romualdas trumpa

2013-aisiais bankrotų skaičius 14 procentų viršijo 2012 metų „rezultatą“. Pernai bankrutuojančiomis buvo paskelbtos 1545 įmonės, kai 2012 m. – 1354. Smarkiau bankrotai puolė didmenininkus, transportininkus ir paslaugų įmones, išliko aukštas bankrotų lygis statybos ir maitinimo šakose. Dėl bankroto praėjusiais metais be darbo liko daugiau darbuotojų nei užpernai, teigia įmonių kreditingumo vertinimo bendrovės UAB Creditreform Lietuva specialistai, atlikę Registrų centro duomenų analizę.

Per šių metų 11 mėnesių bankrutuojančiomis tapo 1437 įmonės. Tai 15,5 proc. daugiau nei per tą patį pernai metų laikotarpį (1244). Metams persiritus į antrą pusę, bankrotų pastebimai pagausėjo paslaugų įmonėse. Aktyviau iš rinkos traukėsi naujokai, bet mažiau subankrutavo ekonomikos bumo laikais atsiradusių bendrovių. Taip teigia kredito rizikos vertinimo bendrovės UAB „Creditreform Lietuva“ specialistai, išanalizavę Registrų centro duomenis.

Šių metų spalį net 955 Lietuvos įmonėms įregistruota 1080 turto areštų. Tai didžiausias per mėnesį turto areštus patyrusių įmonių skaičius nuo 2011 metų gegužės. Įmonių, kurių turtas areštuotas, spalį ypač pagausėjo žemės ūkyje, miškininkystėje, medžio apdirbimo pramonėje, didmeninės prekyboje, programavimo, reklamoje sektoriuose.

Devynis mėnesius darbo rinkoje vyravusį sąstingį nuo 2013 m. balandžio pakeitė atsargus 1,7 proc. augimas, prie kurio labiausiai prisidėjo stambios ir labai mažos įmonės. Tačiau optimistines nuotaikas vėl temdo lėtėjimas transporte bei problemos kai kuriose pramonės ir paslaugų srityse. Tokius išvadas padarė įmonių kredito riziką vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi viešus „Sodros“ duomenis apie darbuotojų skaičių.

Nors per vienerius metus Lietuvoje darbuotojų turinčių įmonių skaičius pagausėjo nuo 89,1 iki 94,1 tūkst., o dirbančiųjų – nuo 1279,9 iki 1297,7 tūkst., darbdavių įsiskolinimai „Sodrai“ susitraukė 5,8 proc. Vienam darbdaviui tenkanti skola (DIX*) per metus smuko 10,8 proc. – nuo 2379 Lt iki 2123 Lt. Daugiausia įsiskolinimai tirpo dėl susitraukusio „Sodros“ skolininkų (ypač stambiųjų) skaičiaus.

Mažas nepriklausančias tinklams parduotuves provincijoje greitai galima bus įtraukti į raudonąją knygą. Pernai čia bankrutavo 21 parduotuvė ,o šiemet jau 39. Labiausiai bankrotai šienavo maisto produktų bei statybinių ir buities prekių mažmenininkus. Tokius duomenis, remdamasi Registrų centro duomenimis, pateikia įmonių kreditingumo riziką vertinanti UAB Creditreform Lietuva. Nors, palyginti su pernai, šiemet parduotuvių bankrotų buvo tik 9,5 proc.

Per 2013 m. birželio mėnesį 695 Lietuvos įmonėms įregistruoti 899 turto areštai. Skaičiuojant nuo 2008 m. vidurio, mažiau jų būta tik 2011 metų spalį. Teisę disponuoti turtu daugiausiai prarado smulkios įmonės ir tos, kurios pradėjo veiklą iki 2003 m. Tokias išvadas padarė rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, atlikusi Centrinės hipotekos įstaigos valdomo Turto areštų aktų registro įrašų analizę.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“ Ūkio šakose, kurios yra jautrios minimaliosios mėnesinės algos didinimui, įsivyravusios laukimo nuotaikos lėmė mažą įdarbinimą, rodo šių metų pirmųjų mėnesių duomenys. Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos įmonės įdarbino tik 1,9 tūkst. darbuotojų, kai tuo pat metu pernai šis skaičius augo 7,9 tūkst.

2013 m. sausį - kovą turto areštą patyrusių įmonių pagausėjo 7 proc. (nuo 2049 iki 2193). Labiausiai turto apribojimų šiemet užderėjo augančiose ūkio šakose, taip pat ten, kur metų pradžioje išlaidų darbo užmokesčiui padidinimo poveikis buvo svarbesnis, rodo rizikos vertinimo įmonės „Creditreform Lietuva“ atlikta Centrinės hipotekos įstaigos valdomo Turto areštų aktų registro įrašų analizė.

Dėl 150 litų kilstelėtos minimalios mėnesio algos (MMA) vasarį jau pradėjo strigti įmonių mokėjimai Sodrai. Padidinimas itin paveikė šakas, kur mokami maži atlyginimai ir darbo apmokėjimas sudaro didelę sąnaudų dalį. Kai kuriose šių šakų trumpalaikės skolos per mėnesį šoktelėjo dešimtimis procentų. Į ūgtelėjusį MMA labiausiai sureagavo vidutinio dydžio įmonės.

Per metus (iki rugsėjo 23 d.) darbdavių skolos rodiklis DIX (vienam darbdaviui tenkanti skola), kurį pagal „Sodros“ duomenis skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „Creditreform Lietuva“, sumažėjo 11,0 proc. – nuo 2605 iki 2316 Lt. Per metus vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ (DIX) sumažėjo pramonės ir energetikos (–12 proc.), paslaugų sektoriuje (–4,5 proc.), socialinės veiklos šakose (–39,6 proc.

Per šių metų II ketvirtį darbuotojų padaugėjo 25,2 tūkst. (2 proc.), kai pernai per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičiaus augimas sudarė net 43,8 tūkst. (3,6 proc.). Mažiau nei pernai darbuotojų skaičiumi augo statybos, maitinimo, pramonės, transporto įmonės. Darbuotojų skaičiaus didėjimu labiausiai išsiskyrė smulkiausios įmonės (5,5 proc.), visai nedaug – didžiosios (0,3 proc.), o įmonės, kurių metinė apyvarta 1-5 mln. lt – netgi susitraukė.

Lietuvos darbdavių skolos per metus (nuo 2011 iki 2012 m. birželio 25 d.) sumažėjo 8,2 proc. - nuo 215,8 iki 207,3 mln. Lt. Per metus darbdavių skolos rodiklis DIX*, kurį skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB Creditreform Lietuva, (vienam darbdaviui tenkanti skola Sodrai) sumažėjo 9,2 proc. - nuo 2576 iki 2339 Lt. Tačiau statybininkai, leidybos, IT sektoriai skolas Sodrai didino.

Šių metų I ketvirtį darbuotojų skaičius per metus augo 4,2 proc., vidutinės algos - 3,2 proc., o išlaidos atlyginimams ūgtelėjo 7,5 proc.  Atlyginimų įtaka darbo sąnaudų augimui pasiekė 44 proc. Tačiau ir atlyginimus, ir darbuotojų skaičių didino ne visos verslo šakos. Tokias išvadas pateikia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi Statistikos departamento duomenis apie Lietuvos darbdavių (be individualių įmonių) išlaidas darbo užmokesčiui.

Per metus Lietuvoje beveik 1 proc. sumažėjo įmonių, turinčių momentinių skolų bei skolingų „Sodrai“ ilgiau nei 30 dienų, skelbiama „Darbdavių skolos indekse“ (DIX). Momentiniai įsiskolinimai sumažėjo per metus 7 proc. (nuo 269,1 iki 250,9 mln. litų), o senesnių nei 30 dienų skolų sumažėjo 12 proc. (nuo 189,0 iki 166,3 mln. litų). Gegužės mėnesio pradžioje vienas darbdavys daugiau nei 30 dienų „Sodrai“ buvo skolingas apie 1829 litų.

Per 2011 m. turto areštų įregistruota 27 proc. mažiau nei prieškriziniais 2008-aisiais,  ir net 2,6 karto mažiau nei 2009-aisiais. Įmonių, kurios pernai patyrė turto areštą, buvo 1,7 proc. mažiau nei prieš krizę. Tačiau paskutinius du praėjusių metų mėnesius turto areštų skaičius vėl ėmė palengva kopti į kalną. Taip teigia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, atlikusi Turto areštų aktų registro, kuri tvarko Centrinė Hipotekos įstaiga, įrašų analizę.

Šių metų spalio mėnesį 601 įmonei įregistruota 700 turto areštų. (rugsėjį – 755 įmonėms įregistruota 870 turto areštų). Tai mažiausias turto areštų skaičius nuo 2007 metų spalio. Taip par per 2011 m. dešimt mėnesių areštų įregistruota mažiau nei prieškriziniais 2008 metais.

Turto areštų suma rugpjūtį pasiekė beveik 275 mln. Lt, kai per ankstesnius aštuonis šių metų mėnesius turto areštų pretenzijų suma svyravo nuo 140 iki 216 mln. Lt. Per rugpjūtį 748 įmonėms buvo įregistruota 899 turto areštai arba 10,3%  daugiau nei prieš mėnesį. Įmonių rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, atlikusi Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų aktų registro įrašų analizę, pastebi, kad turto areštus patyrusių įmonių sąrašuose gausu naujų įmonių.

Prieškrizinis pajamų lygis jau viršytas daugelyje „verslas – verslui“ (B2B) segmentų - transporto, informacinių paslaugų, konsultacinėse  įmonėse, taip pat įdarbinimo, vertimo veiklose. Daugelyje su gyventojų aptarnavimu ar su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų šakų pajamos vis dar nuo 20 iki 50 proc. mažesnės nei 2008 metų II ketvirtį.

„Nusekus automobilių eksportui į Rytus automobilių prekyba ir remontas vis vien augino bendrą mažmenos apyvartą. Tiesa, dabar transporto priemonės parduodamos vidaus rinkoje,“ - teigia įmonių rizikingumą vertinančios „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.

Įmonių, kurioms įregistruoti turto areštai, skaičius pagaliau nusileido į prieškrizinį lygį. Per š.m. liepą 699 įmonėms buvo įregistruota 815 turto areštų (2008 m. liepą –  968 įmonėms įregistruoti 1297 areštai). Įmonių rizikos vertinimo UAB „Creditreform Lietuva“, atlikusi Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomo Turto areštų aktų registro įrašų analizę, pastebi, kad nors naujų turto areštų skaičiaus lūžio taškas pasiektas, bet prekybos ir paslaugų šakose dar vyrauja permainingos tendencijos.

Per keturis pastaruosius mėnesius skolų „Sodrai“ lygis buvo mažiausias, nors per II ketvirtį Lietuvoje įdarbinta 43,8 tūkst. darbuotojų daugiau nei atleista (+3,6 proc.), o kai kuriose šakose augo ir atlyginimai. Anot įmonių mokumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, padėties pagerėjimą nulėmė geresnis einamųjų skolų dengimas ir sumažėjęs naujų skolų skaičius, ypač viešojo sektoriaus ir statybos bei transporto įmonėse.

Įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, remdamasi Statistikos departamento paskelbtais duomenimis apie transporto, apgyvendinimo ir paslaugų sektorių rodiklius pirmąjį 2011 m. ketvirtį, įvertino šių šakų vystymosi tendencijas ir konstatavo, kad iš sunkmečio duobės aktyviausiai ropščiasi paslaugų sektoriai, orientuoti į eksportą ir dirbantys „verslas – verslui“ rinkose. Po daugiau kaip pusantrų metų kritimo aiškius atsigavimo ženklus pradėjo rodyti reklamos, apsaugos įmonės.

Visuotinai manoma, kad naujos įmonės yra rizikingesnės, tačiau dalyje veiklos rūšių sunkmetis stipriau kirto rinkos senbuvėms. Tarp bankrutavusių didesnių įmonių dominavo būtent anksčiau įsteigtos įmonės. Įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“ atliko 63,5 tūkst. įmonių, veikusių 2009-2010 metais, rizikos analizę, siekdama nustatyti kiek atsparumą ekonominiam sunkmečiui skirtingose veiklose veikia įmonės amžius ir dydis. Per šią krizę bankrutavo 4,9 proc.

Statistikos departamentas paskelbė duomenis apie transporto ir paslaugų sektoriaus rodiklius paskutinį 2010 metų ketvirtį. Kelių transporto ir logistikos įmonės toliau tęsė augimą - jų pardavimai per metus išaugo atitinkamai 24 proc. ir 49 proc.. Informacinių paslaugų sektoriaus vis užtikrinčiau didino pardavimus. Toliau mažėjo telelekomunikacijų ir leidybos įmonių pardavimai.

Teko skaityti palyginimą, kad ekonomika – kaip laužo įkūrimas lietuje. Galima ugnį įdegti dviem būdais: - Bandyti uždegti šlapias malkas ar ilgai laukti kol jos išdžius. - Malkas sumesti bet kaip, užpilti degiu skysčiu ir mėgautis šiluma. Iš išorės į Lietuvą buvo įvežta daug kapitalo. Deja, pasibaigus pigiems pinigams, labiausiai nukentėjo tie, kurie per arti šildėsi prie skolintų banknotų laužo.

Dar praėjusiųjų metų pabaigoje dažnai buvo girdimos kalbos, kad šiuo metu pirkti nekilnojamojo turto dar neapsimoka, dar, esą, reikia laukti pavasario, nes tada dar labiau nukrisią kainos ir tik tada jau būsią verta įsigyti norimą turtą. Prognozių būta įvairių, tačiau dažnai žmonėms tiesiog pritrūksta argumentų, kodėl turėtų įvykti vienoks ar kitoks rinkos pokytis. Todėl, geriausia atsakymų į mums visiems rūpimus klausimus klausti specialistų.

Ekonomikos lėtėjimas ir toliau mažina dalies būstų kainas, kurios trečiąjį šių metų ketvirtį smuktelėjo 3-4 proc., o daugiausia – net iki 13 proc. – mažėjo Lietuvos pajūrio kurortuose, rodo NT bendrovės OREM atlikta rinkos analizė. Labiausiai ekonominė situacija sumažino didesnių ekonominės klasės butų paklausą, tuo tarpu brangesnės kategorijos būstų pardavimai kito nedaug, jų kainos išliko stabilios.