rolandas paksas

Įprasta, kad Lietuvoje politikai – vagys, kad jų veikla – pirmoji greta prie lovio. Neva „visi jie tokie“ ir todėl eiliniam piliečiui viešoji politika gali suteikti tik blogį, jokio „bendrojo gėrio“ surasti net nebandoma, abejotina, ar apskritai toks egzistuoja. Vis dėlto nesutikčiau, kad visi Lietuvos politikai neturi sąžinės, kad veikia tik asmeninių paskatų vedami, kad nesugeba įkūnyti mūsų vilčių ir atsilyginti už mūsų pasitikėjimą.

Valstybės istorijoje būna datų, kurios suteikia naują prasmę ištisoms epochoms. Lietuvai tokia diena yra naują istorijos skirsnį atvertusi Vasario 16-oji. Ką ji mums reiškia šiandien? Kuo išsiskiria iš kitų dienų? Vaiskumu ir ypatinga nuotaika susibūrus prie valstybingumo simboliu tapusio namo sostinės Pilies gatvėje, Karo muziejaus skverelyje Kaune ar svarbiausiose kitų miestų aikštėse? Manyčiau, toli gražu ne tik tai.

Lietuva tikrai laisva. Juk anksčiau vykstant pas Maskvos valdininkus jiems pamaloninti reikėdavo vežti lietuviškų dešrų. Dabar dešros vežiojamos po Lietuvos provinciją papirkti rinkėjams, kurie anuomet tokių dešrų parduotuvėse net per rinkimus nematydavo. Tai neabejotina pažanga, bet rinkėjai taip nemano – numestą dešros gabalą suvalgo ilgėdamiesi anų laikų ir balsuoja už tą dešrigalį davusį šeimininką. Lietuvoje visi dirba savo darbą.

Lietuva tikrai laisva. Juk anksčiau vykstant pas Maskvos valdininkus jiems pamaloninti reikėdavo vežti lietuviškų dešrų. Dabar dešros vežiojamos po Lietuvos provinciją papirkti rinkėjams, kurie anuomet tokių dešrų parduotuvėse net per rinkimus nematydavo. Tai neabejotina pažanga, bet rinkėjai taip nemano – numestą dešros gabalą suvalgo ilgėdamiesi anų laikų ir balsuoja už tą dešrigalį davusį šeimininką. Lietuvoje visi dirba savo darbą.

Prezidentas lipa ant nuospaudų valdančiajai daugumai ir neleidžia koalicijai tvarkingai vesti šalies į šviesų rytojų. Ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui pastaruoju metu labai sekasi apsimesti, kad jis tai šio, tai ano nesupranta, tačiau šį sykį mūsų premjero nustebimas, atrodo, visiškai nuoširdus: ir ko tas prezidentas kimba? Politinės tarybos sprendimai – privalomi Kaip žinia, Valdas Adamkus praėjusią savaitę sukritikavo valdančiosios koalicijos politinę tarybą ir pareiškė, kad ši ta...

Minėdami penkioliktąsias Sausio 13-osios pasipriešinimo sovietų agresijai metines, mūsų aukštieji politikai buvo ganėtinai savikritiški - pripažino atitrūkę nuo žmonių rūpesčių, įsivėlę į nesibaigiančių skandalų politiką ir dažnai nepateisiną visuomenės jiems keliamų reikalavimų. Daug kartėlio glūdėjo ir prezidento Valdo Adamkaus žodžiuose. Tačiau ar savikritika teikia atsinaujinimo vilčių? Karčių žodžių girdėjome ir anksčiau, pasimokyti iš eilinio „įveikto“ skandalo jau ne sykį žadėta.

Įvykiai Lietuvoje keičiasi labai greitai. Praėjo Naujieji metai, greitai ateis Velykos, žiūrėk, ir vasara jau ne už kalnų. Iš lėto ir vangiai švinksta „abonento“ ir jo globėjų finansavimo skandalas Vilniuje, metodiškai ir įnirtingai mėginama „atplauti“ Algirdo Mykolo Brazausko „Draugystės“ istoriją. Skalbėjais dirba net prokurorai. Numarinta puiki idėja pastatyti paminklą prezidento Valdo Adamkaus šlepetėms Šiauliuose.

Humoras – dalykas sudėtingas ir labai rimtas. Ir kuo aukščiau pakibęs plūduriuoji, tuo jis darosi sunkiau įkandamas. Šiaulių miesto valdžia pabūgo paprasto piliečio sumanymo pastatyti paminklą žymiosioms šlepetėms, prezidento Valdo Adamkaus tikram ar tariamam gyvenimui Šiauliuose įamžinti. Jų argumentas – šalies vadovas gali supykti. Bet ko jam pykti? Jei kas ir gali supykti, tai tik kiti didieji tautos lyderiai, kurie gali pasijusti be pagrindo užmiršti.

Sako, kad 2006 metai – tai Šuns metai, bet ar gali būti šuniškesni metai nei 2005-ieji? Kai kam netgi atsirado noras tuos praėjusius metus ištrinti. Skamba keistokai, bet faktas yra tas, kad valstybės vadovas prezidentas Valdas Adamkus pasirengęs trinti metus, kuriais pats vadovavo valstybei. O gal… nevadovavo? Keista valstybė ta Lietuva.

Vienas pagrindinių klausymų, kuris iškyla mąstant apie dabartinę Lietuvos padėtį, yra būtent šis: ar mes judame teisinga kryptimi ir ar laikas eina mūsų naudai? Trumpas atsakymas yra "taip", su viena didele išlyga, kuri gali apversti mano optimizmą aukštyn kojom. Stebint Lietuvą šiek tiek iš šalies, kartais jos vidinė atmosfera primena Amerikos indėnų rezervatą ar juodaodžių getą.

Šis straipsnis ne apie gėjus ir ne apie kačiukus. Kad ir kaip dažnai būtų sakoma ar dainuojama, kad viskas, ko reikia, - apolitiškai nusiteikti, jo leitmotyvas politinis. Jame kaip reiškinys svarstomi kritikai nepakantūs politikai ir partiečiai, į buvusį etikos sargą panašūs valstybės tarnybos šulai, žodžio laisvę užgniaužti linkę teisėjai, apskritai visi tie, kurių būdas ir įpročiai nepakelia žodžio laisvės.

Žurnalistikos esminė funkcija yra informuoti, t.y. surinkti informaciją, ją valdyti ir pateikti visuomenei, taip, kad tai atitiktų jos interesus, t.y. kad žiniasklaidos darbuotojų sukurtas produktas būtų vartojamas. Tam, kad egzistuotų objektyvi žiniasklaida, reikia pačios žiniasklaidos priemonių, informacijos ir šių abiejų dalykų vartotojų – auditorijos. Būtų paprasta ir lengva, jei nereikėtų kalbėti apie jokius kitus veiksnius ir tų veiksnių interesus.

Niekada negali pasakyti, kad jau turi aiškiai apibrėžtą žurnalistinių temų ratą, kad rašysi tiktai apie tai, ką gerai išmanai: išbandymu ir naujove man tapo Edmundo Ganusausko apybraižų knyga „Aukštumos“. Ši knyga – apie lakūnus ir lėktuvus, taigi apie tą sritį, apie kurią mažai teišmanau, o ir aukščių, atvirai pasakius, bijau. Tačiau tokį aiškų trūkumą gal kiek kompensuoja smalsumas, bandymas suprasti kitokius žmones, įsijausti į jų padėtį, mintimis susikeisti vietomis.

Ką daro „prisidirbęs“ politikas arba aukšto rango valstybės tarnautojas? Pripažįsta savo kaltę? Atgailauja? Savaime aišku, kad nieko panašaus. Atvirkščiai – savo kaltę neigia visiškai įžūliai ir taip pat įžūliai puola oponentus. (Beje, tokios manieros vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir daug kur kitur.) Buvę Lietuvos konsulai, užuot džiaugęsi, kad už įtariamą prekybą vizomis jiems neiškeltos baudžiamosios bylos, drasko visiems akis ir reikalauja sugrąžinti į darbą.

Į penkių trobų kaimą įvažiuoja blizgantis naujas automobilis, iš jo išlipa juodais lietpalčiais vilkintys politikai ir spaudžia rankas žado netekusiems provincijos gyventojams... Politikai ir politologai žada, kad artėjant rinkimams tokie vaizdai kartosis vis dažniau.

Piliečių parašų rinkimą už referendumą dėl euro įvedimo inicijavę tautininkai tikisi didesnės politinės paramos. Tačiau „Omni.lt“ kalbinti didžiųjų partijų atstovai teigė nepalaiką tokios idėjos, o galimus kitus politinius partnerius atstumia tautininkų noras vadovauti. Trečiadienį iniciatyvinė piliečių grupė Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė prašymą, kad galėtų rinkti parašus žmonių, palaikančių idėją rengti referendumą dėl euro įvedimo.

Politikai išeina atostogų, tačiau gali būti, kad visų mūsų laukia įtempta, vienokių ar kitokių politinių pareiškimų, o gal net skandalėlių kupina vasara. Tokį įspūdį stengiasi kurti Darbo partijos vadovai, o ypač jos lyderis Viktoras Uspaskichas. Kas tai - numatomi politiniai veiksmai ar tiesiog viešųjų ryšių akcija, neleidžianti publikai susitaikyti su partijos ir lyderio pažeminimu? Pagrindinė socialdemokratų (buvusių komunistų-eldėdėpistų) ir jų sąjungininkų kova su Darbo partija baigėsi.

Skandalingų žemės grobstymo ir nelegalių statybų istorijoje Juodkrantėje atverstas naujas puslapis. Ant Kuršių marių kranto gamtos saugotojų panosėje stovi ir niekam neužkliūva viešbutis, priklausantis Henriko Daktaro advokato dukrai. Netoliese - ir kitas nelegalus statinys, priklausantis patiems aplinkosaugininkams - Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.

1961 metais pasirodė labai įžvalgi JAV filosofo ir sociologo Danielio J.Boorstino (Danielio J. Burstino) knyga „Įvaizdis: Amerikos pseudoįvykių vadovas“, kurioje bene pirmą kartą teorinėje literatūroje buvo išanalizuotas medijų vaidmuo kuriant įvykius ir žmones. Danielis J. Burstinas prabilo apie tai, kad modernioji visuomenė vis labiau panyra į dirbtinai kuriamų įvykių ir nenatūraliai išgarsėjančių žmonių pseudorealybę.

Staigus, bet anksčiau ar vėliau turėjęs įvykti Viktoro Uspaskicho atsistatydinimas dar ilgai bus aptariamas ir analizuojamas. Bet jau dabar galima įžvelgti daug fundamentalių dalykų, kurių niekad neturi pamiršti bet kokio rango politikas Lietuvoje. Pirma. Politikas neturi meluoti, apgaudinėti rinkėjų ir kitų politikų. Tai išaiškės. Ir išaiškėjimo galimybė tuo didesnė, kuo aukščiau tas politikas lips... Teoriškai turėtų išaiškėti visais atvejais, bet Lietuvoje, deja, taip ne visada būna.

Seimas trečiadienį nusprendė, kad kosultacinis referendumas dėl nacionalinės valiutos – lito pakeitimo euru rengiamas nebus. Liberalų demokratų pateiktą atitinkamą Seimo nutarimo projektą balsavo 37 parlamentarai, prieš – 16, dar 28 Seimonariai susilaikė. Dar šiemet surengti patariamąjį referendumą dėl euro įvedimo pasiūlė opozicinė Liberalų demokratų frakcija. Jos siūlymą savo parašais parėmė 42 įvairių Seimo frakcijų atstovai.

Prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime nuskambėjęs raginimas atsigręžti į klasikinę politikos sampratą liko arba beveik neišgirstas, arba neįvertintas, arba nesuprastas. Ko gera, to ir reikėjo tikėtis. Protingos mintys, kaip egzotiški augalai, matyt, nepakelia Lietuvos politinio klimato.

Lietuvoje nebeliko politikos - jai ateis galas, o prasidės kombinacijos, kurias bus sunkus pavadinti kitaip, kaip tik naujomis korupcijos formomis, kurios atsiras iš verslo, politikos ir žiniasklaidos sąjungos. Taip interviu "Vakarų ekspresui" dabartinės valdžios krizės atomazgą apibūdino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, filosofas Leonidas Donskis.

Vilniaus miesto meras, liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas kalba apie žiniasklaidoje pasirodžiusius įtarimus, nurodo galimas šio skandalo priežastis. Jis taip pat teigia, kad opozicija nenori pasinaudoti skandalu dėl ūkio ministro, Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho galimo viešųjų ir privačių interesų supainiojimo, sugriauti dabartinę koaliciją ir taip patekti į valdžią. Žiniasklaidoje pasirodė informacija apie „abonentą“ iš Vilniaus savivaldybės.

Klausimėlių magas Klausimėlių magas34 metų televizijos laidų „Klausimėlis“ ir „Aerodromas“ vedėjas Juras Jankevičius labiausiai išgarsėjo, išmokęs lietuvius juoktis... iš savęs! Žygdarbio pradžia - baimė Juro Jankevičiaus portretą galima tapyti dvejopai: kaip provokatoriaus (iš „Klausimėlio“) ir kaip aviacijos fanatiko.

Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki prezidentu Valdu Adamkumi, ir jo populiarumas vis auga. Kovo 9-13 dienomis atlikta apklausa rodo, kad V. Adamkumi labiausiai 31,5 proc. gyventojų – beveik trigubai daugiau nei antroje vietoje likusiu Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu. Prezidento populiarumas per mėnesį išaugo. Paklausti, kuriuo Lietuvos politiku pasitiki labiausiai, prieš mėnesį V. Adamkų nurodė 29 proc. tyrimo dalyvių Labiausiai pasitikį V. Uspaskichu nurodė 12,3 proc.

Kartu su visu krikščioniškuoju pasauliu gedint prie Šventojo Tėvo karsto mūsų visuomenės atmintyje beveik nelieka vietos praėjusių metų balandžio 6 d. Lietuvos politiniams įvykiams. Tądien žengiant per NATO ir Europos Sąjungos slenkstį keturių Seimo narių balsų persvara buvo nušalintas Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas. Pusmečio batalijose susitelkęs antipaksinis politinio sluoksnio ir pilietinės visuomenės frontas tądien pasiekė pergalę ir išsiskirstė kas sau.

Prezidentas Valdas Adamkus nesikiš į Seimo vidaus reikalus ir darbus, tačiau svarstant svarbiausius, nacionalinės reikšmės klausimus šalies vadovas neliks nuošalyje. O Seimo frakcijų vadovai savo ruožtu prezidentui sakė, ko laukia iš metinio pranešimo, ir prašė atkreipti dėmesį į badaujančius parlamentarus.

Šiandien sukanka lygiai metai, kai Seimo nariai slaptu balsavimu pripažino, jog anuometinis prezidentas Rolandas Paksas pagal tris apkaltos punktus šiukščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Paskelbus to balsavimo rezultatus prezidento įgaliojimai nutrūko ir kartu prasidėjo naujas laikotarpis Lietuvos istorijoje.

Įžadai. Iki 18-likos Milda buvo davusi tris įžadus: nerūkyti, nepermiegoti iki vestuvių ir nedažyti plaukų. Spėkite, kurį įžadą sulaužė pirmiausia... Lūpos. Nuo 13-likos groja lūpine armonikėle. Vienu metu turėjo netgi dvi. Daugiausiai muzikavo dirbdama Anglijoje, kai būdavo liūdna. Fotografė. Mokyklos laikais gimtojoje Klaipėdoje fotomeno galerijoje surengė autorinę parodą. Fotografavo tėčio paliktu "Zenitu", bet galiausiai šią sritį apleido. Dabar fotoaparatą saugo savo vaikams.

Prezidentinio skandalo įkarštyje viename paksininkų mitinge Aldona Balsienė (dabar jau Seimo narė) ištarė įsimintinus žodžius: “Šiame mitinge nėra inteligentų”, - ir pridūrė patetišką, melodramatišką frazę: “Jiems nerūpi mūsų vaikų skausmas”. Šitaip jau seniai akivaizdus dviejų Lietuvų egzistavimas buvo patvirtintas antrosios Lietuvos pusėje. Žinoma, pati Balsienė antrajai Lietuvai priskirtina nebent dėl savo kai kurių savybių, kurias čia nutylėsime, kad neįžeistume.

Politika Lietuvoje baigia išnykti. Praėjusį dešimtmetį ją kaip įmanydamos savo grupinių interesų glėby dusino LDDP ir Tėvynės sąjunga. Šių partijų viršūnėse klestėję politinėms vertybėms, idėjoms ir įsitikinimams atsparūs technokratai ir "ūkininkai" pragmatikai tvarkėsi Lietuvoje verslo ir biurokratijos, bet ne politikos principais. Iš jų vėliau estafetę perėmę "naujosios politikos" vėliavnešiai - socialliberalai, Rolandas Paksas, Viktoras Uspaskichas - uoliai tęsė pirmtakų įpusėtą darbą.

Rinkos analizės ir tyrimų grupės (RAIT) sausio 25-23 dienomis atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad net trečdalis mūsų šalies piliečių nepasitiki valdžios vyrais. Paklausti, kuriuo Lietuvos politiku pasitiki labiausiai, 31,9 proc. apklaustųjų nurodė, kad nepasitiki nė vienu. Apklaustieji, įvardiję politiką, kuriuo pasitiki labiausiai, dažniausiai mini prezidentas Valdą Adamkų. Jis kelia simpatijų 22,6 proc. respondentų.

Lietuvoje gerai žinomas viešųjų ryšių specialistas Aurelijus Katkevičius palieka firmą “DDB&Katkevičius”. “Yra daugybė kitų įdomių projektų, kuriuose norėčiau ir kuriuose būtų smagu dalyvauti”, - sakė “Omni laikui” A. Katkevičius. A. Katkevičius firmoje “DDB&Katkevičius” turi dalį akcijų. A. Katkevičius labiausiai pagarsėjo po to, kai 2002 metų prezidento rinkimus laimėjo Rolandas Paksas, kurio rinkimų strategijos vienu iš kūrėjų jis buvo.

Besiklostanti padėtis Lietuvos valdžios viršūnėse turi daugiau negu vieną matavimą. Prisimintina, kai prezidento rinkimus laimėjo Rolandas Paksas ir kiti su juo, tai pirmas Maskvos signalas, kurį atsiuntė kito prezidento patikėtinis Dmitrijus Rogozinas, buvo klausimas: kada keisite užsienio reikalų ministrą? Išliko nepakeistas ligi šiol, tad kai kam ten vis tiek negerai. Čia tik vienas buvusių KGB rezervo karininkų skandalo aspektas, nors kas žino, ar ne šioks toks tikslas.

Socialdemokratijos Lietuvoje, atrodo, nėra. Nei opozicijoje, nei valdžioje. Politinė partija, pasivadinusi "socialdemokratais", paprasčiausiai meluoja rinkėjams. Meluoja ir savo pavadinimu, ir savo politine veikla, ir savo politikų viešomis kalbomis. Vadinamoji Lietuvos socialdemokratų partija įklimpo melų, išsisukinėjimų ir grupinių interesų tenkinimo raizgalynėje. Įklimpo iki ausų. Jos ausys kyšo tokiose vietose, kurias padorūs žmonės apeina iš tolo.

“Omni laiko” skaitytojai geriausia metų fraze išrinko Darbo partijos lyderio, ūkio ministro frazę “Nesu inoplanetianinas”. Ji surinko 744 balsus (15 proc.). Antroje vietoje liko nušalintojo prezidento Rolando Pakso palinkėjimas pirmadienį “Gero savaitgalio” (14 proc.). “Omni laiko” skaitytojai taip balsavo už jiems pasiūlytas frazes: "Iš tikrųjų gimiau ne kosmose, o šiaurėje. Bet nuo to žmogus netampa blogesnis.

Jei tautą jungia vienodas pačių svarbiausių principų, tokių kaip nepriklausomybė, demokratija, vertinimas, tai šiuo požiūriu mes neturime nei tautos, nei pilietinės visuomenės, nes vis dar skirtingai žiūrime į pamatinį mūsų tautos įvykį - nepriklausomybę. Juk vargu ar galime kalbėti apie tautą, jei nemaža jos dalis vis dar abejoja, ar vertėjo atkurti nepriklausomybę. Tai veikiau tautos savižudės mąstysena.

Per metus politikai ir visuomenės veikėjai daug prišnekėjo. Kazimira Prunskienė prisipažino, kad ji didesnė specialistė “nei vien kaimo”, o Viktoras Uspaskichas - kad nėra “inoplanetianinas”. “Omni laiko” redakcija siūlo išrinkti geriausią metų frazę. Skaitytojams siūlome balsuoti už vieną iš šių frazių: "Gero savaitgalio". Taip sausio 12 d., pirmadienio vidurdienį, žurnalistams palinkėjo tuometinis prezidentas Rolandas Paksas.

"Gero savaitgalio". Taip sausio 12 d., pirmadienio vidurdienį, žurnalistams palinkėjo tuometinis prezidentas Rolandas Paksas. "Buvo vienintelis dalykas, kuris iki šiol mus visus jungė - krepšinis. Dabar ir šitas yra suskaldytas. Neliko nieko šventa". Taip vasario 10 d. Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pakomentavo žiniasklaidoje paskelbtus kaltinimus Vilniaus "Lietuvos ryto" komandos savininkams dėl neva jų daryto spaudimo Kauno "Žalgirio" rėmėjams.

Per apkaltą nušalintas prezidentas Rolandas Paksas vėl vadovaus Liberalų demokratų partijai. Šeštadienį į šį postą jį išrinko Vilniuje vykusio partijos kongreso delegatai. R. Paksas nugalėjo kitą dėl šio posto besivaržiusį kandidatą - partijos vicepirmininką klaipėdietį Vytautą Valevičių. Už R. Paksą balsavo 329, už V. Valevičių - 47 delegatai.

Prezidentas Valdas Adamkus ir toliau išlieka populiariausiu šalies politiku. Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" gruodžio 2-5 dienomis atlikta apklausa, 23,8 proc. respondentų mano, jog V.Adamkus geriausiai atstovauja jų interesams. Lapkričio mėnesį taip galvojo 20,3 proc. respondentų. Antroje vietoje yra būsimasis ūkio ministras Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas - 20,7 proc. apklaustųjų mano, kad jis geriausiai atstovauja jų interesams.

Už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą per apkaltą nuo prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas sieks sugrįžti į Liberalų demokratų partijos (LDP) pirmininko postą. Šį šeštadienį vyks partijos kongresas, kuriame bus renkama nauja LDP vadovybė. "Neslėpsiu, jog tam ruošiuosi. Jeigu man bus pasiūlyta, manau, jog kandidatuosiu", - BNS patvirtino R. Paksas.

Generalinė prokuratūra penktadienį apskundė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas buvo išteisintas dėl valstybės paslapties paviešinimo. Tą “Omni laikui” patvirtino Generalinės prokuratūros atstovas spaudai Vidmantas Putelis.

"Omni laiko" užsakymu rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atlikta apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai iš dabartinių politikų labiausiai paminklus norėtų pastatyti Lietuvos Respublikos prezidentui Valdui Adamkui, europarlamentarui Vytautui Landsbergiui, premjerui Algirdui Brazauskui ir nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pirmadienį apklausė nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui grasinimais įtariamą verslininką, Rusijos pilietį Jurijų Borisovą. Lapkričio 18 dieną verslininkui bus suteiktas paskutinis žodis ir teismas pradės rašyti nuosprendį.

Tarp dviejų Seimo rinkimų turų atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina prezidentą Valdą Adamkų (66 proc.). Už jo išsirikiavo Vytautas Grigaravičius (65 proc.), Viliją Blinkevičiūtę (61 proc.), Dalią Grybauskaitę (60 proc.) ir Viktorą Uspaskichą (59 proc.). Iš 24 vertinimui pateiktų visuomenės veikėjų pavardžių nepalankiausių atsiliepimų sulaukė Vytautas Landsbergis, Gediminas Vagnorius, Rolandas Paksas, Rolandas Pavilionis, Artūras Zuokas bei Andrius Kubilius.

Šie Seimo rinkimai - kaip kokio miestelio sportinės varžybos: visi jaučiasi nugalėję. Darbo partija džiaugiasi, kad laimėjo daugiausia vietų, socialdemokratai su socialliberalais - kad sustabdė švytuoklę, o konservatoriai su liberalcentristais - kad dešinieji laimėjo rinkimus. Partijos pasiekė aukščiausią laimės formą - į viską žvelgia iš gerosios pusės. Tiesa, ta laimė gali labai greitai apkarsti. Tai visi supranta, nes didieji mūšiai dėl valdžios dar tik prasideda.

Rolandas Paksas tapo tikra mitologine būtybe: ateina ir išeina. Ir tai cikliškai kartojasi. Mitologiniais laikais visos tautos turėdavo po panašų dievuką, kuris nusileisdavo į žemę, ten ką nors pridirbdavo ir numirdavo tam, kad kitais metais vėl prisikeltų. Ar dar kartą prisikels R. Paksas? Juk teisėjai nusprendė, kad jis nekaltas.