reitingai

Geriausiai vertinamų Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinguose matyti pokyčių – kai kurie universitetai šiemet pasiekė aukščiausius savo įvertinimus. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus. Vienas jų – jau septintą kartą pristatomas institucinis šalies universitetų ir kolegijų reitingas. Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į šešis stambius kriterijus.

Tai, kad mokykla vieno vaiko ugdymui per metus skiria solidžią sumą, nėra garantas, kad vaikas gaus geriausią išsilavinimą. Būtent tokią tendenciją atskleidžia naujausi Lietuvos gimnazijų reitingai.  Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus. Tarp jų – jau septintą kartą pristatomas institucinis visų šalies gimnazijų reitingas.

Koronaviruso krizė supurtė ir politikų reitingus, o juose – įdomios tendencijos. Sveikatos ministras Aurelijus Veryga sumušė Sveikatos ministrų populiarumo rekordą, kovoje su koronavirusu smarkiai nešmėžuojanti Ingrida Šimonytė dar stabiliau įsitvirtina matomų lyderių viršūnėje, o konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis lyderio pozicijas akivaizdžiai užleidžia.

Kol neatsakyta į klausimą, įvyks valstybiniai brandos egzaminai ar vis tik bus priimtas sprendimas juos nukelti, iki balandžio vidurio abiturientai priversti laukti su nerimu. Pedagogų ir švietimo specialistų nuomonė šiuo klausimu išsiskiria – vieni mato galimybę vietoj egzaminų abiturientus vertinti pagal jų metinius pažymius, kiti sako, kad be brandos egzaminų grius abiturientų likimas.

Koronaviruso grėsmė išaugino visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis, ypač sveikatos apsauga, rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį skelbiama „Vilmorus“ apklausa. Pasitikėjimas sveikatos apsauga aukščiausias per pastaruosius du dešimtmečius, ja kovą nurodė pasitikintys 56,5 proc. apklaustųjų, vasarį tokių buvo 51,2 procento. „Pakilimas didelis yra. Lėmė koronavirusas, gydytojai nuolat rodomi.

Kova su koronavirusu didina Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo sveikatos apsaugos ministro Aureliajus Verygos populiarumą, rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį skelbiama „Vilmorus“ apklausa.   Neseniai vienu nemėgstamiausiu politiku buvęs A. Veryga kovą sulaukė beveik 11 procentinių punktų daugiau teigiamų vertinimų. Vasarį sveikatos apsaugos ministrą palankiai vertino 26,1 proc. apklausos dalyvių, kovą tokių jau buvo 36,8 procento.

Tęsiantis įtampai tarp prezidento Gitano Nausėdos ir premjero Sauliaus Skvernelio, pastarojo reitingai dar pasmuko, o prezidento šiek tiek pakilo, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.  S. Skvernelį neigiamai vertina 41,2 proc. respondentų, o teigiamai – 36,1 proc.  Jau sausį Vyriausybės vadovas sulaukė daugiau nepalankių vertinimų nei palankių – tuomet 38,6 proc. gyventojų jį vertino neigiamai, 36,4 proc. – teigiamai.

Visuomenės pasitikėjimas policija yra aukščiausias per du dešimtmečius ir nusileidžia tik ugniagesių-gelbėtojų populiarumui, rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį skelbiama „Vilmorus“ apklausa. Policija šiuo metu pasitiki 68,4 proc. apklaustųjų (sausį – 64,2 proc.).  „Pasitikėjimas policija (...) jis aukščiausias per 22 metus, kiek mes matuojame, nuo 1998 metų, – tada policija buvo labai neigiamai vertinama.

Darbo partija kaip feniksas kyla iš pelenų. Bent tokią nuomonę galima susidaryti peržvelgus visuomenės nuomonės apklausas, kur ši partija patenka į ketvertuką tų, už kurias žmonės pasiryžę balsuoti. Tiesa, taip buvo ne visada. Prieš beveik ketverius metus Darbo partija rinkimuose neperkopė 5 proc. barjero ir rymodama prie suskilusios geldos liko laukti geresnių laikų.

Kauno meras dėl nuosavo dvaro savavališkų remontų užsitraukė paveldosaugininkų nemalonę. Šie ne tik grasina dešimtūkstantinėmis baudomis už sudarkytą kultūros paveldo statinį, bet ir reikalauja atkurti autentiškas detales. Meras situacijos nekomentuoja, o štai gyventojai tokius jo darbelius vertina nepalankiai. Tai jau atsispindi ir reitinguose, kurie spėriai čiuožia žemyne.

Premjeras Saulius Skvernelis politinių partijų lyderiams siūlo kartu pjauti neefektyvaus mokyklų tinklo pūlinį, tam siūlomi du keliai – mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimas. Projektą įvertinę švietimo ekspertai ir mokyklų vadovai mato abiejų pasiūlymų trūkumų ir privalumų, tačiau vieningai sutaria, kad mokyklų tinklo klausimą reikia spręsti nedelsiant.

Lietuvos švietimo sistemoje įsišaknijusi ne viena problema. Kol pedagogai trimituoja apie matai iš metų neaugančias algas, aukštojo mokslo bendruomenė Vyriausybei negaili kritikos, kad ši užmiršo apie savo pažadus ir aukštojo mokslo kokybės skatinimą.

Partijų reitingai gruodį – beveik be pokyčių, rodo  šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Pirmoje vietoje esančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų reitingas per mėnesį nepakito: kaip ir lapkritį už juos balsuotų 16,9 proc. apklaustųjų.

Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

Valdantiesiems ketvirtadienį nepavyko plačiau atsiverti Seimo vartų marginalams iš mažai populiarių partijų. Siūlymas nuleisti kartelę į Seimą norinčioms patekti partijoms iki 3 procentų neišdegė. Kojomis „balsavusi“ opozicija sugriovė kvorumą. Tačiau politologai tikina – kartelės nuleidimas tik atidėtas, valdantieji bandymą kartos.  Politologai sako, kad jei kartelė bus nuleista, ateityje Seime bus daugybė marginalų bei dar didesnis politinis cirkas.

Šiomis dienomis bene garsiausiai Lietuvoje skamba švietimo problemos – kelioms dienoms užsidarė Vilniaus universitetas, piketus žada mokytojų profsąjungos, dėstytojai valdančiuosius išvadino parazitais. Ir pagrindinė protestų priežastis – per menkas finansavimas, mažos algos. Kad švietimo srityje situacija prasta rodo ir paskelbtas mokyklų reitingas. Įdomu tai, kad šiemet pastebimas kai kurių privačių mokyklų išsiveržimas į priekį.

Naujausi Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingai išryškino geriausiai bakalauro ir magistro specialistus ruošiančias aukštojo mokslo kalves. Reitinguose matyti ne tik ryškus Vilniaus universiteto šuolis tarp pirmūnų, bet ir prastesnis nei anksčiau Klaipėdos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno kolegijos pasirodymas.

Džiaugtis dėl Lietuvos moksleivių pasiekimų galėtų tik optimistas, o realistas supras, kad Estija mus šioje srityje aplenkė šviesmečiais ir dešimtmečiais, sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jis įvardino priežastis, kodėl Estija švietimo srityje triumfuoja, o Lietuva sunkiai ir lėtai bėga iš paskos.

Tėvai, svarstantys, į kurią mokyklą leisti savo atžalas, kad šios gautų kuo geresnes žinias, galėtų pradėti dairytis ir į privačias ugdymo įstaigas, nes šių vardai kyla vis aukščiau šalies mokyklų reitinge ir iš geriausiųjų dešimtuko išstumia net kai kurias elitines lyderes.

PrezidentoGitano Nausėdos medaus mėnuo su jį išrinkusiais tautiečiais, panašu, kad baigiasi. Tai rodo net 10 procentų per mėnesį smukę prezidento reitingai. Nepaisant to, kad jo populiarumas išlieka labai aukštas ir viršija 70 procentų, politologai įžvelgia, kad žmonės pamažu supranta, kad visgi ne kiekvienam Nausėdos žodžiui lemta išsipildyti. Kodėl pirmąkart reikšmingai smuktelėjo prezidento Nausėdos reitingai, kalbėjome su politikos apžvalgininku Virgiu Valentinavičiumi.

Klasės, kuriose vienu metu mokosi skirtingų klasių moksleiviai, tebėra vienu didžiausiu sparčiai nykstančių Lietuvos regionų galvos skausmu. Vietiniai merai pripažįsta, kad jungtinių klasių situacija sudėtinga ir sunkiai sprendžiama, o švietimo ekspertai ir valstybės auditoriai grūmoja pirštu, kad tokios klasės žlugdo jaunus moksleivius ir neigiamai paveikia jų mokymosi rezultatus. Jungtinės klasės dažniausiai sudaromos regionuose, nedidelėse mokyklose, kuomet neužtenka mokinių vienai klasei.

Kaip Lietuvą pasaulio kontekste vertina tautiečiai? Dauguma pastebi, jog padėtis gerėja, daugėja galimybių, turime ir kuo pasigirti. Tiesa, labiausiai kliūva šalies ekonomikai – žmonės skundžiasi algomis ir pensijomis. Štai, ką mano tautiečiai: „Pasitempti niekada nebus per daug, bet, kad neblogai atrodome, tai tikrai, net gerai.“ „Atlyginimus normalius duoti žmonėms. Ekonomikoje būtinai pasitempti ir kultūroje, švietime irgi reikia. Bet šiaip po truputį auga ir eina į priekį.

Turtingiausia valstybės tarnautoja Lietuvoje yra Seimo kanceliarijoje dirbanti Erika Sadauskienė, rodo pirmadienį naujienų portale delfi.lt paskelbtas sąrašas. Anot tyrimo autorių, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Erikos Sadauskienės ir Vigilijaus Sadausko bendras turtas sudaro 5,16 mln. eurų. Didžiausią – beveik 4,5 mln. eurų – šio turto dalį sudaro turimos akcijos.

Populiariausių politikų reitinge spalio mėnesį turimas pozicijas dar labiau sustiprino prezidentas Gitanas Nausėda. Dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiamais „Vilmorus“ apklausos duomenimis, per mėnesį pastebimai išaugo ir į eurokomisarus paskirto Virginijaus Sinkevičiaus reitingas, tuo metu Kauno ir Vilniaus merų vertinimas dar labiau suprastėjo. Spalio mėnesį G. Nausėdą palankiai vertino 82,5 proc. apklaustųjų, rugsėjį – 79,3 procento.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) partijų reitingų lentelėje spalį prarado daugiau kaip tris punktus ir užleido lyderio pozicijas opozicinei Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD). Už „valstiečius“ spalį žadėjo balsuoti 11,1 proc., o už konservatorius –i 15,6 proc. apklaustųjų (rugsėjį – atitinkamai 14,6 ir 14,4 proc.), rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį skelbiama „Vilmorus“ apklausa.

Aiškėja, kad stambiausiais miško savininkais Lietuvoje tapo skandinavai, o lyderis – IKEA. Valdžia susiruošė įvesti miško koncentracijos ribojimus tik kitais metais, tad didžiausi savininkai jau susipirko dešimtis tūkstančių hektarų miško ir skuba prisipirkti dar. O žmonėms belieka protestuoti prieš plynus kirtimus. Šimonių girioje susirinkę visuomenininkai piketuoja prieš privačių šeimininkų planuojamus miško kirtimus.

Keliems šimtams šeimų Lietuvoje buvo sužibusi viltis, kad pagaliau savo vaikus jie namuose galės ugdyti legaliai. Mat grupė Seimo narių šį pavasarį registravo Švietimo įstatymo pataisas, turėjusias užtikrinti galimybę vaikus su mokyklos priežiūra mokyti šeimoje. Deja, viltį prigesino Vyriausybė, nepritarianti šiam įstatymo projektui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad šeima nepajėgi užtikrinti geriausių vaiko interesų.

Turtingiausi Lietuvos verslininkai yra „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, „Girteka logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus, rodo pirmadienį naujienų portale delfi.lt paskelbtas sąrašas. Tyrimo autorių teigimu, N. Numavičiaus turto vertė siekia 1 mlrd. 925 mln. eurų. Per pastarąjį dešimtmetį pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas padidino savo valdomų akcijų dalį nuo 37 proc. iki 77 proc.

Pasibaigus dviem stojimo į aukštąsias mokyklas etapams, dalis ugdymo įstaigų lieja nuoskaudas, kad keli universitetai nesilaikė bendro susitarimo laikytis 5,4 balo stojimo kartelės. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia naują modelį, pagal kurį aukštosios mokyklos turėtų laikytis vienodų reikalavimų visiems stojantiesiems.

Trečiadienį mišrių kovos menų organizacija UFC atnaujino savo reitingus, kuriuose įvyko pasikeitimai. Geriausių kovotojų, neatsižvelgiant į svorio kategoriją, reitinge („pound-for-pound“) į antrą vietą pakilo UFC lengvo svorio kategorijos čempionas rusas Chabibas Nurmagomedovas, kuris aplenkė UFC pussunkio svorio kategorijos čempioną Joną Jonesą. Ch.

Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) atletai ir lygos gerbėjai kasmet nekantriai laukia naujos „NBA 2k20“ žaidimo versijos. Norėdami sukelti dar didesnį ažiotažą, žaidimo kūrėjai paskelbė geriausių krepšininkų reitingus. Praėjusiais metais geriausią reitingą turėjęs LeBronas Jamesas šįkart neturės vienvaldžio lyderio statuso. Pranešama, kad tiek jis, tiek ir NBA čempionu šią vasarą tapęs Kawhi Leonardas įvertinti 97 balais.

Į Pasaulio moksleivių debatų čempionatą Tailande ketinantys skristi Lietuvos moksleiviai susidūrė su problema – nepavyksta gauti finansavimo nusipirkti lėktuvo bilietus. Netrukus mestas įtarimas, kad problema kilo dėl valstybinės įstaigos sutarčių su brangiai bilietus tiekiančiomis įmonėmis. Tačiau pati įstaiga ramina, kad jau bando gauti bilietus pigiau.

Nepaisant pernai įgyvendintos pedagogų atlyginimo pertvarkos, mokytojų algos ne tik smarkiai skiriasi priklausomai nuo savivaldybių, bet ir yra itin mažos. Pasirodo, kad 800 eurų ir daugiau „į rankas“ uždirba 27–28 proc. šalies pedagogų, o visi kiti – mažiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikina neatsisakęs užbrėžto tikslo reikšmingai didinti pedagogų algas iki kitų metų ir paaiškina, kokiomis priemonėmis to sieks.

Pastaraisiais metais krintant moksleivių pasiekimų rezultatams, muziejininkai sugalvojo būdą mokinių motyvaciją didinti netradicinėmis pamokomis. Biologijos, istorijos, literatūros ir kitus dalykus jie siūlo ne kalti iš vadovėlių, o mokytis besidairant po specialiai parinktus meno kūrinius. Mokytojai sako, jog paaugliai jais domisi su malonumu, o integruotą edukaciją siūlantis MO muziejus jau vos spėja visus priimti.

Rikiuojant savivaldybes ne pagal akademinius, o įvairesnius rodiklius nuo mokinių savijautos iki pedagogų amžiaus, geriausia aplinka mokiniams augti ir tobulėti – visai ne didmiesčiuose, o Druskininkų savivaldybėje. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su penkiomis geriausiomis ir prasčiausiomis savivaldybėmis pagal švietimo parametrus.

Prezidento rinkimams artėjant prie finišo tiesiosios sociologai ir politologai nesutaria, ar reitingai, kuriuos skelbia žiniasklaida ir apklausų agentūros, išties atspindi gyventojų norus. Buvimas reitingų lyderiu nereiškia pergalės rinkimuose, neilgoje Lietuvos prezidento rinkimų istorijoje buvo tokių pavyzdžių.  2002 metais tuometis prezidentas Valdas Adamkus kovojo dėl antrosios prezidento kadencijos, o jo priešininkas Rolandas Paksas neatrodė itin grėsmingai.

Prezidento rinkimams artėjant prie finišo tiesiosios kova vyksta ne tik debatų arenose, bet ir reitingų lentelėse. Kandidatai į prezidentus jautriai reaguoja į naujų reitingų pasirodymą, konkurentų pozicijas apklausų lentelėse ir savo galimybes laimėti rinkimus. Specialistai nesutaria, ar reitingai išties daro įtaką rinkėjų pasirinkimui. Pasak sociologų, reitingai nelemia žmonių nuotaikų, bet viešųjų ryšių specialistai tikina, kad rinkėjai balsuoja emocingai, todėl kitų nuomonė turi įtakos.

Lietuvoje esama mokyklų, kurios per metus vaikų ugdymui skiria per 7,2 tūkst. eurų. Specialistai ironizuoja, kad už tokią sumą vaikams galima samdyti ne mokytojus ar korepetitorius, bet ir tarnus. Savo ruožtu, mokyklų vadovai pripažįsta, kad pateikti skaičiai kelia nerimą. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė tyrimą, kuriame apžvelgė, kiek Lietuvos gimnazijos ir pagrindinės mokyklos skiria lėšų vieno mokinio ugdymui per metus.

Naujausius Lietuvos mokyklų reitingus pagal moksleivių mokymosi rezultatus pristačiusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pakraupęs – Lietuvos mokyklos ne tik pasiekė dugną, bet jį ir pramušė. „Norėčiau šiandien paskelbti daug šviesių ir gražių naujienų, tačiau negaliu. Jau praeitą kartą minėjome, kad mes pasiekėme dugną.

Naujausi bendrojo ugdymo mokyklų bei aukštųjų mokyklų reitingai rodo, kad jau kelerius metus iš eilės šalies ugdymo įstaigų lyderiai nesikeičia. Naujausiuose reitinguose taip pat matyti, kuriose mokyklose geriausius pasiekimus pasiekia ketvirtokai bei aštuntokai, kurių aukštųjų mokyklų absolventus geriausiai vertina darbdaviai. Žurnalas „Reitingai“ penktą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą.

Kol visu tempu įsibėgėja savivaldos rinkimai, ne ką mažiau dėl pergalės plėšosi ir pretendentai į šalies vadovo postą. Rinkėjų parašus rinkimų favoritų komandos renka ir miestų gatvėse, ir beldžiasi į žmonių namus. Matyt, nebe reikalo. Kol reitinguose į viršų šovęs Gitanas Nausėda jau svajoja pelnyti net trečdalio rinkėjų simpatijas, premjero Sauliaus Skvernelio populiarumas netgi smuko. Ekspertai turi paaiškinimą, kodėl taip atsitiko.

Susisiekimo ministro Roko Masiulio reitingai per pastaruosius mėnesius patyrė didžiulį šuolį, jis yra vienas geriausiai vertinamų politikų šalyje. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai mano, kad ministro postas tikrai nėra jo politinės karjeros „lubos“. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje į klausimą, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas lapkritį R. Masiulį paminėjo 1,7 proc.

 Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) partijų reitinge aplenkė opozicinę Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama apklausa. „Susikeitė vietomis Valstiečių žaliųjų ir Tėvynės sąjunga. Gal skirtumas nėra didelis, bet jis yra. Taip yra buvę ir praėjusiais metais“, – BNS sakė apklausą atlikusios bedrovės „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys.

Premjeras Saulius Skvernelis kandidatų į prezidentus reitinguose aplenkė konservatorių iškeltą parlamentarę Ingridą Šimonytę ir pakilo į antrąją vietą, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama gyventojų apklausa. Pirmoje vietoje lieka ekonomistas Gitanas Nausėda. „G. Nausėda gauna tiek pat balsų, kiek ir gruodžio mėnesį, S. Skvernelio prezidentinis reitingas pakilo, dabar jis patenka į antrą vietą“, – BNS sakė apklausą atlikusios bedrovės „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys.

Premjeras Saulius Skvernelis pateikė prezidentei Dianos Vilytės kandidatūrą antrai 4 metų Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorės kadencijai. „D. Vilytės nuopelnai skaidrinant viešuosius pirkimus – itin jautrią ir valstybei svarbią sritį - yra akivaizdūs. Šiuos darbus būtina aktyviai tęsti. Direktorė įrodė, jog yra žmogus, kuris nori ir geba tai daryti“, – pranešime spaudai sakė premjeras.

„Jei jūsų vaikas mokosi Skuodo savivaldybės mokykloje, tikimybė, kad jis pramoks informatikos, labai nedidelė“, – vargu, ar tėvai kada nors norėtų išgirsti tokius žodžius. Kritika daliai Lietuvos savivaldybių dėl spragų švietime, tuštėjančių mokyklų ar prastų mokymosi rezultatų girdima dažnai ir net gali kelti žiovulį. Tačiau šįkart Lietuvoje pristatytas reitingas, kuriame aiškiai matyti, kuriose savivaldybėse vaikai tam tikrose disciplinose paruošiami prasčiausiai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nekartą sakė, kad viešosios nuomonės apklausų sudarytojai nuolat klysta, taigi, ketvirtadienį jis pats įvertino savo populiarumą: 75 procentai. Respublikonas pradėjo diskusiją apie savo populiarumo reitingą naktį paskelbęs „Twitter“ žinutę, kurioje džiaugėsi naująja apklausa, rodančia, kad jo vykdomai politikai pritaria pusė amerikiečių.

Ugdymo įstaigas įprasta reitinguoti pagal jų akademinius rodiklius, absolventų sėkmę darbo rinkoje ar studijų programų populiarumą. Tačiau šįkart Lietuvoje pirmą kartą išrinktos mokyklos, kuriose moksleiviai ne tik gerai mokosi, bet ir gerai jaučiasi, ir pasiekia žymiai daugiau, nei iš jų buvo tikėtasi. Reitinge atsidūrusių mokyklų vadovai atskleidžia, kas jiems padėjo sukurti tokią puikią aplinką moksleiviams.

Situacija švietimo bendruomenėje įtempta ne tik dėl ketvirtą savaitę besitęsiančių pedagogų streikų, bet ir dėl daugybės vienu metu vykdomų reformų. Kaip pastebi švietimo sistemą ir kokybę analizuojantys specialistai, reformos vykdomos pamirštant jų kokybę, o kai kurios netrukus startuosiančios švietimo naujovės gali paskatinti emigracijos bangą.