romas ubartas

Jau po kiek daugiau nei savaitės bus duotas startas Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. Į jas išvyksta ir 50 Lietuvos sportininkų, o iš jų – net keturi disko metikai. Į medalių medžioklę išvykstantiems sportininkams patarimų turėjo ir legendinis Romas Ubartas. Trys disko metimo rungties atstovai – Mykolas Alekna, Andrius Gudžius ir Ieva Gumbs – į žaidynes pateko įvykdę olimpinį normatyvą, o pagal reitingų sistemą bilietą gavo ir Martynas Alekna.

1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės Lietuvai tapo istorinėmis. Katalonijos sostinė tapo pirmąja pasauline platforma, kurioje lietuviai po 50 metų trukusios Sovietų Sąjungos okupacijos galėjo vėl save pristatyti kaip nepriklausomą valstybę. Pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu tapo Romas Ubartas. 1992 m. rugpjūčio 5 d. sėkmingiausiu bandymu R. Ubartas diską švystelėjo ties 65,12 m žyma, o tai garantavo olimpinį auksą.

Prabėgusį savaitgalį Lietuvą pradžiugino dar vienas puikus Mykolo Aleknos pasiekimas. Jaunasis disko metikas už Atlanto diską švystelėjo toliausiai šiame sezone iš viso pasaulio sportininkų – 71,39 m. Tiesa, panašią malonią staigmeną M. Alekna pademonstravo ir 2023 m. balandį, kai varžybose nusviedė 71 m. Nors daugumai tokie rezultatai atima žadą, tačiau tai jau nebestebina olimpinio čempiono ir legendinio disko metiko Romo Ubarto.

1992 metų rugpjūčio 5-oji – ypatinga diena Lietuvos sportui. Pirmą kartą nepriklausomybę atgavusios Lietuvos istorijoje olimpinėse žaidynėse skambėjo mūsų šalies himnas – ant aukščiausio apdovanojimų pakylos laiptelio žengė disko metikas Romas Ubartas.  30 metų olimpinio aukso jubiliejų minintį legendinį Lietuvos sportininką penktadienį sveikino olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Du kartus olimpiniu čempionu tapęs Virgilijus Alekna paskyrė laimėjimus savo sūnums. O dabar tuo pačiu tėčiui atsidėkoja 19-metis Mykolas Alekna, skirdamas savo šeimai pasaulio čempionato sidabrą. Iškovojęs medalį M. Alekna tapo ne tik vicečempionu, bet ir pirmuoju istorijoje tokiu jaunu disko metiku pasaulio čempionate iškovojusiu prizinę vietą.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas Romas Ubartas gegužės 26 dieną švenčia jubiliejų – legendiniam disko metikui sukanka 60 metų. Treneriu dirbantis ir sporto niekaip neapleidžiantis R. Ubartas dabar su šypsena prisimena skambiausias karjeros pergales ir kelią, atvedusį į jas. R. Ubartas gimė 1960 metais Mikytuose, Šilutės rajone, bet ganėtinai anksti paliko namus ir persikraustė į Panevėžį, kur lankė sporto mokyklą.

 8 žiemos ir 7 vasaros olimpinės žaidynės bei jose iškovoti 25 medaliai – toks geriausių šalies atletų įspaudas didžiausiame pasaulio sporto renginyje per 30 atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų. Kovo 11-ąją, minint mūsų valstybės jubiliejų, LTOK.lt nusprendė prisiminti skambiausias Lietuvos pergales olimpinėse žaidynėse.

1992 metų rugpjūčio 5 diena. Barselonos olimpinės žaidynės. Romas Ubartas diską nuskraidina 65,12 m ir tampa pirmu olimpiniu čempionu po nepriklausomybės atgavimo. 2017 metai, vėl rugpjūčio 5 diena. Andrius Gudžius meta 69,21 m ir iškovoja pasaulio čempionato auksą. Šiuos du įspūdingus laimėjimus skiria 25-ri metai. Sutapimas? „Čia kažkokia fantastika, pasaka. Reiškia, kad tą dieną gimsta kažkokia žvaigždė. Sveikinu Andrių, jis ilgai ėjo per sunkumus, traumas“, – įpėdinį sveikino Romas Ubartas.

Disko metikas Andrius Gudžius gerina vieną asmeninį rekordą po kito. Lengvaatletis prieš mėnesį Kaune diską nusviedė 67,38 metro, savaitgalį Birštone − 67,62. „Kad nelabai yra apie ką kalbėti“, − su Andriumi susisiekus tv3.lt, kuklinosi 26-erių sportininkas. Pasiekė brandą „Asmeninius rekordus lemia darbas. Kiek pastangų įdedi, tiek ir meti“, − mano Andrius. Ar praeityje teko pagerinti porą asmeninių rekordų per mėnesį? „Į ankstesnius metus žiūrėti negalima. Kamavo traumos.

Pirmajam nepriklausomos Lietuvos olimpiniam čempionui Romui Ubartui 50-mečio proga už nuopelnus olimpizmui antradienį įteiktas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) apdovanojimas "Olimpiniai žiedai". Šiuo metu Lietuvos olimpiniame centre lengvosios atletikos treneriu dirbantį R. Ubartą apdovanojo LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas. LTOK vadovo teigimu, 1992 metų rugpjūčio 5-oji, kai R. Ubartas Barselonoje iškovojo olimpinį auksą, aukso raidėmis įsirėžė į šalies istoriją.

Dukart olimpinis ir dukart pasaulio disko metimo čempionas Virgilijus Alekna pagal dešimties geriausių metimų vidurkį pasaulyje yra pirmas (71,299 m), skelbiama interneto svetainėje team75plius.com. Tai įrodo, kad lietuvis yra ne tik stabiliausias, bet turbūt ir geriausias visų laikų disko metikas pasaulyje.

Lietuviai – nesutverti lengvajai atletikai? Su tokia nuomone kategoriškai nesutinka Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) trenerių tarybos pirmininkas Kęstutis Jezepčikas. Jis, duodamas interviu portalui „Balsas.lt“, ne tik įvertino mūsiškių pasirodymą neseniai Berlyne pasibaigusiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate, bet ir pasidalijo savo mintimis apie sporto karalienės ateitį Lietuvoje.

Šią savaitę surengtose atvirosiose Vilniaus miesto lengvosios atletikos pirmenybėse ryškiausia figūra buvo disko rungtį laimėjęs tituluotasis Virgilijus Alekna, kuriam dėl šiandien Vilniuje prasidedančios Dainų šventės tenka treniruotis Kaune.

Penktadienį Vilniuje prasidėsiančiose VIII pasaulio lietuvių sporto žaidynių varžybose dalyvaus 17-os šalių atstovai - iš viso apie 2 tūkst. sportininkų. Ketvirtadienį prie Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) buvo pakeltos Lietuvos, KKSD ir žaidynių vėliavos bei pasodintas Lietuvos tūkstantmečio ąžuolas pasaulio lietuvių sportui atminti.

Spaudos atgavimo dienos proga ketvirtadienį „Žalgirio“ draugijos sporto salėje vykusiose tradicinėse draugiškose rungtynėse Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LSŽF) komanda 46:58 (9:18, 12:18, 16:11, 9:11) pralaimėjo sporto darbuotojų rinktinei STAR‘AI.

Olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė ir olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas mina Seimo slenkstį. Tituluoti sportininkai siekia, kad būtų patobulintas Kūno kultūros ir sporto įstatymas. Kaip rašo "Lietuvos rytas", jei staiga sumanytų baigti sportininko karjerą, šaulė D.Gudzinevičiūtė ir penkiakovininkas E.Krungolcas turėtų iš ko gyventi - kas mėnesį jie gautų 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (apie 3500 litų) rentą.

Nenumaldomai artėjant Pekino olimpiadai, "Vakaro žinios" skaitytojams primena, kad Lietuva turi kuo didžiuotis ir be dabartinių sporto žvaigždžių. Pateiktame sąraše - visi Lietuvos sportininkai, iškovoję medalius per visą vasaros olimpinių žaidynių istoriją.

Septynias dešimtis Pekino olimpiadoje Lietuvai atstovausiančių sportininkų palaikys gerokai gausesnė valdininkų komanda. Akių paganyti už sporto pinigus išlekia kone visas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros departamentas. Delegacijoje - net 4 nusipelnę buhalteriai, atskleidė dienraštis „Vakaro žinios“. Politikas atsisakė „Ne, nesiruošiu ten skristi, nors, beje, turėčiau moralinę teisę, - pareiškė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Dauguma Lietuvos gyventojų nacionalinės vėliavos nešimą Pekino (Kinija) vasaros olimpinėse žaidynėse linkę patikėti dukart olimpiniam čempionui disko metikui Virgilijui Aleknai. Tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ atliktoje apklausoje 57 proc. respondentų įvardijo būtent šį sportininką. Daugiausiai už V. Alekną pasisakė vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai - 46-60 metų amžiaus grupėje disko metiką palaikė 66 proc. respondentų.

Ypač jeigu rašantysis esi okupanto iš Tėvynės išvytas ir Amerikoje gyvenantis dabar vadinamas antrabangis išeivis lietuvis. Kaip berašytum, vis tiek neįtiksi. Tai jau kelioliktą, o gal ir keliasdešimtą kartą patyriau iš atsiliepimų į mano Lietuvos spaudoje skelbiamus rašinius, kurių dar vienas būdingas pavyzdys – praėjusią savaitę šioje skiltyje paskelbtas straipsnis „Kodėl apie Lietuvą vis blogai?“ Esi amerikietis, …….. (puošmena, kurią koktu būtų pakartoti) jankis, išgama ir nekišk čia nosies.

Atsakymas lyg ir turėtų būti paprastas. Paimi visų olimpiadų medalius, sudedi ir žinai tiesą. Tik kad skaičiuoti šiuo atveju galima labai įvairiai. Ar sovietiniais laikais iškovotus medalius galima priskirti Lietuvai? O kaip daryti su išeiviais, kurie taip pat kartais neblogai pasirodydavo žaidynėse? Į antrąjį klausimą galima atsakyti gan paprastai.

Trečiadienį (07.09) Vilniuje (T. Vrublevskio g. 6) duris atvėrė Lietuvos olimpiečių asociacijos (LOA) būstinė, kuri įsikūrė šalia ankstesnių Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) patalpų - buvusiame "5 žiedų" restorane. Patalpos naujai suprojektuotos, suremontuotos bei apstatytos būtiniausiais baldais.