remigijus žemaitaitis

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo parlamentaro mandato atsisakęs Remigijus Žemaitaitis teigia, kad sugeba save įsivaizduoti sėdinti šalies vadovo poste. Politiko teigimu, jis kone vienintelis tarp visų kandidatų supranta, kokias prerogatyvas bei teises prezidentui laiduoja šalies Konstitucija. „Prezidentiniai rinkimai yra tikslas parodyti, kad Lietuvoje yra Konstitucija, kad reikia ja vadovautis“, – sako po KT išaiškinimo iš Seimo pasitraukęs politikas.

Pirmadienį aštuoni kandidatai į prezidentus susitiko antruosiuose debatuose, kuriuose diskutavo apie Lietuvos gynybą. Nors Lietuva, būdama NATO narė, gynybai skiria nemažai dėmesio ir lėšų, tačiau norint atgrasinti karą Ukrainoje pradėjusią Rusiją teks investuoti dar daugiau, o prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, todėl jo požiūris gynybos klausimais itin svarbus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį priėmė sprendimą panaikinti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio  mandatą. Gegužės 2-oji bus jo paskutinė darbo diena Seime. Apsisprendimą pasitraukti iš Seimo Remigijus Žemaitaitis patvirtino pirmadienį pateikęs raštišką prašymą VRK. „Komisijos nariai vienbalsiai priėmė sprendimą Seimo nario prašymą patenkinti“, – nurodoma. Remigijus Žemaitaitis buvo išrinktas vienmandatėje Kelmės-Šilalės rinkimų apygardoje.

Ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) spręs dėl priesaiką sulaužusio ir Konstituciją pažeidusio parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio Seimo nario mandato naikinimo. Pareiškimą apie tai, jog traukiasi iš Seimo, politikas pirmadienį pateikė VRK. R. Žemaitaitis 2020 m. Seimo rinkimuose buvo išrinktas Kelmės-Šilalės vienmandatėje apygardoje.

Anksčiau laikytas perspektyviu teisininku, o vėliau Seimo vicepirmininko pareigas ėjęs Remigijus Žemaitaitis šiandien vertinamas dvejopai. Parlamentarui pastaruoju metu teko patirti kelias nesėkmes – pralaimėjimus teismuose ir apkaltos procesą, po kurio jis pats nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato. Nors R. Žemaitaitis yra vienas iš kandidatų artėjančiuose prezidento rinkimuose, apklausų duomenys rodo, jog jo šansai nugalėti – menki.

Lietuva tapo, ko gero, pirmąja valstybe Europoje, kurioje iš parlamento politikas šalinamas ne dėl padarytų veiksmų, o dėl parašytų žodžių. Tačiau Remigijaus Žemaitaičio toks Konstitucinio Teismo sprendimas nejaudina – politikas yra pasiruošęs jį apskųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui.   Apie sulaužytą priesaiką ir prezidentines ambicijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su Remigijumi Žemaitaičiu.

Priesaiką sulaužęs ir šiurkščiai Konstituciją pažeidęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis atsisako Seimo nario mandato. Pirmadienį politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašant panaikinti jo mandatą. Apie tai Eltai patvirtino VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė. „Balandžio 29 d., pirmadienį, 9.37 val.

Reaguodamas į parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio sprendimą atsisakyti parlamento mandato, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma ieško būdų keisti galiojančią apkaltos tvarką. Jo nuomone, ši procedūra turėtų būti tęsiama ir tuo atveju, jei priesaiką sulaužęs Seimo narys atsisako mandato savo iniciatyva. „Esu davęs pavedimą savo patarėjai, kad ji pasižiūrėtų. Kaip būtų galima padaryti, kad procedūra dėl apkaltos būtų tęsiama ir parlamentarui atsisakius mandato.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis neskundė jam nepalankios teismo nutarties dėl jo paskelbtos informacijos apie žurnalistę Indrę Makaraitytę. Politikas įvykė teismo sprendimą – pašalino anksčiau skelbtą įrašą ir sumokėjo bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad R. Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą, kuriuo buvo įpareigotas pašalinti socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtą įrašą ir sumokėti bylinėjimosi išlaidas, Eltai patvirtino žurnalistė I. Makaraitytė.

Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis per prezidento rinkimų kampaniją naudojosi Seimo nario tarnybine padėtimi, konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Ji nustatė, kad susitikdamas su rinkėjais Šiaulių rajone, Kuršėnuose, ir Akmenėje kaip kandidatas į prezidentus savivaldybių administracijų prašė suteikti patalpas šiems susitikimams jam, kaip Seimo nariui. Už šias patalpas R. Žemaitaičio štabas nemokėjo.

Baigus tyrimą dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio galimai antisemitinių pareiškimų, prokuratūra pranešė, kad politikas įtariamas neapykantos prieš žydų tautybės žmonių grupę skatinimu, viešu pritarimu nacistinės Vokietijos nusikaltimams.

Apie žydus ir Izraelį žeminančius komentarus laidęs Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tokį verdiktą priėmė Konstitucinis Teismas. Tai reiškia, kad skandalingojo parlamentaro dienos Seime suskaičiuotos – jo laukia apkalta ir pašalinimas. Bet Žemaitaitis nors ir nesigaili ištartų ir parašytų žodžių, sako pats dėsiantis Seimo nario mandatą ant stalo. Pasitraukdamas pats, jis išvengs draudimo 10 metų kandidatuoti į renkamas pareigas.

Apie žydus ir Izraelį žeminančius komentarus laidęs Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tokį verdiktą priėmė Konstitucinis Teismas. Tai reiškia, kad skandalingojo parlamentaro dienos Seime suskaičiuotos – jo laukia apkalta ir pašalinimas. Bet Žemaitaitis nors ir nesigaili ištartų ir parašytų žodžių, sako pats dėsiantis Seimo nario mandatą ant stalo. Pasitraukdamas pats, jis išvengs draudimo 10 metų kandidatuoti į renkamas pareigas.

Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojingą precedentą, ateityje galintį apriboti politikų galimybę reikšti savo nuomonę.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. „Toks precedentas atkreipia dėmesį į tai, kad yra tam tikros ribos kalbėjime, kurių peržengti nevalia“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji, komentuodama KT nutarimą. „Tai pasako kai ką apie neapykantos kalbą, apie nepakantumo skatinimą kitų tautybių atžvilgiu.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydų tautą sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, ketvirtadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT). „Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio veiksmai (...) prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją“, – paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Į prezidentus kandidatuojantis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis lankydamasis regionuose pažeidė Rinkimų kodeksą, pripažino Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Savivaldybėms prisistatęs Seimo nariu, R. Žemaitaitis susitikimus vykdė kaip prezidentinę rinkimų kampaniją. Komisija nustatė, kad Seimo nario mandatu prisidengęs R. Žemaitaitis kreipėsi į savivaldybių administracijas dėl patalpų suteikimo susitikimams su rinkėjais Kuršėnuose ir Akmenėje.

Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą šmeižto byloje prieš Indrę Makaraitytę – pašalino savo įrašą feisbuke bei sumokėjo žurnalistės bylinėjimosi išlaidas. Tai BNS antradienį patvirtino pati I. Makaraitytė, teismo prašiusi pripažinti, kad R. Žemaitaitis savo „Facebook“ paskyroje pernai birželio 16 dieną paskelbė neigiamą požiūrį formuojančią informaciją apie ją.

Kandidatai į prezidentus pirmadienį vakare dalyvavo pirmuosiuose debatuose apie užsienio politiką, kuriuose pristatė savo požiūrį į pagrindines Lietuvos užsienio politikos problemas, pasisakė apie ryšius su karą sukėlusia Rusija bei jos satelite Baltarusija, diskutavo apie santykius su Kinija, kuri vis dar pyksta ant Lietuvos, nes Vilniuje buvo leista atidaryti Taivano pavadinimo ekonominę atstovybę.

Partijos „Nemuno aušra“ lyderio, Seimo nario ir kandidato į prezidentus Remigijaus Žemaitaičio socialinio tinklo paskyrose paskelbtus įrašus Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino paslėpta politine reklama. Anot VRK, feisbuko paskyrose „Nemuno aušra Vilnius“ ir „Remigijus Žemaitaitis kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus“ šių metų vasario 25 – balandžio 15 dienomis mokamai skelbti įrašai nebuvo pažymėti politinės reklamos žyma.

Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio skundą ir nutarė, kad politiko paskleista informacija apie visuomenininką Andrių Tapiną ir jo įsteigtą viešąją įstaigą „Laisvės TV“ neatitinka tikrovės, žemina garbę ir orumą. Šis teismo sprendimas civilinėje byloje įsigaliojo jo paskelbimo dieną.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kreipėsi į Lietuvos teisės ekspertizės centrą, prašant įvertinti kandidatų Andriaus Mazuronio ir Remigijaus Žemaitaičio pateiktus rinkėjų parašus. Komisijai kilo įtarimas, ar popieriniuose lapuose rinkti parašai nėra suklastoti. Rašysenos ekspertų vertinimo VRK tikisi sulaukti dar šią savaitę.

Šalies vadovo posto siekiančio parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio atstovai trečiadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė beveik 19 tūkst. fizinių gyventojų parašų, reikalingų kandidatui dalyvauti prezidento rinkimuose. Dar beveik 14 tūkst. rinkėjų už R. Žemaitaitį pasirašė elektroniniu būdu.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį tęsė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos bylą. Teismo posėdyje apklausta sociologė Monika Frėjutė-Rakauskienė teigė, kad parlamentaro įrašuose apie žydus galima įžvelgti buitinio antisemitizmo požymių. KT R. Žemaitaičio apkaltos bylą buvo pradėjęs nagrinėti antradienį, tačiau vienos dienos bylos išnagrinėjimui nepakako, tad nagrinėjimas buvo tęsiamas trečiadienį.

Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pareiškimai turi antisemitizmui būdingų požymių, peržengia nuomonės ribas, sako ekspertai, antradienį Konstituciniam Teismui (KT) pradėjus nagrinėti parlamentaro apkaltos bylą. „Norėčiau pabrėžti, kad šuo atveju (R. Žemaitaičio – BNS) pasisakymai peržengia nuomonės ribas“, – antradienį teismo posėdyje nurodė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė Jūratė Ruzaitė.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį atvertė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos bylą. Parlamentaras pateikė prašymą teismui kreiptis į Seimą, prašant nurodyti, kas parlamente parengė, registravo apkaltos komisijos išvadą, tačiau KT šį prašymą atmetė. KT posėdžio pradžioje R. Žemaitaitis nurodė abejojantis Seimo apkaltos komisijos išvados autentiškumu. Anot jo, trūksta duomenų apie tai, kad šis dokumentas parengtas parlamente, neaišku, kas Seime registravo šią išvadą.

Konstituciniam Teismui (KT) antradienį pradėjus nagrinėti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos bylą dėl jo antisemitinių pareiškimų, politikas kėlė klausimus dėl parlamento komisijos parengtos išvados rengėjų. „Šitoje išvadoje, kuri buvo registruota Seimo sekretoriate, prie duomenų išrašo nėra nurodyta, koks Seimo asmuo, pareigūnas, Seimo narys rengė šitą išvadą.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradės nagrinėti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos bylą dėl jo antisemitinių pareiškimų. Ji bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka viešame posėdyje. „(Posėdyje numatyti – BNS) pirmiausia pasisakymai, liudytojų apklausa, o tada dar šalių diskusijos“, – BNS nurodė Konstitucinio Teismo atstovė spaudai Giedrė Maksimaitytė.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradės nagrinėti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos bylą. Kaip teigiama KT pranešime spaudai, be paties R. Žemaitaičio, kuriam Seime pradėtas apkaltos procesas, į teismo posėdi kviečiami pareiškėjo Seimo atstovai Seimo narys Arūnas Valinskas, Seimo kanceliarijos patarėjos Vita Vaitekūnė, Indrė Žukauskaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyr...

Klaipėdos apylinkės teismas antradienį nutarė, kad parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio paskleista informacija apie žurnalistę Indrę Makaraitytę žemina jos garbę ir orumą. Teismo sprendimu, Seimo narys įpareigotas panaikinti „Facebook“ paskelbtą įrašą.

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimos seksualinės prievartos prieš pareigūnę, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra. „Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas 2023 m. rugpjūčio pabaigoje po to, kai viešai buvo pranešta apie galimai prieš policijos pareigūnę įvykdytą nusikalstamą veiką“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.

Kovo pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) imsis apkaltos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pareiškimų. „Posėdis numatytas kovo 26 dieną 10 valandą“, – penktadienį BNS informavo Konstitucinio Teismo atstovė spaudai Giedrė Maksimaitytė. Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Šį trečiadienį TV3 laidoje „TOP 3“ žiūrovai į svarbiausias aktualijas bus pakviesti pažvelgti kitu kampu. Kodėl pinigų krašto gynybai – trūksta, o naujam stadionui – ne? Kokioje Europos Sąjungos šalyje jau visai netrukus rekreaciniais tikslais bus galima įsigyti ir laikyti nedidelį kiekį kanapių? Galiausiai, kaip atrodo vieno iš turtingiausių kandidatų į prezidentus Remigijaus Žemaitaičio asmeninis gyvenimas, ir kodėl, kalbėdamas su žurnalistais, jis nubrauks ašarą? Visa tai – jau šį vakarą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nutraukia parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio ir buvusio Seimo nario Juozo Imbraso namų statybų Vilniuje aplinkybių tikrinimo procedūras ir dėl išduotų statybos leidimų į teismą nesikreips, pranešė institucija. Kaip nurodo VTPSI, šis sprendimas priimtas po to, kai šių metų sausį prokuratūra dėl R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų nutarė netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių.

Vilniaus miesto savivaldybė skundžia teismui prokuratūros sprendimą netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio ir eksparlamentaro Juozo Imbraso namų statybų sostinėje. Tai Eltai patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.

Šią savaitę Seimo nariai patenkino prokurorų prašymus ir panaikino Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Žemaitaitį prokurorai įtaria antisemitizmu ir kurstymu prieš žydus. Jis pats ginasi, kad su juo politiškai bandoma susidoroti, nors ir dėkoja už nemokamą politinę reklamą. Susitvarkę su Žemaitaičiu, konservatoriai bandė pakeisti įstatymus, kad kalėjime sėdintis Vytautas Gapšys negautų tūkstantinės išeitinės kompensacijos, tačiau Seimas tam nepritarė.

Seimas nusprendė panaikinti parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio neliečiamybę dėl jo antisemitinių pasisakymų viešojoje erdvėje. Už balsavo parlamentarai visi 77 užsiregistravę parlamentarai, prieš ir susilaikiusųjų nebuvo. Tam, kad nutarimas dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo būtų priimtas, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys. „Mes šiuo balsavimu nesprendžiame, ar Žemaitaitis yra kaltas ar nekaltas.

Į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas ėmėsi ir Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės klausimo. Ją naikinti prašo generalinė prokurorė – jau daugiau nei pusmetį Žemaitaičio atžvilgiu netyla kaltinimai antisemitizmu. Prokurorai nori patraukti politiką baudžiamojon atsakomybėn, nes jis savo įrašais feisbuke galimai tyčiojosi, niekino ir kurstė neapykantą prieš žydų tautybės žmones.

Specialioji komisija siūlo Seimui tenkinti generalinės prokurorės prašymą ir antisemitizmu kaltinamą Remigijų Žemaitaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. „Mūsų komisija išklausė Vilniaus apygardos prokuratūros paaiškinimų, buvo daug klausimų užduota, taip pat ir dėl to, ar tai nėra politinis susidorojimas su Remigijumi Žemaitaičiu.

Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Justas Laucius teigia, kad duomenų patraukti Remigijų Žemaitaitį baudžiamojon atsakomybėn pakanka, jį išklausiusi Seimo komisija popiet spręs, kaip siūlys balsuoti dėl parlamentaro neliečiamybės. „Prokuratūra, įvertinusi visus duomenis, kurie surinkti nuo gegužės 8 dienos šiame ikiteisminiame tyrime konstatavo, (..) kad duomenų ponui Žemaitaičiui teikti įtarimą dėl antisemitinės neapykantos kalbos nusikaltimo, prokurorų nuomone, užtektų.

Antradienį Seimo tyrimo komisija teiks išvadą dėl antisemitizmu kaltinamo parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo. „Posėdyje bus sprendžiama dėl generalinės prokurorės kreipimosi, kuriuo prašoma panaikinti Remigijui Žemaitaičiui teisinę neliečiamybę. Komisijos uždavinys yra patikrinti, ar tas prašymas yra pagrįstas teisiškai“, – Eltai teigė komisijos pirmininkas Bronislovas Matelis, akcentuodamas, kad į posėdį yra pakviestas ir pats R. Žemaitaitis.

Pirmadienį prasidėjusioje neeilinėje Seimo sesijoje generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti Mišrios Seimo narių grupės nario Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Taip pat sudaryta komisija, kuri Seimo balsavimui teiks siūlymą, ar duoti sutikimą R. Žemaitaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę dėl jo antisemitinio pobūdžio pasisakymų. „Turime Seimo nario viešus pasisakymus ir ekspertų, specialistų išvadas, kuriose konstatuota, kad šiuose pasisakymuose kurstoma neapykanta prieš žydų tautybės asmenis, todėl šiandien ir kreipiausi į Seimą, su prašymu leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė generalinė prokurorė.

Remigijus Žemaitaitis sako, kad jo teisinės neliečiamybės klausimas susijęs su dalyvavimu artėjančiuose prezidento rinkimuose. Taip jis kalbėjo generalinei prokurorei Nidai Grunskienei pirmadienį ketinant kreiptis į Seimą su prašymu panaikinti Mišrios Seimo narių grupės nario teisinę neliečiamybę dėl jo pasisakymų apie žydus. „Per 34 metus galų gale Žemaitaitis sulaukė to momento, kad jo vardu visa savaitė bus. Super.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Seimas galutinį sprendimą dėl Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės priims trečiadienį. Nors V. Čmilytė-Nielsen anksčiau yra sakiusi, kad dėl antisemitinių Mišriai Seimo narių grupei priklausančio R. Žemaitaičio pasisakymų parlamentarui būtų galima surengti ir apkaltą, dabar parlamento vadovė teigia, kad pirmiausia reikia išspręsti neliečiamybės klausimą. „Neužbėgčiau įvykiams už akių.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį kreipsis į Seimą su prašymu panaikinti Mišrios Seimo narių grupės nario Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Tokį prašymą Seimui ji atsiuntė dar sausio viduryje, tačiau parlamentarai jo nesvarstė, nes nevyko Seimo posėdžiai. Šis klausimas įtrauktas į pirmadienį prasidedančios kelias dienas truksiančios neeilinės Seimo sesijos darbotvarkę.

Pirmadienį prasidėsiančios neeilinės Seimo sesijos metu planuojama svarstyti ir antisemitizmu kaltinamo parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą. Visgi, Seimo nariai svarsto, ar klausimo neteks nukelti, mat, į plenarinių posėdžių salę gali atvykti nepakankamai parlamentarų. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas įžvelgia riziką, kad dėl itin trumpos posėdžių darbotvarkės į neeilinę sesiją gali nesusirinkti reikiamas parlamentarų skaičius.