rokas masiulis

 Elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos zonoje vidutinei elektros kainai šią savaitę šoktelėjus daugiau nei dukart, o kai kuriomis valandomis - ir 5 kartus, rinkos dalyviai teigia tokių šuolių neprognozavę. Tačiau jie teigia neįžvelgiantys aukštų kainų tendencijos ir tikisi, jog artimiausiu metu padėtis stabilizuosis. Lietuvos elektros zonoje, kur sausio 2 dieną elektros megavatas (MW) kainavo 31,75 euro, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kaina šokinėjo nuo 87,43 iki 56,44 euro.

Suomija nepalaiko idėjos nepirkti elektros iš statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje ir labiau tiki dialogu, sako Lietuvos energetikos ministras. „Jų poziciją galima apibūdinti kaip santūrią. Jie supranta mūsų nerimą dėl saugumo dalykų, bet kai kalba eina apie atominę energetiką, jie deklaruoja, kad yra atsargūs, nes tiki atomine energetika kaip tokia energetikos rūšimi, kuri padeda įveikti klimato kaitos problemas.

Paryžiuje susirinkę pasaulio lyderiai pernai nusprendė, kad žmonės turi baigti pro pirštus žiūrėti į klimato atšilimą ir nedelsiant imtis veiksmų. Vieni jų - naudoti kuo daugiau "žaliosios energijos". Tačiau yra vienas "bet" - ši energija pakankamai brangi. Tad kaip šiemet elgsis Lietuva - didins elektros kainas ar klimato taršą? Lietuva buvo įsipareigojusi iki 2020 metų užtikrinti, kad 23 proc. energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Lietuvoje patenkintų Baltijos šalių paklausą, pareiškė Lietuvos energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, Lietuva planuoja ateityje išpirkti iš Norvegijos „Hoegh LNG“ nuomojamą terminalą. Ministras sako, kad mažėjant dujų paklausai Baltijos šalyse, akivaizdu, jog Lietuva gamtinėmis dujomis galėtų aprūpinti visas Baltijos šalis. Jo teigimu, Estija pati turi nuspręsti, ar statyti SGD terminalą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavasarį vyks į Vašingtoną, kur dalyvaus branduolinio saugumo viršūnių susitikime. „Mums svarbu, kad tos atominės elektrinės, kurios yra ne Europos Sąjungos teritorijoje, o šalia, ir ypač šalia Lietuvos, atitiktų visus griežčiausius saugumo reikalavimus“, - apie Lietuvos interesus branduolinio saugumo viršūnių susitikime BNS sakė prezidentės patarėja Živilė Didžgalvienė.

 Investicijų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ steigiamas pirmasis Lietuvoje investicijų į energetiką ir infrastruktūrą fondas (BEIF) gali tapti didžiausiu privataus kapitalo fondu Lietuvoje, tačiau surasti potencialių investavimo taikinių jam gali būti sudėtinga, teigia rinkos dalyviai. „Iš to, ką jie deklaruoja norintys pirkti, ir taip jau tų norinčių pirkti tuos dalykus yra.

Nors dauguma energetikos ekspertų tikino, kad 2015 metais už centrinį šildymą mokėsime mažiau, Lietuvos gyventojus pirmosios sąskaitos nustebino. Prognozuotų mažesnių sąskaitų nesulaukė, o išvydo dar didesnes nei praėjusį sezoną. Biokuras užėmė lyderio vaidmenį Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas teigia, kad lapkritį šilumos kainos buvo 40 proc. mažesnės nei 2014 metais tuo mačiu laikotarpiu.

Lietuvos Vyriausybė prieštarauja Berlyno ir Maskvos dujotiekio projektui „Nord Stream 2“, nes jis pablogintų Baltijos šalių nepriklausomybę, tvirtina Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis. „Mūsų nuomone, jis negatyviai paveiks Lietuvos ir Europos energetinę nepriklausomybę. Dėl šio projekto daugiausiai praras Ukraina, nes Rusija „Nord Stream 2“ dujotiekiu nukreips dujas, kurios dabar per šią šalį teka į Europą.

2015-ieji Lietuvos energetikoje buvo intensyvūs bei gausūs įvykių ir permainų. Energetikos ministerija pristato svarbiausių įvykių dešimtuką, kurių įtaką energetikos sektoriui bei vartotojams yra didžiausia. „Šiais metais energetika buvo karšta tema ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje.

Naujos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija leis kitais metais atpiginti elektrą namų ūkiams, sako „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, kuris prognozuoja, kad 2016 metų viduryje elektros kaina buitiniams vartotojams gali būti perskaičiuota. „Aš manau, kad mes dar metų viduryje mažinsime (elektros - BNS) kainą, nes atsiranda galimybės pigiau įsigyti elektros per naujai pastatytas jungtis.

  Druskininkų vartotojams dujų kaina nuo sausio gali išaugti beveik tris kartus - labiausiai tai palies maistui dujas naudojančius žmones. Energetikos ministras Rokas Masiulis sako, kad tai yra konkurencijos nebuvimo pasekmė. Vienintelė dujų tiekėja miestui bendrovė „Haupas“ teigia, kad tai lėmė sumažėjęs dujų vartojimas. Tačiau miesto meras tuo abejoja ir teigia, jog ieškoma būdų, kaip skubiai spręsti problemą.

Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad Rusija ne kartą bandė sutrukdyti elektros kabelio „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos statybai. „Šiuo atveju tikrai svarbu pažymėti, kad pavyko įveikti ir tam tikrus priešiškus Rusijos veiksmus. Jau šiandien galiu pasakyti, kad net keturis kartus Rusijos karinis laivas trukdė šiai statybai, buvo paprašyta, kad kabelio tiesimo laivas pasitrauktų iš savo vietos.

Lietuva, pernai pirmoji iš Baltijos valstybių pasistačiusi suskystintų gamtinių dujų terminalą ir atsikračiusi priklausomybės nuo Rusijos „Gazprom“ dujų, žengia antrą labai svarbų žingsnį link energetinės nepriklausomybės - baigiamos statyti ir testuojamos naujos elektros jungtys į Lenkiją ir į Švediją. Kitą pirmadienį Valdovų rūmuose įvyks iškilminga simbolinė jungčių įjungimo ceremonija.

Daugiau dujų iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo spalį pirkusiai „Vilniaus energijai“ didinant šilumos kainą, energetikos ministras teigia, tokios manipuliacijos destabilizuoja padėtį rinkoje. Pasak „Lietuvos energijos“ vadovo, tai rodo, jog šilumos rinkos modelis neveikia ir palikta per daug vietos manipuliacijoms. „Vilniaus energija“ metus pabaigia taip pat, kaip ir pradėjo - keistomis manipuliacijomis perkamo kuro kaina.

Lietuvos energetinis saugumas faktiškai jau yra užtikrintas, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas. Komitetas trečiadienį išklausė informaciją, kaip įgyvendinami energetinį saugumą užtikrinantys strateginiai projektai. „Mes šiandien esame pasiekę energetinį saugumą, tai yra turime daug alternatyvų, iš kurių galima apsirūpinti elektros energija, dujomis, ir pagrindinė užduotis, kad būtume saugūs, nebūtume energetinė sala, faktiškai yra įgyvendintas.

 Lietuva ir Latvija bendromis jėgomis stiprina energetinį saugumą. Šiandien (spalio 16 d.) Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis ir Latvijos ekonomikos ministrė Dana Reizniece-Ozola Rygoje pasirašė supratimo memorandumą dėl alternatyvių dujų tiekėjų paieškos bei bendros dujų rinkos sukūrimo. Memorandumo tikslas – stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą užtikrinant alternatyvius gamtinių dujų tiekimo šaltinius.

Seimui antradienį pradedant svarstyti naują dujų pajėgumų modelį, kuriam priešinasi dalis valdančiųjų ir opozicija, premjeras teigia, kad jo nepriėmus, brangtų šildymas. „Galiu pasakyti, kad šilumos vartotojai, kurie naudoja dujas, priėmus pajėgumų modelį, išleistų mažiau, ir ypač tas jaustųsi Vilniuje, bet jeigu pajėgumų modelis nebūtų priimtas, tada mažėjant dujų vartojimui šilumos tiekėjų išlaidos didėtų ir šiluma pabrangtų“, - LRT radijui antradienį sakė Algirdas Butkevičius.

Tikimės, kad nutiesus elektros jungtį su Švedija, elektros kaina galėtų apie 5-7 proc. atpigti, pirmadienį „Žinių radijui“ sakė energetikos ministras Rokas Masiulis. „Manau, vidurkis bus 2016 m. Kada tiksliai, pirmieji mėnesiai bus eksperimentiniai, bandomieji, pažiūrėsim. Technikai prisiderins prie darbo, o po to žiūrėsim, kadangi Švedijoje kaina yra mažesnė. Tikimės, kad čia jau bus žmonėms, o didmeninė [kaina] galėtų būti iki 15 proc.

 Pradedantis veikti magistralinis dujotiekis iš Klaipėdos į Kuršėnus atveriama galimybę iš suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujas tiekti Estijai ir Latvijai, leis išplėsti dujų eksportą, užtikrins stabilų dujų tiekimą. Energetikos ministras Rokas Masiulis sako, kad dujotiekis leis dujas tiekti ne tik kaimynams estams ir latviams, bet ir baltarusiams bei lenkams. “Mes galėsime 100 proc.

JAV tapimas energetinių išteklių eksportuotoja pakeistų situaciją mūsų regione, kuriame iki šiol dominuoja Rusija, sako Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis, kuris trečiadienį susitiko su JAV Senato Energetikos ir gamtos išteklių komiteto pirmininke Lisa Murkowski (Liza Murovski). „Lietuvai ir Europai reikia patikimų energijos išteklių tiekėjų, o JAV tapimas naftos ir dujų eksportuotoju pakeistų situaciją mūsų regione, kuriame šiandien vis dar dominuoja Rusija.

Vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje ir toliau bus skiriamas didelis dėmesys. Energetikos ministerija atnaujino ir pateikė Vyriausybei Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016-2020 metų programos projektą, kuris bus palankesnis visiems elektros vartotojams bei skatins investicijas į vėjo energetikos plėtrą. Programos projekte numatoma vėjo jėgainių instaliuotą galią Lietuvoje, be šiuo metu suplanuotų 500 megavatų (MW), padidinti dar iki 250 MW.

Energetikos ministras teigia, kad energetiniam saugumui svarbi ir geopolitika. Anot Roko Masiulio, tai atspindės ir atnaujinama šalies energetikos strategija. „Šiandien energetinis saugumas yra ne tik energetikos politikos tema. Jis apima ir labai svarbius geopolitinio saugumo elementus.

453 kilometrų ilgio, 700 megavatų galios elektros jungtis „NordBalt“ yra vienas reikšmingiausių elektros energetikos projektų Baltijos šalyse per visą sektoriaus istoriją. Nors jūrinis kabelis jungia Lietuvos ir Švedijos krantus, projekto naudą Lietuva ir Latvija pajus vienodai, teigė energetikos ministras Rokas Masiulis, Klaipėdoje susitikęs su Latvijos žurnalistais. „NordBalt“ bus pirmoji elektros infrastruktūra, sujungianti Baltijos šalis su Skandinavija.

Prieš kelerius metus dėl visuomenės pasipriešinimo sustabdyto milijardinės vertės Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto planas yra labiausiai pažengęs tarp tokių projektų Europoje, teigia Lietuvos energetikos ministras. Rokas Masiulis sako, jog Baltijos šalims apsisprendus pradėti jėgainės statybas, tai galėtų įvykti per tris mėnesius. „Naujos atominės jėgainės statybos Lietuvoje projektas labiausiai pažengęs tarp tokių projektų Europoje.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ dalį SGD laivo nuomos kaštų ketina dengti iš planuojamos 300 mln. eurų paskolos. Pasak energetikos ministro, tokiu būdu nuo kitų metų terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštai galėtų sumažėti 15-20 mln. eurų per metus, o pinigai būtų susigrąžinami per ilgesnį laikotarpį. Rokas Masiulis BNS teigė, kad nusprendus dalį terminalo kaštų dengti paskolos lėšomis, nuo kitų metų būtų galima iki 25 proc. - maždaug 20 mln.

Stokholmo arbitražas baigė žodinį Lietuvos ieškinio bendrovei „Gazprom“ nagrinėjimą. Ketvirtadienį Paryžiuje abi pusės tarė baigiamąjį žodį, po kurio baigėsi liepos 1 dieną prasidėjęs žodinis bylos nagrinėjimas. Pasibaigus žodiniam nagrinėjimui, šalys turės iki rugsėjo pabaigos pateikti trumpus argumentų bei dokumentų apibendrinimus. Tuomet arbitražo teismas pradės svarstymą, po kurio skelbs sprendimą dėl Lietuvos ieškinio. Šio sprendimo laukiama kitąmet, pranešė Energetikos ministerija.

 Energetikos ministerija jau paskelbė apie naujosios Lietuvos energetikos strategijos rengimą. Jos pradinį variantą ministerija iš rengėjų – Lietuvos energetikos instituto – turėtų gauti rugpjūtį. Su Lietuvos verslo konfederacijos nariais susitikęs energetikos ministras Rokas Masiulis sakė, kad po to, kai bus parengtas strategijos projektas, jo aptarti bus kviečiami ir verslo atstovai.

Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis pareiškė, kad padėtis Lietuvos dujų rinkoje pastaraisias metais iš esmės pasikeitė ir šalis dabar pati renkasi, iš ko pirkti dujas. Taip jis komentavo Europos Komisijos (EK) trečiadienį pateiktus kaltinimai Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ dėl piktnaudžiavimo monopoline padėtimi, ribojant konkurenciją ir taikant per dideles dujų kainas kai kuriose Europos šalyse.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo modelį galima keisti, jeigu bus pasiūlytas geresnis sprendimas, teigia energetikos ministras. Rokas Masiulis, komentuodamas Šilumos gamintojų asociacijos siūlymą, kad terminalą išlaikytų visi gyventojai, teigė, kad dėl jo išlaikymo modelio galima diskutuoti. „Dėl išlaikymo modelio diskutuoti tikrai galima: pasirinktas dabar toks modelis, jis yra veikiantis, galbūt kažkas gali pasiūlyti dar geresnį modelį.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo modelį galima keisti, jeigu bus pasiūlytas geresnis sprendimas, teigia energetikos ministras. Rokas Masiulis, komentuodamas Šilumos gamintojų asociacijos siūlymą, kad terminalą išlaikytų visi gyventojai, teigė, kad dėl jo išlaikymo modelio galima diskutuoti. „Dėl išlaikymo modelio diskutuoti tikrai galima: pasirinktas dabar toks modelis, jis yra veikiantis, galbūt kažkas gali pasiūlyti dar geresnį modelį.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir energetikos ministras Rokas Masiulis antradienį aptarė naujo angliavandenilių konkurso Šilutės-Tauragės plote skelbimo aplinkybes ir sutarė sutelkti abiejų ministerijų pastangas potencialiems investuotojams pritraukti. „Dabar nėra pats tinkamiausias laikas konkursui skelbti.

 Vyriausybė bylinėjimuisi su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ Stokholmo arbitraže ketina skirti dar 3,14 mln. eurų. Finansų ministerija valstybės vardu pasiskolintų šią sumą ir skirtų ją Energetikos ministerijai, atstovaujančiai Lietuvai arbitraže.

Europai ketvirtadalį suvartojamų dujų tiekiantis Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ turi ko bijoti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, mano Lietuvos energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, mažėjantis dujų vartojimas bei galimybė įsigyti dujų iš kitų šaltinių gali suduoti didelį smūgį Rusijos monopolininkei. „Aš manau, kad „Gazprom“ turi ko bijoti.

 Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas sako turintis priekaištų beveik visiems šios partijos deleguotiems ministrams. „Aš galvoju, kad ministrai dirba nelabai gerai. Tikrai dėl Virginijos Baltraitienės nėra kažkokių priekaištų didelių, bet dėl visų kitų ministrų yra, dėl visų kitų ministrų yra“, - TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ sakė politikas. Paklaustas, ar toks jo vertinimas reiškia, kad ministrai gali būti keičiami, V.Uspakichas teigė, jog postų gali būti atsisakoma.

 Energetikos ministras Rokas Masiulis antradienį Vašingtone susitikęs su JAV energetikos sekretoriumi Ernestu Monizu patvirtino Lietuvos pasirengimą įsigyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) iš karto, kai tik JAV kompanijos pradės jas eksportuoti. Su JAV energetikos kompanijomis Lietuvos atstovai jau yra pradėję derinti sąlygas, kad JAV pradėjus SGD eksportą dujos iškart galėtų keliauti ir į Lietuvą. Tai galėtų atsitikti jau po metų, teigiama Energetikos ministerijos pranešime.

Energetikos ministras Rokas Masiulis ragina visus šilumos gamintojus savanoriškai atskleisti tikruosius savo akcininkus, kad nebeliktų abejonių dėl jų veiklos skaidrumo. Jei šilumos gamintojai nesutiks to padaryti, svarstoma galimybė priimti teisės aktus, kurie įpareigotų atskleisti informaciją apie savininkus.

 Jeigu Švedija nuspręstų atsisakyti branduolinės energetikos, tai paskatintų naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą, mano šalies energetikos ministras. Visagino AE projektas šiuo metu iš esmės nevystomas, teigiant, kad konsultuojamasi su galimomis partnerėmis Latvija bei Estija ir Japonijos korporacija „Hitachi“. „Vienas iš tokių didesnių stimulų šiam projektui galėtų būti švedų sprendimas dėl savo atominių ateities.

Vyriausybė ir Seimas dar šiemet turėtų patvirtinti naują Lietuvos energetikos strategiją, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. „Energetikos ministerija ruošia konkurso sąlygas, kurios bus paskelbtos ir samdysimės strategijos rengėją ir galbūt net Seime rudens sesijoje bus patvirtintas dokumentas“, – antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje sakė R. Masiulis.

  Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomai šilumos tiekimo įmonei „Vilniaus energija“ iki šiol nepasirinkus gamtinių dujų tiekėjo ir dujas perkant brangiau biržoje, energetikos ministras tokią situaciją vertina neigiamai.   „Kaip rodo kitų miestų pavyzdžiai, konkursus dėl dujų pirkimo galima baigti sklandžiai ir laiku, o vartotojai tuose miestuose už dujas jau moka mažiau. Vienintelė „Vilniaus energija“ vilkina konkursą dėl neva neaiškių sąlygų.

 Sėkmingai įgyvendinus suskystintųjų gamtinių dujų (SDG) terminalo projektą, Vyriausybės, kaip teigia energetikos ministras Rokas Masiulis, laukia kitas iššūkis – Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio pertvarkos projektai. „Kiti iššūkiai, kuriuos matau, - tai šilumos sektorius.

Kainų komisijai penktadienį nepatvirtinus 280 mln. litų vertės „Gazprom“ dujų kainos permokos grąžinimo tvarkos šilumos gamintojams ir kitiems didiesiems vartotojams, tai neturėtų sukliudyti nuo sausio dar 20 proc. sumažinti dujų kainą, teigia energetikos ministras. Energetikos grupės „Lietuvos energija“ vadovas teigia, kad bus ieškoma būdų, kaip įteisinti permokos grąžinimą.

Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Aprimus visaliaudinei šventei dėl atplaukusio suskystintų gamtinių dujų terminalo – puiki proga pakalbėti ne tik apie politinę šio projekto naudą, bet ir apie skaičius. Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su energetikos ministru Roku Masiuliu. – Pone ministre, turbūt aišku, kad 500 mln. kubinių metrų dujų iš „Statoil“ šis terminalas neturėtų apsiriboti. Norint mažinti savikainą, reikia didinti apimtis.

Rita Miliūtė, LRT Televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Klaipėdą pasiekus pirmajam Baltijos šalyse suskystintųjų dujų terminalui, Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad tai vienas iš keleto projektų, galinčių užtikrinti nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių. „Mes esam dabar bazinę nepriklausomybę užsitikrinę, bet jinai tikrai mūsų netenkina.

 Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, kad dujų permoka nebuitiniams vartotojams būtų grąžinta per dvejus metus. Išsamią maždaug 280 mln. litų permokos grąžinimo tvarką turės parengti bendrovė „Lietuvos dujos“. „Taip, Vyriausybė patvirtino principą, kad kainos korekciją reikia išdėlioti per sekančius dvejus metus.

Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad, sumažėjus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui, kitais metais gali mažėti ir elektros kaina. „Nuo kitų metų VIAP (biudžetas – BNS) sumažės apie 60 mln. litų, ir tai turėtų nulemti, kad elektros kaina nedidės, gal yra šiek tiek tendencijos ir sumažėti“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė R. Masiulis.

Vyriausybė, pritarusi 2015 metų biudžeto projektui, siūlo panaikinti 9 proc. PVM lengvatą šildymui ir teigia, kad socialiai remtinų žmonių kompensacijoms biudžete numatyta 168 mln. litų. Dėl to turi apsispręs Seimas. Energetikos ministras Rokas Masiulis “Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad PVM lengvata nėra socialiai teisinga: „Puikiai suprantame, kad čia klausimas yra daugiau politinis, nes tai liečia ir biudžetą, ir kitus dalykus.

Panaikinus lengvatinį šilumos energijos pridėtinės vertės mokestį (PVM), pabrangs iš biokuro gaminama šiluma, pripažino energetikos ministras. Rokas Masiulis sako, kad lengvatos naikinimas yra labiau politinis klausimas. „Viską reikia daryti protingai - reikia įvertinti ateities kuro rūšių vystymąsį, kadangi šilumoje vis daugiau naudojama biokuro, pasižiūrėti biokuro įvedimo tendencijas.

Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Naujojo energetikos ministro Roko Masiulio laukia SGD terminalo, kurio statyboms jis vadovavo, auditas. Jį užsakinės paties R. Masiulio vadovaujama ministerija. Kaip elgtis, kad nekiltų etikos dilemų, ministras žada tartis su specialistais. Tačiau dėl audito rezultatų R. Masiulis tikina nesijaudinantis, jam tik gaila dviejų mėnesių, kuriuos iššvaistė dėl Artūro Skardžiaus vadovaujamos komisijos tyrimo.

Pranešama, kad AB „Klaipėdos nafta“ stebėtojų taryba 2014 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimus iš valdybos narių atšaukti Roką Masiulį ir nauju nariu išrinkti Mantą Bartušką. Naujai paskirtas Bendrovės valdybos narys Mantas Bartuška nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. yra paskirtas AB „‚Klaipėdos nafta“ generaliniu direktoriumi. Jis taip pat yra ir BALTPOOL UAB valdybos pirmininkas.