rheinmetall

Vokietijos ginkluotės gamintojas „Rheinmetall“, pagrindinis ginklų tiekėjas Rusijos agresiją atremiančiai Ukrainai, trečiadienį pranešė už 950 mln. JAV dolerių (880 mln. eurų) įsigijęs JAV transporto priemonių specialistę „Loc Performance“, taip siekdamas sustiprinti savo pozicijas tarptautinėje rinkoje. Įsigydamas Mičigane įsikūrusią gamintoją „Rheinmetall“ „plečia grupės verslą su JAV kariuomene“ ir „didina savo pramoninę bazę Jungtinėse Valstijose“, teigiama Vokietijos koncerno pranešime.

Saugumo dedamoji nekelia didelių klausimų, sako su Baisogalos, Šeduvos, Radviliškio bendruomenėmis Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamyklos statybų planus aptaręs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. „Saugumo dedamoji, man atrodo, tikrai nekelia didelių klausimų.

Patrauklios investicinės aplinkos kūrimas – ilgai trunkantis procesas, kuriam reikia ir daug kantrybės bei atkaklumo, ir nemažai lankstumo bei gebėjimo reaguoti į konkurentų veiksmus. Kokių praeities sprendimų rezultatus šiandien atskleidžia į Lietuvą pritrauktos investicijos ir Europos patrauklumo tyrimo išvados? Vien sentimentų neužtenka Šiemet per „EY Europe Attractiveness Survey“ tyrimą apklausti investuotojai nurodė, kad didžiausią riziką Lietuvoje kelia geopolitinė įtampa.

 Po CNN pranešimo, atskleidusio Rusijos sąmokslą nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą, šalyje kilo politikų pasipiktinimas. Ketvirtadienį paskelbtame CNN pranešime sakoma, kad JAV žvalgyba anksčiau šiais metais atskleidė Rusijos vyriausybės planus nužudyti bendrovės „Rheinmetall“ generalinį direktorių Arminą Pappergerį. Bendrovė yra labai svarbi Vokietijai teikiant karinę pagalbą Ukrainai.

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymui, kad „Rheinmetall“ norimai statyti gamyklai „Lithuanian Center of Excellence for Ammunition“ būtų suteiktas neatidėliotino valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusas. Tai reiškia, kad gamyklą bus galima pradėti statyti be leidimo, jį reikės gauti iki statybų pabaigos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) siūlo leisti Vokietijos gynybos pramonės atstovės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai suteikti neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusą ir leisti ją pradėti statyti dar neturint leidimo. Jeigu Vyriausybė pritars, leidimą statyti gamyklą pavadinimu „Lithuanian Center of Excellence for Ammunition“ reikės gauti iki statybų pabaigos.

Pirmąjį šių metų metų pusmetį Lietuvoje patvirtinti 22 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai – aštuoni nauji bei 14 – šalyje jau veikiančių bendrovių, skelbia „Investuok Lietuvoje“. Pernai tuo pat laiku tokių projektų buvo 26.  Agentūros skaičiavimais, įgyvendinus šiuos jau sutartus naujų gamyklų ar paslaugų centrų projektus bus sukurta apie 1,2 tūkst. darbo vietų, į ilgalaikį turtą investuota 239 mln. eurų.

Radviliškio rajone planuojamai statyti 180 mln. eurų vertės Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamyklai siūloma suteikti neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusą. Jei Vyriausybė pritars Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui, „Lithuanian Center of Exellence for Ammunition“ vadinama gamykla būtų pradėta statyti dar neturint leidimo – jį reikėtų gauti iki statybų pabaigos.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) šešis iš valstybės gautus sklypus savo veiklai ketina pritaikyti per keletą metų. Ši žemė aukštajai mokyklai suteikta mainais už užleistąją Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai Radviliškio rajone.

Vokietijos Bundesveras pateikė užsakymą ginklų koncernui „Rheinmetall“ pagaminti artilerijos amunicijos už 8,5 mlrd. eurų. Ketvirtadienį pasirašyta atitinkama preliminari sutartis dėl 155 mm kalibro amunicijos teikimo, pranešė Diuseldorfe įsikūrusi įmonė. Užsakymas pirmiausiai skirtas Bundesvero bei sąjungininkių valstybių atsargoms papildyti ir „paremti Ukrainą jos gynybinėje kovoje“ su Rusija.

Su vietos gyventojais Baisogaloje trečiadienį susitikusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad dėl greta miestelio įsikursiančios amunicijos gamyklos „Rheinmetall“, gyventojams atsiras ne tik daugiau darbo galimybių, bet ir gerės dujotiekio, elektros tiekimo infrastruktūra. „Tai yra didžiausia investicija į gynybos pramonę Lietuvos Respublikos istorijoje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad atsižvelgus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) sutikimą, jo valdomos žemės Radviliškio rajone būtų perleistos valstybei ir juose galėtų būti statoma Vokietijos gynybos pramonės atstovės „Rheinmetall“ amunicijos gamykla. Vyriausybė teigia, kad mainais už 340 hektarų teritoriją universitetui bus perleisti 6 sklypai, esantys tame pačiame rajone, kurie pagal bendrą plotą, žemės ūkio naudmenų plotą ir našumo balą yra geresni.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba nusprendė perleisti Baisogaloje esantį sklypą Vokietijos amunicijos gamyklai „Rheinmetall“. Toks sprendimas patvirtintas ketvirtadienį vykusiame neeiliniame LSMU tarybos posėdyje.

Ketvirtadienį Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) ketinant priimti sprendimą dėl sklypų perdavimo „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statybai, už derybas su universitetu atsakingas premjerės patarėjas Dalius Krinickas sako, kad mainais universitetui pasiūlyta atlyginti nuostolius.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ Ukrainoje atidarė bendras šarvuotųjų transporto priemonių remonto dirbtuves ir gamyklą, pirmadienį pranešė Ukrainos strateginių pramonės šakų ministerija. Bendras „Rheinmetall“ ir partnerio iš Ukrainos atidarytas aptarnavimo centras padės operatyviai remontuoti Ukrainoje esančią vokišką įrangą bei atlikti jos techninę priežiūrą, nurodė ministerija.

Vokietijos kariuomenė ketina papildomai užsakyti 200 tūkst. artilerijos sviedinių iš ginklų gamintojos „Rheinmetall“, kad galėtų vėl papildyti savo atsargas Berlynui toliau padedant ukrainiečiams, rodo naujienų agentūros „Reuters“ antradienį matytas laiškas. Gynybos ministerijos laiškas parlamento Biudžeto komitetui rodo, kad vokiečių kariuomenė siekia papildomai įsigyti 200 tūkst. 155 mm kalibro artilerijos sviedinių už maždaug 880 mln. eurų.

Lietuva pasirašė sutartį su Vokietijos gynybos pramonės milžinu „Rheinmetall“ dėl sviedinių gamyklos Lietuvoje. Nors dar liko galutinai suderinti vietą, kur iškils amunicijos gamykla, aišku, kad statybos turėtų prasidėti jau rudenį. Nors mūsų politikams pavyko prisikviesti tiek vokiečių karius, tiek ir vokiečių ginkluotės gamintojus, tarpusavyje partijoms sutarti dėl gynybos finansavimo vis dar sekasi sunkiai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) nesusitarus dėl pagal jo valdomos valstybinės žemės perleidimo „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai, Vyriausybei „tektų imtis kitų priemonių“.  „Turiu viltį ir tikiuosi, kad tam tikri siauri interesai nesustabdys valstybei ir jos saugumui labai reikšmingo projekto“, – pirmadienį BNS sakė A. Armonaitė, pirmadienį pasirašiusi investicijų sutartį su Vokietijos gynybos pramonės koncernu.

Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ trečiadienį pranešė, kad susitarė dėl rėmimo sutarties su Dortmundo „Borussia“, Bundeslygos futbolo klubui ruošiantis Čempionų lygos finalui. „Rheinmetall“ pareiškime teigiama, kad pagal trejus metus galiosiančią sutartį jai priklauso reklaminė erdvė namų stadione ir spaudos konferencijų vietose.

Mainais už naudojamos valstybinės žemės perleidimą Vokietijos „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai Radviliškio rajone Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) svarstoma perduoti šešis netoli Šeduvos ir Baisogalos esančius atskirus žemės sklypus. Penki iš jų šiuo metu nuomojami Turto banko valdomai ir privatizuojamai galvijų auginimo veislei ir mėsai bendrovei „Genetiniai ištekliai“, rodo BNS turimi Vyriausybės kanceliarijos parengti dokumentai.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ penktadienį pranešė gavusi NATO šalies užsakymą dėl artilerijos šaudmenų tiekimo. Užsakymo vertė - beveik 300 mln. eurų ir apima kelias dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių ir kelis šimtus tūkstančių raketinio kuro užtaiso modulių, pranešė „Rheinmetall“. Amunicija turi būti pristatyta 2024–2028 m., tačiau nepranešta, į kokią šalį.

Mainais už Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) naudojamos valstybinės žemės perleidimą „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai Radviliškio rajone siūlomi keli netoli Baisogalos esantys panašaus bendro ploto atskiri žemės sklypai, sako aukštosios mokyklos vadovas Rimantas Benetis. Jo teigimu, Vyriausybė universitetui siūlo kelis sklypus skirtingose vietose, nutolusius keliolika kilometrų nuo Baisogalos, kurių bendras plotas 340–350 hektarų.

Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ planuoja 2024 m. pristatyti Ukrainai šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių, įskaitant tolimojo nuotolio prototipus.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įsikurti „Rheinmetall“ amunicijos gamykla. Ministrė pirmininkė tikisi, kad sprendimai dėl sklypo Vokietijos gynybos pramonės koncerno gamyklai Lietuvoje bus priimti per artimiausias dvi savaites.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, kad siekiama šių metų rudenį Lietuvoje pradėti Vokietijos karinės pramonės „Rheinmetall“  amunicijos gamyklos statybas. Kaip nurodo ministerija, antradienį Vokietijoje su bendrovės „Rheinmetall“ vadovais susitikusi viceministrė Erika Kuročkina aptarė detalesnius planus dėl kuo ankstesnės 155 mm amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų pradžios.

Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje  gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas.  Gynybos pramonės projektams bus taikomos specialios sąlygos, leidžiančios greičiau pradėti veiklą – poveikio aplinkai vertinimo procedūras investuotojai galės atlikti bei statybos leidimus gauti iki statybų pabaigos.

Seimas antradienį priėmimo stadijoje spręs dėl įstatymo pataisų, kurios leistų didiesiems ginklų ir šaudmenų gamintojams Lietuvoje pradėti gamyklų statybas negavus leidimo. Įvedus tokius pokyčius, bendrovės turėtų statybų leidimus gauti iki statybų pabaigos. Skubos tvarka Seime kelią besiskinančiais įstatymo pakeitimais numatoma, kad su gynybos poreikiais susijusius projektus būtų galima statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų.

Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ planuojamą amunicijos gamyklą svarstant statyti Radviliškio rajone, energetikos infrastruktūrą valdančios įmonės sako, kad tokią gamyklą norint prijungti prie jų tinklų gali tekti statyti naujas pastotes, dujų skirstymo stotis bei kitą infrastruktūrą. Skelbta, kad 155 mm kalibro amunicijos gamyklą svarstoma statyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje maždaug beveik 400 hektarų ploto valstybinėje žemėje šalia Baisogalos.

Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ planuojant Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą, BNS pateikia pagrindinius faktus apie dar 19-ojo amžiaus pabaigoje įkurtą Vokietijos koncerną, kuris taptų vienu didžiausių investuotojų šalies istorijoje bei didžiausiu gynybos pramonės investuotoju.  Tarp akcininkų – JAV investicijų fondai ir bankai, „Societe Generale“ Vokietijos mieste Diuseldorfe įsikūrusi „Rheinmetall AG“– pagrindinė „Rheinmetall“ grupės bendrovė.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Toks nuostatų pakeitimas leistų šiems gamintojams pradėti projektų vystymą dar negavus statybų leidimų. Leidimus projektų vystytojai turėtų gauti iki statybų pabaigos. Po svarstymo už projektą balsavo 108, susilaikė 0, prieš balsavo 1 parlamentaras.

Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbiauti robotikos, sprogmenų ar elektronikos gamintojai. „Tokių įmonių yra“, – BNS sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas, paklaustas, ar Lietuvoje yra įmonių, kurios galėtų tapti „Rheinmetall“ partnerėmis.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė pataisoms, sudarančioms palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, kuo greičiau Lietuvoje statyti gamyklas.  Komitetas apsvarstė Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimus. Pataisos į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti ketvirtadienį.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina gyventojus nesibaiminti dėl potencialios „Rheinmetall“ gamyklos Radviliškio ar kitame rajone, o atsižvelgti į teigiamą tokio projekto naudą. Anot jos, pastačius gamykla būtų ne tik plėtojama gynybos pramonė, bet ir kuriamos darbo vietos, „užsikurtų ekosistema“. „Ketinimų protokolo pasirašymas yra geras pirmas žingsnis. Daug darbo dar liko, daug derinimo, kai kas iš to yra konfidencialu.

Radviliškio rajone įsikūrusi Baisogala prieš kelias dienas tebuvo vienas iš kelių šimtų mažai kuo išsiskiriančių Lietuvos miestelių. Dabar jos pavadinimas skamba drauge su ginklų pramonės milžine „Rheinmetall“, netoliese ketinančia statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą. Lietuvos politikai Vokietijos įmonės investicinius planus sveikina ir vaidina vienais didžiausių šalies istorijoje, tačiau netikėtos naujienos užklupti baisogaliečiai – sutrikę.

Vyriausybė ir vokiečių karo pramonės milžinas „Rheinmetall“ parašais įtvirtino planus Lietuvoje statyti artilerijos sviedinių gamyklą. Tai neeilinis įvykis Lietuvai, ypač turint omenyje, kad pasaulyje šiuo metu ypač trūksta amunicijos, kuri bus gaminama Lietuvoje. Svarbu ir tai, kad pagaminti sviediniai atiteks ir Lietuvos kariuomenei. Pati gamykla turi iškilti Radviliškio rajone, Baisogalos pašonėje. Tiesa, ten gyvenančių žmonių nuomonės dėl tokių investicijų skirtingos.

Lietuvos indėlis į Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybą paaiškės šalyje radus partnerių, sako „Rheinmetall“ atstovas.   „Tai irgi yra diskusijų objektas, kuriuo dabar užsiimsime artimiausiomis savaitėmis.

Antradienį Vilniuje oficialiai pasirašytas ketinimų protokolas dėl „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje. Dokumento pasirašyme dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir įmonės „Rheinmetall“ atstovas Maximilian Froch. Protokolo turinys kol kas neviešinamas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kol kas dar nėra numatyta konkreti vieta, kur galėtų būti statoma „Rheinmetall“ gamykla. Pasak jos, sprendimo yra ieškoma, tačiau pasirinkimų nėra daug. „Nėra konkrečios vietos numatytos. Neabejoju, kad rasime sklypą, tokiai gamybai reikalingas labai didelis sklypas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą bus ledlaužis šalyje pradėti steigtis ir kitoms panašaus masto kompanijoms. „Pirmas rimtas žingsnis, kai mes tokį gamintoją galime turėti Lietuvoje. Tai yra keliais aspektais svarbu nacionaliniam saugumui ir gynybai. Pirma, gamyba tokios amunicijos mažina mūsų priklausomybė nuo globalių tiekimo grandinių.

Antradienį dėl amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ bus pasirašytas ketinimų protokolas. Dokumento pasirašyme dalyvaus premjerė Ingrida Šimonytė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas bei įmonės „Rheinmetall“ atstovas Maximilian Froch. Kaip pirmadienį teigė A. Armonaitė, planus Lietuvoje statyti gamyklą „Rheinmetall“ prašo pripažinti stambiu investiciniu projektu.

Lietuvos Vyriausybės atstovai antradienį pasirašys ketinimų protokolą su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“, planuojančia šalyje statyti amunicijos gamyklą ir pateikusia paraišką pripažinti šiuos planus stambiu investiciniu projektu, pranešė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Svarstant „Rheinmetall“ amunicijos gamyklą statyti Radviliškio rajone, gynybos ekspertai ir pramonės atstovai sako, kad pasirinktoje vietovėje reikės užtikrinti didelį elektros ir dujų tiekimą, patogią logistiką. Buvęs energetikos ministras neatmeta, jog tokio dydžio gamyklą reikės prijungti ne prie skirstymo, o perdavimo tinklų, plėsti pastočių tinklą.

„Rheinmetall“ planuojant amunicijos gamyklą statyti ant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomos valstybinės žemės, čia veikiančio aukštosios mokyklos padalinio vadovas sako, kad išsikėlimas į kitą vietą įstaigai kainuotų milijonus eurų. „Fermos renovacija gaunasi 4–5 mln. eurų, tai visas išsikėlimas tikrai kainuotų milijonus, – BNS pirmadienį sakė universiteto Gyvulininkystės instituto vadovas Artūras Šiukščius. – Realiai persikelt kitur, kažin, kiek įmanoma.

Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomoje valstybinėje žemėje. Su tuo susijusią informaciją BNS patvirtino septyni šaltiniai, didžioji dalis kurių kalbėjo su anonimiškumo sąlyga. Premjerė Ingrida Šimonytė su LSMU rektoriumi Rimantu Benečiu pirmadienį per susitikimą turėtų aptarti galimą žemės perdavimą gamyklos reikmėms.

Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ pristatys Ukrainai dar 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“. Įmonė pranešė gavusi atitinkamą federalinės vyriausybės užsakymą, kurio vertė dešimtys milijonų eurų. „Merder“ Ukrainą turėtų pasiekti iki metų pabaigos. Tada „Rheinmetall“ Rusijos užpultai šaliai bus skyrusi iš viso 120 pėstininkų kovos mašinų. Tai seni šarvuočiai, kuriuos koncernas modernizuoja. Užsakymą apmokės Vokietijos vyriausybė.

Seimas po pateikimo antradienį pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Toks nuostatų pakeitimas leistų didiesiems gamintojams pradėti projektų vystymą dar negavus statybų leidimų. Po svarstymo už projektą balsavo 99, susilaikė 11, prieš balsavo 3 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Ekonomikos komitetas.

Seimui antradienį pristatomos pataisos, kurios sudarytų sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, kuo greičiau kurti čia savo gamyklas.  Vyriausybė siūlo nustatyti tvarką, kada dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo, o jį privalėtų gauti iki statybų pabaigos. Tai numato Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimai.

Netyla kalbos, kad nauja karinės amunicijos gamykla, kuri gamintų 155 mm sviedinius, iškils Lietuvoje. Vyriausybė palaimino įstatymų pataisas, kurios leistų per pusmetį supaprastinta tvarka, be iš anksto suderintų statybos leidimų bei kitų procedūrų, statyti amunicijos fabriką. O pagrindinis galimas investuotojas: vokiečių karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“, kuri, pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, per artimiausias savaites turėtų apsipręsti, ar jai verta investuoti Lietuvoje.

 Vyriausybė pritarė Investicijų ir Statybų įstatymų pataisoms, kurios leistų didiesiems ginklų ir šaudmenų gamintojams greičiau pradėti statybas Lietuvoje. Pakeitus įstatymus, didžiųjų gynybos pramonės projektų statybos galėtų būti pradedamos dar neturint statybos leidimo, bet privalėtų jį gauti iki statybų pabaigos. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui. Seimo bus prašoma svarstyti klausimą skubos tvarka.