registrų centras

Registrų centras iš virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių sąrašo išbraukė apie 340 įmonių.  Jos išbrauktos vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) nurodymu, šioms įmonėms nesilaikius reikalavimo nuolat turėti bent 125 tūkst. eurų nuosavą kapitalą, antradienį pranešė Registrų centras.

Lietuvoje vardų sąrašus kasmet papildo nauji vardai, į populiariausių vardų viršūnes veržiasi nauji lyderiai, tačiau dalis vardų Lietuvoje jau yra išnykę. „Registrų centro“ duomenimis, Lietuvoje išnykę daugiau nei 100 vardų. Dalis jų išnyko dar šio tūkstantmečio pradžioje, kiti – ne taip jau seniai. Šie vardai – išnykę Iš pateiktų duomenų matyti, kad išnykę vardai buvo suteikti vos saujelei žmonių, daugiausia 20-čiai, kai kurių vardų savininkų buvo vienetai, iki 10-ies.

Registrų centras imasi rinkos konsultacijų dėl Politinių organizacijų narių registro (POLONR) sukūrimo ir diegimo. Apie paslaugų pirkimą praėjusią savaitę paskelbta Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP). Anot skelbime pateiktos informacijos, projekto tikslas – sudaryti prielaidas politinių organizacijų narių sąrašų tvarkymo ir politinių organizacijų narių registravimo skaitmenizavimui.

Lietuvoje tam tikros pavardės yra itin dažnos ir plačiai paplitusios, neretai tampančios savotiška lietuvių tapatybės dalimi. Tarp 20 dažniausių pavardžių randame tokias kaip Kazlauskas, Petrauskas, Žukauskas, Paulauskas ir Jankauskas. Registrų centras pasidalino sąrašu, kokios 20 pavardžių Lietuvoje yra dažniausios. Paskelbė populiariausių lietuviškų pavardžių sąrašą Pati populiariausia pavardė šalyje yra Kazlauskas – jų visoje Lietuvoje galima sutikti beveik 4,2 tūkstančio.

Registrų centro duomenų analitikai skelbia įdomią statistiką – Lietuvoje, vis tik, yra plačiai apdainuoti trys milijonai, o ar žinote, kokie yra populiariausi moterų ir vyrų vardai mūsų šalyje? Statistinius duomenis Registrų centras rengia remdamasis Gyventojų registro duomenimis, kur nugula daug svarbios informacijos.

 Lietuvoje per devynis mėnesius iš viso įregistruota 81,9 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – 3,5 proc. mažiau nei pernai metų sausio–rugsėjo mėnesiais, kai buvo įregistruota 84,9 tūkst. Anot Registrų centro, vien tik per rugsėjį įregistruota 10,3 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 7,8 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį (9,6 tūkst. NT objektų), bet 0,7 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (10,4 tūkst.). „Rugsėjis buvo dar vienas nuosaikaus optimizmo NT sandorių rinkoje mėnuo.

Registrų centras (RC) ilgiau nei metus likviduojamas įmones netrukus išregistruos iš Juridinių asmenų registro, pranešė RC. Tokių įmonių yra apie 10 tūkst. iš 230,5 tūkst.  RC Asmenų registravimo centro vadovė Jolanta Kazlauskienė sako, kad kai kada juridiniai asmenys likviduojami ilgiau nei 10 metų ir jų neišregistruojant negalima matyti realaus veikiančių įmonių ir organizacijų paveikslo.  „Mūsų skaičiavimais, šiuo metu yra apie 10 tūkst.

Registrų centras skelbia – jau įvertino beveik 7 milijonus statinių ir žemės sklypų visoje Lietuvoje ir suskaičiavo, kad Lietuvos gyventojų turimas nekilnojamasis turtas pabrango, pakilo jo vertė. O tai – signalas, kad padidėjusios vertės dalį nekilnojamojo turto savininkų įtrauks į kategoriją, kai reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Tiesa, mokesčio prievolė atsiras ne iš karto, o po daugiau nei metų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Registrų centras perspėja gyventojus būti atidžiais ir nepasitikėti neaiškiais asmenimis, kurie prisistato jų darbuotojais, tačiau neatitinka oficialių požymių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Registrų centro matininkai be išankstinio susitarimo nesilanko gyventojų namuose ir neatlieka apklausų.

Registrų centrui (RC) savo iniciatyva pradėjus įmonės likvidavimą, nuo rugsėjo šis statusas gali būti atšauktas ne per teismą, o tiesiogiai per RC. Rugsėjo 1 dieną įsigaliojo tai numatantys Civilinio kodekso pakeitimai, antradienį pranešė Registrų centras.

Valstybei skirto įregistruoto nekilnojamojo turto (NT) vertė per metus išaugo 8 proc. iki 202 mlrd. eurų, skelbia pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras. „Palyginti su praėjusiais metais, viso šalies NT vertė ūgtelėjo 8 procentais. Iš 202 mlrd. eurų 158 mlrd. eurų sudaro statinių vertė, likusius 44 mlrd. eurų – žemės sklypų vertė“, – pranešė Registrų centras. Anot pranešimo, per metus gyvenamųjų statinių vidutinė rinkos vertė padidėjo 5-8 proc.

Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 61,2 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių. Registrų centro teigimu, tai 6,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo įregistruota 65,4 tūkst. NT objektų pardavimų. „Kiek didesnis aktyvumas šiemet buvo fiksuotas tik gegužę.

Apie tai, kad kai kurių žmonių lytis nesutampa su ta, kuri yra nurodyta jų dokumentuose, vis dažniau kalbama tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje. Dalis tokių žmonių ryžtasi lytį pasikeisti, o kartu atitinkamai pakeisti ir savo dokumentus, ir jų duomenis. Lietuvoje tą galima padaryti tik turint oficialią gydytojų diagnozę dėl transseksualumo, nors pačios lyties keitimo operacijos yra uždraustos.

Šalyje veikiančios ne pelno siekiančios organizacijos praėjusiais metais deklaravo didesnį kiekį savanoriškos veiklos valandų, rodo Registrų centro atvirieji duomenys. Analizuojant asociacijų, labdaros ir paramos fondų bei viešųjų įstaigų pateiktas finansines ataskaitas už 2023 metus, savanoriškos veiklos valandų kiekį deklaravo maždaug 5 tūkst. organizacijų. Bendras deklaruotas šiose organizacijose dirbusių savanorių skaičius 2023 metais siekė beveik 120 tūkst.

Registrų centro analitikų atlikta analizė parodė, kad privalomas finansines ataskaitas teikia vos kas antra virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veikla užsiimanti įmonė. „Šiuo metu Registrų centro viešai skelbiamame virtualiųjų valiutų keityklos operatorių sąraše galima rasti 625 įmones.

Septynios iš dešimties 2022 metais registruotų įmonių pernai augino pajamas, tuo metu  13 proc. įmonių pajamos sumažėjo, o penktadalis pajamų visai negavo, remdamasis analitikų duomenimis pranešė Registrų centras. „Iš pateiktų finansinių ataskaitų matome, kad jau pirmaisiais veiklos metais kai kurios įmonės fiksavo milijonines apyvartas bei solidžius pelnus“, – pranešime sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Registrų centras paskelbė pirmojo 2024 metų pusmečio populiariausių vaikų vardų sąrašą – nors viršūnėje išlieka tie patys vardai, sąraše matyti ir pokyčių. Lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, didelių pokyčių TOP3 vardų sąraše nematyti: populiarumo viršūnėje mergaičių tarpe išliko vardai Sofija, Amelija ir Luknė, berniukų – Benas, Markas ir Motiejus.

2023 metų ataskaitas iki šiol jau pateikusių įmonių bendra apyvarta pernai siekė 129 mlrd. eurų ir buvo 0,5 proc. didesnė nei užpernai (128,4 mlrd. eurų), jos uždirbo 12,4 mlrd. eurų bendro ikimokestinio pelno – 11 proc. mažiau (13,9 mlrd. eurų), remdamasis preliminariais duomenimis skelbia Registrų centras. Iš finansines ataskaitas pateikusių įmonių pajamas pernai augino kiek daugiau nei pusė.

Šiemet sausį–birželį Lietuvoje įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.  Vien birželį įregistruota beveik 9,6 tūkst. sandorių – 9,4 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai ir 7,6 proc. mažiau nei gegužę, ketvirtadienį skelbia Registrų centras.

Vilniuje iš sandėlio pavogti įvairūs daiktai, kurių vertė siekia 35 tūkst. eurų. Kaip ketvirtadienį pranešė Vilniaus policija, trečiadienio rytą 7.15 val., Vilniuje, Jankiškių gatvėje, pastebėta, jog išlaužtos sandėlio duris. Gyventojas pareigūnams pranešė apie pavogtus įvairius elektrinius prietaisus, statybinius įrankius, automobilio dalis ir akumuliatorinius. Vilniaus miesto gyventojo patirtas nuostolis siekia 35 tūkst. eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės.

 Registrų centras sukūrė e. dokumentų pasirašymo ir tapatybės patvirtinimo elektroninėje erdvėje sprendimą LT ID, kuris jau šiandien leidžia prisijungti prie kai kurių institucijų interneto puslapių, praneša įmonės generalinis direktorius Adrijus Jusas. Anot jo, šis įrankis leis žmonėms daug lengviau prisijungti prie institucijų svetainių. „Tai yra elektroninis parašas ir antspaudas mobilioje aplikacijoje, tinkamas tiek vartotojams, tiek verslo įmonėms.

Daugiau kaip 50 tūkst. žemės sklypų faktinės ribos yra ne ten, kur turėtų būti, todėl ir jūsų namas, lauko virtuvėlė ar garažas galbūt stovi kaimyno teritorijoje. Jei sklypo riba iš tiesų nėra tiksli, kyla rizika, kad susipykus su kaimynu dėl sklypo ribų turėsite tokį statinį nugriauti. Problemos atsirado per daugelį metų  Registrų centras skelbia, kad visoje Lietuvoje yra daugiau kaip 50 tūkst.

Pirmieji keturi šių metų mėnesiai pagal įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių atsilieka nuo praėjusių metų – reikšmingesnių pokyčių neįnešė ir balandis, trečiadienį pranešė Registrų centras. „Balandžio mėnuo pagal įregistruotų sandorių skaičių buvo labai panašus į kovą. Paprastai artėjant vasarai rinka kiek pagyvėja, tačiau šiemet matome, kad vytis ankstesnių metų rezultatus šiemet sekasi sunkiai.

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 50 tūkst. žemės sklypų ribos yra netikslios – Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje jos pažymėtos kaip koreguotinos. Taip pat yra apie 2 tūkst. žemės sklypų, kurių ribos apskritai nėra pažymėtos kadastro žemėlapyje, antradienį pranešė Registrų centras. Registrų centro Registrų tvarkymo direktoriaus Kazio Maksvyčio teigimu, tokių sklypų savininkai, neatlikę reikiamų veiksmų, gali susidurti su nepatogumais, norėdami jį parduoti.

Elektroniniuose aukcionuose ir varžytinėse pirmąjį šių metų ketvirtį parduoto turto vertė siekė 43,5 mln. eurų – 74 proc. daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį (25 mln. eurų), skelbia Registrų centras. Registrų centro atstovas Saulius Grudzinskas sako, jog aktyviai e. aukcionų paslauga naudojosi Lietuvos oro uostai, kurie už parduotą įvairų turtą gavo 2,5 karto daugiau pajamų nei tikėjosi.

Nepaisant kovą fiksuoto kiek padidėjusio įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičiaus, vis dar atsiliekama nuo pastaruosius kelerius metus stebėto jų vidurkio, rodo Registrų centro duomenys. Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad kovo mėnuo įprastai būna aktyvesnis už pirmuosius metų mėnesius, kurie šiemet pasižymėjo rekordiniu pasyvumu rinkoje.

Šių metų pirmasis mėnuo pagal įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių kiekį buvo kukliausias per pastaruosius keletą metų, o vasarį rinkos atsigavimo ženklų taip pat nepastebėta, skelbia Registrų centras. „Nors šiemet vasaris ir turėjo 29 dienas, vis tiek tai yra trumpiausias iš visų metų mėnesių. Nepaisant to, nekilnojamojo turto objektų savininkų pasikeitimų įregistruota kiek daugiau nei sausį.

Kas ketverius metus kalendoriuose atsirandanti vasario 29-oji –ypatinga diena, kuomet savo tikrąjį gimtadienį švenčia beveik 1,9 tūkst. šalies gyventojų. Registrų centro duomenimis, pagal lytį šie gyventojai pasiskirsto beveik tolygiai – iš minėto skaičiaus moterų yra 950, vyrų – kiek daugiau nei 900. Vyriausios šią išskirtinę dieną gimusios yra moterys – iš viso, Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu jų yra net trys.

Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų, skelbia Registrų centras. Analitikų teigimu, šios tendencijos rodo, kad šeimai ar asmeniui įgyti pirmąjį būstą yra sudėtingiau, nei tą padaryti nekilnojamojo turto jau turintiems asmenims. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bent vieną būstą (butą ar gyvenamąjį namą) turinčių asmenų ar šeimų yra apie 1,18 milijono.

Visi norime sulaukti to gražaus, apvalaus skaičiaus – 100 metų ir ant torto užpūsti 100 žvakučių, tačiau tai pavyksta toli gražu ne visiems. Šiuo metu Lietuvoje gyvena 347 asmenys, vyresni nei 100 metų – 301 moteris ir 46 vyrai. Tačiau, ar žinote, kuriame mieste gyvena vyriausi Lietuvos asmenys? Registrų centras savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino neįtikėtinu faktu – du vyriausi Lietuvos žmonės gyvena tame pačiame šalies mieste.

Skolinimosi galimybė gyventojams leidžia įsigyti norimus pirkinius greičiau. Tačiau besiskolintieji taip pat įspėjami ir raginami įsidėmėti, dėl ko jūsų kreditingumo reitingas ir galimybė gauti pinigų sumažėja. Socialiniame tinkle užvirė diskusija, kokios priežastys lemia, ar kredito įstaigos gyventojams suteiks paskolą, pavyzdžiui, būstui įsigyti.

Nekilnojamojo turto (NT) numeris, adresas, plotas, vertė ir kita jautri informacija apie gyventojų turtą yra kaupiama Registrų centre. O prieigą prie jos turi ne tik įmonės darbuotojai. Keli asmenys skundėsi, kad pašaliniai žmonės su Registrų centro darbuotojų pagalba išnaršė visus jų duomenis ir dar tuo gyrėsi. Anot įmonės atstovo, tokie duomenys gali būti teikiami tik pagal tam tikras sutartis ar vienkartinius prašymus.

Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje metai prasidėjo vangiai – bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų, o atskirų NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – rodikliai buvo mažesni net už per pandemiją pirmaisiais karantino mėnesiais fiksuotus skaičius, skelbia Registrų centras.

Prienų apylinkių ūkininkai piktinasi, kad šio rajono savivaldybės taryba nelinkusi peržiūrėti ankstesnio savo sprendimo dėl žemės mokesčio tarifų ir juos sumažinti. Esą taip savivaldybė netektų dalies numatytų pajamų į biudžetą. O Prienų krašto ūkininkai tikina, kad rajone yra taikomas vienas didžiausių žemės mokesčio tarifų Lietuvoje. Ir kai kuriems ūkiams gali būti lemiamu apsisprendžiant, ar toliau tęsti veiklą.

 Teisingumo ministerijai pateikus prašymą, trečiadienį Registrų centre (RC) buvo įregistruota Konstantinopolio patriarchatui pavaldi stačiatikių religinė bendruomenė. Oficialus įregistravimas Visuotinio patriarchato egzarchatui Lietuvoje leis gauti finansinę valstybės paramą, skirstomą tradicinėms religinėms bendruomenėms. Teisingumo ministerija trečiadienį pateikė išvadą dėl šios organizacijos teisinio pripažinimo.

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio mokėtojams, kurie norėtų patikslinti nekilnojamojo turto mokestines vertes, liko mažiau nei du mėnesiai pateikti prašymus.

Praėję metai šalies nekilnojamojo turto sandorių rinkoje pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu. Registrų centro duomenimis, nors bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga. Kai kurie analitikai skaičiuoja, kad būsto kaina Vilniuje padidėjo beveik 10 tūkst. eurų. NT rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad per metus mediana, t.y. vidutinė būsto kaina Vilniuje padidėjo 9 tūkst. eurų.

Registrų centras praneša, kad 2023 m. mažėjo atvejų, kai dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo buvo areštuojamas skolininkų turtas. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais į Turto arešto aktų registrą iš viso buvo įrašyta 34 tūkst. naujų turto arešto faktų – 3 proc. mažiau nei 2022 m. Per praėjusius metus taip pat buvo išregistruota beveik 41 tūkst. turto arešto aktų, 2022 metais – 44,4 tūkst. Iš viso šiuo metu registre yra įregistruota apie 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų.

Pernai Lietuvoje įregistruota iš viso 15,7 tūkst. naujų įmonių. Registrų centro analitikų teigimu, tokio didelio naujų įmonių ir organizacijų kiekio nėra buvę pastaruosius 25 metus. „Paskutinį kartą toks didelis naujai registruotų juridinių asmenų skaičius fiksuotas 1997 metais, kuomet juridinių asmenų registravimą vykdė savivaldybės, ministerijos ir kitos institucijos.

Vilniaus Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje apsilankiusi regėjimo negalią turinti moteris, neturėjusi galimybių švieslentėje sekti savo eilės numerio, patyrė netiesioginę diskriminaciją. Kaip pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, skundą pateikusi sostinės gyventoja nurodė, kad klientų aptarnavimo salėje esančios švieslentės, rodančios kliento eilės numerį, iškeltos labai aukštai, matymas neryškus.

Išrinkti būsimam ar gimusiam vaikeliui vardą – tikras malonumas. Tačiau neretai tokia užduotis tampa galvos skausmu tėveliams, kurie ima naršyti įvairiausius tėvų forumus, kūdikių vardų katalogus. Kad užduotis taptų lengvesnė, dalinamės Registrų centro naujausia statistika, kokie kūdikių vardai buvo populiariausi 2023 metais. Kiekvieną metų ketvirtį Registrų centras renka populiariausių kūdikių vardų duomenis.

Registrų centrui už 2021 metais neatlygintinai teikiamus duomenis ir registruojamus registro objektus iš valstybės biudžeto gali būti skirta iki 16,2 mln. eurų, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pernai RRT buvo nustačiusi, kad už tai Registrų centrui iš valstybės biudžeto lėšų gali būti skirta 15,1 mln. euro, o 1,1 mln. eurų buvo pripažinti nepagrįstais. Šis RRT sprendimas buvo apskųstas teismui, kuris nurodė, kad RRT turi iš naujo įvertinti 1,1 mln. euro.

Populiariausi 2023-aisiais gimusiems berniukams suteikti vardai buvo Markas ir Benas, mergaitėms – Amelija ir Sofija. Populiariausių berniukų vardų dešimtuke taip pat yra Jonas, Jokūbas ir Lukas. „Praėjusiais metais trečias pagal populiarumą buvęs Herkus šiemet nukrito į šeštąją vietą. Laiptelių žemiau šiemet randame Matą, o po jo – pirmąjį dešimtuko naujoką Nojų“, – BNS sakė Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovė Aistė Gudaitienė.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi ponia Zosė – ji gyvena name, kuriame yra du butai. Vienas priklauso jai, o kitame gyvena jos kaimynai. Tačiau padėtis pasikeitė, kai kaime nutiesė gatves. Tada liko tik namo numeris, o buto numerių nebeliko. Painia situacija domėjosi gelbėtoja Toma Arcišauskaitė-Lukošienė. Moteris kaltina valdininkus, kad dėl jų atsainaus darbo patyrė finansinių nuostolių.

Šiais metais jau išregistruota per 23 tūkst. neveikiančių juridinių asmenų – 3 tūkst. daugiau nei pernai, kai jų skaičius siekė apie 20 tūkst. Be to, dėl nepateiktų privalomų duomenų pradėtas dar maždaug 23 tūkst. įmonių ir organizacijų likvidavimas, pranešė Registrų centras. Registrų centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis teigia, kad prieš dvejus metus buvo išsikeltas tikslas iki 2025 metų pabaigos išregistruoti apie 85 tūkst.

Registrų centras primena, kad liko paskutinės kelios dienos paramą renkančioms organizacijoms pateikti finansinę ataskaitą už praėjusius metus ir tokiu būdu išsaugoti turimą paramos gavėjo statusą. „Įvairioms Lietuvoje veikiančioms ne pelno siekiančioms organizacijoms paramos gavėjo statusas yra būtinas norint gauti įvairią paramą iš gyventojų ar verslo, todėl šio statuso netekimas gali paralyžiuoti visos organizacijos veiklą.

Lietuvoje šiemet sausį-spalį įregistruota 94,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai įregistruota 109,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien spalį įregistruota 9,8 tūkst. NT objektų pardavimų – 11,8 proc. mažiau nei pernai spalį (11,2 tūkst.), bet 5,8 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį (9,3 tūkst.), skelbia Registrų centras.

Žemės vertė Lietuvoje šiemet, palyginti su 2018 metais, išaugo 43 proc., teigia Registrų centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Makskvytis. Daliai žemdirbių piktinantis, kad kai kuriems jų žemės mokestis didėjo dukart ar triskart, K. Makskvytis sako, kad  bendrai mokestis auga, nes ir žemės kaina per pastaruosius penkerius metus didėjo. „Žemdirbių nepasitenkinimas galbūt labiau pagrįstas, nes jų žemės vertė augo beveik 74 procentais.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad privačios žemės savininkai, prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), jau gali rasti žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m. Žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 d., rašoma VMI pranešime. Didžiąją dalį gyventojų apie mokėtiną sumą VMI informuos tiesiogiai gyventojų nurodytu el. paštu.