riaušės

Vilniaus apskrities policija baigė ikiteisminį tyrimą dėl pernai vykusių riaušių prie Seimo, įtarimai jame pareikšti 87 įtariamiesiems, civiliniai ieškiniai bendrai siekia per 92 tūkst. eurų.  Kaip trečiadienį pranešė policija, tyrimo metu apklausta 319 liudytojų, o pranešimai apie įtarimus buvo įteikti 101 asmeniui, tačiau 14 asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas. „Todėl šiuo metu 87 įtariamiesiems įteikti galutiniai įtarimai.

Jungtinėse Valstijose pirmadienį prasidėjo rezonansinis penkių kraštutinių dešiniųjų judėjimo „Oath Keepers“ narių teismas dėl pernai įvykusių riaušių Kapitolijuje. Kaip prisiekusiųjų žiuri sakė prokurorai, ši grupė surengė „ginkluotą maištą“, siekdama padėti eksprezidentui Donaldui Trumpui išlaikyti valdžią savo rankose.

Neramiai Ekvadoro kalėjimų sistemai suduotas dar vienas smūgis – per naujausias riaušes žuvo mažiausiai 15 kalinių, pranešė šios Pietų Amerikos šalies pareigūnai. Per riaušes taip pat nukentėjo 21 žmogus, praneša Ekvadoro kalėjimus valdanti agentūra SNAI. SNAI anksčiau paskelbė, kad taktiniai daliniai tęsia operacijas, siekdami atgauti kalėjimo, esančio Latakungos mieste, kontrolę. Šiame objekte yra apie 4 300 kalinių, ir jis yra vienas didžiausių šalyje.

Indonezijos futbolo stadione į aikštę įsiveržus tūkstančiams įpykusių vietos sirgalių, policijai atsakius ašarinėmis dujomis ir kilus spūsčiai, žuvo mažiausiai 125 žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai. Anksčiau skelbta apie 174 aukas, bet pareigūnai patikslino skaičių, paaiškinę, kad kai kurių žuvusiųjų pavardės buvo įtrauktos į sąrašus du kartus. „Šiandien žuvusiųjų skaičius yra 125. 124-ių tapatybės buvo nustatytos, o vieno – ne.

Antradienį Panevėžyje, „Cido“ arenoje, vyks savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinės pratybos, per kurias bus imituojamos riaušės. „Pratybų tikslas – įvertinti mieste veikiančių civilinės saugos subjektų parengtį reaguoti ir atlikti savo funkcijas kilus neramumams“, – teigiama miesto savivaldybės pranešime. Per pratybas Parko ir Nemuno gatvėse gali būti ribojamas transporto priemonių eismas.

Donaldas Trumpas darė spaudimą viceprezidentui, kad šis prisidėtų prie jo neteisėto sąmokslo užginčyti 2020 metų prezidento rinkimų rezultatus,  o kai šis atsisakė, pakurstė minią, kuri sukėlė pavojų viceprezidento gyvybei, ketvirtadienį sakė Kongreso tyrėjai ir buvę administracijos patarėjai.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasmerkė Kongreso tyrimą dėl jo šalininkų riaušių JAV Kapitolijuje praėjusiais metais kaip „pasityčiojimą iš teisingumo“. Savo 12 puslapių laiške D. Trumpas pabrėžė, kad užuot sutelkę dėmesį į svarbesnes šalies problemas, valdantieji demokratai surengė „teismo inscenizaciją, besitikėdami atitraukti amerikiečių dėmesį nuo jų patiriamo didžiulio skausmo“. „Tiesa yra ta, kad amerikiečiai masiškai plūdo į Vašingtoną.

Smurto protrūkis Švedijoje. Šalies miestus sudrebino įsiutusių musulmonų susirėmimai su Švedijos pareigūnais. Riaušes išprovokavo vietos parlamente siekiantis kraštutinių dešiniųjų politikas, kuris sudegino šventą musulmonų knygą Koraną ir pagrasino šį įžeidžiantį veiksmą pakartoti. Tai – visai nepanašu į ramybe garsėjančius Skandinavijos miestus. Tačiau būtent tokie susirėmimai tarp musulmonų imigrantų ir pareigūnų šiomis dienomis drebino Švedijos miestus.

Ikiteisminiame tyrime dėl pernykščių riaušių prie Seimo iš daugiau nei šimto įtariamųjų liko 88, trečiadienį pranešė prokuratūra. Šiuo metu tyrime baigiami reikšti galutiniai įtarimai. Daugiausia įtarimų pareikšta dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.

Policija pareiškė įtarimus organizavus riaušės prie Seimo Astrai Genovaitei Astrauskaitei. Jai gresia areštas ar net laisvės atėmimas. Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui po riaušių prie Seimo, Vilniaus apskrities policija byloje dėl riaušių pateikė įtarimus ir mitingą prie Seimo organizavusiai Astrai Genovaitei Astrauskaitei. Pati Astrauskaitė teigia, kad pasibaigus mitingui išėjo, vėliau įvykusių riaušių neorganizavo. Tačiau Astrauskaitei pateikti įtarimai riaušių organizavimu ir provokavimu.

Riaušės prie Seimo kainavo ne tik jų organizatoriams, bet ir malšintojams. Aiškėja, kokius nuostolius dėl riaušių metu sužalotų pareigūnų ir apgadintos technikos patyrė policija, Viešojo saugumo tarnyba, Seimas bei kitos institucijos. Bendra ieškinių suma siekia apie 100 tūkst. eurų. Rugpjūčio 10 d. prie Seimo rinkosi protestuotojai. Planuota, kad tądien nuo ryto Nepriklausomybės aikštėje vyks mitingas prieš pandemijos valdymo priemones.

Rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių byloje įtariamųjų padaugėjo iki 102, BNS ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. Ji teigė, kad konkrečių įtariamųjų įvardyti negalinti. Tuo tarpu Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS patvirtino, kad trečiadienį buvo atlikta krata pas mitingą prie Seimo organizavusią Astrą Genovaitę Astrauskaitę. Jos statuso byloje pareigūnai neįvardija.

Apeliacinis teismas finansinių nusikaltimų byloje  Antanui Kandrotui-Celofanui skyrė beveik 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Apie šį teismo sprendimą pasisakė ir pats A. Kandrotas. „Mačiau sprendimą“,  – naujienų portalui tv3.lt ramiu balsu teigė jis. A. Kandrotas aiškino, kad šis teismo sprendimas siųst į kalėjimą jo nenustebino ir buvo galima to tikėtis. „Tikėjausi. Aš paviešinau visokius žydus, visokias aferas ir kas bus toliau.

Riaušių prie Seimo byloje įtariamųjų skaičius pasiekė 100. Didelės apimties baudžiamosios bylos tyrimą planuojama baigti galbūt pavasarį, BNS ketvirtadienį pranešė tyrimą kontroliuojantis prokuroras Romualdas Betingis. „Dar vykdomos apklausos, iki šiol analizuojama informacija iš viešų šaltinių, feisbuko, pateikta visuomenės“, – BNS sakė prokuroras. Tarp įtariamųjų yra 10 moterų.

Trečiadienį Lisabonoje (Portugalija) UEFA Čempionų lygos rungtynes žaidė vietos „Benfica“ ir Kijevo „Dynamo“ (Ukraina) klubai, o ekipų sirgaliai prieš susitikimą nusprendė santykius išsiaiškinti gatvėje. Vaizdo įraše matyti, kaip abiejų klubų fanų grupuotės įsivelia į masines muštynes. Policijos teigimu, incidento metu buvo mėtomi akmenys, buteliai ir signalinės raketos. „CNN Portugal“ pranešė, kad policija areštavo 54 asmenis.

Įtariamųjų skaičius ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūtį prie Seimo Vilniuje vykusių riaušių išaugo iki 95-ių. Pasak tyrimą kontroliuojančio prokuroro, įtariamųjų skaičius dar gali augti, bet nežymiai. „Vienu kitu dar gali padaugėti, abejočiau, kad įtariamųjų skaičius pasieks šimtą“, – BNS sakė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis. Įtariamiesiems daugiausia skirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Briuselį ir vėl sudrebino antivakserių protestas. Nors iš pradžių jis buvo taikus, galiausiai virto riaušėmis. Pareigūnams agresyvius protestuotojus teko vaikyti vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis. Neramumai sudrebino ir Prancūziją. Ten susigrūmė ultradešiniųjų kandidato į prezidentus rėmėjai su taikiais protestuotojais. Keli tūkstančiai prieš skiepus nusiteikusių belgų žygiuoja Europos Sąjungos institucijų link.

Europos šalims įvedant vis naujus ir griežtesnius suvaržymus dėl koronaviruso, per senajį žemyną ritasi didžiulė protestų banga. Austrijoje prieš prasidėjusį visuotinį karantiną į gatves protestuoti išėjo 40 tūkst. žmonių. Nyderlanduose nepatenkinti gyventojai neramumus kelia jau trečią naktį iš eilės. Riaušėmis baigėsi ir prieš suvaržymus surengtas protestas Europos sostine tituluojamame Briuselyje.

Amsterdame šeštadienį planuota demonstracija prieš suvaržymus dėl COVID-19 po praėjusios nakties riaušių Roterdame buvo atšaukta. Roterdamo centre mažiausiai septyni žmonės buvo sužeisti policijai penktadienį vakare malšinant riaušes, įsiplieskusias per demonstraciją prieš vyriausybės įvestus suvaržymus nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms lankytis kai kuriose vietose, pranešė teisėsaugos tarnybos.

Roterdamo centre mažiausiai septyni žmonės buvo sužeisti policijai penktadienį vakare malšinant riaušes, įsiplieskusias per demonstraciją prieš vyriausybės įvestus suvaržymus nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms lankytis kai kuriose vietose, pranešė teisėsaugos tarnybos.

Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių įtariamai pateikti 91 asmeniui, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Šią savaitę pranešimai apie įtarimą įteikti šešiems asmenims, jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai. Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo rugpjūčio 10-osios vakarą. Tą dieną apie 5 tūkst.

Įtariamųjų dėl riaušių prie Seimo skaičius išaugo iki 85, penktadienį pranešė prokuratūra. Tyrimo metu atliekant kratas įtariamųjų gyvenamosiose patalpose, pas kelis riaušių dalyvius rasta, manoma, nelegaliai laikomų šaunamųjų ir nešaunamųjų ginklų. „Jiems pareikšti įtarimai ir dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis bei dėl neteisėto disponavimo nešaunamaisiais ginklais“, – nurodoma pranešime.

Dėl riaušių prie Seimo prokurorai įtarimus pareiškė jau 76-iems žmonėms. Pas kai kuriuos kratų metu namuose rasta ir nelegaliai laikomas ginklas bei šaudmenys. Tai Seime atskleidė generalinė prokurorė, iškviesta pasiaiškinti būreliui Seimo narių su Petru Gražuliu priešakyje. Jis bandė prokurorę įtikinti, kad riaušės buvo suplanuotos iš anksto, pasitelkiant provokatorius.

Įtariamųjų dėl riaušių prie Seimo skaičius išaugo iki 76, pas du asmenis buvo rastas šaunamasis ginklas ir šaudmenys. „Naujausia informacija yra tai, kad yra 76 įtariamieji. Jiems skirtos kardomosios priemonės labai įvairios, vienam yra skirta intensyvi priežiūra, kitiems pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Įtarimų dėl riaušių prie Seimo sulaukė dar 12 asmenų, bendras jų skaičius išaugo iki 62, penktadienį pranešė prokuratūra. Jos teigimu, įtariamieji buvo sulaikyti Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio rajonuose, Klaipėdoje ir kituose miestuose, jų gyvenamosiose vietose atliktos kratos. Įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.

Ikiteisminiame tyrime dėl riaušių prie Seimo įtarimai pareikšti dar aštuoniems žmonėms, bendras įtariamųjų skaičius siekia 50, ketvirtadienį pranešė prokuratūra. Aštuoni įtariamieji buvo sulaikyti įvairiose Lietuvos vietose – Vilniaus rajone, Kaune, Alytuje, Telšiuose ir kt. miestuose, jų gyvenamosiose patalpose atliktos kratos. Įtariamiems asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Dėl rugpjūčio 10 dieną vykusių riaušių prie Seimo teisėsauga trečiadienį sulaikė Antaną Kandrotą-Celofaną ir Andrių Lobovą. Vyrai įtariami ne tik dalyvavimu riaušėse, bet ir jų provokavimu. Minėto protesto organizatorė pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė įsitikinusi, kad policija juos sulaikė nepagrįstai, tačiau patvirtina, kad vieną iš jų, mitingo metu, teko pačiai įspėti.  Abu sulaikyti vyrai – teisiamųjų suole dėl nusikalstamų veikų sėdėję ne kartą.

42 įtariamiesiems riaušių prie Seimo byloje pateikti įtarimai dėl dalyvavimo riaušėse, keturi jų dar kaltinami ir riaušių provokavimu, ketvirtadienį pranešė Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Justas Laucius. „Šiai dienai įtariamieji yra 34 vyrai ir aštuonios moterys, 25 asmenys pripažinti nukentėjusiais, iš jų vienas Seimo narys, viena žurnalistė, 23 riaušes malšinę Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnai“, – sakė prokuroras.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad savivaldybė leidimo Lietuvos šeimų sąjūdžio renginiui neišdavė dėl saugumo, jo teigimu, „riaušėms Vilniuje leidimo nėra ir nebus“.  „Mes Vilniuje laikomės labai aiškios pozicijos, kad visi turi teisę išsakyti savo nuomonę, visi be išimties, ir laikomės taip pat pozicijos, kad nesileidžiame, jog mus kvailintų“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė R. Šimašius.

Įtarimai dėl galimo riaušių prie Seimo organizavimo ketvirtadienį pareikšti dar penkiems asmenims. Atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl galimo riaušių organizavimo šiuo metu iš viso yra 38 įtariamieji. Jiems visiems yra skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento paėmimas, penktadienį pranešė prokuratūra. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais pripažinti 23 asmenys, vienas iš jų – Seimo narys Sergejus Jovaiša.

Šiuo metu yra padidėjusi smurto išpuolių tikimybė per protestus, įspėja Valstybės saugumo departamentas (VSD). Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame pranešime, tokį vertinimą VSD pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri prašė įvertinti galimas grėsmes valstybės ar visuomenės saugumui, galinčias kilti ateityje organizuojamuose protestuose.

Po riaušių prie Seimo 2 pareigūnai vis dar negali grįžti į tarnybą dėl patirtų sunkių sužalojimų. Visi kiti traumas patyrę jau dirba, tačiau dabar slepiami dėl Antano Kandroto, pravarde Celofanas, paskelbtos medžioklės. Už jų tapatybių paviešinimą žadamos premijos. Seimo vadovė sako iš tarnybų išgirdusi informaciją apie kai kurių parlamentarų elgesį mitingo ir riaušių metu, kuris prasilenkia su bet kokiais moralės reikalavimais.

Visi per rugpjūčio 10-osios riaušes prie Seimo sužaloti policininkai grįžo į tarnybą, tačiau pora Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų vis dar dirbti negali. „Visi yra grįžę į tarnybą. Traumos išsigydytos arba apsigydytos ir žmonės tarnauja“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Jo teigimu, per riaušes buvo sužalota keliolika policininkų.

Dėl riaušių prie Seimo trys dešimtys asmenų yra įtariamieji, bet policija sako, kad skaičius dar plėsis, jų akiratyje — dešimtys riaušių dalyvių. Generalinis komisaras pripažino, kad vykusiame mitinge jau dieną buvo matyti, kad gali kilti neramumai, tačiau laisvų pareigūnų pajėgoms didinti buvo per mažai. Policija tikina, kad artėjančiam mitingui rugsėjį ruošis rimčiau – apjuos Seimą tvora, parengtyje laikys pareigūnus.

Po riaušių prie Seimo buvo pradėti iš viso trys ikiteisminiai tyrimai, sako generalinis policijos komisaras Renatas Požėla. „Kalbant apie tai, kas įvyko rugpjūčio 10 dieną, noriu patikslinti, kad iš esmės dėl šitų įvykių yra pradėtas ne vienas, o trys ikiteisminiai tyrimai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė jis.

Vertindama rugpjūčio 10-osios mitingą prie Seimo, kuris peraugo į riaušes, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažįsta, kad pritrūko viešąjį saugumą užtikrinančių pareigūnų bendradarbiavimo. Vis dėlto, anot ministrės, praėjusio mitingo pamokos išmoktos, todėl pareigūnai ruošiasi galimiems neramumams ir riaušėms per rugsėjo 10-osios mitingą.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla siūlo Vilniaus savivaldybei neleisti organizuoti naujos „Šeimų sąjūdžio“ protesto akcijos šalia Seimo rugsėjo 10 dieną. Esą anksčiau vykęs mitingas ir po to kilusios riaušės parodė, kad išlaikyti 75 metrų atstumą tarp Seimo ir protestuotojų sudėtinga, esą tiesiog trūksta laisvos vietos. Nors galutinį sprendimą dėl protesto akcijos savivaldybė žada priimti kitą savaitę, „Šeimų sąjūdis“ pasiruošimo darbų nestabdo.

Ikiteisminiame tyrime dėl riaušių prie Seimo rugpjūčio 10 dieną buvo sulaikyta jau apie 40 žmonių, sako policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. „Įtariamųjų ratas daugėja ir kiekvieną savaitę mes turime nusimatę taktiškai tam tikrus naujus sulaikymus. Ką šiuo metu turime – vieni skaičiai, ką po savaitės turėsime turbūt jau bus kiti skaičiai“, – žurnalistams antradienį sakė generalinis komisaras.

Artėjant rugsėjo 10 dienos mitingui Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ruošiasi susitikti su Šeimų sąjūdžio nariais ir pasikalbėti. Šiuo metu derinamas susitikimo laikas, o V. Čmilytė-Nielsen viliasi, kad gyventojai įvertins praėjusio mitingo rezultatus, kurie peraugo į riaušes ir elgsis kitaip. Antradienį V. Čmilytė-Nielsen dalyvavo dalyvavo susitikime Policijos departamente ir Viešojo saugumo tarnyboje.

Į laisvę paleisti devyni iš dešimties asmenų, anksčiau suimtų dėl įtarimų riaušių prie Seimo byloje. Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė pirmadienį informavo BNS, kad penki įtariamieji paleisti prokurorams skyrus švelnesnes kardomąsias priemones. Anksčiau pirmadienį vieną suimtą įtariamąjį paleido Vilniaus apygardos teismas, dar trys paleisti praėjusį penktadienį. Anot prokuratūros atstovės, šiuo metu suimtas išlieka vienas įtariamasis, kuris buvo sulaikytas praėjusią savaitę.

Pirmadienį, rugpjūčio 23 d. Baltijos šalyse turėtų vykti renginys „Baltijos kelias 2021“. Organizatoriai deklaruoja, kad renginys yra pasisakantiems už pasirinkimo laisvę skiepytis. Tiesa, nors renginys vyks ir Vilniuje, į sostinės savivaldybę dėl leidimo nesikreipta, o policija iš organizatorių gavo tik  informacinio pobūdžio renginio elektroninį laišką.

Vilniaus apygardos teismas į laisvę paleido keturis įtariamuosius, anksčiau suimtus riaušių prie Seimo byloje. „Tris teismas paleido praeitą penktadienį, vieną šiandien“, – BNS sakė bylos tyrimą kontroliuojantis prokuroras Romualdas Betingis. Teismas nusprendė, jog suėmimas per griežta kardomoji priemonė šiems įtariamiesiems, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys buvo panaikintos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį trims savaitėms leido suimti neseniai sulaikytą įtariamąjį riaušių byloje. „Prokuroro prašymas patenkintas iš dalies, asmuo suimtas iki rugsėjo 7 dienos“, – BNS sakė teismo atstovė Ieva Stumbrienė. Prokuroras įtariamąjį prašė suimti trims mėnesiams. Dėl riaušių organizavimo prie Seimo teisėsaugos pareigūnai sulaikė dar tris asmenis ir trečiadienį jiems pateikė jiems įtarimus. Dėl dar dviejų asmenų suėmimo prokuroras į teismą nesikreipė.

Aistros po prie Seimo kilusių riuašių netyla. Šįkart internetepradėjo sklisti teorija, kad policija riaušių metu naudojo dujas, kuriose buvo COVID-19 užkratas. Policija sureagavo į tokius kaltinimus ir juokauja, kad kitą kartą riaušininkų lauks dujos su vakcina. Po riaušių prie Seimo praėjus savaitei internete ėmė sklisti melagiena, neva riaušininkams malšinti policija naudojo dujas su COVID-19 užkratu. Sklinda melas, neva valstybė taip nori susidoroti su skiepytis nenorinčiais asmenimis.

Dėl riaušių organizavimo prie Seimo teisėsaugos pareigūnai sulaikė dar tris asmenis ir trečiadienį jiems pateikė jiems įtarimus. „Dėl kardomųjų priemonių jiems taikymo bus sprendžiama“, – rašoma prokuratūros pranešime. Anksčiau dėl riaušių prie Seimo buvo sulaikyti 26 asmenys, devynis teismas leido suimti. Policija atlieka ikiteisminį tyrimą ir dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo.

Praėjusį antradienį demonstracija prie Seimo virto riaušėmis. Kiek vėliau paaiškėjo, kad jose dalyvavo ir garsus kovotojas Arnoldas Misiūnas. Nors pats kovotojas iš pradžių neigė, kad ten jis, bet veiksmų iškart ėmėsi Lietuvos kikboksingo federacija ir vėliau sportininką atstovaujantis klubas. Federacija gana greitai paskelbė metams suspenduojantį sportininką.

Ukrainos nacionalistai Kijeve susirėmė su riaušių policija – sužalojo septynis pareigūnus ir vieną žurnalistą. Įnirtingas muštynes išprovokavo bandymas sušvelninti padėtį prorusiškų separatistų valdomose Donecko ir Luhansko resupublikose. Brutalūs susirėmimai tarp riaušių policijos ir Ukrainos nacionalistų prie prezidento rūmų Kijeve. Įsiutusi minia pareigūnus talžo lazdomis, mėto į juos akmenis ir padangas. Šie bando nuo nacionalistų gintis ašarinėmis dujomis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, ketvirtadienį nagrinėjo prokurorų prašymus suimti 26 įtariamuosius dėl riaušių prie Seimo Vilniuje sukėlimo, leido suimti devynis iš jų. Pareigūnai teigia, kad tarp įtariamųjų daug ir praeityje teistų, bedarbių asmenų, o už neramumų kėlimą gali būti sulaikytas dar ne vienas asmuo.

Teisėsauga skelbia nustačius dar 36 asmenis, kurie dalyvavo riaušėse prie Seimo, per kurias buvo sužalota 18 policijos pareigūnų. „Šeimų sąjūdžio“ aktyvistai ir kiti riaušėse prie Seimo dalyvavę protestuotojai pradėjo savo raganų medžioklę. Tiems, kas paviešins įtūžusią minią tramdžiusių pareigūnų pavardes, siūlo pinigų. Internete įvairiausi antivakseriai ir detektyvai dalijasi savo versijomis ir įrodinėja, esą riaušes išprovokavo pareigūnai.