rūšiavimas

Gyventojai skundžiasi, kad jų akis bado prie konteinerių besimėtančios televizorių, pieno pakelių, jogurtų ir kitos pakuotės. Vilniaus savivaldybė teisinasi, kad tai ne jų, o už pakuočių surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą atsakingų įmonių atsakomybė. Vilnietis Lionginas džiaugiasi atėjęs išmesti šiukšlių prie pagaliau išvežto atliekų konteinerio.

Pajūryje besidarbuojantys verslininkai savaip kovoja su šiukšlinimu. Kavos ir saldumynų kioskelį turinti verslininkė sumanė akciją – jei žmogus atneš pajūryje surinktų šiukšlių maišelį, gaus nemokamai kavos puodelį ar saldainį. Tiesa, gamtininkai į tokį pasiūlymą žiūri nevienareikšmiškai. Jie pastebi, kad daugumą šiukšlių pajūryje ir sudaro vienkartiniai kavos puodeliai, kuriais prekiauja čia įsikūrę verslininkai.

Vilnių, deja, kartais puošia ne gėlės, fontanai ar laimingų žmonių veidai, bet viduryje gatvės pūpsanti paliktų drabužių krūva. Pasirodo, tekstilė ir jos atliekos yra opi šių dienų problema.  Kalnas suverstų drabužių ir batų. Toks vaizdas dažnokai matomas prie Vilniaus Žirmūnų mikrorajone esančio tekstilės konteinerio. Išdraskyti maišai rūbų ne vienam praeinančiajam nepatinka. Vilniečiai neslepia nepasitenkinimo: „Aš nežinau, labai šlykščiai atrodo. “ „Tikrai nepatinka.

Jau kurį laiką esame priversti dėvėti veido kaukes, respiratorius, o kartais net ir gumines pirštines. Tačiau kaip jas tvarkyti ir kur mesti panaudojus, žinome nedažnas. Savivaldybės dar vienos papildomos veiklos imtis neskuba ir iš gyventojų panaudotų kaukių, respiratorių bei pirštinių nesurinkinėja ir nesirūpina jų utilizavimu. Pavojingų atliekų utilizavimu pasirūpinti turime kiekvienas atskirai.

Kaunui gresia paskęsti šiukšlėse ir smarvėje. Sugedus atliekų apdorojimo gamyklos linijai,  veikla strigo ir  susikaupė tūkstančiai tonų atliekų. Kad nepersipildytų miesto konteineriai, dabar gamykla šiukšles siunčia į  padalinį  Kėdainiuose. Aplinkosaugininkai fiksuoja gausybę pažeidimų ir siūlo skelbti ekstremalią situacija, bet miesto valdžia sako, kad to nedarys. Kiti gamyklos dalininkaibvis garsiau kalba apie šios gamyklos uždarymą arba dalies procesų stabdymą.

Turkijoje, Stambule penktadienį surengtos pirmosios musulmonų pamaldos Švenčiausios Išminties sobore po prezidento Erdogano sprendimo panaikinti šventyklos muziejaus statusą ir vėl paversti ją mečete. Erdogano sprendimas sulaukė viso pasaulio kritikos, juo atvirai nusivylė ir popiežius Pranciškus, mat soboras – itin svarbus objektas krikščionims. Nuo ankstaus ryto prie Švenčiausiosios Išminties soboro Stambule renkasi tūkstančiai musulmonų. O juos saugo tūkstančiai pareigūnų.

Kauno tvarkdariai atliko įdomų tyrimą: iškratę popieriui ir kartonui skirtą konteinerio talpą tikrino, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas. Ir nors žmonės tikina, kad rūšiuoti stengiasi ir piktavalius drausmina, tačiau situacija vis dar atrodo prastai. Pažeidėjai sulaukė ir baudų.  Vos iš konteinerio talpos iškėlę maišą miesto tvarkdariai jį atriša – grindiniu skambiai žvangėdamas nudarda metalinis puodas, nors ši talpa skirta tik kartonui ir popieriui.

Per karantiną žmonės suskubo remontuotis namus ir butus, o švariai išsikuopę gyvenamą būstą, statybines atliekas ir šiukšles kai kurie degradavę meta kur papuola – į miškus ar pamiškes. Aplinkosaugininkai sulaukia vis daugiau pranešimų apie tokius šiukšlintojus. O vienas tokių išskirtinių atvejų užfiksuotas ir Širvintų rajone, ten tiesiai ant miško tako krūvą statybinių atliekų išvertė į bukumo rekrdą pretenduojantys šiukšlintojai. Su atliekomis jie išmetė ir įkalčius.

Šį pavasarį visuotinė švarinimosi akcija „Darom“ neįvyks, ji perkelta į rudenį, tačiau daug lietuvių ir šiaip eidami į mišką ar parką pasivaikščioti pasičiumpa šiukšlių maišus ir malonų laiką gamtoje suderina su naudinga veikla. Šiauliečiai net dalijasi iššūkiu: socialiniuose tinkluose draugui ar pažįstamam nurodo užduotį – eiti į gamtą ieškoti šiukšlių. Maišą šiukšlių šiaulietis Irmantas su sūnumi pririnko per pusvalandį. Dar tiek pat šiukšlių surinko ir jo žmona su dukrele.

Noras gyventi kuo mažiau suvartojant ir teršiant gamtą bereikalingu plastiku panevėžietę anglų kalbos pedagogę atvedė iki nuosavo verslo. Po 15 metų praleistų mokykloje moteris metė darbą ir atidarė parduotuvę „be atliekų“. Pasirodo, toks gyvenimas be atliekų rūpi ne vienam miestiečiui. Į nedidelę panevėžietės parduotuvėlę užsukusi klientė drąsiai ima panaudotą, bet švarų stiklainį, paversdama jį laikina kavos pakuote.

Žodis superdidvyris mums dažniausiai asocijuojasi su ypatingų galių turinčiais fantastinių filmų herojais. Bet netrukus pamatysite tikrą superdidvyrį, kuris tai įrodo realiais darbais.  „Esu Rudis Hartono, man 36-eri ir esu Spidermenas. Mano misija – įkvėpti ir parodyti pavyzdį, kaip saugoti aplinką ir daryti realius darbus“, – sako aplinkosaugos superdidvyris Rudy Hartono. Šluota ir maišas į rankas – spidermenas skuba į pagalbą.

Atliekų perdirbimas ir rūšiavimas – šiais laikais visiems žinomi dalykai, bet ar kada girdėjote apie rūšiavimo šventyklą? Taip tokia yra – į ją jus ir kviečiame pasižiūrėti, kaip plastiko buteliai virsta vienuolių apdarais. Tailando vienuolis kūną apsivynioja tradicinės šafrano spalvos apdaru. Bet tradicinė skraistė pagaminta visai ne tradiciškai. O ir šis Tailando vienuolynas netradicinis – jį galima drąsiai vadinti rūšiavimo šventykla. Tikintieji čia aukoja ne pinigus, o plastiką.

Jei stambiagabaritėmis atliekomis atsikratėte sostinės miške, parke ar kapinėse, nenustebkite, jeigu vieną dieną į jūsų namus pasibels aplinkosaugininkai ar Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai. Mat Vilnius stoja į kovą su tokiais šiukšlintojais ir pažeidėjų mėgstamose vietose valdininkai ketina įrengti 20 stebėjimo kamerų, kurios fiksuos aplinkos teršėjus. O vilniečiai raginami nesinaudoti nelegaliai atliekas, dažnai į mišką ar parką, vežančių asmenų paslaugomis.

Aukščiausias statinys Lietuvoje – Vilniuje stūksantis televizijos bokštas sveria 25 tūkstančius tonų. Per metus lietuviai išmeta tiek plastiko atliekų, kiek sveria net keturi televizijos bokštai. Ir liūto dalis visų šiukšlių – įvairios maisto, gėrimų pakuotės. Trečdalis plastiko atliekų perdirbamos ir virsta kibirais, vamzdžiais, įvairiais indais. Trečdalis šiukšlių iškeliauja į perdirbimo gamyklas užsienyje.

Po savaitgalio kalėdinių eglučių pilna ne tik specialiai įrengtose žaliaskarių surinkimo aikštelėse. Daugybė jų mėtosi konteineriuose, kiemuose po langais, balkonais ar pakelėse. Maža to, į specialias eglučių surinkimo vietas žaliaskarės atnešamos ir su plastikiniais maišais bei vazonais. Savivaldybė ragina gyventojus eglutes nešti be plastiko, mat vėliau jos sandėliuojamos, smulkinamos ir vežamos deginti į biokuro katilines.

Kaune nuspręsta pažiūrėti, kaip gi gyventojai rūšiuoja atliekas. Tam prieš žurnalistų kameras specialiai iškratytas popieriui skirtas konteineris. Jame rastas turinys pribloškė ir specialistus. Nors žmonės tikina, kad stengiasi rūšiuoti, deja, nesupratingųjų vis dar daug. Tačiau, pasirodo, netrukus taip daryti bus ne tik gėda, bet ir nuostolinga, mat komunalininkai netvarkingai atliekas metančius gyventus fiksuoja vaizdo stebėjimo kameromis ir žada auklėti baudomis.

Lietuviai vis dar išmeta tonas maisto atliekų. Vidutiniškai vienas žmogus per metus į šiukšlyną išmeta apie 50 kilogramų maisto. Štai dzūkų miestas – Lazdijai, pirmieji Lietuvoje, pradėję rūšiuoti ir maisto atliekas. Miestelėnams išdalinti specialūs konteineriai pūvančioms atliekoms, kad jos nepatektų į mišrių atliekų sąvartyną, o būtų perdirbtos. Kadangi tai – naujovė, Lazdijuose prie konteinerių budi net kontrolierius, galintis patikrinti šiukšlių maišą.

Vilniuje vėl surengtose eitynėse už ateitį – grėsmingi pareiškimai. Anot jaunimo jei politikai ir verslininkai nesusiims ir neatkreips dėmesio į klimato kaitą – žemę katastrofiški padariniai neva užklups jau po 11 metų. Su būgnais ir plakatais rankose tokią ir panašias žinutes perduoti Lietuvos ministrų kabinetui į aikštę prie Vyriausybės patraukė bent keli šimtai protestuotojų. Pavakarę nuo Seimo rūmų prasidėjo eiseną už ateitį.

Lietuvos atliekų tvarkytojai paskaičiavo, kaip mes – lietuviai – saugome gamtą ir rūšiuojame atliekas. Paaiškėjo, kad per penkerius metus lietuvių rūšiavimo įpročiai pasikeitė drastiškai: į rūšiavimo konteinerius surenkame kone dvigubai daugiau atliekų. Tiesa, labiausiai prie gamtos saugojimo prisideda individualių namų gyventojai, daugiabučių kiemuose statistika vis dar liūdna. Per pernai metus į rūšiavimo konteinerius surinkome 46 tūkst. tonų pakuočių atliekų.

Kodėl rūšiuojame ir rūpinamės aplinka šiuo metu atsakys jau net ir mažas vaikas. Žmonės keliauja ir mato, kas nutinka šalyse su aplinka, kai pastoviai teršiama bei nerūšiuojama. Todėl svarbu, kad ir rūšiavimo procesas mums būtų patogus, nekeltų papildomų problemų ir teiktų malonumą. „Franke“ rūšiavimui siūlo nuo paprastų - įvairių dydžių kibirėlių – iki sistemų, kuriose kibirėliai su stalčiais puikiai integruosis į jūsų virtuvę bei tvirtinsis prie jau esamų fasado durelių.

Siekdami ugdyti pagarbą žmogui, visuomenei bei gamtai, tėvai savo vaikus pirmiausia moko atsakomybės. Psichologės Jūratės Bortkevičienės teigimu, vaiko atsakomybės formavimas prasideda nuo tėvų požiūrio bei kasdien demonstruojamų vertybių atliekant ir smulkius buities darbus, tokius kaip atliekų rūšiavimas.

Mokesčiai už komunalinių atliekų tvarkymą mažės, jeigu gyventojai jas rūšiuos, sako Aplinkos ministerijai netrukus pradėsiantis vadovauti Kęstutis Navickas. Jis žada skatinti rūšiuoti atliekas mažesniais mokesčiais, o pirmuosius į šį procesą ketinama įtraukti individualių namų savininkus. „Yra mokestinės priemonės, kad tie, kurie prisideda prie tvaraus atliejų tvarkymo, jie turėtų mokėti mažiau“, - pirmadienį Seimo konservatorių frakcijoje teigė paskirtasis ministras.

Ar žinote, kur išmesti nebereikalingą lygintuvą, kompiuterį ar skalbimo mašiną? Daugeliui žmonių klausimų jau nebekyla, nes šalyje atsiranda vis daugiau tokių daiktų surinkimo punktų. Tačiau daug elektronikos atliekų vis dar nukeliauja į paprastus konteinerius, o tada daiktai neperdirbami ir gamtą tikriausiai terš ne vieną šimtą metų. Vien pakuočių atliekų vienas lietuvis per metus galėtų surūšiuoti 60 kilogramų, tačiau surūšiuoja tik 10. Galbūt kažkada tai buvo jūsų kompiuterio monitorius.

Lietuvoje trūkstant atliekų deginimo pajėgumų, Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje susikaupė tūkstančiai tonų deginimui skirtų atliekų, todėl Aplinkos ministerija sprendžia, kur būtų galima jas laikinai saugoti. Gamyklos operatorės „Energesman“ vadovas Donatas Majus teigia, kad jos teritorijoje saugoma apie 15 tūkst. tonų energetinę vertę turinčių atliekų - kietojo kuro.

Daugelis gyventojų neretai sudvejoja: į kurį konteinerį reikėtų išmesti vienas ar kitas išrūšiuotas atliekas. Tačiau didžiausios Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ iniciatyva, pasitelkiant atliekų tvarkytojų pagalbą, buvo sukurtos universalios atliekų rūšiavimo taisyklės, kurias labai pravartu žinoti kiekvienam.

Reklamos, įvairios akcijos lietuvius išmokė tausoti Žemę ir būti atsakingesniems išmetant šiukšles, todėl dažnas jau moka atskirti popierių nuo plastiko, atskirai atidėti stiklinius butelius ir kitus dalykus. Vis dėlto kiekvienais metais išmetamas šiukšlių kiekis yra labai didelis, tačiau, galima manyti, taip nutinka, jog retas žino, ką daryti su senais, atrodo, nebenaudojamais dalykais.

Viena iš veiksmingiausių priemonių, galinčių paskatinti rūšiuoti atliekas, yra baudos. Taip nurodė patys respondentai, dalyvavę bendrovės „Spinter tyrimai” apklausoje. „Tai tikrai nereiškia, jog finansinės sankcijos yra geriausias ar vienintelis būdas, kuris gali paskatinti žmones rūšiuoti.

Jums šiukšlių maišas dvokia? Bet apsukrūs verslininkai iš jūsų atliekų suka gerą biznį. Lietuvoje kol kas neveikia jokia atliekų tvarkymo sistema. Tai, ką jūs rūšiuojate ar išpilate į bendrąjį atliekų konteinerį yra kruppščiai skaičiuojama ne valstybės institucijų, o verslininkų. Iš to, iš ko galima, jie ištraukia pinigus, o viską, kas lieka, apeidami įstatymus ir nesant kontrolės suveža į bendruosius sąvartynus.

 Stiklas yra itin populiari ir viena iš patvariausių pakuočių naudojamų buityje, kuri technologiškai gali būti visiškai perdirbama, tačiau, ekologijos ekspertai pažymi, kad vienai neatsakingai išmestai stiklo šukei gamtoje suirti gali prireikti net 900 metų. Statistika rodo, kad Lietuvos komunalinių atliekų bendrame kiekyje apie dešimtadalį jų sudaro būtent stiklo atliekos.

 Atliekų rūšiavimas, antrinės žaliavos, perdirbimas, ekologija – daugelis mūsų šias sąvokas dar „nurašome“ kaip darbus, kurie reikalingi tik aplinką prižiūrinčioms bendrovėms arba ministerijų biurokratams. Savo pavyzdžiu paneigti mitą, kad rūšiuoti yra sunku, bando šiais metais Vilniaus Gedimino technikos universitete aplinkos apsaugos inžinerijos specialybę įgijusi Karolina Merkininkaitė.

Europos Sąjungos šalys iki 2020 metų įsipareigojo penktadaliu sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, ir siekiant šio tikslo yra atsakingos ne vien tik valdžios institucijos, rengiančios strategijas, įvairios įstaigos, turinčios didelį poveikį aplinkai, bet taip pat  kiekvienas mūsų.

Sakoma, jog geriausias mokymo modelis – rodomas pavyzdys. Jei prie savo vaikų stengsimės rūšiuoti šiukšles, taupyti elektros energiją, dažniau sėsti ant dviračio, o ne važiuoti automobiliu – greičiausiai ir mūsų vaikai taip elgsis ateityje. Tačiau mokyklinio amžiaus vaikams ypač svarbu ir tai, ko moko ir apie ką kalba mokykloje – juk ten praleidžia didžiąją dienos dalį.

 Net 65 proc. Lietuvos tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, yra patenkinti darželiuose vykdoma aplinkosaugine veikla ir ugdymu. Tiek pat tėvų šviečia ir moko atžalas rūšiuoti namuose.

 Vilniaus miesto savivaldybės taryba rytdienos posėdyje svarstys požeminių atliekų surinkimo konteinerių išdėstymo 21 sostinės seniūnijoje schemą. Sostinėje planuojama įkasti daugiau nei 3600 požeminių konteinerių, skirtų rūšiavimui: stiklo, popieriaus, plastiko ir mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti.

 Atliekas ar bent dalį jų teigia rūšiuojantys per 70 proc. gyventojų, parodė Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais ministerijos užsakymu bendrovė RAIT apklausė 1008 šalies gyventojus. Kaip ketvirtadienį informavo ministerija, paklausti, kas paskatintų visuomenę rūšiuoti atliekas, po 38 proc. apklaustųjų nurodė, kad tam reikia pastatyti daugiau rūšiavimo konteinerių ir rūšiuojantiems sumažinti mokesčius už atliekų tvarkymą.

 Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ pasiūlė naujovišką sprendimą, kaip sudaryti galimybes visiems sostinės Senamiesčio mikrorajono gyventojams patogiai rūšiuoti atliekas. Bendradarbiaudama su „Senamiesčio ūkiu“ bendrovė 6-iose bendrijose išbando olandų sukurtą ir užpatentuotą „KlikM“ sistemą (Lietuvoje ji vadinama „KlikLT“ vardu), kuri užima itin mažai vietos – pakanka 1 kvadratinio metro erdvės.

 Pastaruoju metu atliekų rūšiavimo skatinimas remiasi ne patogių sąlygų sudarymu ir įpročių diegimu, o akcijų ir dovanų ieškotojų viliojimu. O į ką seną elektroniką sutiktumėte iškeisti Jūs – saldainių dėžutę, filmą po atviru dangumi, o gal dovanų kuponą apsipirkimui? Reikia pripažinti, kad tokios akcijos skamba patraukliau nei nuoseklus darbas, tačiau atliekų tvarkytojai kerta šaką, ant kurios sėdi.

Aplinkos ministerija parengė Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimo projektą. Jis pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Projekte detalizuojamas reikalavimas statybvietėje rūšiuoti atliekas. „Jei ir toliau bus tokia situacija, ilgainiui visi gyvensime viename dideliame įvairių atliekų, tarp jų ir pavojingų, sąvartyne. Pirmiausia skatiname atliekas rūšiuoti tuos žmones, dėl kurių veiklos jos susidaro.

Lietuvoje atiduoti perdirbti neveikiančias elektronikos atliekas tampa vis patogiau, tad vis daugiau žmonių noriai ugdo aplinkai draugiškus įgūdžius. Tai rodo ir smulkių elektros ir elektroninės įrangos atliekų rūšiavimo įmonės „EMP recycling“ visoje šalyje organizuotos „Gerumo akcijos“, skatinusios įmonių, įstaigų, mokyklų ir kitas bendruomenes surinktas atliekas keisti į smagius prizus, rezultatai. Akcijos metu – nuo 2013 m. spalio iki šių metų liepos pabaigos – buvo surinkta 974 tonų atliekų.

Ar žinojote, kad vidutiniškai vienam šalies gyventojui per metus tenka per 300 kg atliekų? Šis skaičius neatrodytų toks bauginančiai didelis, jeigu visi žinotume ir suprastume, kad atliekas reikia rūšiuoti ir tai daryti tinkamai. 2011 m. sausio mėn.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt LRT radijo klausytojas Gertautas iš Joniškio nori sužinoti, ar galima nemokėti už išrūšiuotų atliekų tvarkymą. „Norėčiau paklausti dėl atliekų rūšiavimo. Jeigu žmonės rūšiuoja atliekas ir sukuria žaliavą, tai įmonės, gaminančios produktą, gauna pelną, ar nebūtų galima to pelno paskirti šiukšlynų priežiūrai, o ne užkrauti šių išlaidų gyventojams ant pečių?“ – teiraujasi klausytojas.

Klimato kaita yra visuotinė problema, svarbiausius sprendimus dėl jos mažinimo priima politikai, valstybės institucijos. Bet nuo klimato šiltėjimo kenčiame visi. Dėl šiltėjančios atmosferos tirpstantys ledynai, kylantis vandenynų lygis, dažnėjantys siaubingi taifūnai, audros, visa naikinančios sausros ir didelės liūtys, nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys – su tokiais reiškiniais vis dažniau susiduria žmonija. Tačiau kiekvienas iš mūsų galime daug padaryti, kad sumažintume klimato kaitą.

„Atliekų rūšiavimas – tikrai ne mados reikalas, o būtinybė“, - taip apie ekologiją sako „Lietuvos ryto“ gynėjas Renaldas Seibutis, tapęs pavyzdžiu jaunimui tiek sporte, tiek visuomeniniame gyvenime. Rudenį ekologija ir krepšiniu besidominčios Lietuvos mokyklos įsijungė į Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) organizuojamą socialinį projektą „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju“. Per beveik pusmetį buvo surinkta daugiau 4000 kg baterijų ir už tai padovanota per 2500 bilietų į krepšinio varžybas.

Vienas iš būdų, kuriuo Europos Sąjungoje būtų pasiekta, kad gamtos ištekliai būtų naudojami tausiai, o susidariusios atliekos būtų tvarkomos kaip įmanoma mažiau kenkiant aplinkai, yra principo „teršėjas moka“ taikymas. Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovės Vilmos Karosienės, šis principas, įtvirtintas Atliekų tvarkymo įstatyme, turi paskatinti gyventojus rūšiuoti bei atsakingiau vartoti.

Visi norintieji atsisiųsti originalias užsklandas savo kompiuterių ekranams galės pasinaudoti geriausiais moksleivių užsklandos konkurso „Aš rūšiuoju elektroniką! O tu?” darbais. Šį konkursą inicijavo Aplinkos ministerija ir Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Dabar yra pratęstas terminas pateikti darbus konkursui – ekrano užsklandas aplinkosaugos tema skaitmeniniu formatu moksleiviai gali siųsti elektroniniu paštu [email protected] iki gegužės 25 dienos.

Antrinis elektronikos atliekų panaudojimas, vis dar galiojantys leidimai supirkti pakuočių ir elektronikos atliekas, taikomi skirtingi veiklos standartai, kai kurių savivaldybių vangumas, didelė administracinė našta – šios problemos sąlygoja atliekų tvarkymo sistemos Lietuvoje stagnaciją. Tai trečiadienį Seime vykusioje konferencijoje pabrėžė Ema Būtėnienė, advokatų kontoros LAWIN Turto ir aplinkosaugos praktikos grupės advokatė.

Klaipėdos rajone, Dumpiuose, planuojamos statyti atliekų rūšiavimo gamyklos projektas dvokia afera. Mat 41 mln. litų vertės konkursą laimėjo įmonė, kurioje tėra trys darbuotojai. Dar daugiau, ta įmonė ir jos savininkė yra skolingos „Sodrai“. Maža to, naujos gamyklos pajėgumas lygiai toks pat, kaip ir šiuo metu veikiančios šiukšlių rūšiavimo linijos. Taip gali būt tik liberalų valdomoje Klaipėdoje.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo metų pradžios individualiuose namuose gyvenančių klaipėdiečių šiukšlės išvežamos dvigubai rečiau. Žmonėms pradėjus skųstis, kad atliekos netelpa į turimus konteinerius, valdininkai jiems pradėjo grasinti tūkstantinėmis baudomis už atliekų nerūšiavimą. Anksčiau individualiuose namuose gyvenančių klaipėdiečių šiukšlės būdavo išvežamos kartą per savaitę.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos regione dalį į sąvartyną vežtų atliekų pradėjus deginti, aplinkinėms savivaldybėms gerokai pabrango jų atvežimas. Palangos valdžia padidėjusių sąnaudų perkelti ant gyventojų pečių sako kol kas neketinanti, bet atliekas žmonės turės labai rūšiuoti. Rinkliavos dydis gyventojams ir įmonėms už atliekų tvarkymą Palangoje buvo patvirtintas, kai išvežti toną į sąvartyną kainavo 55 litus.