rusnė

Rusnės gyventojai ties pykčio protrūkio riba, mat net ir mirčiai reikia pasirinkti tinkamą laiką. Mirusieji ar pašarvoti šiomis dienomis Šilutėje, o amžino poilsio atgulti valią pareiškę Rusnėje plukdomi specialia technika. Mat kelias ten, kaip ir kiekvieną pavasarį – užtvindytas. Valdininkai trisdešimt metų skėsčioję rankomis, šiandien ir vėl žeria pažadus. Rusniškis senolis amžino poilsio išlydimas iš Šilutės, kur buvo pašarvotas, į gimtinę - Rusnę.

  Vandens gylis kelio Šilutė–Rusnė apsemtame ruože sekmadienį pakilo iki 35 centimetrų. Lengvųjų transporto priemonių eismas draudžiamas. „Klaipėdos regiono keliai“ specialiomis transporto priemonėmis apsemtu ruožu kelia lengvuosius automobilius, gyventojus bei keleivius, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Nuo 25 iki 30 centimetrų vandens lygis pakilo dar šeštadienį. Ankstų sekmadienio rytą jis siekė 30 centimetrų, o paskui pakilo dar 5 centimetrais.

Rusnės gyventojai potvynių semiamo kelio atkarpoje į Šilutę estakados gali sulaukti jau 2020-aisiais, žada Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis. Pasak E.Skrodenio, šiuo metu yra pasirinktas galimas sprendinys, dar pernai atlikta ir poveikio aplinkai analizė - iki pavasario žadama paskelbti konkursą techninio projekto parengimui.

Jau savaitė kaip kelia į Rusnę užliejo vanduo. Jis kone kasdien kilo, kol pasiekė 60 cm ant kelio ribą. Paspaudęs šaltis kelio ruožą užvertė lytimis. Užšalo ir visos užlietos teritorijos. Kaip skelbia vietinė žiniasklaida, lengvieji automobiliai apsemtu keliu keliami kiekvieną dieną nuo 6 val. iki 22 val. Nemažoje Lietuvos vakarinėje dalyje apsemtų kelių ruožų eismas taip pat yra draudžiamas.

Penktadienio rytą Lazdijų, Kauno ir Šalčininkų rajonuose ant kelių dangų susiformavo plikledis, informuoja Automobilių kelių direkcija. Čia barstomi pagrindinių kelių slidūs ruožai. Likusioje šalies dalyje magistraliniai, krašto bei didesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daugiausia drėgni, vietomis yra šlapių kelių ruožų. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daugiausia šlapi, rytiniuose rajonuose, ypač miškingose vietovėse, padengti prispausto sniego sluoksniu, provėžoti, slidūs.

Didžiulė bala telkšo tiesiog vidury bažnyčios, o vanduo čia bėga per kiaurą stogą. Pamaryje stūksanti Rusnės bažnyčia griūna. Plika akimi matomi įtrūkimai bažnyčios sienose. Nuo drėgmės sienos pelija. Permirkusios ir šios medinės stogo perdangos ir tik laiko klausimas, kada jos nukris ant žmonių galvų. Gražiausioje salos vietoje stovintys maldos namai yra kritinės būklės, Rusnės seniūnė šaukiasi pagalbos. „Turime didelę bėdą.

Televizijos laidos „Virtuvės istorijos“ žvaigžde šįkart tapo atlikėjas Martynas Kavaliauskas. Žavus, talentingas ir charizmatiškas dainininkės gerbėjų širdis užkariavo prieš tris metus, kuomet dalyvavo projekte „X Faktorius“. Dabar M. Kavaliauskas pasirodo didžiausiose šalies scenose. Karjeros siekti jam padeda mylimoji, su kuria jis susipažino dar mokyklos suole. „Kartu augome, kartu kūrėme santykius, kartu juos supratome.

Šį savaitgalį įpusėja Jūrų skautų žygis, kurio metu jie valtimis plaukia iš Ukmergės iki Rusnės ir tiria upių vandens užterštumą. Beplaukdami skautai taip pat vykdo ekologinį projektą, kurio metu ima Šventosios, Neries ir Nemuno paviršinius vandens mėginius užterštumui nustatyti. Žygio metu tiriami vandens nitratų, nitritų, fosfatų ir amonio rodikliai. Šiuo metu skautai jau atplaukė į Jurbarką, o iš viso jie planuoja įveikti apie 300 kilometrų.

Rusnė vejasi tokias lietuvių pamėgtas atostogų kryptis, kaip Nida, Palanga ar Druskininkai, rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Kas dešimtas (8 proc.) apklausos dalyvis nurodė, kad rinktųsi poilsį didžiausioje Lietuvos saloje. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė neslepia, kad didžiausia Lietuvos sala per kelerius metus turi ambicijų tapti viena iš trijų populiariausių atostogų krypčių Lietuvoje.

Dar šiemet Rusnėje tikimasi pradėti statyti apžvalgos bokštą, kuris leistų žvalgytis ir į kitapus Nemuno esančią Rusijos teritoriją. Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis tikisi, kad bokštas, galintis kainuoti iki 400 tūkst. eurų, pagyvins vietos turizmą. „Dėl vietos ginčas vyksta: bendruomenė nori statyti ant Atmatos žiočių, kuri įteka į marias, savivaldybė lyg turime kitą vietą numatę, Uostadvaryje.

Šeštadienį pradėtas semti kasmet potvynio užpilamas kelias į Rusnę, bet eismas leidžiamas. Vandens lygis krašto kelio Šilutė–Rusnė apsemtame ruože pakilo iki 3 cm, iš viso jau apsemtas 388 metrų kelio ruožas, pranešė Automobilių kelių direkcija. Kitoje šalies dalyje šeštadienio vakarą kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis šlapios, tik rytų Lietuvoje bei Rokiškio rajone valstybinės reikšmės keliai miškingose vietovėse su šlapio sniego provėžomis, slidūs.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prasti stintų laimikiai šį žvejybos sezoną šokiravo Rusnės žvejus. Neršti migruojančių stintų būriai esą keičiasi kas kelerius metus, bet nuostolių įmonės sako patyrusios ne tiek dėl mažų sugavimų, o kiek dėl pakeistos žvejybos vietos pirkimo tvarkos. Beveik tris savaites, nuo kovo vidurio, laukę gausių stintų laimikių, Rusnės žvejai pagaliau pasidavė. Valtis ištempė į krantą, o tinklus padžiovė.

Pavasariška šiluma, ištirpdžiusi upių ledą, šiemet padėjo potvynių zonose sutaupyti šimtus tūkstančių litų. Šilutės rajono savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas BNS sakė, kad tokį ramų pavasarį Šilutės senbuviai prisimena buvus tik prieš maždaug 50 metų. „Tokia situacija buvo paskutinį kartą apie 1959 metus. Senbuviai, kurie čia gyvena, prisimena, kad vėliau nebuvo nė karto tokios situacijos“, – BNS sakė R.Renčeliauskas.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors nuo Rusnės kelio vanduo pasitraukė, į salą automobiliais kai kurie rusniškiai tebevažiuoja ledo keliu. Jį nužymėjo patys salos gyventojai. Civilinės saugos specialistai įspėja, kad tai ne tik pavojinga, bet ir neteisėta. Ledo kelią rusniškiai įsirengė prieš savaitę, kai pievose pakilęs vanduo apsėmė Rusnės kelio ruožą. Tada salos gyventojai patys kartimis nužymėjo aplinkelį per užšalusias pievas.

Saulius SODONIS Šį ketvirtadienį susirinkusi į savo eilinį posėdį Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys 45 klausimus. Ne vienas, kaip jau įprasta, formalus, tačiau yra ir tokių, kai Šilutės rajono politikai turės apsispręsti, į kurią pusę nusverti svarstyklių lėkštę.

Lietuvos vakarinėje, šiaurės ir vidurio dalyse bei Alytaus apskrityje rūkas, matomumas vietomis nuo 50 iki 200 metrų. Magistralinių ir krašto kelių dangos vietomis provėžotos rytų Lietuvoje ir Alytaus apskrityje. Kitur šių kelių dangos šlapios arba drėgnos. Vairuotojų prašome būti atidžius ir neskubėti dėl provėžotų kelių ir tvyrančio rūko. Rajoninių kelių dangos padengtos prispausto sniego sluoksniu, apledėjusios, slidžios.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vandens lygiui kelyje Šilutė–Rusnė pakilus iki 21 cm, uždraustas automobilių eismas. Juos specialia technika vėl pradėjo kelti gelbėtojai. Pirmoji potvynio banga Rusnės gyventojus užklupo lygiai prieš mėnesį – sausio pradžioje. Tąkart vandens lygis pakilęs buvo net iki 80 cm. Pusės kilometro ruože vandens lygiui kelyje Šilutė–Rusnė pakilus daugiau kaip 20 cm automobilių eismas uždraustas.

Jei vandeniu užlietas ir galiausiai užšalusius laukus vieni Rusnės gyventojai vadina prakeiksmu, tai kitiems atviri ledo laukai gali tapti tikra pramoga. Tereikia lengvo ir galingo automobilio, nedidelio tramplino ir šiek tiek kvaištelėjusio vairuotojo, kad būtų sukurtas efektingas klipas, kaip pirmadienį YouTube.

 Pamario krašte – potvynis. Užlieta apie 30 tūkst. hektarų, po vandeniu atsidūrė apie 200 km kelių. Apie pustrečio šimto gyventojų liko vandens apsuptyje. Bet ar tai naujiena to krašto gyventojams? Nebent tai, kad potvynis šiemet užklupo neįprastu laiku. Bet, sako vietos gyventojai, tai irgi nestebina, nes ir tokių atvejų jų gyvenime yra pasitaikę. Usėnų, Juknaičių, Rusnės, Šilutės, Saugų ir Kintų seniūnijos sodybas dažnai pasiekdavo potvynių vanduo.

Vandens gylis krašto kelio Šilutė–Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 445 metrai (nuo 6,293 iki 6,738 km), nuslūgo iki 60 cm, eismas draudžiamas, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija. Lengvąsias transporto priemones ir gyventojus VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ perkelia specialiomis transporto priemonėmis.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šią savaitę atsiritusi potvynio banga į Pagėgių savivaldybės kaimus, ketvirtadienį pasiekė ir Šilutės rajoną. Vanduo apsėmė Šilutės-Rusnės kelią, tad žmones ir automobilius tenka kelti specialiu transportu. Vandens gylis čia siekia per 40 centimetrų ir toliau kyla, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Ledonešio sankamša stabdo ištvinusio Nemuno žemupio tėkmę, ir potvynis tebekyla. Pagėgių ir Šilutės rajonuose yra apsemta 30 tūkst.

Pasieniečių katerių išsigandę kontrabandininkai per upę permesta virve iš Rusijos jau buvo spėję atsitempti kontrabandinių cigarečių. Trečiadienį naktį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos pasienietis tarnybiniu kateriu patruliavo Skirvytės upėje, Šilutės rajono Rusnės miestelio prieigose. Skirvyte šioje vietoje eina Lietuvos ir Rusijos siena. Išjungęs katerio variklį pasienietis per termovizorių stebėjo sienos prieigas.

Nukentėjusieji dėl sumušimo į medicinos įstaigą nesikreipė. Incidentas įvyko sekmadienį apie 1 val. nakties Šilutės rajone, Rusnės miestelyje prie Atmatos upės. Spėjama, kad  ten 30 metų L. P. ir 31 metų A. J. krovė į automobilį kontrabandines prekes. Prie jų priėjo keturi jaunuoliai, sumušė ir pagrobė automobilį „Audi A4“ su jame buvusiais daiktais už beveik 6 tūkstančius litų. Po kurio laiko suniokotas automobilis rastas miestelio pakraštyje. Daiktų automobilyje nebebuvo.

100 metrų iki jūros arba bent jau bangų mūšos, matomos pro viršutinių apartamentų aukštų langus, lietuviai reikalavo anksčiau. Šiandien patrauklaus būsto poilsiui sąrašas pildomas naujais pageidavimais. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai stebi antrojo būsto paklausos aktyvėjimą, o klientai atranda naujų kurortų. Reikalavimai skirtingi, tačiau visi lyg sutarę traukia toliau nuo šurmulio: iš miesto į kaimą, iš Palangos į Pamarį.

Lietuviai pradeda domėtis investicijomis į kurortus, ieško įvairiausių gyvenamų būstų ne tik tokiuose kurortuose kaip Druskininkai ar Neringa, bet ir atranda naujus, pavyzdžiui, Rusnę, teigia nekilnojamo turto ekspertai. Anot jų, tokia vartotojų elgsena yra susijusi su keliais motyvais – ne tik turėti poilsio vietą sau ir savo šeimai, bet ir saugiai investuoti lėšas.

Artėjantys Seimo rinkimai, ko gero, paspartins jau daugiau kaip porą dešimtmečių planuojamos, bet toliau projekto nepajudėjusios estakados iš Šilutės į Rusnę tiesimą. Anot susisiekimo ministro, šiemet žadama rasti lėšų bent estakados projektui baigti. Tačiau pasakyti, kada vietoj labiausiai užliejamo kelio ruožo iškils estakada, kol kas negali nei ministerija, nei kelininkai – jai nutiesti reikėtų mažiausiai 20–30 milijonų litų.

Rusnės sala šiandien kvepėjo stinta, žuviene, o į Šaktarpio šventę susirinkę gyventojai ir svečiai linksmai sukosi poromis ir traukė dainas. „Nei ledu, nei bradu, bet žuvies – su kaupu“ – tai išskirtinės ir bene vienintelės šalyje Šaktarpio šventės, kurią prieš devynerius metus atgaivino Rusnės salos gyventojai, šūkis. „Kažkada, senais laikais, mūsų krašto žmonės, tuo metu vokiečiai, Šaktarpiu vadindavo tą laiko metą, kai negalėdavo žmogus į kitą pusę papulti nei ledu, nei bradu.

Itin gausiais laimikiais Rusnėje prasidėjęs stintmetis kiršina žvejus. Įmonės piktinasi, kad pigių leidimų prisipirkę mėgėjai trukdo traukti tinklus.Žvejai mėgėjai sako turį tokias pat teises, kaip ir žvejybos įmonių darbuotojai. Beje, mėgėjai – galvos skausmas ir vietos valdžiai, kuriai, pasibaigus stintmečiui, tenka rūpintis, kaip surinkti tonas šiukšlių. Daugiau nei savaitę besItęsiantis stintmetis seniai bebuvo toks geras.„Žvejams šie metai be galo dosnūs, gamta motulė apdovanojo visus.

Lietuvoje – dar vienas absurdas: privačios bendrovės likvidatoriumi pasiskelbęs žmogus metė iššūkį valstybei ir sugebėjo sustabdyti darbus, kurie būtini, kad Rusnė būtų apsaugota nuo galimai pragaištingų potvynio pasekmių, rašo „Lietuvos rytas“. Rusnės miesto, Pakalnės, Šyškrantės ir Uostadvario kaimų gyventojams – tokių yra beveik 2000 – tektų palikti namus, jei pakilęs potvynio vanduo imtų veržtis per vakarinį polderio pylimą, kurio rekonstrukcijos darbai turėjo būti baigti sausio pabaigoje.

Naktį protarpiais snyguriavo Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės apskrityse. Trečiadienio rytą protarpiais kai kur snyguriavo Pietų ir Vidurio Lietuvoje. Dėl prispausto sniego sudėtingesnės eismo sąlygos Vilkaviškio ir Marijampolės rajonuose. Čia, pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos, keliai slidūs, barstomi. Likusioje Lietuvoje valstybinės reikšmės keliai sausi.

Sekmadienį per kelią Šilutė-Rusnė pradėjęs bėgti vanduo paskelbė, kad pamaryje prasidėjo pavasarinis potvynis. „Taip. Jau galima sakyti, kad prasidėjo potvynis. Apsemtas kelias į Rusnę yra tarsi ženklas, kad jis prasideda“, - vakar „Respublikai“ sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas. Jo teigimu, apsemti du kelio ruožai, iš viso beveik 400 metrų.

Iš verslo pasitraukus daliai Kuršių marių žvejų, priešingai nei tikėtasi, likusių įmonių ir sugavimai, ir uždarbis krito. Žvejai sako, kad įvykdyta reforma naudinga tik Kaliningrado srities žvejams. O anksčiau šviežia žuvimi viliojusių mažų miestelių gyventojai teigia, kad dabar jų vieta jokiems turistams nebus įdomi. Dar prieš porą metų užsukus į nuo seno garsėjantį Pamario krašto žvejų miestelį Dreverną būdavo galima nusipirkti šviežių, Kuršių mariose sugautų žuvų.

TV3 serialo „Kelias namo“ personažas nacionalinio parko kenkėjas Kvedaras yra visiška priešybė jį vaidinančiam aktoriui Mindaugui Capui. Unikaliame gamtos kampelyje – Rusnėje gimusiam M. Capui visai nepatinka žvėrių iškamšos, o ir medį miške aktorius verčiau apsikabins, nei nukirs. Gimtinę M. Capas dievina. „Aš Rusnėje gimęs ir augęs iki penktos klasės. Fantastiškas kraštas. Apie jį galima tik švelniausiais žodžiais kalbėti.

Pamaryje savaitgalį apsilankiusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija konstatavo, kad potvynis vietos gyventojams pavojaus nekelia. Kol kas vieninteliai nuo jo nukentėjo tik neatsargiai užšalusiomis pievomis važinėjantys automobilių vairuotojai. Vakar po pietų apsemto krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožas sutrumpėjo iki 430 metrų. Vandens gylis jame nukrito iki 45 centimetrų. Tačiau transporto priemonių kėlimas į Rusnės salą dar neatnaujintas.

Pamaryje užšalus potvynio vandenims, Rusnės salos gyventojai atidarė ledo kelią. Patys rusniškiai jį nužymėjo gairėmis, ledo storį matuoja ugniagesiai. Šeštadienį Šilutėje įvyko vyriausybinis ekstremalių situacijų centro posėdis. Aptartos ir ledo kelio egzistencijos klausimas. Neprieštarauta, kad gyventojai juo važinėtų, tik pasigesta norminių aktų, rašo Delfi.lt Vis dėlto netrūksta ir smalsuolių, važinėjančių po visą apsemtą teritoriją.

Apsemtų pamario vietovių gyventojams nerimaujant dėl galimybės dalyvauti kitą sekmadienį vykstančiuose savivaldos rinkimuose, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis teigia, kad su tuo susijusias problemas turi išspręsti pareigūnai. „Tai – konstitucinė visų Lietuvos žmonių teisė ir ekstremaliomis situacijomis dirbančios pareigūnų pajėgos turi ją užtikrinti“, – į rusniškių nerimą atsakė pamaryje besilankantis R. Palaitis.

Apsemtų pamario vietovių gyventojams nerimaujant dėl galimybės dalyvauti kitą sekmadienį vykstančiuose savivaldos rinkimuose, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis teigia, kad su tuo susijusias problemas turi išspręsti pareigūnai. „Tai – konstitucinė visų Lietuvos žmonių teisė ir ekstremaliomis situacijomis dirbančios pareigūnų pajėgos turi ją užtikrinti“, – į rusniškių nerimą atsakė pamaryje besilankantis R. Palaitis.

Pamaryje posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija konstatavo, kad padėtis potvynio apimtoje pamario zonoje – stabili. Gelbėtojai esą pasirengę užtikrinti žmonėms pagalbą ir susisiekimą. Tuo metu rusniškiai mažai naudojasi galimybe per apsemtą vienintelio kelio ruožą keltis amfibija, o savo poreikius tenkina važinėdami pievomis – ledo keliu, nors specialistai teigia, kad tai gana pavojinga, praneša LTV Naujienų tanyba.

Specialiosioms tarnyboms į potvynio apsuptą Rusnę ir atgal keliant tik du kartus per parą, vietos gyventojai rizikuoja. Jie į salą pėsčiomis ir automobiliais keliauja per apsemtas pievas sukausčiusį ledą. Vakar vandens gylis apsemtame apie 3,3 kilometro krašto kelio Šilutė–Rusnė ruože nukrito 10 centimetrų ir siekė vieną metrą. Tuo operatyviai pasinaudota ir vakar ryte žmonės vėl buvo keliami specialia didesnio pravažumo transporto priemone – iš karinio sunkvežimio padarytu autobusu.

Vakar ryte iš potvynio įkalintos Rusnės salos į darbus, mokslus ar savais reikalais išvykę rusniškiai vakare į namus galėjo grįžti tik amfibija. Pamaryje paskelbta ekstremali situacija. Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, vakar apie 9 val. buvo apsemtas beveik 2 kilometrų krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožas. Vandens gylis čia tuo metu siekė 1 metrą.

Nemuno žemupyje vandens lygis nesiliauja kilęs. Jau šeštadienio rytą, vandens lygiui ant kelio pasiekus 85 cm, automobilių perkėla nebeatnaujino darbo. Sekmadienio rytą vandens matuoklė priartėjo prie vieno metro ribos. Vanduo ėmė lietis ir kituose Rusnės plento ruožuose ir čia pat virto į ledo košę. Sekmadienio rytą į Rusnę važiavęs specialus automobilis, vežantis žmones, vos galėjo prasibrauti pro ledo sukaustytą kelią. Ant kojų buvo pakelti gelbėtojai.

Vos prieš savaitę Lietuvoje praūžusi vėtra pridarė daug nuostolių ir pareikalavo žmonių aukų, bet, panašu, tuo gamtos išdaigos nesibaigė, mat trečiadienio popietę spaudoje pasirodė informacija apie tai, kad netoli Rusnės užfiksuotas itin didelis debesis su besiformuojančiu viesulo „piltuvu“. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių skyriaus vadovė Vida Ralienė, komentuodama šį reiškinį sakė: „Normalu, kad rugpjūtį virš vandens pasirodo viesulai, kasmet gauname keletą pranešimų su nuotra...

Siūloma įvesti vietinę rinkliavą už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į Rusnės salą. Tokį Rinkliavų įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys "tvarkietis" Remigijus Žemaitaitis.

Pamaryje vandens lygiui toliau kylant, sustabdytas automobilių kėlimas iš Rusnės į Šilutę. Šiame kelyje vandens lygis jau pasiekė vieną metrą. Rusnės sala yra atkirsta nuo likusios Lietuvos dalies. Gelbėtojai vieną gyventoją iš apsemtos vietos padėjo nugabenti į ligoninę, daugiau žmonių pagalbos nesikreipė.

Pasieniečiai kartu su policijos pareigūnais sulaikė tris tauragiškius, kurie įtariami sniego rogių vagyste Šilutės rajono Rusnės miestelyje. Dėl vagystės į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos pasieniečius antradienį kreipėsi vienas rusniškis, kuris pranešė, kad iš jo individualios įmonės pavogtos sniego rogės.

Reidą Šilutės rajone surengę aplinkosaugininkai aptiko 17 vienos įmonės tinklų, nors šiai bendrovei jų leidžiama užmesti triskart mažiau. Reidą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus pareigūnai surengė trečiadienio popietę. Kateriu „Rusnė“ vos išplaukę į Atmatos žiotis pamatė virtinę nežymėtų tinklų. Ėmę domėtis ir traukti ant denio vieną po kito karšiam skirtus tinklus jų išlupo net septyniolika.