russia today

27 metų verslininkas Pavelas Durovas vadovauja didžiausiam Rusijoje socialiniam tinklalapiui „Vkontaktie“, kuriame lankosi 120 mln. vartotojų, rašo „Business Insider“. Socialinio tinklalapio paskyroje P. Durovas save vadina libertaru, kurį įkvėpė Steve'as Jobsas ir Che Guevara. Anot „Russia Today“, pastarąjį savaitgalį milijonierius per savo biuro langą svaidė popierinius lėktuvėlius, kurie buvo sulankstyti iš 5 tūkst. rublių vertės kupiūrų.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka patvirtino, kad valdžia sudarė asmenų, kuriems neleidžiama išvykti iš šalies, sąrašą. Apie tai jis pasakė interviu Rusijos propagandiniam televizijos kanalui „Russia Today“. Paklaustas apie tokį sąrašą, A. Lukašenka tai patvirtino: „Mes padarėme. Tačiau dar jo nenaudojame. Visa jėga dar nenaudojame. Tačiau naudosime“. Opozicijos veikėjus jis apkaltino kurstant Vakarus skelbti sankcijas baltarusių valdininkams ir verslininkams.

Nuo kovo mėnesio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as ves laidą per Rusijos televizijos kanalą „Russia Today“, praneša Inopressa. Laidoje planuojama rodyti interviu su „kertinėmis politinėmis figūromis, mąstytojais ir revoliucionieriais iš viso pasaulio“, kurie, pasak Assange'o, „kuria rytojaus pasaulio darbotvarkę“. Tiesa, Rusijos revoliucionierių ir opozicijos atstovų laidos eteryje turbūt nepamatysime. Kanalas „Russia Today“ - ištikimas Kremliaus balsas.

Interneto svetainės „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as taps televizijos „Russia Today“ laidos „Pasaulis rytoj“ („The World Tomorrow“) vedėju. Laidos pagrindinė tema bus konfliktai. „The World Tomorrow“ transliuos tik „Russia Today“, kuri vėliau pardavinės laidą kitoms televizijoms. Assange'o svečiai bus revoliucionieriai ir kiti rytdieną keičiantys žmonės. Ketinama parodyti dešimties laidų ciklą.

„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange turės savo laidą televizijoje, kurioje kalbėsis su „politiniais veikėjais, mąstytojais ir revoliucionieriais“. Dešimties laidų, kurių kiekviena truks po pusvalandį, ciklas bus pradėtas transliuoti kovo viduryje. J. Assange televizijos projektą „The World Tomorrow“ rodys Rusijos televizijos stotis „Russia Today“, trečiadienį pranešė TV kanalo spaudos tarnyba.

Kodėl V. Putinas jau patyrė, o Rusijos demokratai gali patirti nesėkmę? Susižavėjimas antivakarietiška propaganda ir imperiniu nacionalizmu atitraukė Putino & Co dėmesį, ir jie nepastebėjo augančios grėsmės savo valdymui šalies viduje. Tačiau tie patys veiksniai ateityje gali sužlugdyti ir šiandien atgimstantį Rusijos demokratinį judėjimą. Kol kas dar nėra aišku, koks bus dabartinio rinkiminio sukilimo Maskvoje rezultatas. Tačiau akivaizdu, kad rusiška politika 2012 m. gerokai pasikeis.

Drąsiaus Kedžio istorija Lietuvoje neprasprūsta ir pro rusų naujienų agentūros „Russia Today“ akis. Prieš keletą dienų darytame reportaže žurnalistai atskleidžia naujausius pedofilijos skandalo vingius. „Russia Today“ yra naujienų kanalas anglų kalba iš Rusijos. Jis transliuojamas daugiau negu šimte pasaulio šalių. Kanalą finansuoja rusų vyriausybė, tačiau jis savo veikloje deklaruoja nepriklausomumo ir profesionalumo siekius.

Kremlius savo tarptautinei komunikacijai 2010 metais skirs net 956 mln. dolerių, skelbia Didžiosios Britanijos dienraštis „The Times“. Vien televizija „Russia Today“, kuri yra atsakas amerikietiškajai CNN, rengiasi padvigubinti savo darbuotojų Vašingtone ir Londone skaičių. Jau pradėta ir šios televizijos reklaminė kampanija minėtuose miestuose.

Lietuva, vis labiau integruodamąsi į Europos Sąjungą, vis dar yra ir Rusijos kultūrinėje erdvėje arba bent mažų mažiausiai – nesirengia nutraukti su Rusija šalis siejančių kultūrinių ryšių. Ir tame nieko blogo, netgi priešingai – įsitikinęs vienas iš spalio mėn. Sankt Peterburge vykusio jaunųjų Eurazijos žurnalistų forumo svečių, fotomenininkas Antanas Sutkus. Vyksta ketvirtą kartą Šiųmetis jaunųjų Eurazijos žurnalistų forumas surengtas jau ketvirtą kartą.

Pagrindinė Rusijos karinių lėktuvų gamintoja RSK MiG tėra verta 3,5 rusiškų kapeikų, rašo „Russia Today“. Ši suma gauta įvertinus kompanijos turtą. MiG naikintuvus gaminanti kompanija turi užsakymų, kurių vertė siekia 4 mlrd. dolerių. Kompanijos valdymas netrukus bus perduotas valstybinei bendrovei „Jungtinė aviacijos kompanija“. Iki šiol RSK MiG tiesiogiai valdė vyriausybė.

Buvęs kontržvalgybininkas Domas Grigaliūnas viešai paliudijo konsultavęs Lietuvos pareigūnus dėl galimybės mūsų šalyje slapta laikyti NATO partnerių suimtus asmenis.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedavas pareiškė, kad Baltijos šalys ir Ukraina nacių bendrininkus laiko savo tautos herojais bei neteisingai lygina nacių Vokietiją su Sovietų sąjunga.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis, duodamas interviu Rusijos televizijai „Russia Today“, pareiškė, kad Varšuva atmeta dabar Maskvos peršamą „stalinistinę istorinių įvykių interpretavimo versiją“. Kalbėdamas apie Lenkijos ir Rusijos santykius, R. Sikorskis pastebėjo, kad nors šie santykiai ir pagerėjo, tačiau abi valstybes vis dar skiria nesutarimai tokiais svarbiais istoriniais klausimais kaip Katynės žudynės.

Jekaterinburgo tėvų komitetas nusprendė savais būdais kovoti su mieste siautėjančiai pedofilais. Jie įsteigė premiją už pedofilo galvą. 100 tūkst. rublių bus skiriama kiekvienam, įdavusiam pedofilus milicijai, o 500 tūkst. rublių gaus tie, kurie nužudys ar sužeis pedofilą, rašo „Russia Today“. Pirmoji premija jau skirta studentui Evgenijui Ivinui, kuris sulaikė įtariamą pedofilą ir taip nuo išprievartavimo išgelbėjo 9 metukų mergaitę.

Abeji Rusijos parlamento rūmai pritarė Gruzijos separatistinių respublikų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - prašymui pripažinti jų nepriklausomybę. Nors parlamento sprendimas neįpareigoja Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pripažinti respublikų nepriklausomybės, o be jo parašo toks sprendimas neįsigaliotų, parlamento pritarimas bus ginklas derybose su Vakarais. Abejuose parlamento rūmuose dominuoja prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir premjero Vladimiro Putino šalininkai.

Rusija teigia jau įgyvendinusi pažadą išvesti savo karius iš Gruzijos, rašo BBC. Nepaisant to, kad Maskva teigia įvykdžiusi savo pažadą išvesti karius iš Gruzijos, apie 2500 karių planuojama palikti buferinėje zonoje, kuri apims ir separatistinių respublikų, ir Gruzijos teritorijas. Tbilisis tokius Rusijos veiksmus pavadino nepriimtinais. Jam pritaria ir JAV Baltieji rūmai, kurie teigia, jog kontrolės punktai ir buferinė zona tikrai nebuvo susitarimo dalis.

Rusijos kariuomenė penktadienį šeštą valandą ryto Maskvos laiku pradėjo visišką pasitraukimą iš Gruzijos teritorijos, rašo Rusijos tinklapis „Russia Today“. Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdyukovas teigia, kad karių išvedimas iš Gruzijos į Pietų Osetiją bus baigtas dar penktadienį. „Rusijos taikdariai liks tik saugumo zonoje specialiai įrengtuose kontrolės punktuose“, - sakė A. Serdyukovas. Kaip informuoja BBC, buferinėje zonoje aplink Pietų Osetiją liks 500 Rusijos karių.

Dalyvaudamas bendroje konferencijoje su Rumunijos prezidentu Traian Băsescu, Michailas Saakašvilis pareiškė, kad Rusija ne tik be pagrindo užtęsė karių išvedimo procesą, bet ir okupuotose teritorijose persigrupuoja, įtvirtina strateginių vietų kontrolę. Pasak Gruzijos prezidento, rusų kariai ir jų remiami osetinai užėmė Pietų Osetijoje esantį, tačiau niekada jos valdžios nekontroliuotą Akhalgorio miestą.

Abchazijos parlamentas patvirtino oficialų kreipimąsi į Rusiją dėl nepriklausomybės pripažinimo, praneša Rusijos tinklapis „Russia Today“. Vyriausybei paremti Abchazijos sostinėje Sukhumyje vyksta politinių partijų ir visuomeninių organizacijų demonstracijos. Vėliau akcijos dalyviai žada patvirtinti vyriausybės kreipimąsi į Rusiją. Apie kreipimąsi į Rusiją ir kitas valstybes dėl nepriklausomybės pripažinimo Abchazijos prezidentas Sergėjus Bagapšas paskelbė trečiadienį.

Rusija kariauja dviem frontais: vienas yra grynai karinis, o antrasis – ideologinis, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Sužlugus Gruzijos bandymams susigrąžinti Pietų Osetijos kontrolę, separatistinė respublika atsidūrė Rusijos gniaužtuose. Užsitikrinusi Pietų Osetijos kontrolę, Maskva pradėjo propagandinį karą, kuriuo siekiama pateisinti neproporcingą karinį atsaką į Gruzijos veiksmus bei savaip pristatyti faktus.

Per sprogimą Rusijos pietuose esančios Ingušijos respublikos Nazranės mieste žuvo 2 milicininkai bei buvo nuniokoti mažiausiai 15 automobilių, skelbia „Russia Today“. Per sprogimą taip pat nukentėjo dar 5 žmonės. Pareigūnai teigia, kad sprogimą sukėlė automobilyje padėta bomba, kurios sprogstamoji galia prilygo 50 kilogramų trotilo. Automobilis stovėjo visai greta Ingušijos vidaus reikalų ministerijos pastato.

Protestuodami prieš augančias maisto produktų kainas, Rusijoje veikiantys nacionalbolševikai už pietus viename iš Maskvos restoranų pamėgino susimokėti ne pinigais, o propagandinėmis skrajutėmis, skelbia „Russia Today“. Nacionalbolševikai, kuriuos teismas 2005 metais yra pripažinęs ekstremistine organizacija, skrajutėse kaltino vyriausybę dėl nesugebėjimo stabdyti infliacijos bei nenoro naudoti už prekybą nafta gaunamas pajamas visuomenės gerovei kelti.

Rusijos tolimuosiuose rytuose per naikintuvo SU-27 avariją žuvo vienas iš pilotų. Kaip skelbia „Russia Today“, antrajam pilotui pavyko katapultuotis. Pranešama, kad naikintuvas skrydžiui pakilo iš karto po remonto. Avarija įvyko netoli Primorjės regione esančio Usurijsko miesto. Naikintuvai SU-27 gaminami nuo 1984 metų.

Du Rusijos batiskafai – „Mir-1” ir „Mir-2“ – sieks nusileisti į giliausiu pasaulio ežeru laikomo Baikalo dugną. Kaip skelbia „Russia Today“, batiskafai sieks išmatuoti tikslų ežero gylį. Tiesa, šeštadienį bandomieji nėrimai buvo atšaukti dėl blogo oro. Vis dėlto į Sibire esančio ežero dugną batiskafai planuoja leistis kaip ir buvo numatyta anksčiau – antradienį. Mokslininkai planuoja nusileisti į 1,7 tūkst. metrų gylį ir ištyrinėti ežero tektoniką bei prisirinkti archeologinių radinių.

Rusijos prokurorai reikalauja, kad už akių teisiamas buvęs naftos koncerno „Yukos“ vykdantysis direktorius Leonidas Nevzlinas būtų įkalintas iki gyvos galvos, skelbia „Russia Today“. L. Nevzlinas yra kaltinamas pasisavinęs daugiau nei 100 mln. dolerių, slėpęs mokesčius bei organizavęs kelias žmogžudystes. Teigiama, kad L. Nevzlinas esą prisidėjo prie Neftejuganskos mero bei jo apsaugininko nužudymo. Be to, esą jis organizavo ir vienos Maskvos verslininkės nužudymą.

Neatskleistas šaltinis Rusijos kariuomenėje pareiškė, kad Maskva svarsto galimybę atnaujinti strateginių bombonešių skrydžius virš Karibų jūros, skelbia „Russia Today“. Teigiama, kad pasipildyti degalų bombonešiai nusileistų į Kubą.

„Darbininko bei kolūkietės“ skulptūra nuo ketvirtojo dešimtmečio buvo tarsi sovietinio socrealizmo ikona, o vėliau tapo ir kino kompanijos „Mosfilm“ simboliu. Dabar Maskvos valdžia teigia, kad 2003 metais demontuota skulptūra bus atstatyta, rašo „Russia Today“. 24 metrų aukščio skulptūra pirmą kartą buvo demonstruojama 1937 metais vykusioje Paryžiaus mugėje. Jos autorė – Vera Muchina. 2003 metais skulptūra buvo demontuota ir nuvežta remontuoti.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas atvyko į Maskvą, kur, kaip laukiama, pasirašys susitarimus dėl ginklų bei karinės amunicijos pirkimo, skelbia „Russia Today“. Susitarimus dėl ginkluotės pirkimo H. Chavezas pasirašys su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Abu prezidentai taip pat diskutuos ir dėl bendradarbiavimo energetikos srityje. Venesuela iš Rusijos siekia įsigyti tankų, povandeninių laivų, sraigtasparnių bei karinių lėktuvų.

Rusijos Sankt Peterburgo mieste siekiama sukurti elgesio kodeksą, kuris paskatintų toleranciją, pagarbą bei kilnų elgesį, skelbia „Russia Today“. „Moralinis kodeksas Sankt Peterburgo gyventojams“ esą siekia išgyvendinti blogą elgesį. Tačiau jau pati tokio kodekso idėja kelia daug prietaravimų ar net pašaipų. Nepaisant to, kodeksą ruošianti grupė ir toliau tęsia savo darbą. Teigiama, kad grupėje dirba net miesto vicemerė Liudmila Kostkina.

Rusija užsienyje pristato priešraketinį lazerį, kuris gali neutralizuoti valdomas priešo raketas dar prieš joms pataikant į lėktuvą. Kaip skelbia „Russia Today“, Rusija tikisi parduoti šimtus šių lazerių tiek civiliniams, tiek kariniams operatoriams. Teigiama, kad lazeris, tvirtinamas prie lėktuvo, užblokuoja arba „užkerta“ priešo valdomas raketas.

Sibire kalinčių nuteistųjų artimieji bei draugai su kaliniais gali bendrauti virtualiu būdu naudodami internetines vaizdo kameras, skelbia „Russia Today“. Krasnojarsko ir kituose atokiuose Rusijos kalėjimuose kalintiems kaliniams sunku tikėtis, kad juos aplankys už tūkstančių kilometrų gyvenantys artimieji. Daugumai artimųjų bei draugų kelionė yra per tolima ir per brangi. Tačiau dabar Rusijos valdžia kaliniams su artimaisiais leidžia bendrauti ir internetu naudojant „Skype“ programą.

Su ištvirkavimu pasiryžęs kovoti rusas trečiadienio rytą metė granatą į moterų, kurias jis manė esant prostitutėmis, grupę. Kaip skelbia „Russia Today“, per incidentą sunkiai buvo sužeistos 7 moterys. Incidentas trečiadienio rytą įvyko viename iš regioninių Maskvos kelių, apie 28 kilometrus į rytus nuo Rusijos sostinės. Liudininkai teigia, kad automobilis lėtai riedėjo greitkeliu, kol privažiavo šalikelėje besibūriuojančių moterų grupę.

Maskva perspėja, kad tarp JAV bei Čekijos vyriausybių pasirašytas susitarimas dėl radarų bazės steigimo gali išprovokuoti Kremliaus karinį atsaką, skelbia „Russia Today“. Rusijos Užsienio reikalų ministerija teigia, kad tokiu atveju, jei sutartis dėl priešraketinio gynybos skydo dislokavimo Vidurio Europoje bus ratifikuota, tai Maskvai neliks nieko kito kaip griebtis atsakomųjų karinių veiksmų.

Rusijos sostinėje Maskvoje atidarytas muziejus, skirtas animacinio filmuko vaikams herojui Kūlverstukui, skelbia „Russia Today“. Kūlverstukas televizorių ekranuose pasirodė prieš kone tris dešimtmečius ir nuo to laiko užkariavo daug vaikų bei suaugusiųjų simpatijų. Naujajame muziejuje bus demonstruojamos šio animacinio filmuko herojaus lėlės, plastilininės figūros bei vaikų piešiniai. Muziejus taip pat pagerbs ir Kūlverstuko autorių, vaikų rašytoją Eduardą Uspenskį.

Arnoldas Meris Estijoje yra teisiamas už Antrojo pasaulinio karo metais vykdytą estų genocidą, tačiau Rusijai tai nė motais. Kaip skelbia „Russia Today“, Rusijoje šio tariamo Antrojo pasaulinio karo didvyrio vardu vadinamos ir mokyklos, ir gatvės. Pskovo regione A. Merio vardu pavadinta mokykla, o Gorno Altaiske jo vardu vadinama gatvė. A. Meris per karą buvo apdovanotas aukščiausiu kariniu medaliu. Estija kaltina jį dalyvavus šimtų estų deportacijose į Sibirą.

4 specialių policijos pajėgų pareigūnai buvo sužeisti per sprogimą separatistinėje Pietų Osetijos respublikoje. Kaip skelbia „Russia Today“, vieno pareigūno būklė itin sunki. Sprogimas įvyko automobilyje, kuris stovėjo greta policijos būstinės Pietų Osetijos sotinėje Chinvalyje. Ketvirtadienį sukako 16 metų nuo to laiko, kai Pietų Osetija paskelbė vienašališką nepriklausomybės deklaraciją, kurios tarptautinė bendruomenė nepripažįsta.

Uralo regione sudužus Rusijos krovininiam lėktuvui žuvo visi 9 įgulos nariai. Kaip skelbia „Russia Today“, lėktuvas An-12 skrido iš Čeliabinsko į Permę. Per avarinį nusileidimą lėktuvas kliudė elektros laidus ir užsiliepsnojo. Specialistų teigimu, pagrindine avarijos priežastimi laikomas lėktuve įvykęs trumpas jungimas. Prabėgus vos 10 min. nuo pakilimo, pilotas susisiekė su oro kontrolės centru ir pranešė apie kabiną užpildžiusius dūmus.

Buvęs pasaulio sunkiasvorių bokso čempionas Vitalijus Kličko pralaimėjo kovą dėl Kijevo mero kėdės, skelbia „Russia Today“. Iš 17 kandidatų, pretendavusių užimti Ukrainos sostinės mero kėdę, kijeviečiai pasirinko ir iki tol mero pareigas ėjusį Leonidą Černoveckį, kurį ministrė pirmininkė Julija Timošenko neseniai buvo apkaltinusi pinigų iššvaistymu bei neteisėtu valstybei priklausančios žemės pardavinėjimu.

Neseniai prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) prisijungusi Ukraina veikiausiai blokuos Rusijos siekį taipogi prisijungti prie šios organizacijos, skelbia „Russia Today“. Ukraina Rusijos siekį prisijungti prie PPO gali panaudoti siekdama priversti Maskvą iš Sevastopolio 2017 metais iškraustyti savo Juodosios jūros karinį laivyną. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Sevastopolio karinio jūrų laivyno bazė tapo vienu pagrindinių nesutarimų tarp Maskvos bei Kijevo šaltiniu.

Stiprindamos dvišalius santykius, Kinija bei Rusija pasirašė branduolinį susitarimą. Apie susitarimą buvo pranešta iškart po to, kai naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atvyko pirmojo savo oficialaus vizito į Kiniją. Kaip skelbia „Russia Today“, susitarime numatoma, kad Rusija Kinijoje pastatys urano sodrinimo reaktorių ir tieks šiai šaliai mažai sodrinto urano.

Visi tie, kas tikėjosi, kad prezidentų kaita Rusijoje netrukus atves prie santykių su Vakarais atšilimo, veikiausiai klydo. Naujasis prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kaip ir jo pirmtakas Vladimiras Putinas, tvirtai pasisako prieš JAV planuojamą priešraketinės gynybos skydą Vidurio Europoje. Kaip skelbia „Russia Today“, D. Medvedevas teigia, kad tokiu atveju, jei skydas bus įkurdintas Čekijoje bei Lenkijoje, tai Rusija bus priversta griebtis adekvataus atsako.

Estijos policija tiria prieštaringai pagarsėjusio Estijos nacionalinio judėjimo lyderio Jurio Liimo veiksmus. Šis žmogus, negavęs jokių valdžios leidimų, nusprendė iš Talino pašalinti porą sovietinių karių memorialinių lentų, skelbia „Russia Today“. J. Liimas teigė atliekantis apsivalymo darbą, kuris yra šventa jo pareiga. 66 metų vyras „valymo darbams“ pasamdė kraną, o po to nugabeno memorialines okupacinę kariuomenę primenančias lentas į muziejų.

Ukraina nori, kad Rusijos Juodosios jūros flotilė pasitrauktų iš Sevastopolio 2017 metais, skelbia „Russia Today“. Ukrainos ministrų kabinetas prezidento Viktoro Juščenkos nurodymu per artimiausias porą savaičių parengs tai numatantį įstatymo projektą. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Sevastopolio karinio jūrų laivyno bazė tapo vienu pagrindinių nesutarimų tarp Maskvos bei Kijevo šaltiniu.

Trečiadienį Maskvos „Lužnikų“ stadione dvi Anglijos komandos – „Manchester United“ bei Londono „Chelsea“ – išsiaiškins, kuri iš jų yra stipriausia šių metų Europos futbolo ekipa. Šios futbolo rungtynės žada gausybę įdomių akimirkų. Visų pirma tai bus pirmasis grynai angliškas UEFA Čempionų lygos finalas. Vienintelį kartą 2 Anglijos futbolo klubai yra susitikę tik UEFA Taurės finale. Tuomet 1972-1973 metų sezone „Tottenham Hotspur“ palaužė „Wolwerhampton Wanderers“ ekipą.

Rusijos Federalinė Saugumo tarnyba reikalauja, kad Didžiosios Britanijos valdžia atsiprašytų jos dėl kaltinimų, mestų tiriant Aleksandro Litvinenkos nužudymo bylą, skelbia „Russia Today“. Tokius reikalavimus išsakė FST tarptautinio skyriaus viršininkas Viktoras Kolmogorovas. A. Litvinenka buvo nužudytas 2006 metais Londone. Skotland Jardo tyrimas parodė, kad buvusio FST pareigūno mirtį lėmė radioaktyvus polonis-210. Rusija atsisakė išduoti pagrindinį bylos įtariamąjį Andrejų Lugovojų.

Panašu, kad Rusija, kuri nuolat kaltina Baltijos valstybes fašistinėmis nuotaikomis, yra pati priversta skubiai spręsti šalyje siautėjančių neonacių problemą. Kaip skelbia „Russia Today“, praėjusią savaitę teismas paskelbė nuosprendžius vienai vadinamųjų „skinų“ gaujai, kaltinamai rasistinėmis žmogžudystėmis. Gaujos nariai susilaukė griežtų nuosprendžių: kai kurie už grotų praleis visą likusį savo gyvenimą.

3 atskiri sprogimai nugriaudėjo separatistinėje Gruzijos Pietų Osetijos respublikoje. Kaip skelbia „Russia Today“, sprogimai nugriaudėjo netoli neoficialaus Gruzijos bei Pietų Osetijos pasienio. Viena iš bombų sprogo vos už kelių metrų nuo Gruzijos kariuomenės automobilių vilkstinės. Manoma, kad bomba buvo detonuota nuotolinio valdymo pulteliu. Smarkiai sužeistas vienas karys. Kiek anksčiau bomba sprogo netoli mokyklos. Buvo apgadintas pastatas.

Rusija pasiūlė NATO kompromisą, kuriuo esą būtų išspręsti nesutarimai dėl konvencinių ginkluotųjų pajėgų dislokavimo Europoje sutarties, skelbia „Russia Today“. Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Jurijus Balujevskis pareiškė, kad Rusijai turi būti suteikta daugiau laisvės vykdant karių dislokavimo manevrus savo teritorijoje. Priešingu atveju Rusija grasina apskritai pasitraukti iš sutarties. Tokias mintis J. Balujevskis išsakė per Rusijos ir NATO susitikimą, vykusį Briuselyje.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka grasina, kad tokiu atveju, jei Europos Sąjunga parems JAV sankcijas Minskui, tai pakenks ir savo pačios interesams, skelbia „Russia Today“. A. Lukašenka liepė ES narėms prisiminti, kad Baltarusija yra tranzitinė šalis, per kurią į Europą yra tiekiamos dujos bei nafta. „Amerikiečiai nori priversti europiečius įvesti sankcijas Baltarusijai. Tačiau tai tik pakenktų pačios Europos interesams.