rosneft

Rusijos prezidento vieno iš artimiausių aplinkos narių, „Rosneft“ vadovo Igorio Sečino sūnus Ivanas mirė sulaukęs vos 35-erių, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Oficialiai ši informacija nėra patvirtinta. Remiantis Rusijos paveldėjimo registro duomenimis pirmasis šią informaciją paskelbė buvęs JUKOS bendravaldis Leonidas Nevzlinas, šiuo metu gyvenantis Izraelyje ir aršiai kritikuojantis Rusijos valdžią. Viešai apie Ivano Sečino mirtį ir priežastį nėra skelbiama.

Bankrutuojančios Kauno didmeninės naftos produktų prekybos įmonės „Mogita“ prievolė sumokėti anksčiau priteistą 190 tūkst. eurų skolą Rusijos naftos koncernui „Rosneft“ turi būti įvertinta atsižvelgiant į tai, kad kreditorei taikomos Europos Sąjungos sankcijos, galutinai nusprendė Lietuvos teismas.

Kauno apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti bylą, kurioje Rusijos naftos koncernas „Rosneft“ prašo taikyti restituciją bankrutuojančios Kauno didmeninės naftos produktų prekybos įmonės „Mogita“ nekilnojamojo turto (NT) sandoriams. Lietuvos apeliacinis teismas kovo 16 dieną panaikino sausį priimtą Kauno apygardos teismo sprendimą nutraukti bylą bei perdavė ją nagrinėti šiam teismui iš naujo.

Lietuvos teismas nutraukė bylą, kurioje Rusijos naftos koncernas „Rosneft“ prašė taikyti restituciją bankrutuojančios Kauno didmeninės naftos produktų prekybos įmonės „Mogita“ nekilnojamojo turto (NT) sandoriams. Kauno apygardos teismas sausio 23-iąją paskelbė, kad Rusijos įmonei bylos nagrinėjimo metu teikiama teisinė pagalba pakenktų Lietuvos saugumui.

Britų energetikos milžinė BP, kuri sako besistengianti parduoti valdomą „Rosneft“ akcijų paketą, Rusijoje gautas lėšas turėtų skirti Ukrainos atstatymui, pareiškė opozicijai atstovaujanti Jungtinės Karalystės (JK) įstatymų leidėja. Leiboristė Margaret Hodge pakartojo ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo išsakytą pastabą, jog bet kokie dividendai, kuriuos BP gauna už valdomą Rusijos valstybės remiamos „Rosneft“ 19,75 proc.

Bankrutuojanti Kauno didmeninės naftos produktų prekybos įmonė „Mogita“ jos kreditoriui – Rusijos naftos koncernui „Rosneft“ – turės sumokėti jo reikalaujamą 190 tūkst. eurų skolą.  Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 13 dieną nutarė, kad „Mogita“ Rusijos koncernui turi sumokėti 183 tūkst. eurų skolą bei 6,6 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Teismas paliko nepakeistą liepą priimtą Kauno apygardos teismo sprendimą.

Lenkijos energetikos gigantas „Orlen“ domisi Vokietijos federalinės valdžios iš didžiausio Rusijos koncerno, Kremliaus kontroliuojamo „Rosneft“ perimta „PCK Schwedt“ naftos perdirbimo gamykla Brandenburgo federalinėje žemėje, skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais Berlyne ir Varšuvoje. Vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Lenkijos sienos esanti Švedto naftos perdirbimo įmonė patenkina apie 90 proc.

Berlynas penktadienį paskelbė perėmęs Rusijos įmonės „Rosneft“ padalinių Vokietijoje kontrolę, siekdamas užtikrinti energijos tiekimą, kuris buvo sutrikdytas Maskvai įsiveržus į Ukrainą.  „Rosneft“ patronuojamosioms įmonėms Vokietijoje, kurioms tenka apie 12 proc. šalies naftos perdirbimo pajėgumų, buvo perduotos Vokietijos federalinės tinklų agentūros valdymui, sakoma Ekonomikos ministerijos pranešime.

Austrijos buvusi užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, kažkada šokusi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu savo vestuvių pobūvyje, pasitraukė iš naftos pramonės milžinės „Rosneft“ direktorių tarybos, pirmadienį pranešė bendrovė. K. Kneissl įteikė atsistatydinimo pareiškimą, kuris įsigalioja nuo penktadienio, skelbiama „Rosneft“ pranešime. Buvusi Austrijos diplomatijos vadovė 2018 metais sukėlė nuostabą, kai pakvietė V. Putiną į savo vestuves ir šoko su juo.

Rusijos valstybinė naftos bendrovė „Rosneft“ penktadienį pranešė, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis ir vokiečių verslininkas Matthiasas Warnigas nebedirbs valdyboje, rašo „Financial Post“. Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino G. Schroederį įtraukti į juodąjį sąrašą, jei šis nepasitrauks iš „Rosneft“ valdybos narių, tai taip pat turėjo atitolinti galimybę užimti aukštas pareigas rusų energetikos milžinės „Gazprom“ kompanijoje.

Ispanų policija pranešė, jog vyras nesėkmingai pabandė apipurkšti dažais rusų oligarcho Romano Abramovičiaus jachtą, kuri tuo metu stovėjo prišvartuota Barselonos uoste.  Barselonos žiniasklaida praneša, jog šį išpuolį prieš R. Abramovičiaus jachtą „Solaris“ grafiti dažais norėjęs apipurkšti lietuvis kovo 3 dieną išsinuomavo laivą ir paprašė jo kapitono priplaukti kaip galima arčiau Barselonos uoste stovinčios superjachtos.

Jungtinės Karalystės energetikos milžinė BP sekmadienį pranešė, kad parduos beveik 20 proc. turimų „Rosneft“ akcijų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. BP vadovas Bernardas Looney taip pat paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos naftos kompanijos valdybos.

Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl pateko į „Rosneft“ direktorių tarybą, į „nepriklausomos direktorės“ pareigas, skelbiama Rusijos monopolininkės pranešime. Ši politikė plačiai išgarsėjo kuomet 2018-aisiais jos vestuvėse netikėtai apsilankė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. K. Kneissl vadovavo Austrijos užsienio reikalų ministerijai nuo 2017 iki 2019 metų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas puikiai žino, kad trapi JAV naftos gavybos pramonė pastatyta ant kalno skolų. Taigi, kai Saudo Arabija nusprendė užtvindyti rinką žaliavinės naftos pertekliumi, Kremliaus šeimininkas ėmėsi atsakomųjų priemonių. Kaip rašo CNN, Putino tikslas yra atsikovoti rinkos dalį, 2018 m. prarastą JAV skalūnų naftos kompanijoms, kurių augimas buvo paremtas didžiuliu skolinimusi.

Naftos kaina kovo 9-osios rytą smuko daugiau nei 30 proc. Tai lėmė faktiškai vienos Rusijos sprendimas atsisakyti OPEC+ šalių siūlymo mažinti gavybą. Absoliuti dauguma naftos gavėjų šalių, koronaviruso iššauktos krizės akivaizdoje, siekė mažinti gavybą, tačiau Kremlius turi tikslų neužleisti strateginių pozicijų JAV.  Naftos kaina naktį iš sekmadienio į pirmadienį krito daugiau nei 31 proc.

JAV antradienį paskelbė sankcijų Rusijos valstybės kontroliuojamos naftos milžinės „Rosneft“ antrinei įmonei dėl jos ilgalaikių prekybos ryšių su Venesuela, palaikomų nepaisant Vašingtono pastangų priversti atsistatydinti kairuolį prezidentą Nicolas Maduro. Amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai pareiškė, kad naujausios baudžiamosios priemonės taikomos „Rosneft Trading SA“ ir „Rosneft“ viceprezidentui Didier Casimiro.

Prieš 20 metų Rusijoje į valdžią atėjo Vladimiras Putinas. Nuo tol jis vadovauja šiai šaliai nuolat demonstruodamas didžiules ambicijas. Tiesa, susimokėti už tai skaudžią kainą tenka jos gyventojams. Vladimirą Putiną prieš 20 metų B. Jelcinas pristatė kaip Rusijai būtinų reformų garantą. Jau po pirmųjų kelių valdymo metų reformų ir valdžios uzurpavimo santykis pradėjo stipriai keistis pirmųjų nenaudai.

Lietuvos Vyriausybė Baltarusijos įmonę iš Lietuvos–Lenkijos dujotiekio (GIPL) rangovo konkurso pašalino dėl jos verslo ryšių su Rusijos bendrovėmis ir kontaktų su riziką keliančiais asmenimis, rodo BNS turimi dokumentai. Kauno bendrovės KRS ir Baltarusijos „Beltruboprovodstroj“ konsorciumas magistralinio dujotiekio į Lenkiją statybos konkurse pasiūlė mažiausią kainą – 74,9 mln. eurų be PVM, tačiau buvo pašalintas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.

Rusijos valstybinius pirkimus laimintys Klaipėdos verslininkai Lietuvoje gauna strateginių įmonių ir kariuomenės užsakymų, skelbia LRT tyrimų skyrius. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, dviejų Lietuvos verslo grupių – „Novikontas“ ir „Garant Group“ – akcininkų įmonės dalyvauja Rusijos valstybiniuose pirkimuose. Su „Novikontas“ per akcininkus susijusi „RSB Kaliningrad“ yra gavusi keliolika Rusijos federalinės saugumo tarnybos užsakymų, o darbus atlieka Rusijos specialiosios paskirties laivuose.

Pavelas Durovas nėra toks pastebimas, kaip Markas Zuckerbergas. Nevaldo jis ir tokios verslo imperijos, kaip „Apple“ ar „Google“. Tačiau jo titaniška kova su Kremliaus cenzūros mašina interneto laisvei reiškia šį tą daugiau nei milijardinės vertės pardavimai. Šio rusų kilmės verslininko (pats jis save dažnai žiniasklaidoje vadina pasaulio piliečiu) veikla yra tai, ką galime vadinti interneto laisvės principų laikymusi.

Valstybės kontroliuojamo didžiausio Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ direktorių taryba pateikė siūlymą akcininkų susirinkimui pritarti 600 tūkst. JAV dolerių išmokai „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininkui Gerhardui Schroederiui. Išmokos dar penkiems „Rosneft“ direktorių tarnybos nariams mažesnės, tačiau visos jos viršija 0,5 mln. JAV dolerių.

JAV energetikos korporacija „Exxon Mobil“ paskelbė apie savo pasitraukimą iš bendrų su „Rosneft“ naujų telkinių paieškos projektų, praneša „Newsru“. Kasmetinėje ataskaitoje teigiama, kad „Exxon Mobil“ taip elgiasi remiantis Europos Sąjungos ir JAV taikomomis sankcijomis Rusijai, kurios buvo įvestos dėl Krymo aneksijos 2014 metais.

Donaldo Trumpo administracija pirmadienį vakare paskelbė ilgai lauktą 114 Rusijos politikų ir 96 „oligarchų“, kurie palaiko glaudžius ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu, sąrašą, taip patenkindama Kongreso reikalavimą nubausti Maskvą už kišimąsi į JAV 2016 metų rinkimus. Politikų sąraše yra visa prezidento administracija, nurodyta Kremliaus interneto svetainėje, ir ministrų kabinetas, o oligarchų sąrašas tiksliai atitinka žurnalo „Forbes“ sudaryto Rusijos milijardierių sąrašo viršūnę.

Žiniasklaida paviešino, jog Seimo narys Petras Gražulis nuslėpė sandorį su Rusijos valstybės naftos koncerno „Rosneft“ atstovais Lietuvoje. Paaiškėjo, kad politikas iš jų nuomojosi, o galiausiai ir nusipirko prabangų automobilį. Portalo 15min atliktas tyrimas atskleidė, kad P. Gražulio vairuojamas prabangus „Lexus“ automobilis, su kuriuo jis pernai Gedimino prospekte kliudė per gatvę ėjusią moterį, anksčiau priklausė „Rosneft“ atstovams Lietuvoje.

Rusija visada noriai pasisavindavo nuopelnus. Ir net verslininkai, kurie skirtingai nuo politikų pasižymėdavo daug rečiau, laikas nuo laiko „nusipelnydavo“ kokio nors apdovanojimo.

Šių metų sausį, netrukus po to kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu, pradėjo skambėti iškart keli Senato darbiniai telefonai. JAV Senato darbuotojams buvo pranešta, kad Baltieji Rūmai ruošia prezidento įsaką dėl kai kurių sankcijų, 2014-aisiais įvestų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, atšaukimo. „Mes buvome pasibaisėję.

Rusijos politikai pirmadienį neteikė didelės reikšmės nutekintiems „Paradise Papers“ dokumentams, susijusiems su rusų pareigūnais ir valstybinės įmonėmis, ir tvirtino, kad juose minimi teisėti sandoriai, kurie nebuvo politiškai motyvuoti.

Rusijos elite – oligarchų ir kitų artimų prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų, sugebėjusių per kelis dešimtmečius susikrauti turtus – pasirodė susiskaldymo požymiai, rašoma „New York Times“. Dabar, kuomet ekonomika išgyvena savo stagnacijos laikotarpį dėl tarptautinių sankcijų ir žemų naftos kainų, rezonansinė byla dėl kyšininkavimo aiškiai pademonstravo, kaip Rusijos visuomenės privilegijuotieji pademonstravo prasidėjusią kovą dėl gerokai sumenkusio ekonominio pyrago, siekdami persvaros pri...

Ekspertai iš „Peterburgo politika“ fondo, kuriam vadovauja daugelį metų cituojamiausiu Rusijos politologu vadinamas Michailas Vinogradovas, sudarė Rusijos viešų asmenų, kurie galėtų teoriškai būti svarstomi kaip Vladimiro Putino įpėdiniai, sąrašą. Sąraše nėra stipriausio dabartinės Rusijos opozicijos kandidato, kuriam Kremlius uždraudė dalyvauti artėjančiuose rinkimuose.

Buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroderio paskyrimas į „Rosneft“ direktorių tarybą pačioje Vokietijoje yra pristatomas kaip „darbas privačiame ekonomikos sektoriuje“. Tačiau su privačiu sektoriumi „Rosneft“ turi tiek pat bendra, kiek ir su medkirčio darbu – abu jie savaip dirba energetikos srityje. Skirtumas tik tas, kad „Rosneft“ yra didžiausias vertybinių popierių biržoje įregistruotas naftos koncernas. Rusijos valdžiai priklauso 50 proc.

Rusija naudojasi Sirija, kad sustiprintų savo geopolitinę ir ekonominę įtaką Artimuosiuose Rytuose, ir, panašu, veržiasi pozicionuoti save kaip pagrindinį veikiantį asmenį, kuris gali pasirūpinti regiono saugumu, – tačiau jeigu tik tai sutampa su jų pačių interesais.

Kelios tarptautinės įmonės antradienį pareiškė, jog buvo tapusios taikiniais kibernetinių atakų bangoje, kuri kilo Rusijoje ir Ukrainoje, o vėliau pasklido ir Vakarų Europoje. Apie patirtą ataką pranešė Danijos jūrų transporto įmonė „Maersk“, Didžiosios Britanijos reklamos milžinė WPP ir Prancūzijos pramonės grupė „Saint-Gobain“. Visos jos įdiegė saugumo protokolus, kad išvengtų duomenų praradimo.

Griežtos Vakarų sankcijos Rusijai, tikėtina, paveikia jos ekonomiką – tačiau tai tik pusė darbo. Kitą pusę galima geriau suprasti, apsilankius projekto, kuris užtikrins Putino režimui pinigų dar 50 metų, pristatymą, „The Guardian“ rašo ekologė ir Rusijos opozicijos veikėja Jevgenija Čirikova. „Šis projektas vadinasi „Nord stream 2“. Jis numato dujų tiekimą dujotekiu tiesiogiai iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, ir jo neveikia jokios sankcijos“, – aiškina ji.

Šiandien yra daug kalbama apie sudėtingus Rusijos ir Vakarų santykius – ir ne be pagrindo. Tačiau, kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žaidžia savo žaidimus su JAV ir Europa bei stengiasi išsaugoti savo miglotą sąjungą su Sirija ir Iranu, mums nederėtų užmiršti kitų šalių, kurios daro tiesioginę įtaką Rusijos ateičiai, rašom „Time“. Kinija Pradėsime nuo akivaizdaus.

Saudo Arabijos ir Rusijos nuomonės skiriasi praktiškai visais klausimais, įskaitant net ir karo Sirijoje klausimą, politiką Irano atžvilgiu ir ryšius su Vašingtonu.

Vakarų šalių įvestos sankcijos nepaveikė Rusijos naftos išgavimo lygio, rašoma „Wall Street Journal“. Anot leidinio, nepatogioje situacijoje atsidūrė ir nuostolių patyrė amerikiečių „ExxonMobil“, kuri įšaldė visus projektus Rusijoje. Jos konkurentės Europoje dirba daug švelnesnėmis sąlygomis ir tęsia bendradarbiavimą, nepaisant visų sankcijų.

Kremlius gali pasinaudoti Venesuelos nemokumu tam, kad perimtų didžiausios JAV veikiančios užsienio naftos perdirbimo bendrovės kontrolę, rašoma „The Wall Street Journal“. Jeigu Venesuelos valstybė ar valstybinė naftos bendrovė „Petroleos de Venezuela SA“ (PdVSA) bus paskelbtos nemokiomis, tai reikš jų skolų įsipareigojimų nevykdymą.

Tarp liberalizuotų Lietuvos ir Estijos dujų rinkų „įvarytas“ monopolininkės „Latvijas gaze“ pleištas netrukus bus ištrauktas - kaimyninė šalis paskutinė iš Baltijos valstybių liberalizuos dujų rinką. Tikimasi, kad prekyba tarp šalių taps paprastesnė, tačiau į naujos kokybės Latvijos rinką vis dar žiūrima atsargiai. Balandį Latvija galutinai įgyvendins Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo dujų rinkoje reikalavimus: atskirs dujų tiekimą nuo perdavimo ir atvers daugiau nei 1 mlrd.

Buvusio KGB bei FST pareigūno, o taip pat artimiausio „Rosneft“ vadovo Igorio Sečino patarėjo Olego Jerovinkino mirtis praėjusių metų gruodį nuo širdies smūgio galėjo būti inscenizuota Kremliaus, praneša „The Telegraph“. Leidinys teigia, kad rusas nemažai prisidėjo prie anksčiau šį mėnesį nutekintos informacijos apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ryšius su Rusija surinkimo.

Rusijos Konstitucinis Teismas ketvirtadienį nutarė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas „Jukos“ byloje, kuriuo Rusija įpareigota buvusiems žlugusios naftos milžinės akcininkams sumokėti beveik 1,9 mlrd. eurų kompensaciją, Rusijoje neturi teisinės galios, nes jis prieštarauja šalies pagrindiniam įstatymui.

Tarptautinės bendrovės „Glencore“ ir Kataro valstybės fondo konsorciumas už 10,5 mlrd. eurų perka didžiausio Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ 19,5 proc. akcijų paketą. Apie sandorį „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas trečiadienį vėlai vakare informavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Pasak I.Sečino, sandoris finansuojamas pirkėjų lėšomis ir vieno didžiausių Europos bankų paskola. Rusijos vyriausybės spaudos tarnybos pranešime teigiama, jog visi sandoriui reikalingi dokumentai parengti.

Pastaruoju metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ganėtinai aiškiai ir sistemingai leidžia suprasti, kad net aukščiausias pareigas užimantys valdininkai nėra apsaugoti nuo kaltinimų korupcija, rašoma „Bloomberg“. Tačiau Aleksejaus Uliukajevo areštas išsiskiria iš bendro vaizdo, mano jis. Istorija su šiuo valdininku verčia suabejoti tiek V. Putino ekonomikos komandos, tiek ir „Rosneft“ vado Igorio Sečino perspektyvomis.

Krymo krizės metu Vladimiras Putinas prigrasino, kad Rusija nusisuks nuo Europos ir „pasirinks rytų kryptį“ – Kiniją. Tačiau dabar jau darosi aišku, kad tai buvo tuščios kalbos – Pekinas šaltakraujiškai pasiuntė rusų lyderį, rašoma „Die Welt“. Dar šį pavasarį Leonidas Michelsonas buvo pats turtingiausias rusas – labiausiai dėka pelningoms sutartims su Kinija: praėjusių metų gruodį jis pardavė kinų „Sinopec“ 10 proc. didžiausio Rusijos naftos chemijos koncerno „Sibur“ akcijų už 1,3 mlrd. dolerių.

Krizės prislėgta Graikija tikisi įkvėpti naujos gyvybės ryšiams su Maskva per Rusijos prezidento Vladimiro Putino dviejų dienų vizitą, galintį atnešti labai reikalingą proveržį energetikos ir prekybos srityse, penktadienį nurodė vyriausybės dienraštis. „Putino vizitas iš naujo įšildo Graikijos ir Rusijos ryšius“, – rašo laikraštis „Avgi“, pridūręs, kad Rusijos lyderis į atvyks į Atėnus lydimas šešių ministrų.

Energetinių išteklių kainos jau nustojo būti vien ekonominiu reiškiniu. Energetinis karas, kaip poveikio priemonė, yra įsitvirtinęs šiuolaikinėje geopolitinių procesų sampratoje. Tačiau kartu atsiranda ir supratimas bei sutarimas, kaip reaguoti į šį iššūkį.

Didžiausia pasaulyje „juodojo aukso“ tiekėja Saudo Arabija planuoja 2016 metais ženkliai padidinti gavybą ir sustiprinti pozicija tarptautinėje naftos rinkoje, pareiškė valstybinės „Saudi Arabian Oil Co.“ („Saudi Aramco“) vadovas Aminas Nasseras. Tuo pat metu Rusija paskelbė, kad naftos eksportuotojų kartelis OPEC nebeteko savo galios. Pasak jo, naftos gavyba vien tik iš „Shaybah“ telkinio artimiausiomis savaitėmis bus padidinta trečdaliu iki 1 mln. barelių per parą.

Kremlius paskelbė tai, apie ką norėtų kalbėti mažiausiai – naują privatizacijos bangą. Ilgus metus „drožusi“ 1990-ųjų „liberalus“ ir „už jų stovėjusius Vakarų interesus“ dėl chaotiškos ir nusikalstamos privatizacijos subyrėjus SSRS, šalies vadovybė dabar priversta pati praryti karčią piliulę ir pripažinti, kad „stabilumas“ baigėsi, o gelbėjant byrančią šalies ekonomiką būtina imtis ne tik skaudžių, tačiau ir labai greitų veiksmų.

Dabartinė valdžia, sudėjusi ekonominio pakilimo pagrindus keliems dešimtmečiams, turėjo ir laiko ir resursų, kad paverstų Rusiją, jeigu ne dar viena Kinija, tai bent jau naujais Emyratais. Tačiau kas atsitiko iš tiesų? Klausia ir atsako Rusijos postindustrinės visuomenės tyrimų centro direktorius Vladislavas Inozemcevas.

Kodėl Vladimiras Putinas pateikė naujus skambius pareiškimus Turkijos link, ir kaip gali vystytis Kremliaus ir Rejepo Erdogano konfliktas „Apostrof“ papasakojo žymus rusų žurnalistas Andrejus Piontkovskis: V. Putinas šiandien išrado naują „memą“, kurį galima statyti greta žymaus „Dusinti tualetuose“ – „Pomidorais neatsipirksi“. Šis „pacaniškas“ grasinimas iš tarpuvartės gerai papildo anksčiau iškilmingo Valstybės Dūmos posėdžio metu Dūmos vicepirmininko, žymaus Rusijos veikėjo Vladimiro Žirinovs...