rosneft

Tirpstantys Arkties ledynai ne tik kelia daug klausimų dėl klimato kaitos ar ekologijos problemų, bet ir atveria naujų kelių energetiniams resursams išgauti. JAV geologų atliktų tyrimų duomenimis, Arkties ledynai slepia 90 mlrd. barelių (apie 14 mlrd. tonų) naftos ir 1669 trilijonus kubinių pėdų (apie 47 trilijonus kubinių metrų) dujų.

Kaip ir pernai Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pačių brangiausių Rusijos kompanijų sąraše, kurį sudarė žurnalas „Finans“, užėmė pirmąją vietą. „Gazprom“ kapitalizacija sudarė 205,4 mlrd. dolerių ir per metus išaugo 45 proc. Antrąją vietą reitinge užėmė „Rosneft“, kurios rinkos vertė - 99,4 mlrd. dolerių (per metus ūgtelėjo 8 proc.). Trečioji vieta atiteko valstybinei kompanijai „Rusijos geležinkeliai“. Jos kapitalizacija per metus išaugo 88 proc. ir pasiekė 90 mlrd. dolerių.

Rusijos naftos ir dujų kompanijos prastai atsiskaito dėl kovos su korupcija. Tai liudija pranešime „Promoting Revenue Transparency: 2011 Report on Oil and Gas Companies“, kurį paskelbė „Transparency International“ kartu su Pajamų monitoringo institutu (Revenue Watch Institute), nurodyti duomenys. Taigi, stambiausias Rusijos koncernas „Gazprom“ kartu su dar septyniomis pasaulinėmis kompanijomis, daugiausia kinų, atskleidžia 0 proc. informacijos apie kovos su korupcija priemones.

Paviešinti Jungtinių Valstijų diplomatiniai įrašai atskleidė, kad  naftos bendrovės BP vyriausiasis vadovas Rusijoje prognozavo, jog kompanijos dukterinė įmonė „TNK–BP“ iki šių metų galo bus pasidalinta tarp Rusijos bendrovių „Rosneft“ ir „Gazprom“, rašo britų dienraštis „The Guardian“. „TNK–BP“ generalinis direktorius Davidas Peattie taip pat teigė, kad BP savo ilgojo laikotarpio partneriu Rusijoje laikė „Rosneft“, o ne šalyje veikiančią savo dukterinę įmonę „TNK–BP“. Jau kurį laiką buvo...

Rusija paskelbė apie savo planus parduoti dalį savo turimų akcijų 11 valstybinių kompanijų. Taip Rusijos vyriausybė tikisi uždirbti apie 30 mln. dolerių. Tiesa, skelbiama, kad nė vienoje iš kompanijų Rusijos valdžia neplanuoja atsisakyti kontrolinio akcijų paketo. Ši dalinės privatizacijos programa, kuri bus pradėta įgyvendinti kitais metais, yra pati didžiausia nuo pat praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio.

PKN Orlen (ISIN PLPKN0000018)  neketina parduoti Lietuvos padalinio Rosneft (ISIN RU000A0J2Q06), didžiausia Lenkijos naftos kompanija elektroniniu paštu pranešė naujienų agentūrai Bloomberg ir paneigė Rusijos žiniasklaidos pranešimus. Rusijos dienraštyje Vremya Novostei buvo pasirodęs pranešimas, kuriame teigiama apie būsimą sandorį.

Žurnalui „Forbes“ paskelbus įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, tuo pačiu metu leidinio ekspertas Maksimas Kašulinskis išrinko ir 7 įtakingiausius veikėjus Rusijoje. Kaip ir dera, pirmojoje vietoje atsidūrė premjeras Vladimiras Putinas, kuris bendrame galingiausių pasaulio asmenybių sąraše užėmė 3 vietą. 32 proc. Rusijos žmonių vis dar mano, kad reali galia yra būtent V. Putino rankose, tuo tarpu vos 9 proc. teigia, kad galingiausias šalies žmogus yra prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Rusija vė tapo didžiausia naftos eksportuotoja pasaulyje, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Šią poziciją Rusiją kelis kartus buvo užėmusi po 2002 metų. Naujausi OPEC duomenys rodo, kad po to, kai valstybinė kompanija „Rosneft“ pradėjo pumpuoti naftą iš naujo telkinio Sibire, Rusijos kompanijos birželį išgavo 9 mln. barelių naftos. Naftos gavybos išaugimas kiek atgaivino Rusijos ekonomiką, kuri itin nukentėjo nuo globalinės ekonominės krizės.

JAV Netikėtai suprastėjus vartotojų pasitikėjimui penktadienį JAV akcijų indeksai ritosi žemyn. Iš viso smuko net 410, o brango vos 79 indekso S&P 500 akcijų. Daugiausia smuko ciklinių pramonės sektorių atstovų – gamybos, medžiagų, energetikos – akcijų kainos. Kalnakasybos milžinės „Alcoa“ akcijos pigo 3,9 proc., o aukso ir vario kasybos bendrovės „Freeport McMoRan“ – 4,3 proc.

Lietuvos turtuoliai sunerimo dėl savo saugumo. „Balsas.lt savaitė“ rašo, kad baimindamiesi per ekonomikos sunkmetį pagausėjusių nusikaltimų, jie samdo privačius apsaugininkus. Stambūs plėšimai, žaibiškos vagystės, smurtas Lietuvoje klestėjo prieš penkiolika metų. Prasidėjus ekonomikos sunkmečiui, šie nusikaltimai vėl vis dažniau minimi kriminalų suvestinėse. Tiesa, daugeliui žmonių atsikvošėti neleidžia ne padidėjęs nusikaltėlių apetitas, o jų beribis akiplėšiškumas.

Rusijos naftos kompanija – Rosneft (ISIN RU000A0J2Q06), grupei bankų grąžino 1,85 mlrd. JAV dolerių paskolą kuri buvo garantuota kompanijos akcijomis. „Rosneft“ planuoja toliau mažinti savo skolas, kurios kovo pabaigoje siekė 19,2 mlrd. JAV dolerių.

Rusijos dienraštis „Novaja Gazeta“ šią savaitę paskelbė sensacingą naujieną apie tai, kad balandžio 13 dieną buvo pagrobtas Rusijos naftos kompanijos „Rosneft“ viceprezidento Michailo Stravskio sūnus. Kai kuriais duomenimis, pagrobėjai reikalauja 50 mln. eurų išpirkos, tuo tarpu kiti šaltiniai teigia, kad grobikai jokių reikalavimų nepateikė.

Rusijos kompanija „Rosneft“ užsiims naftos išgavimu Gruzijos separatistinėje Abchazijos respublikoje. Manoma, kad Abchazijos jūriniame šelfe slypi nuo 300 iki 500 mln. tonų naftos. Tiesa, verta pastebėti, kad vien pačios „Rosneft“ naftos atsargos šiuo metu siekia daugiau nei 5 mlrd. tonų. 2007 metais kompanija išgavo maždaug 100 mln. tonų naftos. Todėl „Rosneft“ sprendimas išgauti naftą Abchazijoje iš esmės gali būti regimas visų pirma kaip politinis sprendimas.

Šią savaitę pasirodžiusi „Balsas.lt savaitė“ baigia rašinių ciklą, kaip buvusio kompanijos „Jukos“ vadovo Michailo Chodorkovskio bylos buvo kurpiamos Kremliuje. Kai prokurorai ėmė kelti bylas įmonėms, susijusioms su bendrove „Jukos“, apie šį tyrimą visuomenė sužinojo 2003 liepos 2 dieną, kai buvo suimtas vienas iš M. Chodorkovskio padėjėjų ir artimiausios aplinkos žmonių Platonas Lebedevas. Pasipylė nauji kaltinimai, vyko kratos įmonių biuruose.

Buvęs naftos koncerno „Yukos“ savininkas Michailas Chodorkovskis bei koncerno „Menatep“ vadovas Platonas Lebedevas antradienį buvo pristatyti į Maskvos teismą, kur nagrinėjama dar viena jiems iškelta baudžiamoji byla. Pranešama, kad į teismo salę vedamas M. Chodorkovskis šaukė „Gėda!“. Prie teismo susirinkę M. Chodorkovskio rėmėjai metė jam kelis gvazdikus. Skelbiama, kad prie teismo salės budi apie 300 milicininkų.

Rusijos valstybės kontroliuojamos naftos kompanijos „Rosneft“ realūs ir oficialūs produkcijos rezervai išreikšti naftos žaliava pernai sumažėjo trečdaliu iki 14,448 mlrd. barelių. 2007 metais „Rosneft“ rezervai siekė 21,7 mlrd. barelių. „Rosneft“ apie savo rezervus paskelbė pirmadienį. Tyrimą atliko ir informaciją apdorojo nepriklausomi auditoriai, rašo Rianovosti. Valstybės valdoma kompanija „Rosneft“ yra didžiausia naftos gavybos bendrovė Rusijoje.

Buvusiam turtingiausiam Rusijos žmogui Michailui Chodorkovskiui, kuris Sibire atlieka 8 metų įkalinimo bausmę, pateikti nauji kaltinimai dėl pinigų iššvaistymo ir grobstymo. Skelbiama, kad naujos bylos nagrinėjimas bus pradėtas kovo 3 dieną. Rusijos naujienų agentūros skelbia, kad M. Chodorkovskis bei jo kolega Platonas Lebedevas yra kaltinami iššvaistę beveik 1 trilijoną rublių (27,5 mlrd. dolerių). N. Chodorkovskio areštas 2003 metais.

Sociologas Jevgenijus Gontmacheris nupiešė Rusijos valdžią neraminantį paveikslą, kuriame parodoma, kaip finansinė krizė paveiks šalį. J. Gontmacherio teigimu, visų pirma viename provincijoje esančiame pramoniniame mieste kils dideli protestai po masinio darbuotojų atleidimo pagrindinėje gamykloje. Maskva darys viską, kad tik sulaikytų protestą, tačiau smurtas vis plis ir galiausiai pasieks ir pačią Maskvą.

Šiomis dienomis Ispanijoje kalbama ne tik apie atvėsusius orus, šalies tenisininkų iškovotą Daviso taurę ar artėjančias Kalėdas. Ispanijoje rimtai diskutuojama energetinės nepriklausomybės temomis. Tiesa, valstybėje, kuri pati išgauna tik kiek daugiau kaip 0,4 proc. naftos ir 0,9 proc. dujų, o visą kitą suvartojamą kiekį priversta pirkti, energetinio saugumo ir diversifikacijos klausimai aktualūs visada.

Pasibaigė Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo turnė po Lotynų Amerikos šalis, kurios skelbiamas svarbiausias tikslas – tarpvalstybinių santykių stiprinimas. Ir, žinoma, atsakas JAV, vis aktyviau besireiškiančioms Europoje, o ypač – pačios Rusijos pasieniuose. Tačiau pasaulio spauda atkreipia dėmesį, kad „tarpvalstybinių santykių stiprinimas“ Maskvoje ir Karakase suprantamas nevienodai, ir pataria ieškoti ne idealizmo, o naudos.

Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) jau antrą dieną iš eilės intensyviai krinta, o investuotojų nuotaikos negerėja. OMXV indeksas sumenko 7,98 proc. iki 266,17 punkto ribos. Bendra VVPB apyvarta siekė 6,38 mln. litų, buvo sudaryta 2350 sandorių – tai didžiausias kada nors Vilniaus vertybinių popierių biržoje sudarytų sandorių skaičius. Brangusių ir pigusių pozicijų santykis atitinkamai buvo 6/28. Tarp aktyviausiai prekiautų akcijų išlieka TEO ir Ūkio banko.

Praėjusią savaitę jau septintą kartą į Rusiją atskubėjęs ekscentriškasis Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas pakeliui žurnalistams mestelėjo, kad turime reikalų su nauja geopolitine dinamika, kuri verčia skubėti.

Pagrindinis naftos koncerno „Jukos“ akcininkas, Didžiojoje Britanijoje užregistruota kompanija GML, planuoja išsireikalauti iš Rusijos 23 mlrd. eurų už tai, kad šios šalies valdžia įvykdė planą tyčia privesti naftos koncerną prie bankroto, skelbia „Novaja Gazeta“. Pirmasis teismo procesas vyks lapkričio 17 dieną Hagoje.

Rusijai iškeltas 23 milijardų ieškinys dėl naftos kompanijos „Jukos“ griūties. Anot ieškovų, tai patikrins Rusijos-ES santykius ir Rusijos pasirengimą vėl įsijungti į „politinę šeimą“, praneša euobserver.com. Pagrindinis „Jukos“ akcininkas GML teigia, jog Rusija, 2004 metais išplėšusi kompanijos turtą, pažeidė pagrindinį tarptautinį energetikos susitarimą – Energetikos sutarties chartiją. Nors chartijos Rusija neratifikavo, ji vis vien galioja – taip teigia GML  atstovai.

„Gazprom“ tinklui toliau plečiantis Europoje, Rusijos valstybinė dujų monopolį turinti bendrovė paskelbė, kad per savo dukterinę įmonę „Gazprom marketingas ir prekyba“ pradės tiekti dujas Airijai. Tačiau tikslios susitarimo sąlygos nebuvo atskleistos (Moscow Times, liepos 5 d.). Veikdama šalyje, per pirmuosius penkerius metus „Gazprom“ planuoja tiekti maždaug 10-15 proc. Airijai reikalingų dujų. Airija yra 23-ioji Europos valstybė, kur „Gazprom“ vartotojams pardavinės dujas.

Įtempti Gruzijos ir Rusijos santykiai gali sukelti naują naftos kainų šuolį, kuris netruktų atsiristi ir iki Lietuvos degalinių. Tačiau ekspertai kol kas šneka atsargiai, rašoma pirmadienio „Respublikoje“. Savaitgalį atostogauja ir spekuliantai. Tačiau vos biržoms pradėjus darbą prasidės nauji svyravimai. Konfliktui paaštrėjus, šalies degalinėse populiariausias benzinas vėl gali priartėti prie simbolinės 4 Lt/l kainos.

Du pranešimai apie esą rengtus pasikėsinimus į Čečėnijos Respublikos prezidentą Ramzaną Kadyrovą ne tik atskleidžia mastą, kuriuo jis yra nekenčiamas ir bijomas. Šie pasikėsinimai, kuriuos Čečėnijos prezidentas bandė nuneigti, rodo, kad R. Kadyrovas toli gražu nėra vienvaldis Čečėnijos šeimininkas. Kaip skelbia „Laisvosios Europos radijas“, nepageidaujamą konkurenciją R. Kadyrovas jaučia iš mažiausiai 3 pagrindinių šaltinių.

Pasaulis vis dar svarsto, kas viršesnis – Dmitrijus Medvedevas ar Vladimiras Putinas Praeitą savaitę Japonijoje Didžiojo aštuoneto lyderiams susitinkant su naujuoju savo Rusijos kolega, visų jų galvose galėjo suktis panašus klausimas: ar kalbame su tuo žmogumi, su kuriuo reikia? Ar George Bush „gudriu vyruku“ pavadintas Dmitrijus Medvedevas yra tikrasis prezidentas? Ar jis tik Vladimiro Putino marionetė ir dubleris? Kol kas atrodo, kad atsakymas yra „nei tas, nei tas“. Vadovų susitikime D. M...

Naftos koncerno „Jukos“ įkūrėjas ir Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis, jausdamas besikeičiančius vėjus Maskvoje, nėra linkęs ramiai kalėjime laukti jam skirtos bausmės pabaigos. Garsiojo kalinio advokatas Robertas Amsterdamas pareiškė gavęs nurodymą rašyti prašymą dėl paleidimo anksčiau laiko. M.Chodorkovskio teisininkai jau surinko reikalingus dokumentus ir rengiasi kreiptis į Rusijos Čitos miesto teismą.

TNK-BP vidaus konfliktas ir didžiųjų Rusijos valstybinių energetinių kompanijų „Gazprom“ ir „Rosneft“ vaidmuo jame - savotiškas Rusijos ekonomikos centralizacijos tendencijų „veidrodis“. Liepos 7 d., po kelių mėnesių besitęsiančio vidinio konflikto trečioje pagal dydį Rusijos energetinėje kompanijoje TNK-BP, Rusijos oligarchams (Viktorui Vekselbergui, Leonardui Blavatnikui, Michailui Fridmanui ir Germanui Chanui), valdantiems 50 proc.

Rusija išgyveno pirmąją savaitę vadovaujant vadinamajam Medvedevo-Putino tandemui. Labiausiai šį laikotarpį charakterizuojantis bruožas - gausios kadrinės rokiruotės. Vos Dmitrijus Medvedevas tapo prezidentu, o Vladimiras Putinas - ministru pirmininku, Rusijoje prasidėjo „didysis valdininkų kraustymasis“ ir įgaliojimų bei atsakomybės dalybos. Daug naujų veidų pasirodė vyriausybėje ir prezidento administracijoje, bet ar tikrai jie nauji? Kadrinių revoliucijų nebuvo.

Ar D.Medvedevas pasiruošęs būti reformatoriumi parodys tai, ar jis nuspręs reformuoti „Gazprom“. Visas struktūrines reformas Rusijoje reikia pradėti nuo „Gazprom“ ir atvirkščiai – visos reformos, nepertvarkius šio energetikos giganto, Rusijoje bus tik formalumai.

Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas Lietuvos pretenzijas dėl naftos tiekimo pavadino nepagrįstomis, rašo „Gazeta.ru“. „Kokie gali būti reikalavimai ir pretenzijos? Kodėl mes turime atidavinėti savo resursus?“ – retoriškai klausė I. Sečinas. Buvęs karinis vertėjas, I. Sečinas dirbo V. Putino administracijos Sankt Peterburgo miesto vyriausybėje vadovu, o 1998 metais pakeitė jį prezidento administracijos vadovo pavaduotojo poste.

Gegužės mėnesį bus inauguruotas naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, o jo pirmtakas Vladimiras Putinas persės į ministro pirmininko postą. Didžiausias analitikų diskusijas kelia klausimas, kaip veiks valdžios tandemas. Tačiau ne ką menkesnės pastangos turi būti dedamos ir siekiant išsiaiškinti ir visus Kremliaus „pilkuosius kardinolus“, kurie nebūdami valdžios viršūnėse itin įtakos artimiausių keletos metų Rusijos raidą.

Artėjant tam laikui, kai gegužės mėnesį Dmitrijus Medvedevas bus inauguruotas Rusijos prezidentu, o jo pirmtakas Vladimiras Putinas perims Vyriausybės vadžias, netyla spekuliacijos dėl to, kaip atrodys naujoji Rusijos prezidento administracija bei ministrų kabinetas, skelbia „Eurasia Daily Monitor“. Radijo stoties „Ekho Moskvy“ korespondentas Jevgenijus Buntmanas teigia, kad dabartinis Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Sobianinas, kuris vadovavo ir D. Medvedevo prezidento rinkimų kamp...

Iš Rusijos prezidento posto besitraukiant Vladimirui Putinui ir į jį žengiant pirmajam vicepremjerui Dmitrijui Medvedevui, Kremliuje prasideda arši kova dėl galios ir pinigų, skelbia „Newsweek“. D. Medvedevas Rusijos prezidentu bus inauguruotas gegužės 7 dieną vyksiančių iškilmių metu.

Kremliaus dažnai skleidžiama propaganda, kuria patikėjo ir dalis Vakarų valstybių politikų bei piliečių, skelbia, kad prezidento Vladimiro Putino išpuolis prieš demokratijos daigus šalyje buvo neišvengiamas blogis, atnešęs Rusijai stabilumą bei ekonominį klestėjimą. Tiesa, žurnale „Foreign Affairs“ Michaelas McFaulas bei Kathryn Stoner-Weiss argumentuoja, kad situacija yra priešinga nei kad ją bando pavaizduoti Kremliaus klika.

Rusijoje atlikus visuomenės nuomonės apklausą, paaiškėjo, kad pati geidžiamiausia darbovietė yra valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“, rašo „Kommersant“.Šioje kompanijoje norėtų dirbti 44 proc., t.y. maždaug 32,642 mln., rusų. Tarp kitų geidžiamiausių darboviečių taip pat vyrauja energetikos kompanijos. „Lukoile“ bei „Rosneft“norėtų darbuotis 23 proc., t.y. 17,06 mln., rusų.

Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas į Lietuvą siekia sugrįžti kaip gelbėtojas, galintis susitarti su „Gazprom“ dėl palankesnių dujų kainų, rašo "Kauno diena".  Mėgina tapti lobistu Ką veikia nuo Lietuvos prokurorų į Maskvą pasprukęs V.Uspaskichas? Per beveik pusantrų savanoriškos tremties metų jis iš esmės prarado bet kokią politinę įtaką Lietuvoje, bet pastaruoju metu aktyviai mėgina ją susigrąžinti.

Rusijos naftos kompanija „Rosneft“ nori perleisti dalį buvusios naftos milžinės, valdžiusios ir Mažeikių naftą“ įmonių, praneša „Gazeta.ru“.Ekspertai sako, jog, perleisdama šias įmones, „Rosneft“ nieko nepraras, nes greit susilies su pirkėju – „Surgutneft“. Laikinai parduoti planuojama tas įmones, kurios buvo gautos, „kaip bonusas“.„Rosneft“ įsigijo „Jukos“ likučius po to, kai pastarosios savininkas – Michailas Chodorkovskis - buvo apkaltintas ir nuteistas už mokesčių slėpimą.

Prieš metus – dar buvo likęs geras laiko tarpas iki dabartinės „antigruziniškos kampanijos“ – Gruzijos konfliktų reguliavimo ministras Georgijus Chaindrava, diskutuodamas televizijoje su Rusijos Dūmos deputatu Viktoru Alksniu, leido sau kalbėti itin griežtai. „Šiandien Rusijoje – fašizmas. Jūs savo šalyje žudote žmones dėl priklausymo kuriai nors tautai, – kėlė balsą Gruzijos ministras. – Mes draugausime su demokratine Rusija, o ne su fašistine Rusija, kuriai jūs atstovaujate.

Rusijos aktyvumas naftos ir dujų rinkose tęsiasi. Šalies prezidentas V. Putinas pirmadienį per kelias valandas išsprendė problemą dėl daugiau nei dešimties metų senumo idėjos (tuomet ją iškėlė Bulgarija) – nutiesti naftotiekį per Bulgariją ir Graikiją (iš bulgarų uosto Burgaso Juodojoje jūroje į graikų Aleksandropolio uostą Viduržemio jūroje (iki Bulgarijos uosto nafta būtų gabenama tankeriais iš Novorosijsko). Jis bus tarsi atsakas į neseniai atidarytą analogišką naftotiekį Baku–Tbilisis–Džeich...

Akivaizdu, kad varžytuvės dėl teisės valdyti Mažeikių gamyklą dar nesibaigė. Tikėtina, kad Mažeikių gamyklos savininkai keisis tol, kol jais taps Rusijos valdančiajam elitui paklusnios kompanijos ar veikėjai, nepriklausomai nuo to, kam jie atstovautų ir kaip vadintųsi. Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį nė viena Lietuvos įmonė ar pramonės šaka nenusipelnė tiek Lietuvos ir užsienio politikų dėmesio, kiek Mažeikių naftos perdirbimo įmonė.