rinkimai
Rinkimai
Rinkimai Lietuvoje – tai procesas, kai šalies piliečiai balsuodami išreiškia savo valią rinkdami atstovus į įvairias valdžios institucijas. Lietuvoje vyksta kelių tipų rinkimai: Seimo rinkimai, Prezidento rinkimai, Europos Parlamento rinkimai bei savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Šie rinkimai reguliariai vyksta pagal nustatytą grafiką ir yra pagrindinis demokratijos mechanizmas šalyje, leidžiantis piliečiams tiesiogiai dalyvauti valdžios formavime.
Seimo rinkimai vyksta kas ketverius metus, renkant 141 Seimo narį, kurie atstovauja tautai įstatymų leidžiamojoje institucijoje. Seimo rinkimai Lietuvoje yra mišrūs – 70 narių renkama pagal proporcinę sistemą, o likę 71 – vienmandatėse apygardose pagal daugumos balsavimo sistemą. 2024 m. spalio 13 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
Prakalbo apie pasirinkimus artėjančiuose Seimo rinkimuose: „Rinkėjai sprendžia ne matematiškai“
Prezidento rinkimuose trečias likęs advokatas Ignas Vėgėlė sutiko su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio dėlione rinkimuose ir viltingai žvelgdamas laukia penktadienį vyksiančio partijos tarybos verdikto. Advokatas kandidatų sąraše nori būti 141-oje pozicijoje.
Ekspertas atskleidė, ko iš Kamalos Haris tikisi demokratai: „Tada partija bus patenkinta“
Jungtinių Valstijų lyderis Joe Bidenas neatlaikė spaudimo – jis sudrebino pasaulį staiga paskelbęs, kad traukiasi iš kovos dėl prezidento posto. Nedelsdamas savo įpėdine Bidenas paskelbė viceprezidentę Kamalą Haris.
DIENOS PJŪVIS. Džiaugtis ar liūdėti – kodėl nesisteminiai veikėjai Lietuvoje negali būti vienoje valtyje?
Prezidento rinkimuose trečias likęs advokatas Ignas Vėgėlė sutiko su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio dėlione rinkimuose ir viltingai žvelgdamas laukia penktadienį vyksiančio partijos tarybos verdikto. Advokatas kandidatų sąraše nori būti 141-oje pozicijoje.
Kiti visuotiniai rinkimai Vokietijoje vyks 2025 m. rugsėjo 28 dieną
Kiti visuotiniai rinkimai Vokietijoje vyks 2025 m. rugsėjo 28 d., trečiadienį nusprendė ministrų kabinetas.
Vyriausybės pasiūlytą datą dar turi patvirtinti prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, tačiau tai dažniausiai tik formalumas.
Pastaruosius rinkimus 2021 m. laimėjo kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai. Jis sudarė trišalę koaliciją su Žaliųjų ir liberalia Laisvųjų demokratų partijomis.
Konservatoriai praranda žvaigždes, bet opozicija džiūgauja: „Iš partijos bėga ikonos“
Artimiausiuose Seimo rinkimuose nedalyvausianti konservatorė Monika Navickienė traukiasi iš didžiosios politikos, bet partijoje pasilieka. Navickienė sako, kad padės konservatoriams ruoštis rinkimams, nešios lankstinukus. Apie tai išgirdusi opozicija žodžių į vatą nevynioja ir tikina, kad prieš pat rinkimus partija patiria fiasko – praranda ryškiausią partijos žvaigždę.
Buvusi ministrė, konservatorių žvaigždė Monika Navickienė traukiasi iš aktyvios politikos.
Aktorius, demokratų rėmėjas Clooney paragino Bideną pasitraukti iš rinkimų
Amerikiečių aktorius George'as Clooney trečiadienį paragino Jungtinių Valstijų prezidentą Joe Bideną nutraukti savo rinkimų kampaniją dėl antrosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose.
G. Clooney yra vienas pagrindinių Demokratų partijos lėšų rinkimo renginių organizatorių.
Paskelbus rinkimų rezultatus prancūzai užplūdo šalies gatves: „Siaubingai palengvėjo“
Istoriniai Prancūzijos parlamento rinkimai baigėsi netikėta pergale. Nepaisant to, kad pirmajame ture pergalę išplėšė kraštutinių dešiniųjų partija su Marine Le Pen, vakar triumfavo Kairysis frontas.
Dabartinis ministras pirmininkas Gabrielis Attalis jau paskelbė apie savo atsistatydinimą, o kas sudarys naują vyriausybę – neaišku.
Apie tai – TV3 žinių reportaže.
Liono gatvėse dešiniųjų ir kairiųjų šalininkai svaido vieni į kitus ugnį.
Politologai apie Prancūzijos parlamento rinkimų rezultatus: „Tai turbūt nėra gera žinia Lietuvai“
Prancūzijos parlamento rinkimuose nei vienai partijai neiškovojus daugumos, šalis susilpnės ir susidurs su nestabilumu, o tai nėra gera žinia panašų požiūrį į užsienio politiką ir gynybos klausimus turinčiai Lietuvai, sako politologai.
Prancūzijos kairieji šią savaitę įvardys savo kandidatą į premjerus
Prancūzijos kairieji per šią savaitę išsirinks kandidatą į ministrus pirmininkus iš savo koalicijos, pirmadienį pareiškė Socialistų partijos lyderis Olivier Faure'as.
O. Faure'o socialistai yra viena iš kairiųjų partijų, sudarančių Naująjį liaudies frontą (NFP) – aljansą, kuris sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose laimėjo daugiausia vietų, bet ne absoliučią daugumą.
Prancūzų rinkimuose kairieji nukovė kraštutinę dešinę, tačiau parlamentui gresia aklavietė
Prancūzijos kairiųjų koalicija sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose laimėjo daugiausiai vietų, atremdama kraštutinių dešiniųjų pakilimą, tačiau nesurinko daugumos.
Šie rezultatai Prancūziją priartina prie to, kad nė viena partija neturės daugumos, ir šalį gali ištikti politinis paralyžius.
REKLAMA
REKLAMA
Nerimas dėl rinkimų rezultatų: Prancūzijos parlamento darbas gali sustoti
Istoriniai rinkimai Prancūzijoje: prancūzai balsuoja gausiausiai per 40 metų. Apklausos rodo, kad prezidento Emmanuelio Macrono partija „Renesansas“ neišlaikys valdžios ir turės užleisti vietą Marine Le Pen vadovaujamiems kraštutiniams dešiniesiems arba radikaliai kairiesiems.
Apžvalgininkų nuomone, nė viena iš pirmaujančių partijų neužsitikrins daugumos, o kardinaliai skirtingos politinės jėgos dėl koalicijos greičiausiai nesiderės.
Artėjant antrajam rinkimų turui Prancūzijoje buvo užpulta vyriausybės atstovė spaudai
Likus kelioms dienoms iki svarbių parlamento rinkimų, Prancūzijos vyriausybės atstovė spaudai Prisca Thevenot buvo užpulta rinkimų kampanijos metu, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Emmanuelio Macrono vadovaujamo centristų aljanso „Ensemble“ kandidatė P. Thevenot, jos pavaduotojas ir partijos aktyvistas trečiadienio vakarą netoli Paryžiaus klijavo rinkimų plakatus prieš liepos 7-osios parlamento rinkimų antrą turą.
Šiandien Jungtinėje Karalystėje vyksta visuotiniai rinkimai: istorinė pergalė prognozuojama leiboristams
Ketvirtadienį Didžiojoje Britanijoje vyksta visuotiniai rinkimai, per kuriuos tikimasi, kad į valdžią grįš opozicinė Leiboristų partija ir baigsis beveik pusantro dešimtmečio trukęs konservatorių valdymas.
Visuotiniai rinkimai šalyje vyksta pirmą kartą po 2019 m., kai Borisas Johnsonas atvedė torius į pergalę, ir po ministro pirmininko Rishi Sunako netikėto sprendimo surengti juos pusmečiu anksčiau nei reikalaujama.
Britų laikraštis „The Sun“ pareiškė remiantis leiboristus JK parlamento rinkimuose
Britų bulvarinis laikraštis „The Sun“ trečiadienį pranešė, kad „atėjo laikas leiboristams“, taip išreikšdamas paramą pagrindinei opozicinei partijai, siekiančiai pergalės parlamento rinkimuose Jungtinėje Karalystėje.
Anot leidinio, konservatoriai po 14 valdymo metų yra išsekę ir susiskaldę.
Įtakingo laikraščio, kuris priklauso Ruperto Murdocho žiniasklaidos imperijai „News Corp“, paramą ne kartą yra užsitikrinę įvairaus plauko politiniai lyderiai.
Ekspertas apie konservatorių sąrašo TOP 10 atsidūrusią Navickienę: „Tie moralės standartai“
Konservatoriai baigė reitinguoti partijos kandidatų į Seimą sąrašą. Daugiausiai palaikymo partijos kolegos suteikė ir į pirmą vietą išreitingavo krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną.
Po jo rikiuojasi konservatorė, ką tik švietimo ministrės postą perėmusi, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Šeštu numeriu konservatoriai išreitingavo iš ministro posto dėl skandalingo skrydžio privačiu lėktuvu į Dubajų pasitraukusią Moniką Navickienę.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Iki liepos 22 d. galima registruotis dalyvauti Seimo rinkimuose
Liko trys savaitės, kai politinės kampanijos dalyviai dar gali užsiregistruoti dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, informuoja Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Politinės kampanijos dalyvių registravimas vyks iki šių metų liepos 22 d.
Šiuo metu VRK savarankiškais politinės kampanijos dalyviais jau yra registravusi 14 politinių partijų, 45 partijų iškeltus kandidatus ir vieną save išsikėlusį kandidatą.
Chaosas Prancūzijoje: tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, kilo susirėmimai, pastatytos barikados
Tūkstančiai žmonių sekmadienį Prancūzijoje išėjo į gatves protestuoti prieš kraštutinių dešiniųjų iškilimą, kai per pirmąjį parlamento rinkimų ratą stipriai pasirodė Nacionalinis sambūris (RN).
Žmonės Paryžiuje ir keliuose kituose miestuose susirinko protestuoti prieš Marine Le Pen partiją ir Prancūzijos poslinkį į dešinę. Remiantis pirminėmis prognozėmis, per pirmąjį pirmalaikių rinkimų ratą RN kartu su savo sąjungininkais kraštutiniais dešiniaisiais gavo 33–34,2 proc. balsų.
Trumpas gina savo sprendimą, kuriuo JAV pasitraukė iš Paryžiaus sutarties dėl klimato kaitos
Donaldas Trumpas gynė savo sprendimą, kuriuo jam prezidentaujant šalis pasitraukė iš Paryžiaus sutarties dėl klimato kaitos, pastarąją pavadindamas „Jungtinių Valstijų apiplėšimu“.
„Ją nutraukiau, nes nenorėjau švaistyti tų pinigų, nes jie su mumis elgiasi siaubingai“, – pirmuosiuose iki lapkritį įvyksiančių prezidento rinkimų per televiziją transliuotuose debatuose su J. Bidenu kalbėjo D. Trumpas.
Tarptautinė sutartis dėl klimato kaitos buvo „katastrofa“, sakė D. Trumpas.
Pasikeitė Seimo rinkimų prognozė: aiškėja, kam reikės padirbėti gerokai daugiau
Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai pažėrė staigmenų – konservatoriai aplenkė socdemus, netikėtai sužibėjo Laisvės partija. Ar iš šių ir kitų partijų pasirodymo jau galime numatyti, kam šypsosis sėkmė Seimo rinkimuose?
Politologai aiškina – nors Seimo rinkimų rezultatai bus kitokie vien dėl didesnio aktyvumo, akivaizdu, kad kai kurioms per gerai apie save galvojančioms partijoms per likusius mėnesius teks gerokai paplušėti, jei nenori patirti fiasko.
Prieš rinkimus JAV kyla įtampa: raumenis augina keistos grupuotės
Amerikai ruošiantis itin svarbiems prezidento rinkimams, šalyje kyla politinė ir ideologinė įtampa. Pirmą kartą per daugiau kaip pusšimtį metų ekspertai fiksuoja smarkiai išaugusį ekstremistinių grupuočių skaičių.
Kai kurios jų jau viešai perspėja – jei Donaldas Trumpas nelaimės, šalyje kils neramumai. Pasak politologų, ir pats D. Trumpas kaitina atmosferą – savo pasisakymais sėja nepasitikėjimą politine sistema ir teismais, verčia abejoti žiniasklaida.
Reikalauja įvesti balsavimą internetu, tačiau baugina kibernetinės atakos ir dar štai kas
Artėjant Seimo rinkimams, politikai vis garsiau reikalauja įvesti Lietuvoje internetinį balsavimą. Dalis parlamentarų įrodinėja, esą galint balsuoti iš namų, padidėtų rinkėjų aktyvumas. Tačiau kiti baiminasi kibernetinių atakų ir papirkinėjimo lavinos. Na, o Rinkimų komisijos užsakyta naujausia studija rodo, kad šios rizikos pagrįstos.
Internetinis balsavimas rinkimus pabrangintų dešimtimis milijonų eurų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
VRK: internetinį balsavimą Lietuvoje įvesti rekomenduojama sumažinus rizikas
Lietuvoje yra galimybė įdiegti internetinio balsavimo informacinę sistemą (IBIS), tačiau tai rekomenduojama daryti sumažinus socialines ir technologines rizikas, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) užsakymu atlikta ir trečiadienį pristatyta galimybių studija.
Prancūzija pasidalijo į dvi stovyklas: gatvėse – aršūs protestai
Šimtai tūkstančių prancūzų ėjo į gatves, kad aiškiai išreikštų savo nepasitenkinimą kraštutinių dešiniųjų politikais, kurie por rinkimų šalyje gali po rinkimų perimti valdžią. Po to, kai Emmanuelis Macronas paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus, šalis pasidalijo į dvi stovyklas.
Vieni rinkėjai aktyviai remia Europarlamento rinkimus laimėjusią Marine Le Pen ir jos radikalias prorusiškas idėjas, kiti prisijungė prie naujo kairiųjų partijų politinio aljanso – Liaudies fronto.
VRK patvirtino galutinius Europos Parlamento rinkimų rezultatus
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį patvirtino galutinius Europos Parlamento rinkimų rezultatus.
Mandatus naujos kadencijos Europos Parlamente iškovojo aštuonios partijos.
Daugiausia – tris – gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę beveik 21 proc. rinkėjų balsų. Du laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija su 17,6 proc. balsų.
Po vieną mandatą pasidalijo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (8,96 proc.), Laisvės partija (7,93 proc.
Lietuvoje EP rinkimuose gausiausiai balsavo Vokietijos, Lenkijos, Latvijos piliečiai
Lietuvoje sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose gausiausiai balsavo Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos piliečiai, antradienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Komisijos duomenimis, balsuoti Lietuvoje teise pasinaudojo 228 Europos Sąjungos (ES) piliečiai. Iš viso tokią teisę turėjo 7060 asmenų.
Anot VRK, Lietuvos atstovus į EP rinko 53 Vokietijos, 46 Lenkijos, 22 Latvijos piliečiai, 18 prancūzų, 17 italų ir 11 olandų.
Mažiausias rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose buvo Kroatijoje, Lietuva – antra nuo galo
Kroatijoje rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo tik 21,34 proc. rinkėjų. Tai žemiausias rodiklis tarp visų ES šalių, rodo pirmadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) duomenys.
Kroatija nusileido Lietuvai, kur rinkėjų aktyvumas buvo taip pat mažas ir siekė 28,9 proc., bei Bulgarijai, kur prie balsadėžių atėjo 31,8 proc. rinkėjų.
Tuo tarpu didžiausias aktyvumas fiksuotas Belgijoje – 89,2 proc. ir Liuksemburge – 82,3 proc. Abiejose šiose šalyse balsavimas yra privalomas.
Scholzo atstovas spaudai: Vokietijoje nebus pirmalaikių rinkimų
Vokietija neseks Prancūzijos pavyzdžiu ir nerengs pirmalaikių rinkimų, nepaisant to, kad valdančioji koalicija ES rinkimuose prastai pasirodė, pirmadienį pareiškė kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai.
„Įprastinė rinkimų data yra kitų metų ruduo. Tai ir planuojame padaryti“, – vyriausybės spaudos konferencijoje sakė Steffenas Hebestreitas.
Kandidatams į EP numeris 22 nešė sėkmę, tačiau tai nepadėjo jiems iškovoti mandatų
Per sekmadienį vykusius rinkimus Europos Parlamento (EP) nario mandato siekusiems politikams didžiausią sėkmę nešė paskutinis partijų kandidatų sąrašų numeris 22. Šiuo numeriu įrašyti kandidatai daugiausia pelnė rinkėjų simpatijų.
Tai parodė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) suskaičiuoti kandidatams per reitingavimą atiduoti pirmumo balsai.
Išrinktiems Europos Parlamento nariams – didžiulės algos, pensijos ir gausios privilegijos
Sekmadienį Lietuva išsirinko 11 Europos Parlamento (EP) narių. Artimiausius kelerius metus jie ne tik spręs pagrindinius Europos Sąjungos politinius reikalus, bet ir mėgausis įvairiomis privilegijomis.
Negalutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, į EP pateko Konservatoriai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Paulius Saudargas, socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Vytenis Povilas Andriukaitis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga.
Po nesėkmingų EP rinkimų Darbo partija šauks tarybos posėdį: skaičiai nedžiugina
Sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) mandatų negavusios Darbo partijos taryba rinksis aptarti nesėkmės priežasčių, sako pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas.
„Skaičius visi matome, jie nedžiugina. Rinkimai yra kokie yra, o toliau reikia išsimiegoti, pasidaryti analizę ir daryti atitinkamus sprendimus“, – Eltai teigė V. Bukauskas.
„Per tą 20 metų Darbo partija visokius laikus išgyveno. Ir čia nėra kažkas tokio, kad čia sugriuvo viskas.
11 išrinktų atstovų į Europos Parlamentą: štai ką siunčia Lietuva
Lietuvoje sekmadienį išrinkti 11 atstovų į Europos Parlamentą. Pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad šiuos mandatus pasidalijo aštuonios politinės jėgos.
Naujienų agentūra BNS pristato išrinktuosius europarlamentarus.
Andrius Kubilius. Ilgametis fiziko išsilavinimą turintis politikas 2008–2012 metais buvo ministru pirmininku ir vedė Lietuvą iš ekonominės ir finansų krizės.
Europos Parlamento rinkimus Nyderlanduose laimėjo socialdemokratų ir žaliųjų aljansas
Europos Parlamento rinkimus Nyderlanduose aiškia persvara laimėjo socialdemokratų ir žaliųjų aljansas. PvdA ir „GroenLinks“ iškovojo aštuonis mandatus iš 31 – tai yra vienu mažiau nei prieš penkerius metus, rodo sekmadienio vakarą paskelbti preliminarūs rezultatai.
Antroje vietoje liko radikalaus dešiniojo populisto Geerto Wilderso euroskeptiška Laisvės partija (PVV), kuri smarkiai pagerino savo rezultatą ir turės šešis mandatus.
Europos Parlamento rinkimų rezultatai: paaiškėjo visų išrinktųjų pavardės
Skelbiami Europos Parlamento rinkimų rezultatai: triumfuoja konservatoriai, socialdemokratai – antroje vietoje. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 20,92 proc. balsų ir iškovojo 3 EP mandatus, o antroje vietoje liko socialdemokratai su dviem mandatais. Į Europos Parlamentą vyks ir buvęs Seimo narys Petras Gražulis.
Kas keliauja į Europos Parlamentą?
Iš TS-LKD mandatus pelnė Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Paulius Saudargas.
Karbauskis: užtikrintai laimėjome vieną mandatą
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad partija Europos Parlamente (EP) užtikrintai jau laimėjo vieną mandatą. Tiesa, anot partijos vadovo, rezultatams įtakos turės po vieną mandatą pasidalinusios partijos, tarp jų ir Petro Gražulio vedama „Tautos ir teisingumo sąjunga“ .
„Šimtu procentu (vienas mandatas garantuotas – ELTA), jau seniai ir neabejotinai.
Europos Parlamento rinkimuose Graikijoje pirmauja konservatoriai
Europos Parlamento rinkimuose Graikijoje pirmauja valdančioji konservatorių Naujosios demokratijos partija (ND). Remiantis preliminariais daliniais rezultatais, suskaičiavus daugiau kaip 45 proc. balsų, premjero Kyriakoso Mitsotakiso partija surinko 27,6proc. balsų. Tai reiškia, kad ji į Europos Parlamentą tikriausiai deleguos septynis savo atstovus.
Antroje vietoje smarkiai atsilikęs nuo ND yra kairysis aljansas „Syriza“. Jis, gavęs 14,6 proc. balsų, turės keturis europarlamentarus.
Konservatorių rinkiminiame štabe – būrys žinomų veidų ir rinktinės vaišės
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau laukia rinkimų į Europos Parlamentą rezultatų. Rinkiminiame štabe – žinomi politikai ir rinktinės vaišės.
TS-LKD rinkiminiame štabe – žinomi politikai. Pareikšti palaikymo ir laukti rinkimų rezultatų atėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Praneša, kada bus paskelbti EP rinkimų rezultatai: ilgiausiai balsuos italai
450 milijonų gyventojų vienijanti Europos Sąjunga įžengė į paskutinę Europos Parlamento rinkimų dieną. Rinkimai vyksta sunkiu laikotarpiu, žmonėms kelia nerimą saugumo, klimato kaitos, pragyvenimo ir migracijos iššūkiai. Patys europiečiai rinkimų neprognozuoja, tačiau apklausos rodo populistinių dešiniųjų atstovų populiarumą.
Europos Parlamento rinkimuose balsuojantys ispanai žengia į bulių kautynių ringą. Specialiai rinkimams arena buvo paversta balsavimo apylinke.
Gyventojai pasisakė apie EP rinkimus: „Visi ištroškę Lietuvai padėti? Netikiu“
Lietuva rinko 11 Europos Parlamento narių. Vieni žmonės tikina, kad šie rinkimai tiek mūsų šaliai, tiek visai Europai labai svarbūs, ypač Rusijos agresijos akivaizdoje. Kiti sako, kad daugiau nei 300 politinių veikėjų į Briuselį veržiasi tik gerai užsidirbti, tad prie balsadėžių net nėjo.
Ir tokių nėjusių buvo dauguma. Iki 18-tos valandos savo valią pareiškė vos 25-i procentai rinkėjų. Aktyviausi - Šalčininkų rajono gyventojai.
Europos Parlamento rinkimai 2024 Paskelbti oficialūs rezultatai: konservatoriai triumfuoja, į Europos Parlamentą keliauja Gražulis
Sekmadienio vakarą Lietuvoje baigėsi penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai – juos laimėjo konservatoriai, gavę tris mandatus, o socialdemokratai liko antroje vietoje. Rinkimuose piliečių aktyvumas buvo vienas pasyviausių – iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 28,35 proc. rinkėjų.
Policijos vadas Požėla apie rinkėjų elgesį: buvo nubaustas girtas asmuo
Rekordiškai mažas aktyvumas, renkant Lietuvos atstovus į Europos Parlamentą (EP), gali būti susijęs su rinkiminiu nuovargiu, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė. Anot jos, Lietuvoje prezidento ir EP rinkimams vykus kas antrą savaitę, šį sykį dalis rinkėjų nusprendė neateiti prie balsadėžių išreikšti savo pilietinės valios.
„Turbūt galima žiūrėti į kaimyninių šalių patirtį.
Vytautas Radžvilas tikisi, kad į EP pateks vienas Nacionalinio susivienijimo atstovas
Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas sako besitikintis bent vienos vietos Europos Parlamente (EP) savo atstovaujamai politinei jėgai.
„Tikiuosi, kad Lietuva neliks vienintelė ES valstybė, kuri neturės savo atstovų EP priklausančių tautinių partijų spektrui“, – BNS sekmadienį po balsavimo sostinės Antakalnio mikrorajone kalbėjo V. Radžvilas.
Rinkimų dieną vienoje iš Radviliškio rajono rinkimų apylinkių nutrūko elektros tiekimas
Pagrindinę Europos Parlamento rinkimų dieną neapsieita be trikdžių – vienoje iš Radviliškio rajono rinkimų apylinkių, dar prieš atveriant duris rinkėjams, buvo laikinai sutrikęs elektros tiekimas.
„Daugėlaičių rinkimų apylinkė informavo, kad anksti ryte, dar iki balsavimo pradžios, jiems ruošiantis atidaryti apylinkę, dar prieš 7 ryto nutrūko elektros tiekimas“, – sekmadienį Eltai patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė Indrė Ramanavičienė.
Austrijoje kai kurios rinkimų apylinkės nepasiekiamos dėl potvynio
Austrijoje per Europos Parlamento rinkimus kai kurios rinkimų apylinkės yra nepasiekiamos arba buvo nuniokotos smarkių audrų.
Pavyzdžiui, taip atsitiko pietinėje Štirijos žemėje – maždaug 4 tūkst. gyventojų turinčiame Doičfeistrico miestelyje, esančiame į šiaurę nuo Graco, ir kituose rajonuose, sekmadienio rytą naujienų agentūrai APA pranešė pareigūnai.
Sekmadienis – paskutinė Europos Parlamento rinkimų diena. Balsavimas žemyne vyksta nuo ketvirtadienio.
Iki vidurdienio EP rinkimuose gauta 30 skundų apie galimus pažeidimus
Sekmadienį šalyje renkant Lietuvos atstovus į Europos Parlamentą, rinkimus stebinti organizacija „Baltosios pirštinės“ sako iki vidurdienio gavusios 30 pranešimų apie galimus pažeidimus.
„Šiuo metu esame gavę 30 pranešimų. Bent trečdalis jų yra nepasitvirtinę, likusią dalį dar tiriame“, – Eltai nurodė „Baltųjų pirštinių“ biuro atstovas Tomas Kačiukevičius.
Belgijoje vyksta ne tik Europos Parlamento, bet ir nacionalinio parlamento rinkimai
Sekmadienį Belgijoje kartu su rinkimais į Europos Parlamentą vyksta nacionalinio parlamento deputatų rinkimai, praneša DW.
Rinkimų apylinkės atvėrė duris 8 val. vietos laiku ir dirbs iki 16 val. Pirmųjų prognozių tikimasi iškart po jų uždarymo. Skirtingai nei Vokietijoje, Belgijoje rinkėjai privalo balsuoti.
Be nacionalinio parlamento, belgai taip pat renka regionines įstatymų leidžiamąsias institucijas.
Politologai atkreipia dėmesį į EP rinkimų metu suaktyvėjusias prorusiškas jėgas: šios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje
Politologai sutaria, kad šį sekmadienį vykstantys rinkimai į Europos Parlamentą (EP) yra ypač svarbūs, nes nuo jų baigties priklausys, kokią įtaką naujos sudėties parlamente įgis prorusiškos jėgos.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šias Rusijai rinkimuose simpatizuojančias politines jėgas vienijančios idėjos aiškiai pastebimos ir Lietuvoje.
Į Europos Parlamentą patekti tikisi Putinui palankios partijos: ekspertas įvardijo, kurios
Lietuvos gyventojai traukė prie balsadėžių rinkti 11 Lietuvos europarlamentarų. Vis dėlto šalies vadovas Gitanas Nausėda pastebėjo, kad į Briuselį veržiasi ir ekstremistinės politinės jėgos, jaučiančios prielankumą Putino režimui.
Politologai pastebi, kad anksčiau pogrindyje besislėpę radikalai šiuo metu savo mintimis laisvai dalijasi per visas žiniasklaidos priemones.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Prieš europarlamento rinkimus – perspėjimas: gali būti rimtų permainų
Rinkimai į Europos Parlamentą jau šį savaitgalį ir jie gali atnešti politinių permainų. Ekspertai sako, kad didesnės įtakos gali tikėtis kraštutinių dešiniųjų partijų atstovai. Dabar visoje Europoje populiarėja nacionalistinės idėjos, raginimai deportuoti migrantus, bandymai blokuoti paramą Ukrainai.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Per EP rinkimus fiksuojant kibernetines atakas užsienyje, Lietuva sako esanti pasiruošusi
Per Europos Parlamento (EP) rinkimus užsienyje fiksuojant prorusiškų programišių atakas, Nacionalinis kibernetinis saugumo centras (NSKC) sako esantis pasiruošęs reaguoti į panašius incidentus Lietuvoje.
„Pačių rinkimų metu yra taikomos įvairios saugumo priemonės, apimančios tiek prevencinius veiksmus, tiek operatyvų reagavimą į galimus incidentus“, – komentare žiniasklaidai penktadienį nurodė centras.
Prasideda balsavimas namuose renkant Europos Parlamento narius
Penktadienį Lietuvoje prasideda balsavimas namuose renkant Europos Parlamento (EP) narius.
Jis vyks dvi dienas – penktadienį ir šeštadienį.
Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Taip pat baigiasi balsavimas specialiuose punktuose: kariuomenės vienetuose, bausmės atlikimo, sveikatos priežiūros, socialinės globos įstaigose ir kt.
