rinka

Nuo pat metų pradžios Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje jaučiamas kiek neįprastas tokiam laikotarpiui pagyvėjimas. Gyventojai aktyviai domisi nekilnojamo turto rinkos pasiūla bei finansavimo galimybėmis, sudaro būsto įsigijimo sandorius.

Šiandien skandinavų dizaineriui tampa sunku pragyventi iš savo profesijos vietinėje rinkoje, todėl skandinavų dizainas skinasi kelią į didžiules Azijos – Japonijos ir Kinijos rinkas, sekmadienį parodoje „Baldai 2014” pranešimą skaitęs danų baldų dizaineris Hans Sandgren Jakobsen.

Rinkodara, reklama, viešieji ryšiai – tai būdai, kaip privesti vartotoją pirkti, vartoti, reklamuoti ar net pamilti prekės ženklus. Dažnai net liaudiškai sakoma, jog tai velnio neštos disciplinos, verčiančios žmones pirkti tai, ko jiems nereikia, ar daryti tai, ko jie nenori. Tiesa, 21-ajame amžiuje apstu institucijų, kurios siekia rinkodaros gudrybes sutalpinti į tam tikras normas, taip neperžengiant įstatymų. Tačiau yra tokių vietų, kur rinkodara stoja kur kas aukščiau visuomenės normų.

Šiuo metu Lietuvos eksportas pasiskirstęs tarp Rytų ir Vakarų pagrindinių rinkų, tačiau jos nėra geografiškai tolimos, todėl išlieka grėsmė, kad gali vienu metu susidaryti krizinė situacija daugumoje iš jų, o tai galėtų neigiamai paveikti Lietuvos ekonomiką. Norint šią grėsmę kuo labiau sumažinti, būtina sparčiau diversifikuoti eksportą ir ieškoti naujų rinkų. „Reaguodami į grėsmes eksportuojančiam verslui, turime koncentruotis į spartesnį eksporto diversifikavimą.

Aukščiausias darbo įvertinimas, kokybės garantas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkoje, puiki reklamos priemonė – taip kalbama apie tarptautinės žemės ūkio ir maisto pramonės parodos „AgroBalt“ medalius. 1995 metais gimusi graži tradicija apdovanoti geriausius parodos eksponatus gyva ir šiandien.

Šiandien socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė kartu su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi lankosi Alytuje, kur pirmiausia aplankė Alytaus teritorinę darbo biržą bei Jaunimo darbo centrą. Lankydamasi darbo biržoje, kur daug dėmesio skirta ilgalaikių jaunų bedarbių motyvacijos ir integracijos į darbo rinką klausimams, ministrė Algimanta Pabedinskienė akcentavo jog jaunimo užimtumą regionuose skatinti padės nauja „Jaunimo garantijų“ iniciatyva.

Kiekvienas ekonomikos struktūros pasikeitimas turi du pokyčius: realų ir psichologinį. Kalbant apie kainas, pirmasis sutampa su ekonomikos vystymosi lygiu, antrasis – su vartotojų elgsena. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pastebi, kad euro įvedimas Lietuvoje neturės įtakos būstų kainoms, bet tam prireiks ekonominio varotojų išprusimo. Mitų paneigimo momentas „Yra toks mitas - įvedus eurą, gali smarkiai pasikeisti rinka.

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos direktorius Arūnas Šikšta „Žinių radijo“ laidoje „ „Verslo pozicija“ teigia, kad šalyje investavusios užsienio šalių kompanijos į Lietuvą žiūri, kaip į antrinę rinką. „Pažiūrėkime į Lietuvoje investuojančias tarptautines kompanijas, šiandien dirbančias įvairiuose gamybos ir paslaugų sektoriuose. Kaip jie elgiasi su žmonėmis - specialistais ir vartotojais, kurie jiems kuria vertę.

2013 m. pasaulinė televizorių su skystųjų kristalų ekranais (LCD) rinka susitraukė 6 proc., pranešė rinkos tyrimų bendrovė IHS. Neigiama tokių televizorių paklausos dinamika labiausiai siejama su silpna paklausa besivystančiose rinkose, teigia analitikai. Anot IHS atstovų, pasaulinė LCD televizorių rinka smunka jau antrus metus iš eilės. Pernai rinkai iš viso buvo pateikta 225,1 mln. LCD televizorių. 2012 m. šis skaičius siekė 238,3 mln. 2012 m. televizorių pardavimo apimtys sumažėjo 7 proc.

Praėjusiais metais baigėsi maždaug penkerius metus trukusi stagnacija būsto rinkoje – sandorių skaičius sparčiai augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Didesnį aktyvumą iš dalies lėmė gerėjantys gyventojų lūkesčiai dėl šeimos pajamų bei mažesnis nerimas dėl ekonominės aplinkos. Tačiau didžiausios įtakos gyventojų sprendimui įsigyti būstą greičiausiai turėjo padidėjęs būsto įperkamumas bei išaugęs nuomos pajamingumas.

Vismantas Žuklevičius Vyriausybė pagaliau sutarė, kad pensijoms atkurti nereikės automobilių mokesčio. Šlamštavalgiai taip pat gali ramiau atsikvėpti – nebus apmokestintas ir nesveikas maistas.. Pinigų pensininkams esą atsiras augant šalies ekonomikai. Tačiau viena ūkio šaka didesnių mokesčių vis tiek neišvengs – svaigiųjų gėrimų mėgėjams pinigines teks atverti plačiau.

Trejus metus iš eilės kiek daugiau nei ketvirtadalio kasmet Lietuvoje įregistruojamų įmonių vadovėmis nurodomos moterys. „Nusileisdamos vyriškoms įmonėms verslo augimo tempais, moteriškos kompanijos mažiau įsiskolina, o jų verslas nė kiek ne prasčiau atlaiko rinkos iššūkius,“ - teigia įmonių rizikingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva specialistai, atlikę įmonių, kurioms vadovauja moterys, tyrimą.

Pasak verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ekspertų, 2014-aisiais Kinijoje pastebimos mikroekonomikos ir makroekonomikos svyravimo tendencijos. Šalies vyriausybė numatė reformų paketą, kurį įgyvendinant dėmesys turi būti skiriamas galimam neigiamam poveikiui realiajai ekonomikai dėl šių reformų, taip pat dėl kredito rizikos, susijusios su didėjančiomis finansavimo išlaidomis.

Irma Janauskaitė, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Darbdaviams vis skundžiantis kvalifikuotų specialistų stygiumi, valdžia pradeda ieškoti naujų sprendimų, kaip parengti rinkai tinkamų darbuotojų. Premjeras artimiausiu metu žada koncepciją su aiškiu numatymu, kaip tarpusavyje turės dirbti darbo jėga besirūpinančios ministerijos ir verslas. Iki šiol bendradarbiavimo esą nėra.

Šiandien Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano 2014-2016 m. projektui. Tai vienas svarbiausių dokumentų, apimantis daugybę priemonių, orientuotų į tris pagrindines sritis: paramą darbdaviams, paramą darbuotojams bei paramą švietimui ir profesiniam orientavimui.

Besiplečiančiam ekologiškų maisto produktų vartotojų ratui nebepakanka vien ekologiškos duonos, daržovių ar pieno gaminių. Rinkai augant gamintojai stengiasi pasiūlyti kuo platesnį produktų asortimentą. Taip šalia jau visiems įprastų atsiranda ir gana netikėtų ir įdomių ekologiškų gaminių.

Pastatų valymo ir apsaugos paslaugas teikianti Suomijos bendrovė SOL vasarį pradeda veiklą Lietuvos rinkoje. Šiuo metu bendrovė sėkmingai veikia Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje, Estijoje bei Latvijoje. SOL veiklą pradės Vilniuje, o vėliau plėsis į kitus didžiuosius Lietuvos miestus. „Lietuvos rinka mums bus paskutinė stotelė vykdant plėtrą Baltijos šalyse.

Trys ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto magistrantūros studijų programos įvertintos pasaulinio verslo universitetų magistrantūrų reitingo „Eduniversal Best Masters Ranking 2013–2014“. ISM Tarptautinės rinkodaros ir vadybos bei ISM Executive School Vadovų magistrantūros programos pripažintos geriausiomis Rytų Europoje, o Finansų ekonomikos magistrantūra – geriausia Baltijos šalyse. Aukščiausius įvertinimus ISM magistrantūros programos pelno antrus metus iš eilės.

Lietuvai tapus euro zonos nare, Europos centriniame banke (ECB) keistųsi valdybos balsų paskirstymo struktūra, naujienų agentūros „Reuters“ teigimu, daugiau galios suteikiant didesnių Europos ekonomikų atstovams. Svoris pagal dydį Teigiama, kad ECB valdybos balsavimo procesas vyks pakaitomis – euru disponuojančiu valstybių centrinių bankų atstovai keistųsi kiekvienu balsavimu.

Šalyje registruotos draudimo įmonės ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių Lietuvoje įsteigti draudimo įmonių filialai 2013 m. pasirašė 1,946 mlrd. Lt draudimo įmokų – 8,8 % daugiau nei užpernai. Spartus augimo tempas prognozuojamas ir šiemet. „Draudimo rinka praėjusiais metais sparčiai augo, o kai kurios draudimo grupės išsiskyrė naujais rekordais.

2013 metai Baltijos šalių gyvenamųjų patalpų rinkai atnešė nemažai teigiamų pokyčių. Visose trijose sostinėse buvo fiksuojami tiek sandorių skaičiaus, tiek pasiūlos, tiek ir kainų augimo rodikliai. Apie tai skelbia didžiausia Baltijos šalyse veikianti NT paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) kasmetinėje NT konferencijoje, pristatydama naujausią Baltijos šalių NT rinkos apžvalgą.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Optimistai mėgsta sakyti – „ne pinigai – laimė!“, o ciniški piliečiai suskumba atrėžti, kad laimė susijusi ne su pinigais, o su jų kiekiu. „Ekonomika.lt“ aiškinasi, kas šiemet džiaugsis pilnesne pinigine. Ne kiekvienam Lietuvos darbo rinkos dalyviui tenka patirti laimę, kai atlygio augimą lemia 9 aukščiausio rango teisėjų verdiktas. Didžioji dalis Lietuvos piliečių priversta paklusti rinkos letenai.

Anksčiau turėtą klasikinį kiaulių marą galima prilyginti slogai, tačiau tai, ką turime dabar, galime vadinti tikru maru, teigia Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius. Mėsos pramonės atstovai tvirtina, kad jeigu kiaulių maras įsibėgės, mėsos gamintojai praras eksporto rinkas, o Lietuva patirs milijardinius nuostolius.

Ilgą laiką Baltijos skandinavei Estijai iš paskos sekusi Lietuvos įsigijimų ir susijungimų (M&A) rinka meta aukštesnę pavarą. „Raidla Lejins & Norcous“ M&A praktikos grupės vadovas Juozas Rimas teigia, kad nors bendras sandorių skaičius Baltijos šalyse pastebimai nekito, galima įžvelgti rinkų vienodėjimo tendencijas. Didieji gimdo mažesnius „Per praėjusius metus Baltijos šalyse sudaryti 52 didesni nei 5 mln. eurų (17 mln.

Kompanijos IDC atliktas tyrimas leidžia įvertinti, kokias tendencijas demonstravo planšetinių kompiuterių rinka 2013 m. Reikia pripažinti, kad planšečių rinkos augimo tempai kėlė pavydą kitų kompiuterių gamintojams. 2013 m. buvo realizuota 217 mln. planšetinių kompiuterių, o tai yra 50,6% daugiau, nei 2012 m. IV ketvirtyje tiekimas sudarė 76,9 mln. vienetų, arba 62,4% daugiau, nei III ketvirtį, ir 28,2% daugiau, nei prieš metus.

Giedrė Sankauskaitė Šalies automobilių rinka atsigavo – viršyti prieškriziniai pardavimų rodikliai. Pernai šalyje užfiksuota 388,5 tūkst. sandorių. Tai yra 1,7 proc. daugiau nei 2008-aisiais, kurie iki šiol buvo vadinami rekordiniais. Tokius automobilių rinkos pokyčius rodo transporto skelbimų portalo Autoplius.lt ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenys. Kaip žurnalistams antradienį pasakojo Autoplius.

Pristatyta pirmoji lietuviškų el. parduotuvių apžvalga, kurioje surinkta informacija apie daugiau nei 150 Lietuvoje veikiančių el. parduotuvių, siūlančių įvairaus pobūdžio prekes.  „Per 5 metus bendras el. parduotuvių skaičius Lietuvoje išaugo apie 10 kartų. Lietuvos el. prekybos asociacijos duomenimis, 2007 m. el.

Domas Dargis Būsto kainos pastaruosius metus po truputį kyla: pirmiausia dėl atsitiesiančios ekonomikos ir gerėjančių pirkėjų lūkesčių. Ekonomikos pokyčius prognozuoti sudėtinga, tačiau patvirtinta Europos Sąjungos (ES) direktyva leidžia tikėtis, kad nuo 2014 metų butų kainos pradės augti dėl aukštesnių technologinių reikalavimų naujiems pastatams. Žinoma, gyventi naujos statybos namuose bus pigiau.

Nemažos investicijos negąsdina ekologiškų produktų gamybos imtis nusprendusių bendrovių. Nors vis dar tenka investuoti ne tik į pačią gamybą, bet ir į vartotojų švietimą, stabiliai auganti ekologiškų produktų rinka gamintojams atveria naujų galimybių. 100 tūkst. litų – vien pasiruošimui Europos Komisijos duomenimis, ekologiškų produktų vartojimas Bendrijoje didėja kasmet. Šiuo metu ekologiški produktai sudaro daugiau kaip 2 proc. visos ES rinkos.

Akivaizdu, kad 2013 metai buvo pirmieji nuo pasaulinės finansų krizės pradžios, kuomet optimizmo užuomazgas buvo galima įžvelgti iš esmės visuose sektoriuose. Vis dėlto susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinka augimo šuolio dar nematė – šiam ruošiamasi šiemet. Lietuvos ekonomikos atvirumas ir nedidelė kapitalo pasiūla sudaro prielaidas M&A rinkai sekti globaliomis ir ypač Europoje vyraujančiomis tendencijomis.

Dalis darbuotojų sutiktų keisti darbą ne dėl to, kad nepatinka įmonė, kolektyvas, vadovas ar darbo pobūdis – keistų dėl didesnio atlyginimo galimybių. Dauguma norėtų uždirbti maždaug nuo 200 Lt daugiau nei gauna šiuo metu. Vidutiniškai keturi iš dešimties keistų darbą, jei naujoje darbo vietoje būtų garantuojamas didesnis atlyginimas, atskleidė darbo portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai. Trečdalis darbuotojų susiviliotų ne dėl pinigų, bet dėl naujos veiklos ir iššūkių.

„Palink“, valdanti prekybos centrus „Iki“, sudarė 100 proc. bendrovės SIA „Palink“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį, kuria susitarė perleisti šias akcijas Latvijos bendrovei „Mego“. Akcijų pirkimo ir pardavimo sandoriui pritarti dar turi Latvijos Konkurencijos taryba. „Sprendimas parduoti 100 proc.

Vokietijos Hamburgo mieste vyksta viena garsiausų pasaulyje tekstilės paroda „Heimtextil 2014“. Joje dalyvauja ir bendrovė „Imlitex textile“. Šios įmonės verslo grupės vadovas Arvydas Kalina Žinių radijo laidoje „Žaliavų rinkos pulsas“ sakė, kad Hanoveryje Lietuva atrodo gana solidžiai.  „Lietuvai atstovauja 23 įmonės, tuo metu Latviją pristato 4, o Estiją 5 bendrovės. Džiugina, kad Lietuva, nors gamyba ir sumenko, išlaiko tas tekstilės tradicijas.

„Prestigio“ pristatė galingus bei patrauklia kaina pasižyminčius planšetinius kompiuterius ir interaktyvias lentas su „Windows 8.1“ operacine sistema. Tokiu būdu šį prekės ženklą valdanti bendrovė „Asbis“, bendradarbiaudama su „Microsoft“, įžengs į Lietuvos verslo ir švietimo segmentus. Tai pirmieji „Prestigio“ išmanieji įrenginiai su „Windows 8.1“ operacine sistema.

Pradėjus kaupti duomenis apie darbuotojų profesijas, darbdaviai per du mėnesius jau parinko profesijų kodus apie 252,6 tūkst. dirbančiųjų. Tai yra apie 20 proc. visų apdraustųjų. Dažniausiai darbdavių buvo nurodoma parduotuvių pardavėjų profesija. Taip pat profesijų žemėlapyje turėtų atsirasti nemažai vadovų, krovinių transporto priemonių vairuotojų, buhalterių bei reklamos ir rinkodaros specialistų. Per du paskutinius 2013 m. mėnesius „Sodra“ gavo 62,6 tūkst.

Vienos didžiausios šalies perdirbimo bendrovės „Žemaitijos pienas“ gaminamas sūris „Džiugas“ jau parduodamas Vokietijoje, aukštesnės kokybės produktų ir delikatesų parduotuvių tinkle „Frische Paradies“. Į šią rinką planuoja žengti ir kita pieno perdirbimo bendrovė Vilkyškių pieninė, skelbia portalas eversus.lt. „Kai dėl Vokietijos, tai esame prie starto linijos, tačiau produktų nenorėčiau įvardyti“, - teigė Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

 Gruodį Lietuvą iš Skandinavijos pasiekusios elektros kainos buvo rekordiškai žemos, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Praėjusiais metais Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina siekė beveik 17 centų už kilovatvalandę, tuo metu gruodį ji buvo beveik 13 centų. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Roberto Staniulio, tam įtakos turėjo naujos elektros jungties tarp Estijos ir Suomijos atsiradimas.

Kiauras dienas prilipę prie kompiuterių ekranų patogiuose biuruose, po darbo jie važiuoja namo prabangiais automobiliais, o darbinį nuovargį gydo atostogomis ten, kur niekada neatslenka lietuviška žiema – dažnai taip įsivaizduoja informacinių technologijų specialisto gyvenimą, kurio atlyginimas lenkia du vidutinius šalies darbo užmokesčius. Ar iš tiesų informacinių technologijų specialistų profesija išgyvena aukso amžių, kuriam ir pabaigos nematyti, aiškinosi naujienų portalas Balsas.lt.

  „Apple“ ilgai lauktas susitarimas su didžiausiu pasaulio mobiliojo ryšio tiekėju „China Mobile“ gali tapti aštriausia ietimi kovoje su „Samsung“, kuris pamažu praranda savo pozicijas, rašo CNCB. „Manau, kad didžiausias šio susitarimo pralaimėtojas yra „Samsung“. Neabejotinai kompanija praras dalį savo rinkos.

Planšetofonais vadinami planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų hibridai 2014 metais pagal pardavimo apimtis pralenks planšetinius kompiuterius su nedideliais ekranais, prognozuoja tyrimų bendrovė „Technalysis Research“. Pasak jos ekspertų, Azijoje, Europoje ir Brazilijoje šiuo metu stebimas didelis planšetofonų paklausos augimas, todėl 2014 metais šie įrenginiai visame pasaulyje bus perkami geriau, nei tradiciniai planšetiniai kompiuteriai su mažesniais nei 8 colių (20 cm) įstrižainės ekr...

Augsiantis vartojimas, žemų palūkanų aplinka ir besibaigianti kainų korekcija sudarys prielaidas būsto kainų augimui kitąmet, mano „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. „Gerėjantys verslo lūkesčiai dėl NT kainų pokyčio, skatina investuoti į būstą. Svarbų vaidmenį atlieka ir žemos palūkanos bei aukšta nuomos kaina“, – pasakojo ekonomistė ir pridūrė, kad kol kas tiesiog labiau apsimoka įsigyti nuosavą turtą.

Giedrė Sankauskaitė Kiekviena iš investavimo į nekilnojamąjį turtą (NT) krypčių turi savo specifiką. NT vystymas – ilgiausia investicijos kryptis, nuoma – optimali ir dažniausiai rinkoje pasitaikanti investicija, perpardavimas – trumpiausia, tačiau rizikingiausia investicija, investicija į NT fondus – pasyvaus pobūdžio investicija, kurią galite valdyti tik įnešdami ir „ištraukdami“ lėšas. Taip mano naujienų portalo Ekonomika.

Auganti ekonomika bei nemokamų pinigų rinka skatins įmones organišką augimą keisti planuota plėtros strategija, mano investicinio banko „Orion Securities“ generalinis direktorius Alius Jakubėlis. Pastarasis taip pat pridūrė, kad šio vadovaujamas investicinis bankas vis daugiau dėmesio skiria Varšuvos akcijų biržai, kuri likvidumo atžvilgiu yra stipriausia visoje Centrinėje ir Rytų Europoje.

Kas vyksta stacionarių ir nešiojamųjų kompiuterių rinkoje, ekspertai iš kompanijos IDC jau papasakojo. Artimiausiu metu šis segmentas pasieks savo „dugną“, o 2017 m. pradės po truputį augti. O kaip šiandien jaučiasi planšetiniai kompiuteriai? IDC analitikai mano, jog per artimiausius metus augimo tempai sparčiai lėtės. Šiemet planšetinių kompiuterių pardavimai viršys 221,3 mln. vienetų – tai yra 53,5% daugiau, nei prieš metus, tačiau mažiau nei prognozuota.

Karolis Birgilas Interviu su „VP grupė“ nariu vyko lapkričio 27 dieną, likus dviems dienoms iki prekybos centro „Maxima“ griūties Rygoje. Lietuvos laukinio kapitalizmo laikais kelių studentų įkurta alkoholinių gėrimų krautuvėlė Savanorių prospekte išsivystė į didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą. Buvęs „VP Maket“ vadovas Ignas Staškevičius nesutinka, kad tai buvo pavyzdiniai jo karjeros metai.

Giedrė Sankauskaitė Atsakyti į klausimą, kada tradicinė žiniasklaida pasitrauks, sunku. Tai bus nauja karta, kuriai rašyti tušinuku bus sunkiau negu spausdinti. Ji nejaus jokio laikraščių poreikio, tad pasikeis visuomenės informacijos priemonių formatas. Internetas, užimantis vis didesnę reikšmę kasdieniame gyvenime, nėra vienalytė terpė. Būtent dėl to reklama susiduria su keblumais. Pavyzdžiui, kai rinkodarininkai kūrė reklamą laikraščiams, niekada nekilo klausimas, kokio formato ji turi būti.

Aktyvaus laisvalaikio ir sporto aprangos gamintojas „Audimas“ nusprendė grįžti į Latvijos rinką. Šalies sostinės prekybos centre „Domina“ pradeda veikti pirmoji firminė „Audimo“ parduotuvė. „Atsižvelgdami į Latvijos bei kitų Baltijos šalių ekonominę situaciją, matome potencialą verslo vystymui ir plėtrai, prekių ženklo stiprinimui.

Nors apie tai, kad Baltijos šalys auga greičiausiai Europos Sąjungoje (ES) girdime labai dažnai, svarbu suprasti, kad tokius bendrinius duomenis mato ir dauguma investuotojų, „Evli” finansų rinkų ir pasaulio ekonomikos aktualijų apžvalgoje antradienį pasakojo nekilnojamojo turto valdymo fondo BPT „Baltic Opportunity“ valdytojas Tarmo Karotamas. Teigiama, kad spartus ir tvarus atsigavimas paskatino kapitalo judėjimą Baltijos šalių link.

Žydai kuria priešnuodžius socialiniuose tinkluose platinamiems filmukams, kuriuose vartotojai įtikinėjami, kad pieno produktai yra kenksmingi žmonių sveikatai. Pieno gamyba ir vartojimas pasaulinėje rinkoje lėtindami tempus vis dar auga, tačiau kai kuriose valstybėse jau paplito internetu platinami juodųjų technologijų filmukai, kuriuose ypač jauni žmonės įtaigiai nuteikinėjami nevartoti pieno.