teritorijų institucijų pareigūnams bei teigia, kad jo partiečiai Kuršių nerijos reikaluose dalyvauja savarankiškai, be partijos pavedimų. „Dėl Gedimino Jakavonio - tai jo asmeninis reikalas ir apsisprendimas, tai nebuvo partijos įgaliojimas ar pavedimas“, - po antradienį vykusio susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi sakė A.Paulauskas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė sako patirianti nuolatinį spaudimą, prie kurio prisideda ir politikai. Spaudimas prasidėjo prieš trejus metus, jis ypač sustiprėjo po to, kai nebuvo išduoti leidimai statyboms Juodkrantėje. Nuolatinį spaudimą ji sako patirianti nuo 2005 metų rugpjūčio, kai tarnyba pradėjo aiškintis pažeidimus, rastus Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje. „Taip (patyriau politikų spaudimą – Alfa.

Karas dėl Neringos tampa vis aršesnis: vakar Aplinkos ministerija pranešė, kad Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP) nustatyta apsčiai pažeidimų, dėl kurių neva kalta parko direktorė Aurelija Stancikienė. Tačiau jai nuobauda greičiausiai nebus skirta, nes už direktorę mūru stoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovybė.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė tvirtina, jog Aplinkos ministerijos pirmadienį išplatintas pranešimas apie jos auditorių nustatytus trūkumus Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje yra netikslus. Visų pirma, tyrimo išvados nėra pasirašytos, vadinasi neįsigaliojusios. Antra, pranešime aprašyta sena išvadų versija – o naujojoje versijoje nebėra daugumos kaltinimų Aurelijos Stancikienės vadovaujamai direkcijai.

Pastaruoju metu pasipylus skundams dėl trukdymų vykdyti statybas Kuršių nerijoje ir pradėjus tyrimą dėl jų, Klaipėdos regiono verslininkams surengtas susitikimas su aplinkos ministru Artūru Paulausku. „Sieksiu, kad bylos būtų kuo greičiau išnagrinėtos, teismai turi panaikinti detaliuosius planus, leidimus statyboms, o nelegaliais pripažinti statiniai turi būti likviduoti. Negali būti jokių taikos sutarčių, nors to yra prašoma.

Ant Parnidžio kopos uragano nuverstas Saulės laikrodis Nidoje nepaliauja kurstyti aistrų. Vieni siūlo jį kuo greičiau atstatyti, kiti kategoriškai tam priešinasi.

Generalinė prokuratūra po tarnybinio patikrinimo konstatavo, kad Klaipėdos prokuroras Stanislovas Stulpinas pažeidė tarnybinę etiką, praneša Lietuvos radijas.Prokurorai tarnybinį patikrinimą pradėjo po to, kai saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė pareiškė jaučianti prokuroro daromą spaudimą.Pasak Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Mindaugo Gylio, S. Stulpinas savo veiksmais pažeidė Lietuvos prokurorų etikos kodeksą.

Klaipėdos apskrities viršininkas davė leidimą rekonstruoti pastatą Kuršių nerijoje, neviršijant esamo statinio aukščio. Tačiau Valstybinė saugumų teritorijų tarnyba išsiaiškino, kad tas pastatas – tik blokeliais išklota nenaudojama automobilių stovėjimo aikštelė, praneša LTV naujienų tarnyba.Smiltynėje prie pirmos perkėlos, vos šimtas metrų nuo jūros, dar sovietmečiu betono plokštėmis buvo išklota automobilių stovėjimo aikštelė, kurią 2000 m. valstybė išnuomojo privačiam asmeniui.

Klaipėdos apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovės Rūtos Baškytės veiksmų.Priešingai nei Klaipėdos apylinkės prokurorai, apygardos pareigūnai R. Baškytės veiksmuose neįžvelgė nieko nusikalstama, praneša LTV „Panorama“.Liepą įtarimus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovei pareiškę Klaipėdos apylinkės prokurorai teigė, kad valdininkė esą netinkamai atlikusi savo pareigas, kai raštu atsakinėdama į įvairių institucijų bei privačių...

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovė Rūta Baškytė neigia vakar Klaipėdos apygardos prokurorų pateiktus įtarimus ir teigia dėl savo principingo darbo užsitraukusi aukštų pareigūnų nemalonę. Šiandien surengtoje spaudos konferencijoje R.Baškytė patvirtino vakar Klaipėdos apygardos prokuratūros pateiktą informaciją, dėl pradėto ikiteisiminio tyrimo, tačiau teigė negalinti ir neketinanti komentuoti jo eigos.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl tarnybos pareigų neatlikimo ( LR BK 229 str.). Įtarimai pareikšti aukštai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnei. Portalo "Alfa.lt" duomenimis -tai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė.