reinoldijus šarkinas

Lankydamasis Lietuvoje, eurokomisaras Joakinas Almunia išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos biudžeto deficito, galinčio viršyti Mastrichto kriterijus, ir pareiškė, kad per artimiausius porą metų įvesti eurą Lietuvoje galimybių nėra, rašo „Respublika“. Ketvirtadienį Lietuvoje lankėsi eurokomisaras J.Almunia, atsakingas už ekonominius ir pinigų politikos klausimus.

Rinkimams artėjant gal ir neverta stebėtis vis labiau augančiais kaltinimais valdžiai. Daugeliui oponentų ir politikos apžvalgininkų patogu visus šunis sukarti ant socialdemokratų Vyriausybės. Tačiau paskutinis kaltinimas Vyriausybei ir jos vadovui populizmu peržengia ribas. LSDP frakcija nori priminti, kad 14-oji Vyriausybė, vadovaujama Gedimino Kirkilo, buvo ir yra koalicinė mažumos Vyriausybė, kuri ėmėsi atsakomybės esant sudėtingai situacijai laviruoti tarp populizmo ir realijų.

Premjeras Gediminas Kirkilas surengė pasitarimą, kurio metu diskutuota apie pasaulinės finansų krizės įtaką Lietuvai. Premjero teigimu, finansų krizė Lietuvai didelės įtakos nedaro, nes Lietuvos bankų politika yra gana konservatyvi. Pasak G. Kirkilo, Lietuvos atsakas į finansų krizę turėtų būti investicijų skatinimas ir biudžeto išteklių taupymas. Posėdyje dalyvavo Vyriausybės, Seimo, Prezidentūros, Lietuvos banko atstovai.

Nuo 1996 m. vasario Lietuvos bankui vadovaujantis Reinoldijus Šarkinas traukiasi. Šalies finansų simboliu tapęs ekonomistas užsimena apie įpėdinį, tačiau jo pavardės atskleisti nenori, rašo  „Respublika“. R.Šarkinas interviu „Respublikai“ pripažino, kad euro įvedimo būdamas Lietuvos banko valdybos pirmininku jis veikiausiai nesulauks. Centrinės šalies finansų įstaigos vadovas vis dėlto skuba nuraminti – ekonominė padėtis Lietuvoje nėra gera, bet panikuoti neverta.

Ūkio ministerijos paruošta programa pribloškė Lietuvos banko vadovą, o Vyriausybė jos net nesvarstė. Programoje teigiama, kad Skandinavijos bankai kelia grėsmę šalies ekonomikai ir užsimenama apie lito devalvavimą. Lietuvos banko pirmininkas Reinoldijus Šarkinas sakė, kad apie tokias išvadas girdi pirmą kartą. „Kur tokių durnių radot?“, - ironiškai klausė Lietuvos Banko vadovas.

Lietuvoje įsisukus infliacijos smagračiui, vis augant maisto ir kuro kainoms, ekonominės situacijos rimtumą pajuto kone kiekvienas pilietis. Manoma, jog infliacija dar didės, o bendros Europos valiutos įsivedimo datą Lietuvos politikai nukėlė net į 2013 metus. Į klausimą, ką daryti, kad infliacija būtų pažabota ir Lietuva galėtų prisijungti prie euro zonos, bando atsakyti Europos Parlamento narė, ekonomikos mokslų daktarė Danutė BUDREIKAITĖ.

Jei Lietuvai būtų pavykę įgyvendinti planus nuo 2007 metų sausio įsivesti eurą, kainų augimas šalyje būtų buvęs mažesnis, tvirtina Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. „Jeigu būtume turėję eurą, kainos tiek nebūtų pašokusios. Aišku, jos mažesnės nei ES valstybėse ir jos turi prilygti ES šalių kainoms, tačiau kai kurias jau yra pavijusios ir viršijusios. Todėl tikrai jau nesame mažiausių kainų šalis Europoje“, - dienraščiui „Verslo žinios“ tvirtino R. Šarkinas.

Iškart po tarptautinės reitingų agentūros „Standard&Poor’s“ prognozių Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas paragino valdžią šiais metais siekti nedeficitinio biudžeto, rašo „Klaipėda“. Grėsmė – deficitas R.Šarkinas, paklaustas, kokias didžiausias grėsmes Lietuvos ekonomikos raidoje mato šiais metais, įvardijo deficitinį biudžetą. Pasak jo, svarbiausia, ko turėtų siekti atsakingos institucijos, iš kurių pirmuoju smuiku griežia Finansų ministerija, yra nedeficitinis 2008 m. biudžetas.

Metinėje spaudos konferencijoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pareiškė, kad nematantis pagrindo sakyti, kad būsto kainos tikrai kris. „Manau, kad dabar visi laukia išsipildys ar neišsipildys pranašystės, kris 10 proc. ar 20 proc. nekilnojamojo turto kainos. Aš manau, kad kai kur jis gali kristi, kai kur dar gali ir augti. Pasakyti, kad tikrai kris, tokio kol kas neturime pagrindo", - teigė R. Šarkinas.

Aukso kainos artėjimas prie 1000 JAV dolerių kelia klausimą: kokie yra pasauliniai aukso rezervai? Auksas, Šveicarijos frankai, meno dirbiniai nuo seno buvo investuotojų priebėga, tiesa, primiršta paskutinį dešimtmetį. 2007 metų pradžioje auksas kainavo 608,50 JAV dolerių už unciją. Svorio matas uncija (Troy ounce) yra apie 31,103 gr. Auksas yra po žeme ir ant žemės, laikomas bankų saugyklose ir nešiojamas ant riešų bei pirštelių.

Vyriausybė, siekdama kovoti su didėjančiomis kainomis, trečiadienį pritarė vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos valdymo strategijai.Kaip po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė finansų ministras Rimantas Šadžius, visiškai infliacijos išvengti nepavyks."Ji vienokia ar kitokia Lietuvoje bus, tai mūsų uždavinys turi būti dvejopas.

Ar litas netrukus bus devalvuotas? Šis klausimas pastaruoju metu kirba ne vieno gyventojo, ypač turinčio paskolą eurais, galvoje, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak dienraščio, jeigu taip vis dėlto atsitiktų, pirmiausia nukentėtų gyventojai bei įmonės, turintys paskolų eurais. Jų įsipareigojimai bankams automatiškai padidėtų. Bankams įmonės bei gyventojai skolingi 25,745 mlrd. litų eurais. Tik keliais procentais daugiau paskolų suteikta litais. Tuo tarpu indėlių eurais bankuose yra tik 4,839 mlrd.

Premjeras Gediminas Kirkilas, neseniai gyręsis, jog susitarus su prekybos tinklu „Maxima“ pavyko sumažinti maisto prekių kainas, dabar gali džiūgauti, kad tikriausiai nebedidės ir elektros kainos, rašo „Kauno diena“.Verslas pakluso spaudimuiPremjeras šiomis savaitėmis ne kartą viešai ragino energetikos įmones įvertinti galimybes nuo kitų metų nedidinti elektros kainų. „Aš vis tiek sieksiu, kad kainos nebūtų keliamos.

Finansų specialistai prognozuoja, kad infliacijos tempai šalyje pradės mažėti tik ateinančių metų pavasarį, skelbia „Lietuvos žinios“.   Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas įsitikinęs, kad vienas variantų, galinčių padėti pažaboti nuolat didėjančią infliaciją, - nedeficitinis 2008-ųjų valstybės biudžetas. "Kol kas infliacija pavojaus nekelia, ji kontroliuojama.

Antradienis buvo palanki diena spekuliantams – jie galėjo skaičiuoti pelnus. Tačiau OMXV indeksas sumenko 2,35 proc. iki 510,94 punkto. Spėjama, kad toks kainų svyravimas greičiausiai išsilaikys visą likusią savaitę. Todėl investuotojai turėtų būti aktyvūs, mano „Finastos“ finansų makleris Mantas Galinis. Kaip rašo lrt.lt, pasitikėjimą valiuta turėtų sustiprinti Premjero Gedimino Kirkilo tvirtinimas, jog litui devalvavimas negresia.

Lietuvos banko vadovas mano, kad infliacijos tempai pradės mažėti nuo kitų metų pavasario, ir 2009-ųjų antrąjį pusmetį Lietuva galėtų įvykdyti Mastrichto infliacijos kriterijų, kuris yra lemiamas šaliai siekiant įsivesti eurą.Reinoldijus Šarkinas prognozuoja, kad infliacija turėtų pradėti mažėti nuo kitų metų balandžio mėnesio.

Vyriausybė ketina imtis priemonių infliacijai pažaboti, tačiau kol kas neatskleidžia, kokios jos bus.Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas trečiadienį po Vyriausybėje surengto pasitarimo dėl veiksmų koordinavimo, valdant infliaciją ir švelninant jos pasekmes gyventojams, sakė, jog viena iš tokių priemonių galėtų būti viešai internete skelbiamos prekių kainos.Premjeras tikino, jog dabartinis infliacijos lygis buvo prognozuotas ir ragino nedramatizuoti padėties.

Seimo liberalai reikalauja už šalies finansus atsakingų institucijų vadovų paaiškinimų, kaip ruošiamasi suvaldyti nežabotą infliaciją. Aptarti būtinų antiinfliacijos politikos priemonių antradienį į Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdį kviečiami finansų ministras Rimantas Šadžius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Prie Lietuvos banko kasos Kaune vakar rytą eilėje stovėjo apie trys šimtai žmonių, norinčių įsigyti auksinių monetų, skirtų Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui.Iš gryno auksoLietuvos bankas į apyvartą išleido pirmąją 100 litų proginę monetą iš serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui. Jos tiražas – 5000 vienetų, kaina – 750 litų. Monetos pagamintos iš 999,9 prabos aukso. Jų skersmuo - 22,30 milimetro, masė – 7,78 gramo.

Moneta kainuos 750 Lt. Nuotraukoje — reversas.Lietuvos bankas trečiadienį į apyvartą išleidžia 100 Lt auksinę monetą, skirtą Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, praneša Lietuvos radijas.Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas sako, kad iš viso šiai progai bus išleistos 3 monetos.„Pirmąją išleidžiame trečiadienį, kitą – ateinančiais metais, o trečiąją – 2009 m.“, – kalbėjo R. Šarkinas.

Šiandien į apyvartą išleisti naujos laidos 20 litų banknotai, turintys papildomą apsaugą. 1997 metais ir 2001 metais išleisti 20 litų banknotai ir toliau lieka teisėta, privaloma priimti mokėjimo ir atsiskaitymo priemone.„Anksčiau spausdintų 20 litų banknotų atsargos baigiasi, todėl reikėjo jas papildyti.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas teigia, kad mūsų šalis šiuo metu net nėra nusistačiusi tikslios euro įvedimo datos: „Lietuva nėra pasakiusi, kad 2010 metais įsives eurą“, rašo "Lietuvos rytas".Po antradienį Europos Sąjungos komisarės Dalios Grybauskaitės pareiškimų, jog Lietuva negali tikėtis įsivesti euro 2010-aisiais, R.Šarkinas komentuoja, kad Lietuva šiuo metu net nėra nusistačiusi tikslios euro įvedimo datos.

„Jokių perkaitimo požymių nėra“, – taip Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas Seime komentavo vis dažniau pasigirstančias kalbas apie galimą šalies ekonomikos perkaitimą, rašo „Lietuvos rytas“. Vakar R.Šarkinas Seime, pristatydamas Lietuvos banko pranešimą, daugiausia dėmesio paskyrė didėjančioms kainoms, sparčiai augančiam paskolų portfeliui ir su tuo susijusiai kreditų rizikai.

Antradienio Seimo plenariniame posėdyje, 16.00 val. numatyta išklausyti Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas prof. Kęstutis Glaveckas ketina pateikti klausimą pranešėjui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos ekonomiką reikia atidžiai stebėti, nes padėtis yra rimta, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. "Yra ekonomikos kaitimo požymių, bet, bet kuriuo atveju, ne perkaitimo", - teigė Lietuvos banko vadovas. R.Šarkino teigimu, užsienio analitikų kalbos apie galimą Lietuvos ekonomikos žlugimą galbūt yra kiek per griežtos, remdamasis naujienų agentūra "Bloomberg", rašo naujienų portalas vz.lt.

Gali būti, kad šalies komercinius bankus, investicijų valdymo ir draudimo bendroves prižiūrės viena galinga kontrolės institucija. Tokios superžinybos kūrimo idėjai netrūksta ir šalininkų, ir priešininkų.

Komercinis bankas "Snoras" tapo tarptautinių prekybos rūmų "ICC Lietuva" įsteigtos nominacijos "Partnerystės lyderis" mecenatu. Paramos sutartį pasirašė "ICC Lietuva" generalinis direktorius Algimantas Akstinas ir "Snoro" prezidentas Raimondas Baranauskas, pranešė rūmai. 2006 metų Partnerystės lyderis bus paskelbtas ir apdovanotas kovo 13 dieną Vilniuje.

Po daugiau nei vienerių metų pertraukos apyvartoje netrukus pasirodys nauji litų banknotai.Šiuo metu spausdinami arba netrukus bus pradėti spausdinti 200, 100, 50, 20 ir 10 litų nominalo banknotai, kurių dalis vasario-kovo mėnesiais bus atgabenta į Lietuvą ir pasirodys apyvartoje, spaudos konferencijoje ketvirtadienį pranešė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Lietuvos nusikaltėliai šiemet jau padirbo beveik tiek pat litų, kiek pernai per visus metus. Šiemet vien per operaciją sausio pabaigoje Šiauliuose teisėsaugos pareigūnai konfiskavo tūkstantį 100 litų nominalo banknotų. Tuo tarpu pernai per visus metus iš apyvartos išimta apie 1300 padirbtų litų banknotų.

Lietuvos įstojimo į Ekonominę ir pinigų (EPS) sąjungą procesas nestokojo sportinių atributų. Taip mes šį epizodą ir traktavom: Lietuva su Europos Komisija (EK) – tai tarsi mūsų krepšinio grandai iš abiejų sostinių, o finansų ministras ir EK narys, atsakingas už EPS – treneriai. Vienas iš jų laimėjo. Antradienį (gegužės 16 d.) Europos Komisija (EK) paskelbė, kad Slovėnija įvykdė reikalavimus, būtinus įstoti į Ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), o Lietuva jų neįvykdė.

Optimistiškos Lietuvos ekonomikos raidos prognozės kitais metais gali nepasitvirtinti. Kai kurie ekonomistai mano, jog 2005 metais infliacija gali didėti, todėl pradės nuvertėti indėliai bankuose, o įvedus eurą – sumažės perkamoji galia. Valdžia neturi vieningos nuomonės dėl šalies ekonomikos vystymosi. Lietuvos gyventojai stengiasi patys apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo, investuodami pinigus dažniausiai į nekilnojamąjį turtą.

Vilniaus banko finansų ekspertai prognozuoja, kad šiemet ir kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs po 6,8 proc., o 2006-aisiais - 6,5 procento. BVP galiojusiomis kainomis išaugs atitinkamai 8 proc., 8,5 proc. ir 8,5 procento.Šios prognozės paskelbtos antradienį Vilniaus banko analitikų pristatytoje naujausioje makroekonomikos apžvalgoje. "Artimiausi treji metai daugeliu požiūrių bus panašūs į praėjusius metus.

Penktadienį Lietuvos banko vadovas pareiškė esąs įsitikinęs, kad šalies ekonomika bus pasirengusi euro įvedimui 2007 metais. Tačiau Reinoldijus Šarkinas nerimavo, jog šiuos planus gali sužlugdyti su Prezidentu susijusi politinė sumaištis, jei krizė dar pagilėtų. R. Šarkinas "Reuters" sakė, kad Lietuva jau atitinka visus Mastrichto sutarties kriterijus dėl biudžeto deficito, infliacijos ir valstybės skolos lygių.

Pernai lapkritį šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 287,3 mln. litų (spalio ESD buvo 228,8 mln. Lt). Palyginti su 2002 metų lapkričiu, einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo 142,1 mln. litų. Tai lėmė sumažėjęs užsienio prekybos deficitas. Tokius duomenis šį penktadienį paskelbė Lietuvos bankas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas penktadienį prognozavo, kad pernai ESD sieks 5,5-6 proc.

Lietuvos bankas patvirtino sumažinsiąs komercinių bankų privalomųjų atsargų normą centriniame banke, dėl to rinkoje atsirastų keli šimtai papildomų milijonų litų. "Ta norma kol dar yra didesnė nei Europos Sąjungos šalyse. Manėme, kad tai galėsime padaryti praėjusių metų pabaigoje.

Per kelias artimiausias savaites Vyriausybė ir Lietuvos bankas ketina priimti nutarimus dėl mūsų valstybės dalyvavimo euro zonos Antrajame valiutos kurso mechanizme, kuris būtinas pasirengti euro įvedimui. Šią žinią penktadienį (01.16) spaudos konferencijoje pranešė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Jis patvirtino jau ne sykį išdėstytą nuomonę, kad eurą vietoj lito realiausia įsivesti 2006 metų pabaigoje ar 2007-ųjų pradžioje.

Nors pernai šalies bankų sistema pasiekė pelno rekordą - beveik 240 milijonų litų, tačiau labai mažai - tik 9 mln. litų daugiau nei ankstesniais metais gavo pajamų iš paskolų palūkanų, kurios dėl konkurencijos labai nukritusios. Šalies komercinių bankų klientams suteiktos paskolos per metus padidėjo 52,3 proc., o pajamos iš paskolų palūkanų pernai išaugo mažiau nei 2 proc.

Į vienintelę Baltijos valstybėse Lietuvos monetų kalyklą jau atvežta ir artimiausiu metu bus instaliuota specialiai eurų kaldinimui reikalinga monetų kokybės kontrolės sistema, atliekami kiti paruošiamieji darbai rengiantis kaldinti eurų monetas, kurių viena pusė turės unikalų lietuvišką vaizdą. Šią žinią pirmadienį (01.12) pranešė Lietuvos banko Kasos departamento direktorius ir Lietuvos monetų kalyklos valdybos pirmininkas Arūnas Dulkys.

Ketvirtadienį (07.03) Lietuvos banko (LB) valdybos patvirtinti centrinio banko užsienio atsargų valdymo gairių pakeitimai leis valdant užsienio atsargas naudoti naują finansinę priemonę - finansinius ateities sandorius. Pasak banko pranešimo, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau centrinių bankų, tobulindami užsienio atsargų valdymą, ėmė naudoti išvestines finansines priemones. Tyrimų duomenimis, šiuo metu tokius sandorius naudoja apie 60 proc. centrinių bankų.

Rusijos bankui "Konversbank", netiesiogiai valdančiam didžiausią banko "Snoras" akcijų dalį, tikriausiai būtų duotas leidimas valdyti ir naują 25 mln. litų mūsų šalies banko akcijų emisiją. "Konversbank" turės kreiptis, kad gautų leidimą valdyti akcijų paketą", - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Pirmadienį Lietuvos bankas paskelbė, jog ketina išlaikyti dabartinį fiksuotą lito ir euro keitimo kursą iki vieningosios Europos valiutos įvedimo 2007-aisiais ir nuo kitų metų leisti valiutų valdybos sistemai "numirti sava mirtimi". "Tikėtinas ir tinkamas kelias yra įstoti į valiutų keitimo kursų mechanizmą (ERM-2), kai 2004 metais prisijungsime prie Europos Sąjungos, ir įsipareigoti išlaikyti mūsų dabartinį keitimo kursą 3,4528 lito už eurą, - interviu sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas...

Per kelis artimiausius mėnesius Lietuvos bankas ketina pasiūlyti Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl Lietuvos prisijungimo prie Valiutos keitimo mechanizmo II (VKM II). Minimalus dvejų metų pereinamasis laikotarpis VKM II yra Mastrichto sutartyje nustatytas nacionalinės valiutos stabilumo euro atžvilgiu kriterijus, taikomas siekiant įsivesti eurą. Tai pirmadienį (05.12) “Eltai” pareiškė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Narystės Europos Sąjungoje siekiančios Baltijos valstybės penktadienį (03.21) pareiškė tikriausiai įsivesiančios eurą 2007 metų pradžioje, o ankstesnių planų - kuo įmanoma anksčiau - 2006 metais - prisijungti prie euro zonos bus atsisakyta. "Realistiškai euras tikriausiai pakeis litą nuo 2007 metų pradžios", - spaudos konferencijoje pažymėjo Lietuvos banko valdytojas Reinoldijus Šarkinas.

Vienintelė Baltijos šalyse Lietuvos monetų kalykla pradėjo rengtis eurų monetų kaldinimui. Šią žinią “Eltai” patvirtinęs Lietuvos banko kasos departamento direktorius Arūnas Dulkys nurodė, kad nuo referendumo rezultatų dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) ir nuo to, ar mūsų valstybė įstos į ES, priklausys, kada Vilniuje bus pradėtos kaldinti eurų monetos. Šių monetų viena pusė turės unikalų lietuvišką vaizdą.

Derybas su Europos Komisija dėl pereinamojo laikotarpio, reikalingo įsivesti eurui vietoj lito, Lietuva gali pradėti netrukus po gegužės mėnesį planuojamo referendumo, kuriame mūsų valstybės piliečiai turės balsuoti, ar jie pritaria šalies stojimui į Europos Sąjungą (ES). Tokį variantą numatęs pirmadienį (01.20) žurnalistams Vilniuje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas tvirtino nematąs jokių trukdžių, kurie neleistų Lietuvai nuo įstojimo į ES dienos prisijungti prie kandid...

Pirmadienį (01.20) po pokalbio su Lietuvos banko ir Vilniaus banko vadovais Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas žurnalistams tvirtino dar kartą įsitikinęs, kad pastaruoju metu sklidę gandai apie tariamą Vilniaus banko nestabilumą buvo nepagrįsti. Kartu Seimo pirmininkas pareiškė reikalausiąs iš specialiųjų tarnybų iki galo išaiškinti gandų skleidėjus, nes tokie dalykai gali turėti rimtų padarinių šalies finansiniam stabilumui.

Ketvirtadienį (01.16) Lietuvos banko atstovai pareiškė, kad šalis pageidauja jau 2004 metais įstodama į Europos Sąjungą prisijungti prie valiutų keitimo mechanizmo ERM-2, kuris leistų po dar 2 metų įsivesti eurą. "Manau, jog pakankamai realu prisijungti prie ERM-2 anksčiausią įmanomą datą - 2004 metų gegužės 1 dieną - arba vėliausiai 2004-ųjų pabaigoje, - sakė Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas.

Prieš pat Naujuosius metus išplito gandas, esą Vilniaus bankui iškilusi grėsmė. Gandas gyvavo gerą mėnesį, tačiau nesusilaukė jokio banko valdytojų atsako. O per patį prezidento rinkimų įkarštį buvo surengta banko gynimo scena, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Valdas Adamkus ir Mečys Laurinkus. Dabar jau aiškinamasi, kas, iš kur ir kodėl skleidė tokį gandą.

Jau kelias savaites šalyje sklandantys gandai apie neva blogą Vilniaus banko padėtį kai kuriuos klientus privertė susirūpinti indėlių saugumu ir banko ateitimi. Tačiau finansų specialistai garantavo, kad nėra jokio pagrindo nerimauti, rašo "Lietuvos rytas". Vilniaus banko vadovai kreipėsi į šalies teisėsaugos institucijas, prašydami atskleisti nepagrįstų gandų skleidėjus. Ketvirtadienį apie tai buvo kalbėta ir Valstybės saugumo departamente įvykusiame pasitarime.