remigijaus šimašiaus

Optimizuojant struktūrą, teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nurodymu iki liepos ministerijoje bus sumažinti 7 proc. etatų, atsisakant 10 pareigybių. Institucijoje vietoj dabar esamų 150 etatų, liks 140. Prieš porą mėnesių ministerijoje jau buvo atsisakyta 5 proc. darbuotojų, t.y. 7 valstybės tarnautojų. Teisingumo ministro teigimu, įgyvendinant išlaidų taupymo politiką tenka atsisakyti ir dalies darbuotojų, o siekiant efektyvumo – iš esmės peržiūrėti vykdomas funkcijas.

Vyriausybei pateiktas projektas, siūlantis privalomai skelbti visus teisės aktų projektus valstybės institucijų interneto svetainėse. Kaip penktadienį pranešė Teisingumo ministerija (TM), tokiu teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus projektu siekiama sudaryti realias galimybes visuomenei dalyvauti teisės aktų projektų rengimo ir derinimo procese bei užtikrinti geresnę teisėkūros kokybę.

Notarai nenoriai dirba provincijoje, todėl ketinama leisti jiems didinti pigiausių paslaugų įkainius iki keturių kartų. Anot teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, tai turėtų priartinti notarus prie kaimuose ir miesteliuose gyvenančių žmonių. Duodamas interviu LŽ, teisingumo ministras, be kita ko, pabrėžė manantis, kad amnestijos Lietuvos vardo tūkstantmečio proga nebus.

Viensėdžius kaimais pervadinti užsimojusi Vyriausybė šioms reikmėms turės krapštyti milijonus litų. Teoriškai viensėdžių Lietuvoje nebėra jau dešimt metų - toks darinys nenumatytas dabar galiojančiame Administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme. Tačiau iš tikrųjų viensėdžių Lietuvoje yra apie 1500 ir tikėtina, kad jie dar ilgai gyvuos. Nors dabartinė Vyriausybė užsimojo viensėdžius pervadinti, aiškėja, kad šis užmojis - per brangus ekonominę krizę išgyvenančiai Lietuvai.

Viešasis interesas turi būti saugomas efektyviau, įstatymams nusižengę pareigūnai turi neišvengti bausmės. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius žada, kad artimiausiu metu turi būti parengti teisės aktų projektai, kurie numatytų ir griežtesnes sankcijas, ir platesnes bylų tyrimo galimybes.

Lietuvos vardo tūkstantmečio amnestija - viltis kaliniams greičiau išeiti į laisvę. Tačiau ekonominės krizės sąlygomis gyvenančiai visuomenei ji sukeltų dar daugiau nerimo dėl savo saugumo. Specialistai teigia, kad pirmiausia būtina pertvarkyti pačią bausmių sistemą. Per 19 metų, po nepriklausomybės atkūrimo, mūsų šalyje buvo paskelbtos šešios amnestijos. Šiemet Lietuvos vardo tūkstantmečio proga žadama skelbti amnestija būtų jau septintoji.

Norintieji parduoti ar išnuomoti nekilnojamąjį turtą šiuo metu privalo turėti to objekto energetinio naudingumo sertifikatą. Tačiau gyventojai neskuba vykdyti brangiai kainuojančių nelogiškų valdžios įpareigojimų. Jiems pritaria ir Teisingumo ministerija bei notarai.

Daugumos naujų ministrų antrosios pusės prisipažįsta vengiančios viešumo ir sutartinai pabrėžia suprantančios, kokie atsakingi darbai laukia jų sutuoktinių. Trylika ministrų ir vienas premjeras, trylika vyrų ir viena moteris. Tokia XV Vyriausybės komanda šią savaitę aktyviai kibo į darbus - sunkius, juodus ir nesibaigiančius. Vis dėlto ir didžiausi darboholikai vakarais grįžta namo.

Jie bando susitvarkyti su kapitalizmo krize lyg šundaktariai, kurie maro apkrėstus miestiečius gydo viralu iš numarinto šuns dvėsenos. Castoras ir Polluxas siūlo savitus problemos sprendimo būdus, kurie šokiruos (arba bent prajuokins) šiandieninius politologijos ir rinkodaros dogmatikus. Castor: Visame pasaulyje kyla nepasitenkinimas kapitalistine sistema. Krizės sukėlėjus kritikuoja net esamos sistemos šalininkai.

Gražu žiūrėti, su kokiu džiaugsmu visuomenėje priimama šiurpi naujai formuojamos vyriausybės žinia apie numatomą diržų veržimą. Būsimasis premjeras Andrius Kubilius ruošia stalą, ant kurio – kur kas liesesni patiekalai nei iki šiol ir sauja karčių tablečių. Akivaizdu, kad nepavyks dietą skirti vien turintiems antsvorio. Liauni ir grakštūs taip pat bus paprašyti dar kartą susiveržti. Vis dėlto vyrauja supratimas, kad krizės akivaizdoje tai neišvengiama.

Kol šalies biudžete vis dar žiojėja 2,6 mlrd. litų skylė ir vis dar nėra surastas reikiamas lopas, šalies ekspertai siūlo apkarpyti išlaidas ir taip sutaupyti 4 mlrd. litų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Remigijaus Šimašiaus teigimu, šiuo metu be visų blogų naujienų yra ir viena gera. „Atėjo proga po aštuonerių metų pertraukos rimtai pažiūrėti į labai smarkiai išaugintas valstybės išlaidas ir pasiekti daugiau ar mažiau priimtiną variantą.

Ekspertų manymu, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pastangos apkarpyti elektros įmonių pelnus - pavėluotos. Esą dabar tokie sprendimai gali daugiau pakenkti nei padėti, rašo „Respublika“. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Remigijaus Šimašiaus manymu, per keletą metų energetikų uždirbti pelnai nėra geras dalykas. Tačiau dabar, kai iš jų numatoma finansuoti strateginius projektus, VKEKK gali vartotojams padaryti meškos paslaugą.

Iki 2017 metų bus uždarytos keturios įkalinimo įstaigos ir pastatytos penkios naujos. Pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, kalinimo įstaigų reorganizacija leis vieno kalinio išlaikymo išlaidas sumažinti nuo 55 iki 40 litų per dieną. "Taupymas bus visų pirma per ūkinius ir buitinius klausimus. Tai yra didesnis energetinis efektyvumas, patogiau ir geriau išplanuotos patalpos, taip pat mažesnis prižiūrėtojų poreikis. Būtent per šituos aspektus bus pasiektas didesnis efektyvumas.

Politinės partijos, agituodamos žmones referendume pritarti, kad Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymas būtų atidėtas, užsiima populizmu, įsitikinę ekspertai. Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas sako, jog nelabai tikėtina, kad pavyktų susiderėti dėl Ignalinos atominės jėgainės darbo pratęsimo, antradienį rašo „Kauno diena“. „Todėl reikia rengtis Ignalinos AE uždarymui ir galvoti, kaip gyvensime po to. Referendumas nepadės.

Socialdemokratai ilgai žadėtą progresinių mokesčių modelį pateiks prieš rinkimus. LSDP ekspertai dar vis skaičiuoja, analizuoja, tačiau Gediminas Kirkilas jau atkakliai tikina, kad tai bus gera ir naudinga. Visgi tuo abejoja net buvę progresinių mokesčių entuziastai, o politikai ir politologai, klausydami ilgos, garsios ir tuščios progresinių mokesčių istorijos, įžvelgia gilesnes LSDP bei Lietuvos ekonominio diskurso problemas.

Remigijaus Šimašiaus, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento apmąstymai apie pokyčius darbo rinkoje. Jau buvome įpratę girdėti, kad visiems labai trūksta darbuotojų. Dabar padėtis pasikeitė. Kodėl taip vyksta, ir ką daryti, kad Lietuva vėl netaptų pirmaujančia pagal nedarbą šalimi? Dabartinių pasikeitimų darbo rinkoje priežasčių yra netgi keletas. Visų pirma, nemažai darbuotojų šiandien atleidžiama dėl to, kad daugiau investuojama į įrengimus, todėl žmones pakeičia staklės.

Taip ilgai dirbti valstybei dar neteko per visą šalies istoriją. Rekordiškai nutolusi laisvės nuo mokesčių diena šiemet ateina 12 dienų vėliau nei pernai. Tam, kad išlaikytų besiplečiantį valstybės aparatą vidutinis Lietuvos pilietis turės dirbti 151 dieną. Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau.

Lietuvos darbo birža šiais metais įregistravo 6,1 proc. daugiau ieškančiųjų darbo nei prieš metus. Vis dėlto, specialistų teigimu, bendras nedarbo lygis nesikeičia, o žmonės į biržą dažnai užsuka dėl sezoniškumo ar norėdami rasti geresnį darbą, rašo  „Lietuvos žinios“. Nuo metų pradžios Lietuvos darbo biržoje įregistruota beveik 174 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Tai 10 tūkst. žmonių daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, praneša Lietuvos darbo birža.

Neregėtas naftos ir jos produktų brangimas pasaulyje jau atsiliepia ir Lietuvos ekonomikai. Ekonomistai konstatuoja, kad tik žiauri konkurencija bendrovėms neleidžia smarkiai didinti produktų ir paslaugų kainų. Visų ūkio šakų įmonės gyvena tik iš vidaus rezervų, kurie tirpsta kiekvienąkart padidinus degalų kainas. Ekonomistai nurodo tik skirtingus „didžiojo kainų sprogimo“ terminus - vienų nuomone, visuotinis brangimas prasidės po 4-5 mėnesių, kitų skaičiavimu - po kelių savaičių.