robotas

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pasaulio lietuviams pristatė ateities scenarijų, kuris privertė suklusti visus – mūsų darbus perima robotai. Specialisto teigimu, darbingo amžiaus gyventojų reikia vis mažiau, nes kompiuteris revoliucionuoja pasaulį. Labiausiai paliečiamų sektorių sąraše – pramonė, transportas ir net paslaugų sektorius… Skaitmeninės revoliucijos galia Pasak N. Mačiulio, svarbus klausimas - kas gali lemti tolimesnį spartų augimą, kai naujų inovacijų iš esmės neatsiranda.

Vokietijoje, diuseldorfo uoste yra viena neįprasčiausių stovėjimo aikštelių pasaulyje. Ji nuo tradicinių stovėjimo aikštelių skiriasi tuo, jog joje automobilius stato ne žmogus, bet robotas. Nors automobilį galite pastatyti patys, tačiau pasak Diuseldorfo oro uosto vadovybės, šį darbą siūloma patikėti specialiai stovėjimo aikštelei sukurtam robotui, kuris suras laisvą vietą jūsų automobiliui ir jį į ją pastatys.

Kompanija Google paskutiniu metu aktyviai domisi robotais. Mašinos gali būti naudingos, tačiau tam tikros sąmokslo teorijos teigia, jog ateis laikas, ir žmonija bus sunaikinta jų pačių sukurto dirbtinio intelekto, valdančio robotizuotas sistemas. Tačiau panašu, jog mirtino susidūrimo su robotais išvengs Google įkūrėjai Sergey Brin ir Larry Page. Nors niekas negali pasakyti, jog tarp žmonių nuolat sukiojasi robotai – žudikai, tačiau Google jau ėmėsi saugumo priemonių.

Vita Ličytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Į klausimą, kaip pasaulis atrodytų be bičių, galima atsakyti taip: be jų kiltų didžiulė problema, kaip išmaitinti daugiau nei 7 mlrd. planetos gyventojų, mat bitės atsakingos mažiausiai už trečdalį mūsų kasdienio maisto. Dar Albertas Einsteinas prognozavo – jei bitės išnyktų, žmonija išvertų vos kelerius metus. Tokias liūdnas hipotezes mokslininkai kelia ne šiaip sau – bičių pasaulyje sumažėjo nepaprastai daug.

D. Britanijos mokslininkai ir inžinieriai pagamino pirmąjį pasaulyje robotą - apsaugininką, kuris veikia autonomiškai ir saugo jam patikėtas patalpas 24 valandas per parą. Bobu pavadintas apsauginis buvo sukurtas Birmingemo universitete vykdant 12,3 mln. svarų vertės projektą STRANS, kurio paskirtis - išmokyti robotus racionalių ir savarankiškų veiksmų realiomis jų aplinkos sąlygomis. Tokie robotai galėtų būti naudojami kaip namų ruošos pagalbininkai ar apsauginiai.

NASA Aliaskoje išbandė kosminį robotą, kuris bus siunčiamas į Jupiterio palydovą Europą. Šios mašinos valdymui pirmą kartą pasitelktas palydovinis ryšys, o judėjimui pasirinktas po vandeniu slūgsantis ledo paviršius. Spartusis aparatas (BRUIE) yra NASA laboratorijoje sukurtas dviratis robotas. Jo paskirtis – tyrinėti apledėjusius vandens telkinius atokiose planetose arba jų palydovuose. Kaip pagrindą roboto judėjimui mokslininkai nusprendė panaudoti ledo apačią. Regis, ši idėja pasiteisino.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai sukonstravo tokią sistemą: fotoaparatas nufoto-grafuoja gintariuką, programa įvertina spalvą ir tada mineralas nukreipiamas į reikiamą kibirėlį. Jei vienas žmogus 1 gintarą surūšiuodavo per 1 sekundę, tai automatizuota linija 7-10 gintarų! „Viršininkas pasikviečia darbuotoją į kabinetą ir įteikia jam atleidimo lapelį. Darbuotojas susijaudina. Ar tai liūdesio ar džiaugsmo ašara? Robotas, užėmęs darbo vietą, žmogui suteikia naują gyvenimą.

Nuo langų plovimo iki sudėtingų mokslinių tyrimų – šešiakojis robotas galėtų atlikti daugybę darbų. Tačiau kol kas svarbiausia šešiakojo funkcija – gebėti žengti nelygiu paviršiumi. Tipinį šešiakojį robotą gudriau, pasak jį išradusio dr. Tomo Lunecko, galima vadinti supaprastintu vabzdžio modeliu. „Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai labai paprasta, nieko ypatingo, bet tai pasiekti be galo sudėtinga.

Daugelis tėvų paliudys, jog atžalų auklėjimas yra vienas sunkiausių darbų pasaulyje. Negana to, jų išlaikymas dar ir brangiai kainuoja. Todėl kyla klausimas – kodėl racionalūs žmonės apskritai nusprendžia jų turėti? Neseniai dviejų JAV ekonomistų paskelbtame tyrime nagrinėjamas būtent šis klausimas.

Pasaulinis garsiojo Rubiko kubo (3x3) rinkimo greičio rekordas vėl sumuštas: tai padarė britų inžinierių Davido Gilday'aus ir Mike'o Dobsono pagamintas „Lego“ robotas „Cubestormer 3“. Jis tai padarė per 3,253 sekundės, pranešė „Engadget.com“. Ankstesnysis rekordas, kuris buvo pasiektas 2011 m. rudenį, priklausė kitam „Cubestormer“ roboto modeliui „Cubestormer 2“. Tada Rubiko kubas buvo sudėtas per 5,27 sekundės.

Japonijos bendrovės „Marutoni Seiko“ ir Gifu universiteto specialistai sukūrė robotą - medkirtį. Pagrindinė jo paskirtis – sliuogimas medžių kamienais ir šakų genėjimas, praneša „IEEE Spectrum“. Pasak roboto kūrėjų, jis turi taupiai energiją vartojantį grandininį pjūklą ir moka prisitaikyti prie medžio kamieno ypatumų. Šios naujovės didžiausias pranašumas yra tas, kad po medžius laipiojantis robotas išvaduos medkirčius nuo pavojingo sunkių šakų genėjimo. Roboto-medkirčio masė yra 13 kg.

Du Kinijos programuotojai sukūrė roboto, skirto žaidimui „Flappy Bird“ žaisti, prototipą. Šis mobilusis žaidimas internete dažnai vadinamas mobiliuoju narkotiku, nes pabandžiusieji jį žaisti dažniausiai nebepajėgia nuo jo atsiplėšti, o ilgalaikis  žaidimo procesas žaloja psichinę sveikatą . „Plasnojantis paukštis“ dar neseniai pirmavo populiariausių mobiliųjų žaidimų parduotuvių sąrašuose ir JAV, ir Europoje: kiekvieną dieną „Flappy Bird“ iš aplikacijų parduotuvių parsisiųsdavo daugiau nei ...

Vienoje Kauno gėlių parduotuvėje dirba robotas - floristas. Roboto floristo idėja gimė UAB „Tarp gėlių" įmonės vienam iš savininkų Sigitui Mankui prieš ketverius metus. Pasak jo, robotas, vardu Jonas, analogų neturi nei Lietuvoje, nei visame pasaulyje. Direktoriaus teigimu, gėles į vazonėlį smaigstantis robotas kol kas neatlieka tikro floristo vaidmens, tačiau linksmina klientus.

Jaunieji Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinieriai pristatė nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką. Ranka itin tiksliai atkartoja plaštakos judesius ir gali pakeisti žmogų įvairiose situacijose – paimti ir perkelti tam tikrus daiktus, esančius sunkiai pasiekiamose ar sveikatai pavojingose vietose. Robotinė ranka unikali tuo, kad juda lygiai taip pat, kaip ir ją valdančio žmogaus plaštaka – įprastas vieno piršto sulenkimas užfiksuojamas per 38 skirtingas pozicijas.

Mokslininkai teigia sukūrę naują skraidantį mechanizmą, kuris stabiliai sklando ore plasnodamas sparnais. Ankstesnio dizaino vadinamieji „plazdenantys aparatai“ imitavo vabzdžių judesius, tačiau naujojo įrenginio judėjimo principas yra paremtas medūzos plaukimo vandenyje technika. Niujorko universiteto mokslininkai Leifas Ristrophas ir Stephenas Childressas sugeba išlaikyti savo skraidantį prototipą vertikalioje padėtyje ir atlaikyti pusiausvyros sutrikimus.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje paskelbė naują savo sukurto roboto „RoboSimian“ galimybes iliustruojantį vaizdo įrašą. Tai į vorą panašus 4 galūnes ir daugybę sąnarių turintis robotas, skirtas paieškos ir gelbėjimo operacijoms vykdyti sudėtingomis sąlygomis. Praėjusių metų gruodį vykusiose Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūros DARPA surengtose robotų varžybose „DARPA Robotics Challenge“ jis užėmė 5 vietą.

Kompanija „Thinkmodo“ sugalvojo originalią idėją, kaip išgarsinti naują filmą „Devil‘s Due“. Lėlė robotė buvo paguldyta į nuotoliniu pulteliu valdomą vaiko vežimėlį. Susirūpinę paliktu vežimėliu Niujorko gyventojai prieidavo patikrinti, ar jis tuščias, tačiau netikėtai iš jo iššokusi lėlė išgąsdindavo žmones, rašo people.com.

Robotai po truputį integruojasi į mūsų kasdienį gyvenimą. Nors jie yra ne kiekvieno namuose, tačiau daugelis turbūt jau girdėjo apie robotus – dulkių siurblius. Tačiau išmanios mašinos ne tik siurbia arba plauna grindis. Jos gali skusti daržoves, gramdo purvą baseinuose… ir plauna langus – kodėl gi ne? Parodoje „CES 2014“ kompanija „Ecovacs“ pademonstravo robotą „Winbot“, kuris gali atlikti būtent tokį darbą. Jis gali judėti po vertikalius paviršius, šalindamas nuo jų dulkes ir purvą.

Robotai – arachnidai, lakstantys po gatves ir šaudantys ir lazerinių ginklų, skamba tarsi fantastinio filmo siužetas. Vis tik tokie jau egzistuoja. Tiesa, voras ne toks jau ir didelis, o ir lazeris negali sukelti žmogui didesnių problemų, tačiau pirmas žingsnis jau padarytas. Vorą primenantį robotą sukūrė entuziastas, žinomas slapyvardžiu „DIY Laser Guy“. Jis tiesiog paėmė radijo ryšiu valdomą žaisliuką „Attacknid“ ir prie jo primontavo mėlyną lazerį.

Ciuricho Aukštosios technikos mokyklos  „ETH Zurich“ (Šveicarija) mokslininkai pranešė pagaminę savarankiškai judantį kubo formos robotą. „Cubli“ roboto kraštinės ilgis yra vos 15 cm. Jis gali judėti savarankiškai perversdamas save per vieną iš briaunų.

Japonijos nacionalinio Informatikos instituto mokslininkai kuria „Todai Robot“ pavadintą robotą, kuris turėtų sėkmingai išlaikyti stojamuosius egzaminus (testus), stojant į Japonijos aukštąsias mokyklas. Apie tai pranešė „The Japan Daily Press“. Skelbiama, kad šis robotas bus programinis: mokslininkų sukurtą programinę įrangą bus galima leisti įprastiniuose asmeniniuose kompiuteriuose, sakoma pranešime.

Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūros (DARPA) užsakymu roboto „Atlas“ prototipą kurianti JAV bendrovė „Boston Dynamics“ tikrai neapsidžiaugė šį mėnesį atlikto vieno jo bandymo rezultatais. Bandydamas pereiti atsitiktinai išmėtytų šiukšlių ruožą, „Atlas“ užkliuvo už medinio balkio ir būtų gėdingai nudribęs, jei ne pagalbinė apsaugos sistema, sauganti brangią mašiną nuo mechaninių pažeidimų.

Japonijos bendrovė NEC netrukus pasiūlys rinkai naują paslaugą, padedančią toli vienas nuo kito gyvenantiems šeimos nariams palaikyti tiesioginį ryšį per naminius robotus. NEC sukurtas robotas „PaPeRo Petit“  yra integruotas su kompiuterinių „debesų“ technologijomis, kurios užtikrina žmonių kalbos atpažinimą, sakoma NEC pranešime. „PaPeRo Petit“ yra 24 cm aukščio ir sveria 1,3 kg.

Austrijos Hinterštoderio komunoje nutiko neįprastas įvykis. Nedidelis naminis robotas-valytojas netikėtai įsijungė, užsiropštė ant elektrinės viryklės ir susidegino. Vietos spauda šį įvykį pavadino „pirmąją roboto savižudybe“, praneša „Daily Mail“. Nelaimingas robotas ne tik išsilydė, tačiau vos nesudegino viso savo šeimininkų buto. Dėl ugnies ir dūmų ugniagesiams teko evakuoti visus namo gyventojus. Tą dieną buto savininkas pastatė robotą ant stalo, kad jis surinktų išbertas kruopas.

Robotas – asistentas „Robonaut“, kuris buvo sukurtas NASA specialistų bei astronautų, kad šie gautų pagalbininką savo nelengvame darbe, nuo šiol turės naują modifikaciją. Anksčiau robotas – humanoidas turėjo pažangias rankas, kuriomis galėjo atlikti sudėtingas operacijas. Dabar, sprendžiant iš NASA pranešimo, robotas gavo ne ką mažiau pažangias kojas. Nuo šiol „Robonaut“ ūgis sudaro 2,5 metro, o svoris – beveik 227 kilogramus.

Vasarį kino teatrus pasieksiančio filmo „Robotas policininkas“ anonse – nenugalimas žmogaus ir mašinos derinys „Kodėl Amerika tokia robofobiška?“ – naujausiame filmo „Robotas policininkas (angl. „RoboCop“) anonse klausia aktoriaus Samuelio L. Jacksono herojus. Tačiau jau netrukus šaliai tenka susipažinti su nauja technologija – dar neregėtu žmogumi-mašina, kurio pagrindinė misija – užtikrinti tvarką ir žmonių saugumą.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos inžinieriai pademonstravo robotą, kuris galės judėti stačiomis uolų sienomis ir kalnų šlaitais naudodamas šimtus trumpų kabliukų, kuriais bus užsikabinama už nelygumų. Robotas vadinasi LEMUR IIB. Kiekviena iš jo „rankų“ turi daugiau nei 750 kabliukų, kurie kabinasi už grubaus asteroido ar kitos planetos paviršiaus.

Japonai nuo seno garsėja ypatingu domėjimusi robotais: juos konstruoja ne tik inžinieriai ir robototechnikos specialistai, bet ir daugybė pavienių entuziastų. Vienas iš jų sukūrė nedidelį naminį robotą „Hinamitetu“, demonstruojantį ant skersinio tikro gimnasto talentą. Robote įrengtas fotodaviklis padeda jam tiksliai atlikti reikimus judesius.

Vilniuje pradėjo veikti biocheminių ir imunologinių kraujo tyrimų robotas, kuris automatiškai skirsto pacientų kraujo mėginius į automatinius analizatorius, pranešė Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija. Pasak jos atstovų, robotą kraujo tyrimams atlikti pastatė medicininių tyrimų laboratorija „Sosdiagnostika“. Pasitelkusi robotą, laboratorija galės per dieną atlikti iki 20 000 kraujo tyrimų šalies gyventojams.

Nors daugelis turbūt neprisimena, kada paskutinį kartą popieriaus lape savo ranka rašė laišką arba vietoj SMS žinutės su palinkėjimais siuntė atviruką su savo parašytais sveikinimais, ranka rašyti asmeniniai tekstai daugelyje totaliai kompiuterizuotų šalių laikomi didelės pagarbos ir dėmesio kitam ženklu. Tik bėda ta, kad ne visi turi laiko (o gal ir noro) vedžioti rašikliu po popieriaus lapą, be to, nuo nuolatinio naudojimosi kompiuterių klaviatūromis nukenčia ne vieno rašysena.

Robotikos mokslas tyliai žengia į priekį, daugeliui mūsų to net neįtariant. Robotizuoti įrenginiai ir sistemos jau pakeitė didžiąją dalį žmonių gamyklose – dabar tam, kam anksčiau atlikti reikėjo 100 žmonių, tereikia penkių arba dešimties, nes daug procesų vyksta automatizuotų sistemų ir technologijų pagalba.

Šimtus metų šuo laikytas geriausiu žmogaus draugu. Tačiau mokslininkai pateikia įrodymų, kad šuo žmogų į robotą iškeis, vos tik šis pasiūlys maisto, praneša dailymail.co.uk. Nauji tyrimai parodė, kad šunys su robotais bendrauja labai panašiai kaip ir su žmonėmis, jei pirmieji atrodo „bendraujantys“. Eksperimento vykdytojai tyrė, kaip šunys reaguoja į roboto judesius, kuriais buvo nurodoma maisto kryptis.

„Google“ vėl kuria naują sisteminę įrangą ir tai daro bendradarbiaudama su įprastais panašių prietaisų gamintojais. Vis dėlto, šįkart tai yra automobilis. Amir Efrati pranešime apie „Google“ tyrimus kalbama apie tai, ko prireiks kompanijai, norint sukurti savo automobilį. Buvo kalbamasi su „Continental“ ir „Magna International“ dėl detalių teikimo.

Iki „DARPA“ konkurso „Robotics Challenge“ liko vos keturi mėnesiai, ir jo dalyviai jau ruošia jam savo robotus. Štai „RoboSimian“, kurį kurią NASA reaktyvinio judėjimo laboratorija (JPL), kol kas dar nėra baigtas, tačiau jis sugeba daryti prisitraukimus ant skersinio. Skirtingai nuo daugelio komandų, kurias sudaro didelių kompanijų ar laboratorijų atstovai, JPL nusprendė nedaryti roboto – humanoido. „RoboSimian“ dar vadinamas beždžioniškuoju robotu, būtent kaip beždžionė mašina ir atrodo.

Filmų trilogiją „Terminatorius“ su Arnoldu Švarcnegeriu, matyt, matė ne vienas iš mūsų skaitytojų. Juose pasakojama apie robotų sukilimą, kuriuos valdė dirbtiniu intelektu apdovanotas kompiuteris „Skynet“. Pirmose dviejose „Terminatoriaus“ dalyse robotai be žmogiškojo pavidalo kadre pasirodydavo retai.

Kai kurie robotų ekspertai vis daugiau dėmesio skiria biologinei mimikrijai, stengdamiesi imituoti vabzdžių judėjimą kaip ypač efektyvų. Įdomių rezultatų pasiekė Berklio universiteto tyrėjai, sukūrę mažą robotą, pavadintą STAR (Sprawl Tuned Autonomous Robot – besikeičiančio aukščio autonominis robotas). Jis, visai panašiai kaip vabzdys, gali kiek keisti savo aukštį, taigi ir svorio centrą, kojų atramos į žemę kampą ir taip prisitaikyti prie įvairiausių kelyje pasitaikančių kliūčių – pavyzdžiui,...

Japonija sekmadienį paleido krovininę raketą, kuri gabena atsargas Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) įgulai ir mažą robotą, kuris tapti kompanionu vienam šios šalies astronautų. Raketa H-2B iš Tanegašimos salos Japonijos pietuose pakilo 4 val. 48 min. vietos (šeštadienį 22 val. 48 min. Lietuvos) laiku, parodė Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA). "Modulis HTV4 nuo raketos atsiskyrė kaip numatyta ir tęsia savo kelionę į TKS", - per transliaciją internete paskelbė JAXA atstovas.

Nors vos prieš tris mėnesius šis tarakoną primenantis ir nuotaikingai striuoksintis šešiakojis robotas, kurį sukonstravo Pensilavnijos universiteto robotikos specialistai, judėjo ne taip koordinuotai ir dažnai griuvinėjo, dabar jos pasirodymas – įstabus. Jis savo kelyje įveikia įvairiausias kliūtis ir vieną gražią dieną gali išpildyti jo konstruktorių svajonę – tapti gelbėjimo misijų robotu. O kol kas – įspūdingas pasirodymas parkūro stiliumi.

Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai, galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių.

Galbūt ateityje, bevaikštant po meno galeriją, jūsų dėmesį patrauks meniškai nutapytas peizažas, įdomių potepių portretas ar senamiesčio vaizdas, ir pasidarys įdomu, kas yra šių kūrinių autorius. Parašas paveikslo apačioje – „David“ gali ir nieko nesakyti, tačiau tikriausiai nustebsite sužinoję, kad iš tiesų tai ne žmogus, o kompiuteris – dailininkas, ir tiksliau jį būtų pavadinti e–Davidu.

Šis įrenginys labiau panašus į kamuoliuką, kuriame galima patalpinti žiurkėną, kad šis bėgiotų po kambarį, tačiau kartu negalėtų nieko sugraužti. Vis tik su graužikais tai neturi nieko bendra: tai yra robotas „Rosphere“, kuris greitu metu imsis prižiūrėti daržuose esančius augalus. Robotas sukurtas Madrido Politechninio universiteto mokslininkų. Be mechanizmo su švytuokle, kuri įrenginiui leidžia ristis, jame dar įmontuotas Wi-Fi modulis ir daugybė sensorių.

Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūra (DARPA) pristatė JAV bendrovės „Boston Dynamics“ sukurto roboto „Atlas“ prototipą. Ši žmogaus pavidalo mašina labai primena roboto T-800 mechaninį skeletą iš mokslinės fantastikos filmo „Terminatorius“. „Atlas“ turi galvą, dvi rankas ir dvi kojas, jo ūgis - 188 cm, svoris - apie 150 kg, pečių plotis - 76 cm.

Yra du populiariausi ateities vertinimai: visos mūsų problemos išnyks ir gyvensime ilgai ir laimingai arba išnyksime. Antrasis variantas atrodo vis įtikinamesnis, kai pažiūrime į technologijų pažangą, oro sąlygų pokyčius, valdžios sprendimus... Listverse.com pateikia apie aspektus, kurie gali mūsų ateitį paversti tikru pragaru. 5. Naftos stygius Naftos isgavimas (nuotr. Listverse.com) (nuotr. Balsas.

Visai neseniai pasaulį išvydo du robotai, kurie buvo sukurti specialiai tam, kad nesikuklindami galėtų įspėti savo šeimininką, kai šiam jau privalu pasikeisti kojines ar išsivalyti dantis. Japonų mokslininkų sukurtas moteriškos išvaizdos humanoidas ir robotas-šuo gali užuosti žmogaus burnos ar pėdų kvapą, jį įvertinti ir pažerti kandžių komentarų, skatinančių kuo greičiau griebtis priemonių – išsivalyti dantis ar pasikeisti kojines. Humanoidė Kaori-chan – rudaplaukė, mėlynų akių robotė.

Vokietijos Dirbtinio intelekto tyrimų centro (Deutsche Forschungszentrum für Künstliche Intelligenz, DFKI) mokslininkai ir inžinieriai kartu su kolegomis iš Brėmeno universiteto sukonstravo beždžionės pavidalo robotą, kuris optimizuotas naudojimui Mėnulyje, pranešė „Gizmag“. „iStruct“ pavadinto vokiško roboto kol kas niekas nesiruošia skraidinti į Mėnulį, tačiau, pasak specialistų, gali būti, kad tolimesnėje ateityje būtent tokio pobūdžio robotai darbuosis Mėnulio tyrimų misijose.

Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūros DARPA užsakymu JAV sukurtas roboto, galinčio aptikti ir nukenksminti minas į žmogaus panašiomis rankomis, prototipas. Šis įrenginys buvo kuriamas vykdant Dvirankės išmanios robotizuotos platformos (Bimanual Dexterous Robotics Platform, BDRP) projektą. Robotu „Sally“ neformaliai pramintas įrenginys yra modernizuota prieš 5 metus pagaminto minas nukenksminančio roboto versija, sakoma DARPA pranešime.

Robotas, kurį sukūrė Kornelio universiteto specialistai, bando atspėti, ką darys žmogus, kad galėtų laiku jam pagelbėti. Robote įdiegtas algoritmas stebi žmogų ir savo „smegenyse“ perrinkinėja labiausiai tikėtinus veiksmus, kuriuos žmogus gali atlikti artimiausiu metu. Robotas naudoja sensorinių pilną kontrolerį Microsoft Kinect ir trimatės vaizdinės medžiagos duomenų bazę, kad galėtų lengviau nuspręsti, kokią situaciją jis stebi, asocijuodamas atitinkamus daiktus su būsimais veiksmais.

Sukurti robotą nėra taip jau paprasta. Visiems būtų daug lengviau, jei jie kaip nors susirinktų patys. Ir tai ne pasaka – štai robotas, kurį iš pradžių galima atspausdinti, o vėliau jis pats ims ir susirinks. Įrenginių galimybė susirinkti patiems pasiekiama pasitelkus formą prisimenančius polimerus, kurie veikiami karščio susitraukia. Atspausdinus tokius polimerus ant paruošto ruošinio su įlinkimais, tampa įmanoma gauti tokią konstrukciją, kuri įgyja reikiamą formą ją pašildžius.

Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai žurnale „Science“ pranešė sukūrę itin mažą skraidantį robotą, kopijuojantį musės skraidymo ypatumus. Pranešama, kad kol kas šis robotas yra laideliu prijungtas prie išorinio maitinimo šaltinio, tačiau skraido gana stabiliai, moka pakibti vietoje ir gerai vykdo operatoriaus nurodymus. Robotą kūrusi mokslininkų grupė gilinosi į vabdžių skraidymo ir jų aerodinamikos ypatumus.