renovacija

Visose šią vasarą sostinėje renovuojamose ugdymo įstaigose jau rugsėjo pirmąją prasidės pamokos. Šiemet buvo renovuojamos 36 ugdymo įstaigos, keturiose iš jų – Radvilų ir Žirmūnų gimnazijose, Liepkalnio pagrindinėje ir „Atgajos“ specialiojoje mokyklose, - vyko kapitalinis remontas. „Savivaldybė nuolat stebi darbų eigą, ar laikomasi numatyto darbų grafiko.

Šiauliuose kasmet kartojasi situacija, kai mokiniai ir mokytojai tampa mokyklų renovacijos įkaitais. Šį kartą „Romuvos“ pagrindinei tenka ieškotis kitos pastogės, nes mokyklos renovacija nebus baigta nė spalio viduryje. Įkaitais yra tapę ir statybininkai — dėl Europos Sąjungos paramos (at)gavimo.

Didžiausia ir svarbiausia gydymo įstaiga Šiaurės Lietuvos regione – Respublikinė Šiaulių ligoninė – sparčiai modernėja. Šį faktą sunku nuneigti. Apsilankiusieji ligoninėje iškart pastebi: dalis ligoninės teritorijos tapo statybų aikštele. Po teritoriją zuja statybininkai, sandėliuojamos medžiagos, šiltinamos pastatų sienos, keičiami langai ir durys. Vyksta trijų ligoninės pastatų – Chirurgijos korpuso, II terapijos korpuso, Vaikų ligų klinikos – rekonstrukcija.

Vos prieš keturis mėnesius baigta rekonstruoti Joniškio sinagogų komplekso Raudonoji sinagoga jau graužiama pelėsinio grybelio, mediena pūva, nuo sienų krenta dažai. Atstatyti sinagogą kainavo 1,8 milijono litų. Savivaldybės atstovai skėsčioja rankomis: nesilaikyta technologinių reikalavimų, bet spaudė terminai. Sudėti milijonai Atstatyti prieš beveik ketverius metus sugriuvusią Raudonają sinagogą kainavo 1 milijoną 800 tūkstančių litų.

VšĮ Tauragės ligoninė Akušerijos ir ginekologijos skyriuje darbo sąlygos netenkina ne tik pacientų, bet ir pačių darbuotojų. Šio skyriaus vedėja Irena Narbutienė kreipėsi į savivaldybės administraciją, prašydama pagalbos. Bendrauti nepanoro Šiuo metu Akušerijos ir ginekologijos skyriuje įgyvendinamas europinis projektas, kuriam pasibaigus bus sutaupoma nemažai šilumos energijos. Šiuo metu šiltinamos sienos, įrengiamas šlaitinis stogas.

Dėl ilgai užsitęsusio projektų vertinimo Šiaulių mokyklas renovuojantiems statybininkams pradeda stigti apyvartinių lėšų. Kol projektas neįvertintas Projektų vertinimo agentūroje, ES skirti pinigai nepervedami. Vakar dėl dvi savaites vėluojančių atlyginimų protestavo UAB „Rotonda“ darbuotojai. Mokyklose vėluos darbai Gytarių (buvusioje Šventupio) mokykloje K. Korsako gatvėje energetinės renovacijos darbai baigiami, tačiau statybininkai dar negavo nė vieno ES lito.

Lietuvai yra svarbus ne tik sveikatingumo arba kaimo, bet ir kultūrinis turizmas, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė, teigdama, kad priimtos Turizmo įstatymo pataisos tėra dalinės. „Turizmo įstatymo pataisos yra labai teigiamas dalykas, tačiau manytume, kad jos yra tik dalinės.

Atnaujinta ir iš pirmo žvilgsnio patikimai sutvarkyta Dariaus ir Girėno gatvėje esanti Mykolo Karkos pagrindinė mokykla neatlaikė pirmo išbandymo – chuligano spyrio į apdailos plokštę.Antradienio rytą policiją pasiekė pranešimas iš Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos. Jos direktorius Alfredas Paberžis, 8.45 val. atvykęs į mokyklą pamatė, jog sugadinta net 11 sienų apdailos plokščių. Sienos suspardytos vakarinėje mokyklos pusėje, pro kurią dažniausiai vaikšto aplink mokyklą gyvenantys žmonės.

Daugiabučių namų gyventojai dažnai priversti permokėti už įvairias būsto priežiūros paslaugas, nes namų administratoriai suinteresuoti gauti kuo daugiau pelno, o bendrijų pirmininkai nesigaudo rinkos kainose. Neūkišką bendrijos pirmininką namo gyventojai gali lengvai pakeisti kitu, tačiau aklavietėje atsiduria tie, kurių namus prižiūri privačios bendrovės.

Pasaulis po krizės atsibudo tarsi po smarkios audros ir suprato, kad taip, kaip gyveno iki šiol, toliau gyventi negali. Mūsų planetos išsivysčiusios šalys pasiekė tam tikrą ekonominio prisotinimo laipsnį, išsisėmė, todėl grįžti prie įprastinės veiklos nei galima, nei verta. Šiandien pasauliui desperatiškai reikia naujos ekonominės paradigmos, naujo stimulo, matymo ir mąstymo. Dabartinė ekonomika gamtinius resursus naudoja 50 proc. greičiau nei jie atsistato.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos administracija apskaičiavo, kad liūties padaryti nuostoliai siekia 5 tūkst. litų. Nuostoliai nebuvo itin dideli, nes vanduo nesugadino brangios technikos, tačiau baiminantis, kad situacija gali pasikartoti ir tuomet žala būtų žymiai didesnė, ketinama Vyriausybės prašyti pinigų pastato atnaujinimui, rašo 15 min.lt.

Tai, kas padaryta (ir nepadaryta) renovuojamoje didžiausioje Biržų rajono mokykloje, yra akivaizdus pinigų švaistymas, už kurį atsakomybės kol kas iš nieko nereikalaujama. Ne tik Biržų rajone išgarsėjo „Aušros" vidurinės mokyklos renovacijos istorija, kai ugdymo įstaigoje dirbę rangovai išėjo kone išniekinę mokslo šventovę.

Norintys ja pasinaudoti gyventojai galės rinktis – patiems organizuoti būsto renovavimą ar patikėti jį savivaldybės įmonei. Pasak vyriausybės, reorganizavus darbų pirkimus būsto renovavimas galėtų kainuoti mažiau. Kaip praneša „Panorama“, energetikų miestą anksčiau šildydavo atominė jėgainė, dabar vamzdžiais šiluma iš pastatytos katilinės Visagine keliauja atgal į uždarytą jėgainę.

Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla, viena didžiausių mieste, neturi sporto aikštyno, kuris būtinas kūno kultūros pamokoms. Vaikai bėgioja aplinkui mokyklą duobėtu asfaltu. Tokia mokykla mieste – ne vienintelė. Naujai statomos mokyklos privalo turėti stadioną, bet veikiančios paliktos liberaliai priežiūrai. Savivaldybė renovuoja tuštėjančius mokyklų pastatus, o stadionams pinigų neranda. Geriau projekto nė neturėtų Per 800 moksleivių mokosi Jovaro pagrindinėje mokykloje.

Savaitės viduryje visoje Lietuvoje per gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimą kaukė sirenos, tačiau daugelis sostinės gyventojų jų neišgirdo. Čia situacija esą blogiausia – iš 69 Vilniuje esančių sirenų aštuonios nesuveikė. Jas prižiūrintys asmenys kaltina blogas oro sąlygas, naujų kvartalų plėtimąsi, namų statybas ir jų renovacijas.

Trečiadienį ministrų kabinetui nepavyko apsispręsti, ar didinti valstybės kompensuojamą būsto renovacijos dalį iki 50 proc. Galimybė iki pusės namo atnaujinimui iš banko pasiskolintų pinigų susigrąžinti iš valstybės būtų suteikta artimiausiems porai metų, tačiau šio klausimo svarstymas Vyriausybėje atidėtas. Premjeras Andrius Kubilius purtosi, esą žmonės turėtų suprasti, kad renovacija reikalinga ne Vyriausybei, o jiems patiems.

Vyriausybei trečiadienį nepavyko galutinai apsispręsti, kaip išjudinti būstų renovaciją, tačiau svarstoma galimybė valstybės kompensuojamą būsto renovacijos dalį didinti iki 50 proc. Tiesa, šia subsidija bus galima pasinaudoti tik keletą metų – 2011–2013–aisiais. Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, matant galimus šilumos, dujų kainų didėjimus šilumos vartotojams ir iki šiol vangiai vykusį renovacijos procesą, tam tikrą laikotarpį jį reikės itin skatinti.

Kupiškio rajono savivaldybei ėmė itin nebesisekti su mokyklų renovacija. Dar nebaigti visus metus vėluojantys remonto darbai Subačiaus gimnazijoje, o nauja kliūtis jau kelią pastoja planuojant Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos renovaciją.

Kelmės rajone, Maironių gyvenvietėje, iš tolo patraukia dėmesį ryškus, žaliai nudažytas daugiabutis. Elegantiški stogeliai virš kiekvieno įėjimo, šviestuvai, terasa... Visa tai primena toli pažengusios Europos senbuvės kaimą. Tačiau šiame sovietiniais laikais kolūkio statytame daugiabutyje gyvenančios šeimos namą atnaujino be Europos pagalbos. Ir už protingą pinigų sumą.

Gerėjant gyvenimo kokybei, kyla ir nauji iššūkiai visuomenės sveikatai: atsiranda naujos infekcinės ligos, modernios technologijos kelia triukšmą, vibraciją, ultravioletinę ir elektromagnetinę spinduliuotę, išskiria į aplinką kancerogenines ir toksines medžiagas. Vilniaus krašto gyvenamuosiuose namuose nuotoliniam sunaudotos šilumos duomenų nuskaitymui pradėta naudoti nauja aparatūra.

Valdantieji svarsto galimybę didinti valstybės kompensuojamąją būstų renovacijos dalį iki 50 procentų. Šis padidinimas būtų taikomas ir dabar blogesnėmis sąlygomis dalyvaujantiesiems renovacijos programoje. „Sutarėme, kad iki gegužės 1 dienos šitas pasiūlymas didinti valstybės remiamą dalį iki 50 proc. turėtų būti aptartas su finansų ministre, finansų specialistais ir tiksliai suformuluotas.

Siekiant išjudinti stringančią būstų renovaciją pradėta svarstyti apie valstybės kompensuojamosios dalies didinimą, nors kiek bus didinamas procentas, kol kas dar neapsispręsta. Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti iki gegužės 1 d. Trečiadienį Vyriausybėje tradicinio valdančiosios koalicijos partnerių susitikimo metu aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pristatė naujai parengtą programą būstų renovacijai skatinti.

Daugiabučių renovavimo versle driekiasi keista grandinė. Vicemerė Daiva Matonienė iš kailio nėrėsi gyventojus įtikinėdama renovuoti savo namus, kita tos partijos atstovė, patekusi į STT nagus, Birutė Jankauskienė darbavosi Būsto agentūroje, o statybinės medžiagos buvo perkamos iš partijos lyderiui, Šiaulių miesto tarybos nariui Vidmantui Japertui priklausančios įmonės. Tai aiškėti ima po to, kai daugiabučio gyventojai pradėjo skaičiuoti, ar nepermokėjo daugiau kaip du šimtus tūkstančių litų.

65 balsais „už", 42 - „prieš“ ir 11 Seimo narių susilaikius, parlamentarai pritarė Aplinkos ministro G. Kazlausko atsakymams į interpeliacijos rengėjų klausimus ir paliko jį poste. Daugiausia ministrą palaikė valdantieji konservatoriai. Po pateikimo, ministro atsakymams į interpeliacijos rengėjų klausimus pritarė 66, „prieš" balsavo  38 ir susilaikė 14 Seimo narių.

Valstybinis studijų fondas praneša, kad studentų bendrabučius atnaujino 26 valstybinės aukštosios mokyklos. Fondas Švietimo ir mokslo ministro patvirtintos Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programos (II etapas) įgyvendinimui skyrė 30 mln. litų.“Nors programa buvo patvirtinta 2010 m. birželio mėnesį, o įgyvendinti ją pradėta antroje metų pusėje, aukštosios mokyklos spėjo laiku atlikti darbus ir panaudojo 99,7 proc.

Kauno savivaldybė jau metus miestiečius ragina renovuoti ne atskirus namus, o imtis tvarkyti visą kvartalą ir žada pagalbą. Kol kas norinčiųjų neatsiranda, tačiau projekto iniciatoriai viliasi, kad po rekordinių sąskaitų žiemos renovacija pajudės, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Kaune daugiabučių – 5 tūkst., o renovuotų – vos kiek daugiau nei trys dešimtys.

Pastarųjų metų duomenimis, Lietuvos ministerijos per vieną žiemos mėnesį šildymo išlaidoms padengti pakloja nuo dešimties iki keliasdešimties tūkst. litų. Ministro pirmininko tarnybos administracinio pastato šildymas vidutiniškai per žiemos mėnesį kainuoja 74 tūkst. Lt, Lietuvos bankui priklausančių pastatų – 156 tūkst. Lt. Dalies ministerijų ir Seimo atstovų teigimu, po renovacijos darbų, išlaidos galėtų sumažėti 20–50 proc.Valdžiai aktyviai agituojant už renovaciją, lrt.

Būsto renovacija dviejų kambarių butui sutaupo apie trečdalį šilumos, tai yra apie 300 litų per metus 60 kvadratinių metrų dviejų kambarių butui ir atsiperka per 50 ar daugiau metų. Taip paskaičiavęs šiaulietis Povilas Sabas, inžinierius  mechanikas, 20 metų išdirbęs televizorių gamykloje, tikina, kad tokiu atveju efektyviausia būtų šiltinti butus iš vidaus, tačiau apie tai niekas nekalba.

Šiemet pradedami atnaujinti Lietuvos mokyklų sporto aikštynai: klojama speciali danga, pritaikyta futbolo ar krepšinio žaidimui, perkami sporto įrengimai ir kt. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino sąrašą mokyklų, kurios pirmosios gaus lėšas sutvarkyti savo sporto bazes.

Priverstinė daugiabučių renovacija neišjudintų šio proceso, ketvirtadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius. Tarp Seimo darbo grupės siūlymų išjudinti daugiabučių renovaciją vienas iš galimų yra asmenims, kurie priešinasi renovacijai, mažinti kompensacijas už šildymą. Ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje“ premjeras nekomentavo darbo grupės siūlymų, kol nėra galutinių rezultatų. Tvirtesni sprendimai esą bus pateikti vasario pabaigoje.

Pastarąjį mėnesį lietuviai linkę skųstis milžiniškomis sąskaitomis už šildymą, tačiau vis dar retas iš jų susimąsto, kad neleisdami šilumos vėjais sutaupytų beveik pustrečio karto. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vadovas Arūnas Aliulis prisipažįsta: jam iš tiesų gaila, kad Lietuvoje apie gerus darbus ir geras naujienas mažai kas kalba. Labiausiai žmonės linkę mėgautis blogomis istorijomis apie kelis atnaujintus namus ir iš to apibendrinti.

Vilniaus miesto savivaldybė perima iš valstybės Trakų Vokės dvarą ir planuoja jame plėtoti kultūrinę, turistinę veiklą – įrengti erdves kultūriniams renginiams, konferencijoms, ekspozicijoms, menininkų ir amatininkų dirbtuvėms. Vienas iškiliausių paveldo objektų Vilniaus miesto ribose ir Lietuvoje – Trakų Vokės dvaras užima 30 ha plotą, jame yra 50 pastatų, ne tik istorinių, bet ir iškilusių sovietmečiu, priklausančių įvairiems valdytojams.

Vyriausybė sugalvojo dar mažiausiai tris būdus, kaip gyventojus suvilioti prasiskolinti bankams ir renovuoti savo daugiabučius. Šįkart naujų aukų bus ieškoma gudrumu: pažadais suteikti įvairių smulkių nemokamų ar pusiau nemokamų paslaugų. Kad procesas įsisuktų Vyriausybė rytoj tikriausiai pritars naujai daugiabučių namų renovavimo programos vykdymo tvarkai.

Joniškyje baigiami tvarkyti 28 nauji modernūs butai, į kuriuos vasario pradžioje įsikels socialinio būsto laukiančios miesto šeimos, dar septyni butai rengiami prie Krizių centro. Tačiau eilėse liks daugiau kaip 300 šeimų, o nemaža socialinio būsto dalis rajone – vargana: kai kurie žmonės gyvena XIX amžiaus avariniuose pastatuose. Panaši padėtis ne viename šalies rajone. Norint aprūpinti visas šeimas socialiniu būstu, Lietuvai reiktų 2,5 milijardo litų.

Vyriausybė bando įpūsti gyvybės naujajai daugiabučių renovacijos programai – siūlo kompensuoti visas išlaidas projektams rengti ir statybų techninei priežiūrai. Tačiau bendrijų atstovai tokius pakeitimus vadina kosmetiniais ir baiminasi, kad kompensuojant projektavimo darbus gali gerokai šoktelėti jų kaina. Nors valdantieji yra svajoję per metus renovuoti apie 1–2 tūkst.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui proteguojant Naujosios Akmenės senamiesčio namus pigiausiai renovuoti pasišovusią bendrovę, gyventojai šventes pasitiks šaldami sudarkytuose, su nuplėštais stogais būstuose. Naujosios Akmenės rajono gyventojai su džiaugsmu sutiko galimybę renovuoti daugiabučius. Pasak „Akmenės būsto“ direktoriaus Benedikto Balkausko, iš visoje šalyje atnaujinamų 335 daugiabučių 13 buvo Akmenės rajone, o tai yra apie 10 proc. visų renovuojamųjų namų.

Pilki, sovietmečio laiku statyti daugiabučiai nedžiugina nei juose gyvenančių, nei atvykėlių. Šiuo atžvilgiu gelbėja renovacija, pilkus namus nudažant dailiomis pastelinėmis spalvomis. Tačiau fantazijai ribų nėra.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba tvirtins Visuomeninės paskirties objektų pritaikymo gyventojų bendrajai kultūrai puoselėti programos sąmatą, kurioje numatyti 213 tūkst. litų skirti Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos pastato rekonstrukcijai. Prieš dvejus metus Taryba patvirtino Visuomeninės paskirties objektų pritaikymo gyventojų bendrajai kultūrai puoselėti programą.

Prasidėję namų modernizavimo procesai neretai kelią siaubą: kas ir už ką atsakingas? Patekę į tokią situaciją butų savininkai kartais turi suktis kaip pelytės rate, kad rastų nors menkiausią išeitį. Klaipėdos bendrijų administratorius Sigitas Remėza būstų savininkams pataria atidžiai rinktis įkurtos butų savininkų bendrijos pirmininką. „Šiuo metų butų savininkai savo bendrijos pirmininku dažniausiai išrenka tuos žmones, kurie neturi darbo arba pagarbaus amžiaus asmenis.

Nuo 2005-ųjų daugiabučių renovacijos programoje dalyvaujančių namų skaičius šiemet pasiekė 539, o kitąmet planuojama, kad bus renovuojami 10-20 daugiabučių per mėnesį. Tai, kad per penkerius metus visoje Lietuvoje renovacija užbaigta 335 daugiabučiuose, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros teigimu, yra žmonių savimonės ir mentaliteto problema, bet palaipsniui šis procesas turėtų įsivažiuoti kaip traukinys. Iki 2020 m. į programą ketinama įtraukti per 23 tūkst. daugiabučių.

Panevėžio apygardos teismas vakar patenkino prokuroro prašymą. Jis prašė panaikinti sutartį su VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ tam tikrus objektus renovuoti laimėjusia „Pireka“. Ši bendrovė ir Susisiekimo ministerija teismui turės sumokėti po 66 litus žyminį mokestį ir po 31 litą už procesinių dokumentų tvarkymą. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kai kurie gyventojai mano, kad namų renovacija neduos efekto, kol nebus atnaujintos šilumos trasos. Šaltiniai nurodo, kad Lietuvos šilumos tinkluose vidutiniškai prarandama 17 procentų šilumos energijos, Šiauliuose — apie 19 procentų, o Vilniuje — tik 14 procentų. Gyvenimas ant parako statinės Šiaulių universiteto docentas Mykolas Pelikša netiki šiais skaičiais: „Šilumininkai sugalvojo tokią skaičiavimo metodiką, kad nuostoliai atrodytų mažesni.

Lietuvoje nėra nė penkiasdešimt daugiabučių namų bendrijų, apsisprendusių atnaujinti namus pagal naująją programą. Tik tiek dabar užregistruota norinčiųjų, o galinčių tai padaryti bus dar mažiau. Prisimename, kai pernai pavasarį Vyriausybė patvirtino naują daugiabučių renovacijos modelį, pagal kurį valstybė iš specialaus fondo dengtų ne 50 proc., o 15 proc. bendrijos išlaidų renovacijai. Likusiai sumai su komerciniais bankais tartasi, kad jie suteiks lengvatinę paskolą su fiksuotomis 3 proc.

Žiemos šalčiai daugiabučiuose be stogų. Taip gyvena dalis Naujosios Akmenės žmonių, kuriems rajono Savivaldybė pažadėjo jų namus renovuoti ne tik už Europos Sąjungos milijonus, bet ir jiems patiems primokėjus. Savivaldybė, išgąsdinta Seimo, nutraukė sutartį su darbus atlikti vilkinusiais statybininkais, o kitų — nėra.

Stumiama stulbinamų valdžios pastangų renovacija Lietuvoje įsibėgėjo: atėjus žiemai keičiamos šildymo, karšto vandens, dujų sistemos, o žmonės gyvena viduramžiuose, su varvekliais palubėse. Statybininkai nesuka dėl to galvos, o gyventojai tvirtina, kad remontus iki šalčių nukėlė didžiulė biurokratija. Vienintelė valdžia toliau džiaugiasi „nuopelnais". Butuose – varvekliai „Akivaizdu, kad naujasis finansavimo modelis jau duoda vaisių.

Biržų rajono „Aušros“ vidurinės mokyklos pedagogai stebisi jų mokyklą renovavusių statybininkų neatsakingumu, kurie, nebaigę jos renovuoti, paliko nusiaubtą. Biržų savivaldybė priversta skelbti naują konkursą, praneša LTV „Šiandien“. Užsimoję, tačiau taip ir nepajėgę iki galo renovuoti mokyklos, statybininkai dingo palikę ją nusiaubtą kaip po karo. Visur dulkės, šiukšlės, o svarbiausia – prad ėti ir nebaigti remonto darbai.

„Gerb. Buto savininke, vykdoma Jūsų daugiabučio namo butų savininkų ir gyventojų apklausa“, - būtent taip skamba laiško, primenančio atsakingos institucijos išvaizdą, pradžia. Viskas būtų lyg ir įprasta, tačiau šios apklausos kaina 7 litai 11 centų.

Tai, kad Aplinkos ministerijoje būsto renovavimo programa sėkmingai palaidota, nereiškia, kad iš jos nebeįmanoma uždirbti. Pirmadienį įvairių miestų daugiabučių gyventojai pašto dėžutėse rado raginimus skubiai dalyvauti apklausoje dėl namo atnaujinimo darbų. Siunčiant SMS žinutes. Tiesa, ne dykai – už 7,11 lito.

Neseniai naujienų portalo Balsas. Lt redakciją pasiekė vienos Mykolo Biržiškos moksleivio mamos laiškas, kuriame moteris išsakė susirūpinimą dėl vaiko mokymosi sąlygų, mat mokykloje dar nuo vasaros vidurio vyksta renovacija. „Vietoje to, kad pratęstų mokiniams atostogas, dėl niekaip nebaigiamų darbų, mokykla sugalvojo juos panaudoti kaip nemokamą darbo jėgą. Vaikai po 45 minutes mokysis, o pertraukas panaudos mokyklos šveitimui bei kvėpavimu dulkėmis.