reuters

JAV savo naikintuvus F-22 prie Juodosios jūros perkelia siekiant palaikyti sąjungininkus Rytų Europoje, kuriems grėsmę kelia Rusijos agresija, praneša „Reuters“. JAV pradėjo precedento neturintį naikintuvų perkėlimą į Rumuniją siekdama parodyti, kad būtina duoti atkirtį galimai Rusijos agresijai. Du F-22 naikintuvai ir palydintis juos lėktuvai išskrido iš bazės Didžiojoje Britanijoje į Mihailo Kogălniceanu karinę bazę Juodosios jūros pakrantėje.

Kuomet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo 14-ąją anonsavo pagrindinio Sirijoje dislokuoto karinio dalinio atitraukimą, buvo tikimasi, kad didysis jūrų sausakrūvis laivas „Jauza“ – dalis taip vadinamojo Sirijos ekspreso ir viena iš pagrindinių Rusijos karinės operacijos Sirijoje tiekimo grandžių – turėtų grįžti į savo arkties uostą.

JAV finansų ministras Jacobas Lew pareiškė, kad sankcijos Rusijai, kurias Vakarų šalys įvedė dėl krizės Ukrainoje ir Krymo aneksijos, suveikė būtent taip, kaip jos ir buvo suplanuotos, rašoma „Reuters“. „Sankcijos suveikė taip, kaip ir buvo planuota – jos sudarė reikšmingą poveikį Rusijai, tačiau poveikis JAV ir Europai buvo sumažintas“, – pareiškė ministras.

  Savižudžio įvykdytas sprogimas sekmadienį Pakistane pražudė mažiausiai 52 rašo, praneša „Reuters“. Svarstoma tikimybė, kad išpuoliu buvo bandoma atakuoti krikščioniu šeimas.   Sprogimas įvyko šalies pietvakariuose, Pandžabio sostinėje Lahorėje, automobilių parkavimo aikštelėje netoli parko. Teigiama, kad iš viso sužeista buvo daugiau negu 150 žmonių. Liudininkų teigimu, žuvusių žmonių kūno dalys po sprogimo buvo renkamos visoje aikštelėje.

„Islamo valstybė“ jau „seniai“ gauna iš Turkijos pinigus už naftą, pareiškė Izraelio gynybos ministras Moshe Ya'alonas kalbėdamas su „Reuters“. Taip pat jis užsiminė apie džihadistų „tranzitą“ per Turkiją, o šie pareiškimai nuskambėjo kaip tik tuo metu, kai Tel Avivas ir Ankara bando pagerinti gerokai pašlijusius santykius, o taip pat bręstančio Saudo Arabijos ir Irano konflikto akivaizdoje.

Rusija ir Iranas suderino bendrą poziciją Sirijos konflikto klausimu. „Reuters“ šaltiniai tvirtina, kad Teheranas, yra pasiruošęs, kaip ir Maskva, sutikti su Basharo al Assado atsistatydinimu. Iranas nusprendė sukurti bendrą su Rusija poziciją dėl politinio situacijos Sirijoje sureguliavimo, teigiama, kad tai nulems pokyčius griežtoje Teherano pozicijoje dėl būtinybės išsaugoti Sirijos prezidento režimą.

Irake vykstantis gražuolių konkursas „Miss Irakas“ sulaukė didelio visuomenės ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Su džihadistais kovojanti valstybė rengia pirmąjį grožio konkursą po daugiau nei 40 metų pertraukos. Nuotraukose gražuolės pozuoja senovės Babilono griuvėsių fone, netoli miesto Hilla, į pietus nuo sostinės Bagdado. Grožio konkursas neapsiėjo be skandalų.

Turkams numušus savivaliavusį rusų Su-24, pastarieji žadėjo „griežtą atsaką“. Atrodo, matome to padarinius: tradicinis Kremliui kitų šalių maisto produktų eksportuotojų šantažas, subombarduotas humanitarinis turkų krovinys ir sparnuotosiomis raketomis apšaudyti turkmėnai. Turkijos maistas – „deja, neatitinka Rusijos normų“ „Apie 15 proc.

Pirmoji Europos šalis, į kurią bus tiekiamos amerikiečių dujos, bus Lietuva. Tiekimas yra planuojamas pradėti 2016 vasarį. Dujas priims dujų terminalas „Independence“, kuris nuo 2015-ųjų sausio veikia Klaipėdoje. Apie tai, kad Lietuva taps primąja Europos šalimis, gausiančia amerikiečių dujas, praneša „Reuters“ remiantis dviem šaltiniais prekybos dujomis sferoje.

Katastrofos Egipte tyrėjai pranešė, kad bombos sprogimo rusų lėktuve „Airbus A321“ tikimybė yra lygi 90 proc. Egiptiečiai visą savaitę oficialiame lygyje neigė šią versiją, tačiau išvakarėse buvo paviešinta „juodųjų dėžių“ informacija ir jau patys tyrėjai patvirtino, kad įrašo pabaigoje yra girdimas „neaiškus triukšmas, nesusijęs su lėktuvo variklio galimu gedimu“. Tiek Europos, tiek JAV ekspertai nuo pat pradžių beveik vienbalsiai tvirtino, kad bombos sprogimo tikimybė – itin didelė.

Beveik 80 proc. Rusijos aviacijos bombarduojamos teritorijos buvo tuose rajonuose, kurie nėra kontroliuojami „Islamo valstybės“ (ISIS). Tokią išvadą pateikė „Reuters“ analitikai, pažymėję, kad šie rezultatai paneigia Rusijos gynybos ministerijos tikinimus, jog Maskva tariamai bombarduoja išskirtinai ISIS smogikų teritorijas. Anot tyrimo, dauguma smūgių yra nukreipta į teritorijas, kurias kontroliuoja grupuotės, kovojančios prieš Sirijos prezidentą Basharą al Assadą.

JAV palaikomi Sirijos sukilėliai prašo Vakarų atsiųsti jiems nešiojamų zenitinių raketinių kompleksų (NZRK) – kurie padėtų jiems priešintis mirtiniems rusų sraigtasparnių antskrydžiams, rašoma „The Times“. Žurnalistė primena, kad iki oro antskrydžių pradžios pagrindinis ginklas sukilėliams buvo prieštankiniai raketų kompleksai (PRK), kurie leido jiems gintis nuo tankų, kuriuos Basharo al Assado kariauna gavo iš Rusijos, tačiau jie yra visiškai beprasmiai kovoje su oro pajėgomis.

Europos naftos perdirbimo bendrovės sumažino Rusijos naftos įsigijimo kiekį, vietoje jos perkasi į aktyvią eksporto šalių kovą už rinkos dalį įsitraukusios Saudo Arabijos žaliavas. Prekeiviai tikina, kad saudiečių nafta pigesnė, o Maskva Rijadą kaltina dempingavimu, rašoma rbc.ru.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pasmerkė „bjaurų išpuolį“, kuris sudrebino taikią eiseną šalies sostinėje Ankaroje ir nusinešė 86 gyvybes. Sprogimų vietoje žuvo 62 žmonės, dar 24 mirė nuvežti į ligoninę, sakė sveikatos ministras Mehmetas Muezzinoglu. Pasak jo, dar 186 žmonės sužeisti. „Aš griežtai smerkiu šią bjaurią ataką prieš mūsų vienybę ir taiką mūsų šalyje“, – sakoma R.T.Erdogano pareiškime, paskelbtame prezidento tinklalapyje.

Pirmadienį Rusija leido suprasti, kad jos įsitraukimas į Sirijos karą stiprėja, atvirai užsiminus, kad jos „savanoriški“ pėstininkų batalionai, tikriausiai, netrukus pradės ten kovas. Šis pareiškimas nuskambėjo netrukus po to, kai NATO pareiškė savo pasipiktinimą dėl aljanso valstybės – Turkijos oro erdvės pažeidimų, kuriuos bent vieną sykį tikrai įvykdė „pasiklydęs“ Rusijos karo lėktuvas.

Rusija perkėlė į Vakarų Siriją karinius dalinius ir ginkluotę su tikslu vykdyti antžeminę operaciją, praneša „CNN“ remiantis dviem šaltiniais Pentagone. Pakitusį aktyvumą JAV pastebėjo vertindama Rusijos karių veiksmus Sirijoje. Ekspertai nurodo, kad antžeminių pajėgų ir ginkluotės dislokavimas vykdomas, tikriausiai su tikslu palaikyti Sirijos valdžios pajėgas ir kautis su opozicijos kariuomene.

Spalio 4-ąją, sekmadienį, saulė patekėjo 7.27 val., o leisis – 18.47 val. Dienos ilgumas 11.20 val. Šiandien vardadienius švenčia: Auksuolė, Edvina, Edvinas, Eivydė, Mąstautas, Pranciškus. Spalio 4-ąją taip pat minima Pasaulinė gyvūnų globos diena.

Rusijos naikintuvai ir šturmo lėktuvai Sirijoje yra pilnoje kovinėje parengtyje ir parengti smogti Basharo al Assado priešininkams. JAV spec. tarnybos apie tai pranešė Baltiesiems rūmams, teigia „LA Times“ šaltiniai. „Naikintuvai ir šturmo lėktuvai yra parengti bet kuriuo momentu smogti, šiuo metu tam jau nebeliko jokių kliūčių“, – pareiškė šaltinis, artimas JAV žvalgybai. Be to, šaltinis leidiniui pažymėjo, kad žvalgybos aptikta įranga ir amunicija negali būti vadinama visiškai gynybine.

Sirijos sukilėliai pažadėjo Maskvai „naują Afganistaną“, praneša „Reuters“. Anot agentūros pašnekovo iš sukilėlių ginkluotų grupuočių, kurios kovoja su Damasku, gretų, „ji (Rusija – red. past.) rizikuoja gauti savo karius atgal karstuose“. „Reuters“ apklausė sirus, kurie kariauja sukilėlių gretose besikaunančiose ir su prezidento Basharo al Assado kariauna ir su „Islamo valstybės“ teroristais. Jų teigimu, jie pastebėjo pokyčius su jais kariaujančių oficialiosios valdžios kariuomenėje.

Sirijos pakrantėje įsikūrusiame Rusijos kariniame jūrų uoste Tartuse jau dabar yra 1700 karių ir karinio personalo, praneša „Kommersant“, kurie remiasi vieno iš samdomų karių, jau atvykusių į šį „karštąjį tašką“, pasakomu. „Jie vykdo statybinius ir objektų apsaugos darbus, rekonstruoja pirsą“, – patikslino laikraščio šaltinis. Jo teigimu, konflikto Sirijoje pradžioje šioje bazėje buvo vos keli žmonės.

JAV analitinė bendrovė „Stratfor“ pateikė ataskaitą apie Rusijos karinį dalyvavimą Sirijoje. Anksčiau pateikti duomenys apie Latakijos oro uosto modernizaciją buvo patvirtinti palydovo nuotraukomis, praneša rbc.ru. Anot ataskaitos autorių, šios nuotraukos įrodo, kad Rusija sirų Latakijos oro uoste įsikūrė savo karinę bazę. Nuotraukos buvo gautos dar rugsėjo 4-ąją.

Prancūzijos valdžia ir toliau tęsia Rusijos aktyvų areštą: po Hagos nuolatinio arbitražo teismo sprendimo buvusių „Jukos“ savininkų naudai, anot vietos spaudos, Paryžius užšaldė kelias bankų sąskaitas jau dėl visai kitos bylos – remiantis Rusijoje žuvusio teisininko Sergejaus Magnitskio surinkta medžiaga apie pinigų plovimą. Šią informaciją paviešino „Reuters“, kurie remiasi dviejų žmonių, susijusių su tyrimu duomenimis. Sąskaitų savininkų, kurie susilaukė sankcijų, pašnekovai neįvardijami.

Nigerijos šiaurės rytuose antradienį žmonių pilname Maidugūrio turguje bombos sprogimas nusinešė apie 50 gyvybių, pranešė naujienų agentūrai „Reuters“ įvykio liudininkai ir ligoninės personalo narys. Anot naujienų agentūros AFP šaltinio, galvijų turguje susisprogdino mirtininkas. Apsiginklavę Maidugūrio gyventojai kovoja su grupuote „Boko Haram“. Sprogimas Borno valstijos sostinėje nugriaudėjo maždaug 13 val. vietos (14 val.

Bangladeše antradienį mačetėmis ginkluoti užpuolikai mirtinai užkapojo tinklaraštininką, kuris tapo jau trečiuoju per pastaruosius tris mėnesius šalyje, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, nužudytu religinio ekstremizmo kritiku.

„Bloomberg“ terminalai šiandien išsijungė visame pasaulyje, praneša „Business Insider“. Dėl sistemos sutrikimų tūkstančiai prekeivių liko be informacinės duomenų bazės. Leidinys pažymi, kad šio sutrikimo priežastys kol kas neaiškios. „Boomberg“ patvirtino informaciją apie kilusias problemas. Pasak „Business Insider“, daugelis klientų bando laikinai jungtis prie „Reuters“ terminalų. Televizija „CNBCE“ praneša, kad sistemos sutrikimas buvo užfiksuotas apie 10 val. 20 min. Lietuvos laiku.

 JAV Pietų Karolinos valdžia balandžio 7-ąją suėmė ir apkaltino žmogžudyste 50-metį baltąjį policininką Michaelą Slagerį, praneša „Reuters“. Pareigūnas paleido 8 šūvius iš tarnybinio ginklo į nugarą nuo jo sprunkančiam juodaodžiui Walteriui Scottui. Teisme buvo parodytas mėgėjiškas įvykio vaizdo įrašas. Šio vaizdo įrašo autorius nėra įvardintas, teisme jis „pasirodys reikiamu momentu“. Teisininkai pažymi, kad pareigūno suėmimą nulėmė būtent šis daiktinis įrodymas.

JAV pralaimi informacinį karą Rusijai. Informacijos viešinimo užsienyje organizacija (Broadcasting Board of Governors, BBG) atstovai prašo iš Kongreso papildomų 15 mln. dolerių, praneša „Reuters“. „Konkurentai savo antiamerikietiškais pranešimais užkūrė informacinį karą ir jį laimi, tuo metu tarptautinis JAV informacijos pateikimas pasižymi tik tuo, kad stengiasi neatsilikti nuo konkurentų pasikeitusioje medijos erdvėje,“ – teigiama 30 specialistų parengtoje ataskaitoje.

NATO narės Bulgarija ir Jungtinės Amerikos Valstijos per artimiausius tris su puse mėnesio surengs virtinę bendrų karinių pratybų, pranešė Bulgarijos gynybos ministerija, tvyrant įtampai santykiuose su Rusija dėl krizės Ukrainoje. Į šią Balkanų šalį atvyksta apie 350 JAV karių dalyvauti dvišaliuose manevruose, kurie prasidės sekmadienį Novo Selo poligone Bulgarijos pietryčiuose. Pratybose dalyvaus ir JAV šarvuočiai, sraigtasparniai bei tankai.

 Ukrainos vyriausybės pajėgos ir prorusiški separatistai apsikeitė dešimtimis belaisvių šalies rytuose, sekmadienį patvirtino vienas Saugumo tarybos padėjėjas, o toks žingsnis atitinka tarptautinės bendruomenės palaikomą taikos susitarimą. Naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai, esantys Žoloboko kaime už maždaug 20 km į vakarus nuo sukilėlių tvirtovės Luhansko, matė, kaip šeštadienio vakarą daugiau negu 130 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narių buvo paleisti mainais į 52 kovotojus.

Ukrainos prorusiški separatistai „morališkai“ negali nutraukti kautynių dėl rytinio Debalcevės miesto, kurį gina apsuptos vyriausybės pajėgos, nors naujausias taikos susitarimas įpareigoja juos tai padaryti. Tai antradienį pareiškė vienas aukšto rango separatistų atstovas. Denysas Pušylinas naujienų agentūrai „Reuters“ taip pat sakė, kad separatistai negali atitraukti savo sunkiosios ginkluotės, kaip numatyta susitarime, kol to nepadarė Ukrainos vyriausybės pajėgos.

Prorusiški separatistai žada atverti saugų koridorių, kad Ukrainos kariai galėtų pasitraukti iš apsupto Debalcevės miesto; jeigu jie sudėtų ginklus ir „išeitų“, sakė pirmadienį separatistų vadeiva. Nepaisant galiojančių paliaubų, Debalcevės rajone nesiliauja įnirtinga kova tarp separatistų ir tūkstantinių Ukrainos pajėgų apsuptame mieste. Anot ukrainiečių komentatorių, apsuptyje gali būti apie 7 tūkst. Ukrainos karių. „Mes siūlome atverti koridorių, kad jie sudėtų ginklus ir išeitų.

Apie sunkiosios ginkluotės atitraukimą šiuo metu negali būti kalbos, sako Ukrainos kariuomenės atstovas Ukrainos kariuomenė neplanuoja atitraukti sunkiosios ginkluotės nuo fronto linijos pirmadienį vakare, taip tai numatyta naujajame paliaubų susitarime, dėl prorusiškų separatistų besitęsiančių atakų, sakė kariuomenės atstovas naujienų agentūrai AFP. „Šiuo metu nėra kalbos apie mūsų sunkiosios ginkluotės atitraukimą, – sakė kariuomenės atstovas Vladyslavas Selezniovas.

 Rusija paleido į laisvę moterį, kuri buvo apkaltina valstybės išdavimu po to, kai esą paskambino į Ukrainos ambasadą ir perspėjo, kad vieno Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinio kariai galbūt buvo pasiųsti kautis į Rytų Ukrainą. Tai antradienį pranešė jos vyras. Anatolijus Gorlovas naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad jo žmona Svetlana Davydova buvo paleista pasirašiusi pasižadėjimą neišvykti iš šalies.

Londonas ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, prašydama pasiaiškinti, kodėl du ilgojo nuotolio bombonešiai Tu-95 trečiadienį praskrido virš Lamanšo sąsiaurio, priversdami Didžiąją Britaniją pakelti į orą savo naikintuvus ir pakeisti civilių lainerių skrydžių maršrutus.

Europoje vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, į kurį Europa turi reaguoti, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Rusijos karių skaičius Ukrainos teritorijoje išaugo - jie naudoja sunkiąją techniką, tankus, artileriją, priešlėktuvinius ginklus, jie naudoja savo bazių pajėgumus, oro kontrolės sistemas.

Rusijos vyriausybė skyrė du mlrd. dolerių antram pagal dydį bankui gelbėti. Išvakarėse vyriausybė pažadėjo bankams skirti beveik 20 mlrd. dolerių, tačiau rezervams senkant, vyriausybės pareigūnai pripažįsta, kad norint išvengti bankroto teks rinktis – mažinti socialines išmokas ar išlaidas gynybai. Jungtinių Valstijų prezidentas sako, kad praėjus keliems ekonomikos sunkumų mėnesiams, Vladimiro Putino politika nebeatrodo gudri.

Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prieš dešimtmetį milijonus gyvenimų sugriovusio cunamio pasekmės vis dar jaučiamos. Stichinė nelaimė turėjo įtakos ne tik Pietryčių Azijos regiono politinei ir ekonominei padėčiai, bet paskatino pokyčius ir kitose šalyse. Lietuvoje po cunamio buvo įkurtos seisminių stebėjimų stotys, kurios fiksuoja įvairiausius virpesius visame pasaulyje: nuo žemės drebėjimų iki atominės bombos bandymų.

Naujienų agentūros „Reuters“ atliktas tyrimas atskleidė, kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkai skolino milijardus Ukrainos oligarchui Dmitrijui Firtašui, kurio verslo imperija suklestėjo jo remiamo prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdymo laikais. Rusijoje įtakingi draugai jam padėjo susikrauti turtus. Jungtinėse Valstijose pareigūnai norėjo jo ekstradicijos ir pasodinti už grotų. Austrijoje, kur jis šiuo metu gyvena paleistas už 155 mln.

(papildyta 17.15) OPEC narės šiandien Vienoje apsisprendė nemažinti dabartinio naftos gavybos lygio. Planinio susitikimo metu OPEC šalys narės atsidūrė viso pasaulio dėmesio centre. Dėl staiga kritusios naftos kainos, daugelis su šio energijos šaltinio eksportu susijusių valstybių, įskaitant ir Rusiją, susidūrė su galimomis finansinėmis problemomis planuojant artėjančių metų biudžetą.

Džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ ketvirtadienį paskelbė garso įrašą, kurį, kaip tikina, padarė jos vadas Abu Bakras al Baghdadis (Abu Bakras Bagdadis), praėjus kelioms dienoms po aviacijos smūgių prieš grupuotės lyderius Irake ir gandų apie galimą jo sužeidimą ar net mirtį. Šiame 17 minučių įraše vyras, pristatomas kaip A.B.Baghdadi, tiesiogiai apie aviacijos smūgį prieš džihadistų vadovybę nekalba, tačiau mini po jo buvusius įvykius.

Šiaurės jūros naftos kaina „Brent“ lapkričio 12-ą nukrito žemiau 80-ies dolerių už barelį ribos. Prieš vidurnaktį „Brent“ prekiavo nafta po 79,95 dolerio už barelį (šiandien naftos kaina pasiekė 79,55 dolerio už barelį kainą - red. past.). Prieš pat uždarymą kainos kiek kilstelėjo nuo minimumo: 80,38 už barelį, tačiau tai vistiek sudarė 1,29 dolerio mažiau, nei išvakarėse. Niujorke „WTI“ nafta taip pat atpigo. Ateities kontraktai gruodžio mėnesiui sudaromi jau po 77,18 dolerio už barelį.

Miške netoli Berlyno paslėptas didžiulis apleistas Šaltojo karo laikų bunkeris, pritaikytas atlaikyti branduolinę ataką, gali tapti nauju turistų traukos objektu turistams, lankantiems buvusią Rytų Vokietiją, tikis entuziastai.

Judėjimas „Islamo valstybė“ Irake nužudė dar 85 Bu Nimro genties narius per praėjusią savaitę pradėtą masinių egzekucijų kampaniją, siekdamas palaužti šios grupės pasipriešinimą džihadistų pastangoms išplėsti savo kontroliuojamas teritorijas, šeštadienį pranešė genties vadas ir saugumo pareigūnas.

Jis nesibaimina gauti smūgį į galvą, jeigu tai padeda pelnyti didesnį populiarumą, žmogaus teisių aktyvistai jį kaltina naudojant ginkluotus būrius įtariamiems separatistams grobti, o jo partijos programa ragina atkurti Ukrainos branduolinį arsenalą. Tačiau kad ir kaip piktinamai atrodytų jo veiksmai ir politinė programa, karingo būdo politikas Olehas Liaško randa daug šalininkų visuomenėje, dėl karo pasiryžusioje imtis kraštutinių priemonių.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia nesijaudinanti dėl galimų dujų tiekimo Lietuvai trikdžių ateinančią žiemą. Interviu naujienų agentūrai „Reuters“ Lietuvos vadovė antradienį taip pat sakė, kad suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas Lietuvai reikš ne tik energetinę nepriklausomybę, bet ir apskritai santykių su Rusija pokytį.

Putinas siūlė Varšuvai pasidalyti Ukrainą, interviu sakė buvęs Lenkijos diplomatijos vadovas Sikorskis Varšuva, spalio 21 d. („Reuters“-BNS). Lenkijos parlamento pirmininkas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), duodamas interviu vienam JAV leidiniui, papasakojo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2008 metais tuomečiam Lenkijos lyderiui siūlė pasidalyti Ukrainą.

 Ukrainos televizinio humoro grandai – laida „Studija kvartal 95“ kuria puikų animacinių filmukų ciklą „Pasakų Rusia“, kurio vienas pagrindinių personažų yra Rusijos (Moskovijos) kunigaikštis Vladimiras, o tiksliau – Rusijos prezidentas V. Putinas. Ši analogija atėjo į galvą dėl to, kad pastaruoju metu Rusijoje ima formuotis jos vadovo kultas.

Japonijos centrinėje dalyje šeštadienį išsiveržus ugnikalniui sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės, taip pat teko pakeisti skrydžių maršrutus, kad lėktuvai nepatektų į iškilusį pelenų debesį. Meteorologijos agentūra nurodė, kad Ontakės ugnikalnis, per kurį eina Nagano ir Gifu prefektūrų riba, išsiveržė apie 11 val. 53 min. vietos (5 val. 53 min. Lietuvos) laiku. Pelenų debesis nusirito kalno pietiniu šlaitu toliau nei tris kilometrus.

Lietuva nemato prielaidų švelninti ES sankcijas Rusijai Lietuva nemato prielaidų švelninti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, kurios įvestos dėl veiksmų Ukrainoje, sako Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis. Pasak diplomato, ES šalių atstovai sankcijas ir bendradarbiavimą su Rusija aptars antradienį, bet konkrečių sprendimų tuomet nesitikima. „Nesitikime iš Komisijos jokių konkrečių pasiūlymų dėl sankcijų lengvinimo ar mažinimo.