rusų kalba

Paaiškėjus, kad Latvija planuoja uždrausti rusų kalbą šalies bankomatuose, bankai Lietuvoje šia tema kalbėti vengia. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą Lietuvos pašonėje vyksta jau pustrečių metų, o Lietuvoje gyvena apie 90 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Vis tik bankai neatsako, kodėl bankomatuose naudojama rusų kalba nėra tiesiog pakeičiama ukrainiečių kalba. Jie tik pamini, kad rusų kalbą naudoja dalis – apie 8 proc.

Nedrąsiai, padedama mokytojos, Lyudmila Propishchan sugebėjo sudėti kelias nesunkias frazes kazachų kalba. Šiai muzikantei iš Kazachstano, buvusios sovietinės Centrinės Azijos šalies, kurioje plačiai vartojama rusų kalba, išmokti vietinę kalbą yra sunkus darbas, tačiau ji priima šį iššūkį. „Kazachstane ne visi moka kazachų kalbą. Aš pradėjau mokytis prieš pusantro mėnesio ir siekiu, kad galėčiau palaikyti pokalbį“, – sakė 44 metų smuikininkė.

Plintant naujai sukčių, norinčių išvilioti prisijungimus prie interneto paskyrų, bangai, vis daugiau žmonių nukenčia. Ekspertai įspėjo, kad žmonės rizikuoja prarasti ne tik asmeninius duomenis, bet ir pinigus. Pataria, kaip apsisaugoti ir išvengti sukčių pinklių.  „Facebook“ grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“ grupės administratorius Dainius Dainauskas pasidalino anonimiška narės, kuri sulaukė keisto sukčių skambučio, istorija.

Nuo ketvirtadienio iki savaitės pabaigos abiturientai laikys rusų kalbos egzamino kalbėjimo dalį. Nuo antradienio abiturientai laiko ir anglų kalbos kalbėjimo dalį. Šią savaitę vyks ir kitų užsienio kalbų (prancūzų, vokiečių) kalbėjimo įgūdžių vertinimas. Kalbėjimo dalies trukmė vienam moksleiviui – iki 30 min., iš jų 15 min. skiriama pasirengimui. Užsienio kalbos egzaminą sudaro kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo dalys.

Reikalavimas, kad Latvijoje ilgą laiką gyventi norintys rusai laikytų latvių kalbos egzaminus, konstitucijai neprieštarauja, nustatė aukščiausiosios instancijos teismas. Savo nuosprendyje Konstitucinis teismas nurodė, kad reikalavimas įrodyti elementarias latvių kalbos žinias, norint įgyti naują leidimą nuolat gyventi šalyje, perteklinio krūvio nesudaro.

Po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie tautinių mažumų ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė siūlymus viešai diskusijai. Tarp siūlymų: organizuoti daugiau lietuvių kalbos pamokų, visuomenių dalykų mokymas lietuvių kalba ir didesnis savarankiškumas savivaldybėms.

Vilniaus miesto savivaldybei ketinant nuo rugsėjo nebesiūlyti rinktis rusų kalbos, sunerimta dėl šias pamokas mokiniams vedusių pedagogų likimo. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ramina. Pasak jos, vos prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje ši rizika buvo įvertinta ir pedagogams suskubta pasiūlyti persikvalifikavimo galimybę. Anot ministerijos, ja pasinaudoja vis daugiau rusų kalbos mokytojų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pozityviai vertina Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą nuo kitų mokslo metų šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos. „Vertinu labai pozityviai. Matau, kad labai investuoja Vilniaus miesto savivaldybė į kalbų ugdymą“, – „Žinių radijui“ teigė G. Jakštas. G. Jakštas džiaugiasi, kad vis labiau mokyklose auga vokiečių, ispanų, prancūzų kabų pasirinkimas.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja nuo rugsėjo būsimiems šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, penktadienį skelbia LRT naujienų portalas. „Nuo rugsėjo nebesiūlysime šeštokams rinktis rusų kalbą kaip antrąją užsienio. Savivaldybė sudarys ir sąlygas jau besimokantiems rusų kalbos kaip užsienio ją pakeisti į kurią nors Europos Sąjungos kalbą“, – LRT sakė sostinės vicemeras Arūnas Šileris.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigia, kad mokyklose mažėja vaikų, norinčių kaip antrąją užsienio kalbą rinktis rusų. Dėl šios priežasties jis viliasi, kad 10 metų bėgyje tokį pasirinkimą siūlys tik kelios ugdymo įstaigos. „Norėčiau tikėtis, kad palaikant tokias tendencijas, kokias turime šiandien, rusų kalbą pasirinkti bus labai ribotos galimybės, kai maža dalis keliose mokyklose galės mokytis rusų kalbos“, – dienraščiui „bernardinai.lt“ teigė G. Jakštas.

Trijuose su Rusija besiribojančiuose Suomijos miestuose – Imatroje, Joensū ir Lapenrantoje – bus uždarytos mokyklos, kuriose mokoma rusų ir suomių kalbomis. Rytų Suomijos suomių-rusų mokyklų fondo, valdančio švietimo įstaigas, valdyba išsiuntė atitinkamą pranešimą mokinių tėvams, rašo „Vedomosti“, remdamasi dokumentu.

Latvių valdžiai trūko kantrybė dėl šalyje daugybę metų gyvenančių Rusijos piliečių, kurie niekaip nesugeba išmokti latvių kalbos. Dešimtys tūkstančių žmonių dabar turi išlaikyti latvių kalbos egzaminą, kuris nėra toks lengvas. Tiesa, daug kas egzamino neišlaiko ir dabar lieja ašaras.  „Dėl to, žinoma, labai apmaudu ir labai dėl to nervinuosi, aš iki dabar negaliu ramiai kalbėti“, – sako Latvijoje gyvenanti Rusijos pilietė Liudmila Larkina.

Abiturientai penktadienį laikys rusų kaip užsienio kalbos egzaminą. Šiemet jį iš viso pasirinko 1895 kandidatai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Praėjusiais metais šį egzaminą rinkosi 1963 jaunuoliai, apie 99 proc. jų išlaikė. Penktadienį kandidatai turės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo užduotis, egzamino dalį žodžiu jie laikė anksčiau. Kiekviena egzamino dalis lemia ketvirtadalį bendro įvertinimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo 2025 metų neberengti rusų – antrosios užsienio kalbos – valstybinio brandos egzamino. Valstybiniai brandos egzaminai būtų organizuojami tiktai iš pirmųjų užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų, numatyta Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projekte. „Nuo kitų mokslo metų mokyklos pradės dirbti pagal atnaujintas programas.

TV3 Plus kanalas pradėtas transliuoti po to, kai prasidėjus karui Ukrainoje, šalyje buvo užblokuoti propagandiniai kanalai rusų kalba. Kanalo misija – suteikti rusų kalba kalbantiems šalies gyventojams objektyvią ir patikimą informaciją. TV3 Plus žiūrovams pateikiamas aukštos kokybės, modernus, rusiškai įgarsintas, bet ne iš Rusijos Federacijos įsigytas įvairaus žanro pramoginis turinys – televizijos laidos, serialai ir pasaulinio lygio filmai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susirūpino rusų kalbos mokytojų likimu: gresiant nedarbui jiems siūlo įgyti papildomą kvalifikaciją – mokyti vokiečių, prancūzų ar kitos Europos Sąjungos kalbos. Nors rusų kalba tarp moksleivių dar išlieka populiariausia antroji užsienio kalba, ministerija tvirtina, kad greitai laukia jos eros pabaiga. Tiesa, ar mokytojai bus pajėgūs ir dirbti, ir mokytis naujų kalbų – lieka neaišku, mat nemažai jų yra vyresnio amžiaus.

Rusų kalbos mokytojai kviečiami įgyti antrą kvalifikaciją, Lietuvai siekiant nuo dominuojančio rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokymo pereiti prie Europos Sąjungos (ES) kalbų.

Rusijos valdžia rusų kalbą pavertė informacinio karo dalimi, netgi tariamą rusakalbių engimą pavertė viena iš teisinančių karą priežasčių. Nepaisant kaltinimų absurdiškumo, rusų kalbos klausimas išlieka aktualus ne tik pačioje Ukrainoje, tačiau ir kitose valstybėse, kur yra rusakalbių bendruomenės. Ukrainos karo apžvalgininkas Oleksijus Arestovyčius viename iš interviu pripažino, kad su vaikais namie kalbasi rusiškai, nors ir akcentavo, kad leidžia juos į ukrainiečių mokyklą.

Charkivo meras Igoris Terechovas vargu galėjo numatyti, kad vos užėmus postą jam teks ne tik susidurti su Rusijos kariuomenės puolimu, atlaikyti apsiaustį ir kovoti su savo tautiečiais. Dar įdomesni pokyčiai, anot jo, įvyko jo paties sąmonėje – prasidėjus karui jis tapo aršiu Ukrainos narystės NATO šalininku. Dar praėjusių metų kovo 7-ąją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skyrė Charkivui miesto herojaus vardą.

Sausio mėnesį Rusijos ekonomika sulaukė rekordinio deficito ir privertė valdžią kreiptis į vietos verslus dėl paramos. Nepaisant to, Vakarų sankcijų poveikis, rodos, nėra toks, kokio buvo tikėtasi. Situaciją Rusijoje, ir kodėl „šaldytuvas vis dar nenugali televizoriaus“, tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria tv3.lt žurnalistai Martynas Žilionis ir Andrius Jakimčuk. Laidoje buvo kalbama apie rusų kalbos įtaką Lietuvai, kuri susidūrė su panašiomis problemomis, kaip ir Ukraina.

Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai viename interviu pareiškė, kad rusų, kaip antros užsienio kalbos, mokymą šalies mokyklose galėtų pakeisti lenkų kalba. Esą dabar, kai mokyklose norima palaipsniui sumažinti besirenkančiųjų rusų kalbą, ją galėtų visavertiškai pakeisti kaimyninės ir draugiškos mums šalies kalba. Pasak Šimonytės, šios kalbos mokytojų rasti nesunku, mat šalyje veikia lenkų mokyklos, kurias reikia jungti, o specialistai galėtų pereiti į lietuviškas mokyklas.

Rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos, mokymą Lietuvos mokyklose galėtų pakeisti lenkų kalba, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Aš tikrai už tai, kad lenkų kalbos, kaip užsienio kalbos, būtų mokyklose kuo daugiau“, – trečiadienį radijo stočiai „Znad Wilii“ sakė ji. „Manau, kad čia labai geras pasirinkimas. Aš beveliju, kad antras pasirinkimas užsienio kalbos šalia anglų kalbos, kuri yra įprasta, būtų lenkų, o ne rusų“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Kol Rusija negailestingai niokoja Ukrainą ir kasdien žudo šimtus nekaltų žmonių, Lietuvoje vis dažniau pasigirsta diskusijos apie tai, ar tikrai turėtume savo vaikus mokyti rusų kalbos. Kai kurie užsimoja ir dar daugiau – tikina, kad naikinti reikėtų ir rusiškas mokyklas, mat jose ugdomi nelojalūs piliečiai. Tačiau visuomenės veikėjas ir turinio kūrėjas Algis Ramanauskas sako, kad neturėtume imtis tokių priemonių staigiai, nes tai būtų neišmintinga.

Vis garsiau svarstoma, kad lietuviškose mokyklose reikėtų pradėti riboti rusų kalbos mokymą. Nors nemažai žmonių palaiko šią idėją, tačiau atsiranda ir vadinančių tai kvailyste ir sakančių, kad priešo kalbą reikia mokėti. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilnietis Artūr Senkevič, išgirdęs pastaruoju metu vis garsiau skambančius raginimus pradėti riboti rusų kalbos mokymą lietuviškose mokyklose, neteko amo. Jo šeimai rusų kalba – pagrindinė šnekamoji.

Dalis švietimo ekspertų tvirtina, kad rusų kalba ir rusiškos mokyklos – tik problemų pradžia. Lietuvių kalbos neišmokę vaikai negali gerai integruotis į visuomenę, o tai veda prie užsidarymo rusakalbių socialiniame burbule ir tapimo nelojaliais Lietuvai piliečiais. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilniuje, šalia Halės turgaus susikalbėti lietuvių kalbos gali ir nepakakti.

Kol Rusija negailestingai niokoja Ukrainą ir kasdien žudo šimtus nekaltų žmonių, Lietuvoje vis dažniau pasigirsta kalbos apie tai, ar tikrai turėtume savo vaikus mokyti rusų kalbos. Kai kurie užsimoja ir dar daugiau – tikina, kad naikinti reikėtų ir rusiškas mokyklas, mat jose ugdomi nelojalūs piliečiai.

„Į mokytojo kėdę kartais pataiko visiškai atsitiktiniai asmenys“, – sako buvęs ilgametis žydų Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas Miša Jakobas. Neretai jaunosios kartos mokytojai šią specialybę pasirenka ne iš pašaukimo – juos vilioja stipendijos, motyvaciniai priedai. Tokie pedagogai ugdymo įstaigose neužsibūna – nusprendžia keisti profesiją, pasirenka patrauklesnę, labiau gerbiamą sritį.

Rusų kalbos pamokos Lietuvos mokyklose nėra prioritetas, taip pareiškė prezidentas Nausėda. Panašios pozicijos laikosi ir ministerija, ji svarsto, kad derėtų sekti Latvijos keliu ir rusų kalbą mokyklose keisti Europos Sąjungos kalbomis.  TV3 žinių „Dienos komentare“ buvęs Šalomo Alecheimo gimnazijos vadovas Miša Jakobas atsakė, ar gyvenant agresorės Rusijos pašonėje būtų naudinga, kad Lietuvoje augtų visiškai rusų kalbos nemokantys jaunuoliai.

Rusų kalbos mokymas mokyklose šiandien nėra prioritetas ir daugiau dėmesio reikėtų skirti Europos Sąjungos valstybių oficialioms kalboms, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Ar mes turime tamprius ekonominius, kultūrinius, socialinius santykius su Rusija? Veikiausiai ne. Štai kodėl manau, kad tai nėra prioritetas“, – trečiadienį žurnalistams sakė prezidentas.  „Rusų kalbų mokytojų mes turime daugiau nei pakankamai. Tada savotiškai pasiūla pradeda diktuoti paklausą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto, ar Lietuva per kelerius metus mokyklose turėtų palaipsniui atsisakyti rusų, kaip antros užsienio kalbos. Būtent tokį tikslą užsibrėžė Latvija ir planuoja jį įgyvendinti 2026 metais. Tiesa, kai kurie Lietuvos švietimo bendruomenės nariai tvirtina, kad tokie ministerijos užmojai Lietuvai kaip tik nepalankūs, mat mokėti priešo kalbą – privalumas, o ne trūkumas.

Lietuva palaipsniui turėtų atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokymo, sako prezidento patarėja švietimo klausimais Jolanta Urbanovič. „Aišku, dabartinė situacija, galbūt, nedžiugina, bet negalime tikėtis labai staigaus pokyčio, nes yra ankstesni mokinių pasirinkimai, reikia užtikrinti tęstinumą. Kita vertus, reikia užtikrinti, kad būtų pasirinkimas kitų užsienio kalbų: prancūzų, vokiečių ar kitų, o tam reikia pedagogų“, – antradienį Žinių radijui sakė ji.

Per ketverius metus Latvija planuojama uždrausti mokyklose mokytis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. Latvijos Švietimo ir mokslo ministerija parengė planą, kuris numato po ketverių metų uždrausti mokyklose mokytis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. Vietoje to, jie turės rinktis mokytis vieną iš Europos Sąjungos (ES) kalbų arba užsienio kalbą, kurios mokymąsi reglamentuoja sudaryti tarpvyriausybiniai susitarimai, skelbia TV3 žinios Latvijoje.

Leidėjai teigia neradę klaidų savo vadovėliuose, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sutarta konsultuotis leidžiant naujas mokymo priemones. Kaip pranešė ministerija, antradienį vykusiame jau antrajame ministrės Jurgitos Šiugždinienės susitikime su edukacinių leidinių leidėjais šie patikino neradę netinkamo turinio. „Šiandien leidyklų atstovai patvirtino, jog daugiau tokių klaidų leidiniuose nerado.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, užvirė diskusijos, kaip Lietuvos mokyklose turėtų būti dėstoma rusų kalba. Vieni ragina išvis šią kalbą uždrausti, o ekspertai atšauna, kad rusų kalba – svarbi, bet reikia atsijoti grūdus nuo pelų. Tiksliau tariant, keisti Maskvos režimui pataikaujančius rusų kalbos vadovėlius, o iš rusų kalbos ir literatūros programos pašalinti imperinę Rusiją aukštinančius autorius.

Čia langai užbarikaduoti smėlio maišais, o fronto garsai niekada nenutyla. Tačiau daugybė vyresnio amžiaus Donecko srities gyventojų čia pasiliko. Jie linkę pasitikėti Rusija labiau nei savo pačių valdžia, nepaisant net Vladimiro Putino pradėto agresyvaus karo. Tačiau kodėl? Raketa nukrito šalia pagrindinio Kramatorsko pašto skyriaus. Iš rusų R-37 likusios nuolaužos išsibarstė tarp tuopos lapų prie vaikų žaidimo aikštelės.

Socialiniame tinkle „Twitter“ ėmė plisti vaizdo įrašas iš Latvijos, kuriame moteris nufilmavo, kaip ją užpuolė rusakalbė už tai, kad su ja nebuvo kalbama rusiškai.  Liepos 28-ąją, ketvirtadienį, viena latvė savo „Twitter“ paskyroje paviešino vaizdo įrašą, sulaukusį daugiau nei 230 tūkst. peržiūrų. Jame moteris nufilmavo, kaip kita rusiškai kalbanti moteris ją užpuolė, stumdė, mušė ir iškoneveikė.

Pirmadienį abiturientai laikys rusų, kaip užsienio kalbos, valstybinį brandos egzaminą. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šį egzaminą pasirinko laikyti 1963 kandidatai. Jį rinkosi ir dalis ukrainiečių abiturientų, siekiančių vidurinio išsilavinimo Lietuvoje. Užsienio kalbos (rusų) valstybinis brandos egzaminas susideda iš keturių dalių: klausymo, rašymo, skaitymo (šias dalis abiturientai laikys pirmadienį) ir kalbėjimo, kurio atsiskaitymas vyko pavasarį.

Tuo metu, kai prieš šešias savaites anksti ryte raketos pradėjo smogti į Rytų Ukrainos miestą Charkivą, Lidijia Kalašnykova buvo pabudinta iš gilaus miego ir nusprendė: nuo tada šiol kalbės tik ukrainietiškai. „Kad ir kaip keistai tai skambėtų, tai įvyko akimirksniu, ir visas tas stresas privertė mane visiškai atsisakyti rusų kalbos“, – sakė Kalašnykova. Kaip ir dauguma ukrainiečių, Kalašnykova vienodai gerai šneka abiem kalbomis.

Vakarų Ukrainoje esančios Lvovo srities taryba trečiadienį pritarė siūlymui uždrausti regione visas knygas, dainas ir filmus rusų kalba. Įstatymų leidėjai nubalsavo, kad būtų „įvestas moratoriumas viešam turinio rusų kalba transliavimui ir naudojimui“, kol Rusija išves visas savo pajėgas iš Ukrainos. Kol kas nedetalizuojama, kaip bus įgyvendinamas toks draudimas. Maskva 2014-aisiais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo remti prorusiškus separatistus šalies rytuose.

O dabar žvilgsnis į Abchaziją – nuo Gruzijos atsiplėšusį regioną, maitinamą dotacijomis iš Rusijos ir saugomą kelių tūkstančių Rusijos pasieniečių. Ten gyvenantys gruzinai skundžiasi dėl pažeidžiamŲ teisių, kai užkertamas kelias balsuoti, gauti abchazišką pensiją ar net įsidarbinti, mokyti vaikus gruzinų, o ne rusų kalba. O riešutų ir mandarinų verslą jau dvejus metus žlugdo viską naikinanti dvokianti blakė. Abchazijoje, Galio regione, gyvena apie 40 tūkstančių gruzinų.

Lenkų kalbos mokyklinį egzaminą išlaikė 99,64 proc., o rusų, kaip gimtosios kalbos, egzaminą – 98,56 proc. kandidatų. Lenkų kalbos egzaminą iš viso laikė 844, o gimtosios rusų kalbos – 284 kandidatai. Baltarusių kalbos egzaminą šiemet laikė du asmenys, ir abu išlaikė. Tokius lenkų, rusų ir baltarusių gimtųjų kalbų mokyklinių brandos egzaminų rezultatus paskelbė Nacionalinis egzaminų centras. Lenkų mokyklinio brandos egzamino aukščiausius įvertinimus (9–10 balų) gavo 30,61 proc.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pranešė pasirašęs įstatymą, kuriuo šalies televizijos įpareigojamos transliuoti ne mažiau 75 proc. turinio ukrainiečių kalba. „Ačiū žiniasklaidos atstovams už pasiūlymus įvesti kvotas ir sugrąžinti ukrainiečių kalbą į Ukrainos žiniasklaidą. Tai yra jų iniciatyva ir pasiūlymai, kuriuos aš tik palaikiau.

Minint Europos kalbų dieną, Varšuvos ir Rusų gatvėse Vilniuje sekmadienį bus atidengtos lentelės lenkų ir rusų kalbomis. Vidurdienį iškilminga lentelės atidengimo ceremonija vyks Rusų - Maironio gatvių sankirtoje, po valandos - Varšuvos gatvės pradžioje priešais Rasų kapines. „Vilnius - daugiakultūrinis miestas, gyvena įvairių tautų atstovai. Norint parodyti pagarbą jiems, sakome, kad miestas šneka tomis kalbomis, kuriomis kalba jos gyventojai.

Festivalio „Granatos Live“ festivalio lankytojus nustebino svečiai iš Didžiosios Britanijos. „Grammy“ laureatai „Clean Bandit“ su lietuvių publika pasisveikino rusų kalba. Į šį grupės veiksmą dėmesį atkreipė tik nedidelė besilinksminančių žiūrovų dalis, tačiau grupės narei Grace Chatto pradėjus kalbėti kaimynų kalba ir dėkoti už šiltą priėmimą, minioje pasigirdo garsus švilpimas. Tiesa, organizatoriams perspėjus atlikėjus, kokią klaidą šie padarė, grupės nariai nuoširdžiai atsiprašė.

Šeštadienį vyko rusų kalbos valstybinis brandos egzaminas. Jį laikyti pasirinko 2160 kandidatų, nurodo Nacionalinis egzaminų centras. Brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidėjo gegužės 2 dieną ir truks iki birželio 19 dienos, o birželio 22 – liepos 7 dienomis vyks pakartotinė sesija. Populiariausi tarp abiturientų yra lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos egzaminai. Dažnai taip pat pasirinkti matematikos ir istorijos egzaminai.

Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „Kita tema“, LRT.lt Rusų kalbos nemokėjimas gali ir apsaugoti nuo neigiamo rusiškos propagandos poveikio, nes, nemokėdamas kalbos, žmogus tiesiog nesinaudos rusiškais informacijos šaltiniais. Taip mano Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius. „Pagal surašymo duomenis, 1 mln. gyventojų kalba rusų kalba labai gerai, supranta. Jų langas į pasaulį, į tai, kas vyksta net ne Rusijoje, bet už Rusijos ribų, yra rusiški kanalai.

Į Lietuvą prieš penkerius metus tadžikas Parvizdzhonas Jusupovas atvyko siekdamas išmokti anglų kalbą. Šį uždavinį vaikinas išpildė su kaupu – šiemet jis sėkmingai anglų kalba baigė vadybos studijas Kauno technologijos universitete (KTU). Įgytas žinias ir patirtį jaunas specialistas ketina pritaikyti kurdamas eksporto tarp Tadžikistano ir Baltijos šalių verslą ir geresnį gyvenimą gimtojoje šalyje.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas išplėtė tarptautinių verslo partnerių ratą: prie jų prisijungė Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“. Vokiečių kompanija žada, kad ISM studentai, sėkmingai baigę „Lidl“ remiamą verslo vokiečių kalbos programą „Business Deutsch, gesponsert von Lidl“, turės daugiau galimybių įsidarbinti „Lidl“ Lietuvoje ir kitose šalyse. „Mūsų įmonė šiuo metu aktyviai ieško darbuotojų įvairioms pareigybėms užimti.

Lidija Rasutis, dalyvaudama BTV „Muzikinėje kaukėje“, išmoko ne tik šokti ar dainuoti kaip garsiausi pasaulio dainininkai. Dėl šio šou jai teko net pradėti mokytis naujos užsienio kalbos. Žinoma, Lidijos anglų kalbos žinios – nepriekaištingos. Nepasimetė ji ir atlikdama prancūzišką Edith Piaf dainą. Tačiau kai ji sužinojo, kad teks vaidinti Latvijos žvaigždę Laimą Vaikulę.